Legislator Case Law & Legislation
ea51a085-c54b-4b4c-abfe-71e3a42beae8 AI generated

Court dismissed appeal against administrative penalty for illegal work, upholding evidence of employment relationship.

Case Number ea51a085-c54b-4b4c-abfe-71e3a42beae8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed V. R.'s appeal against a first-instance ruling that found him guilty of allowing U. K. to work illegally. The court determined that evidence such as payment for tulips, inventory tools, and a fixed fee of 10% proved a de facto employment relationship existed despite the lack of a written contract. Consequently, the court upheld the original administrative penalty and rejected the appellant's arguments regarding the dates of permits and the validity of the agreement.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 413 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. – When a written labor contract is absent but indicators like payment for work, provision of tools, and a fixed percentage fee exist, a labor relationship is deemed to have existed, constituting illegal work.

Keywords

AI generated
illegal work penalty de facto employment relationship administrative offense appeal labor contract absence tulip sales evidence

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 413 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str.
Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 punktas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                           Administracinio teisės pažeidimo byla ATP-543-508/2013;                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01949-2013-1;

         Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.;40.1.2.;  (S) 79.1. N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs V. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė: administracinio teisės pažeidimo protokolas V. R. suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2013 m. kovo 7-8 d. leido U.

K. nelegaliai dirbti - prekiauti tulpėmis, nesudarydamas su ja raÅ¡ytinės darbo sutarties ir nesuteikęs jai darbo pažymėjimo, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. reikalavimus. Å iais veiksmais V. R. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 413 str. 1 d. Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu V. R. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d., ir paskyrė jam 3000 Lt baudÄ .

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarimu, V. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti, kadangi jis jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Nurodo, kad iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės iÅ¡duotų Leidimų prekiauti Kauno vieÅ¡ose vietose Nr. 29-14-559 ir Nr. 59-14-560 matyti, kad U. K. praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimus pateiktas, rinkliavos mokesčiai buvo sumokėti 2013-03-28, leidimai iÅ¡duoti 2013-04-04.

Tokiu būdu VMI pareigūno surašytame administracinio pažeidimo protokole bei kituose dokumentuose konstatuojamas konkrečiai 2013-04-07 U. K. pasamdymo (susitarimo dirbti be darbo sutarties) faktas neįrodytas. U. K. aiškinimas teisme, kad ji VMI pareigūno klausinėjama pasimetė ir savo paaiškinime rašė taip, kaip diktavo pareigūnas, turi būti vertinamas ne kritiškai, kadangi iš paaiškinimo stiliaus matyti, kad jis būtent toks, kaip ir pareigūno protokole surašytos aplinkybės, o ne kaip buvo iš tikrųjų.

Ji su tokios institucijos pareigÅ«nais susidÅ«rė pirmÄ kartÄ , be to, savo pirmÄ kartÄ užaugintas gėles taip pat pardavinėjo pirmÄ kartÄ , leidimÄ parduoti vieÅ¡oje vietoje gėles turėjo pirmÄ kartÄ , be to, patikėjo pareigÅ«nu, jog jos paaiÅ¡kinimas neturi jokios reikÅ¡mės jo suraÅ¡omiems dokumentams. 2013-01-14 leidimas naudotis žeme ir Å¡iltnamiais faktiÅ¡kai yra panaudos sutartis su U. K. ir A. L.. Apelianto aiÅ¡kinimai teisme, jog U. K. 2013 m. kovo 7-8 dienomis pardavin­ėjo jos bei A.

L. užaugintas gėles, yra pagrįsti. Nežinodami, ar bendras gėlių auginimas pavyks, 2013 m. pradžioje apeliantas kartu su U. K. ir A. L. susitarė įdėti į bendrÄ sumanymÄ tik po 300 Lt bei savo darbÄ . Ä®statymas tokiam susitarimui raÅ¡ytinės sandorio formos nereikalauja. Pirmosios instancijos teismas pagal U. K. parodymus gauto pelno klausimo nesprendė, nereikalavo tai pagrindžiančių objektyvių duomenų, nesiaiÅ¡kino, kokios pinigų sumos buvo iÅ¡mokėtos ar neiÅ¡mokėtos A. L. ar U.

K.. Byloje nėra jokių duomenų apie U. K. ar A. L. iÅ¡mokėtus pinigus, todėl teismo iÅ¡vada dėl nelegalaus darbo yra nepagrįsta. Å ioje byloje nei susitarimo dirbti apelianto gėlių (jam priklausančių nuosavybės teise) pardavėjos darbÄ jo nurodytomis sÄ lygomis ir tvarka, nei susitarimo, kad jis mokės konkretų darbo užmokestį už darbÄ nėra, tai yra nėra bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų. U. K. darbo parduodant savo ir A. L. iÅ¡augintas gėles 2013 m.  kovo 7-8 dienomis, nors ir nuo apelianto priklausančio stalo ir iÅ¡ jam priklausančio kibiro, negalima laikyti nelegaliu darbu, kuriam jis pasamdė U.

K.. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotojas, atliekantis virÅ¡ininko funkcijas, praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. R. savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad jis jau seniai augina gėles ir daržoves bei jas pardavinėja. Domeikavos seniÅ«nijos pažyma patvirtina, kad V. R. Kauno r., (duomenys neskelbtini), turi 0,15 ha žemės sklypÄ , kuriame augina įvairias gėles ir daržoves, tačiau jokio dokumento, įrodančio, kad jis verčiasi Å«kine komercine veikla neturi.

U. K. savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad gėlės priklauso V. R., jis pasiÅ«lė jai prekiauti, sulygo uždarbį. Skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinis skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant Å¡io kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veikÄ kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbÄ vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasiraÅ¡ius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – raÅ¡ytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sÄ lygoms, yra nelegalus.

Nors apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, su atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis iÅ¡vadomis sutinka. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutarimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria skundžiamame nutarime iÅ¡dėstytiems motyvams. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktÄ , jog V. R. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 41 3 str. 1 d.

IÅ¡ 2013-03-13 administracinio teisės pažeidimo protokolo ir 2013-03-08 faktų fiksavimo pažymos matyti, kad V. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, jog 2013-03-08 Kauno AVMI pareigÅ«nams atlikus prekiautojų gėlėmis veiklos patikrinimÄ (duomenys neskelbtini) pr. prie namo Nr. 97, buvo rasta nuo staliuko gėlėmis prekiaujanti U. K., kuri paaiÅ¡kino, kad tulpės priklauso vyrui vardu V. (V. R.), ir kad Å¡is asmuo, jai paskambinęs 2013-03-07 ryte, pasiÅ«lė pardavinėti tulpes kovo 7-8 dienomis, jie susitarė, kad jis mokės apie 10 proc. nuo suprekiautos sumos.

Be to, ji paaiškino, kad visas inventorius priklauso V. R., ir kad kovo 7 d. ji pardavė tulpių už 50 Lt, o kovo 8 d. – už 150 Lt. Pirmosios instancijos teisme apklausiama Kauno AVMI atstovė patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti minėtuose dokumentuose patvirtintų faktinių aplinkybių teisingumu, o taip pat ir U. K. pirminio paaiškinimo, kuriame ji nurodė, kad  gėlės, kurias ji pardavinėjo kovo 7-8 dienomis, priklausė vyrui vardu V. (V.

R.), Å¡is asmuo, jai paskambinęs kovo 7 d. ryte, pasiÅ«lė pardavinėti tulpes kovo 7-8 dienomis, Å¡io pokalbio metu jie susitarė, kad jis jai mokės 10 procentų nuo sutartos sumos, tomis dienomis ji pardavė tulpių už 200 Lt, visas inventorius priklausė V. R., su juo dėl darbo tarėsi tik žodžiu, patikimumu, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. R. kaltės klausimÄ , pagrįstai jais vadovavosi. Nors liudytoja U. K. teisme neigė pirminiame paaiÅ¡kinime nurodytÄ susitarimÄ su V.

R. dėl atlygio, tvirtino, kad dėl iÅ¡gÄ sčio patikrinimo metu inspektoriui neteisingai nurodė, kad visos gėlės yra V. R., tai apeliantas akcentuoja ir apeliaciniame skunde, tvirtindamas, kad ji su tokios institucijos pareigÅ«nais susidÅ«rė pirmÄ kartÄ , savo pirmÄ kartÄ užaugintas gėles pardavinėjo, leidimÄ parduoti vieÅ¡oje vietoje gėles turėjo taip pat pirmÄ kartÄ , be to, patikėjo pareigÅ«nu, jog jos paaiÅ¡kinimas neturi jokios reikÅ¡mės jo suraÅ¡omiems dokumentams, Å¡ios aplinkybės V.

R. kaltės nepaneigia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų, pareigÅ«nų, mačiusių pažeidimÄ , tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡ančiam pareigÅ«nui, todėl pareigÅ«nų parodymai yra itin svarbÅ«s teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

Taigi, esant iÅ¡ankstiniam susitarimui dėl darbo laiko ir vietos (2013 m. kovo 7-8 dienomis, (duomenys neskelbtini) pr. prie namo Nr. 97), darbo pobÅ«džio (prekyba gėlėmis), darbų paskirstymo (V. R. įstatymo nustatyta tvarka gavo leidimus ir kitus dokumentus prekybai gėlėmis, atvežė gėles į prekybos vietÄ , kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, o U. K. prekiavo Å¡iomis gėlėmis), aprÅ«pinimui darbo įrankiais (inventorius (stalas, kėdė, kibirai) priklausė V. R.), paklusimui nustatytai tvarkai (veikimas ne savo priemonėmis ir ne savo rizika), sutartam darbo užmokesčiui už atliktÄ darbÄ (10 proc. nuo suprekiautos sumos), konstatuotina, kad anksčiau iÅ¡vardyti požymiai atitinka DK 93 str. numatytus darbo sutarties, kuri Å¡iuo atveju nebuvo sudaryta, požymius.

Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai bei iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina darbo santykių tarp V. R. ir U. K. buvimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti nelegalų darbÄ kitaip. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino apeliaciniame skunde nurodomÄ 2013-01-14 V. R. iÅ¡duotÄ leidimÄ A. L. ir U. K. naudotis savo žemės dalimi ir Å¡iltnamiais, esančiais Akacijų g. 2, Domeikavoje, Kauno rajone laikotarpiu nuo 2013-01-15 iki 2013-11-10, taip pat teisingai nurodė, kad V.

R. teismui nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų dėl bendro susitarimo su A. L. auginti gėles bei dalintis gėles realizavus gautÄ pelnÄ , kad perkant gėlių svogÅ«nėlius, iÅ¡ kurių iÅ¡augintos gėlės buvo pardavinėjamos 2013 m. kovo 7-8 dienomis, buvo panaudotos ne tik V. R., bet ir A. L. piniginės lėšos. Apeliacinės instancijos teismui prie apeliacinio skundo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktas pakvitavimas (b.l.34), kuriame nurodyta, kad V. R. gavo iÅ¡ A. L. 300 Lt už tulpių svogÅ«nėlius tulpėms auginti pagal 2013-01-14 leidimÄ , yra patvirtintas tik apelianto paraÅ¡u, jame nėra pinigų davėju įvardinto A.

L. paraÅ¡o, turinys neiÅ¡samus konkrečioms aplinkybėms konstatuoti, todėl laikyti šį dokumentÄ patikimu raÅ¡ytiniu įrodymu Å¡ioje byloje pagrindo nėra. Pastebėtina, kad apeliantas skunde neteisingai nurodo Kauno miesto savivaldybės iÅ¡duotų Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) Kauno vieÅ¡ose vietose Nr. 29-14-559 ir Nr. 59-14-560 iÅ¡davimo datÄ , tai yra 2013-04-04 (turi bÅ«ti 2013-03-04), o taip pat ir susitarimo dirbti su U. K. be darbo sutarties datÄ - 2013-04-07 (turi bÅ«ti 2013-03-07), tačiau tai laikytina raÅ¡ymo apsirikimu, o ne faktinių bylos aplinkybių ginčijimu, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.

Ä®vertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl panaikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                           Egidijus Jonas Grigaravičius