ea50a605-e175-42f4-bb0b-2b67410145b5 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-269-650/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05933-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.8; 2.6.1.3.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 4 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. K., ieÅ¡kovo atstovui advokatui A. K., atsakovei N. K., atsakovės atstovei advokatei S. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovei N. K. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ , bei atsakovės N. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. K. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės, iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ . Teismas n u s t a t ė:

1. Ieškovas pradiniu ieškiniu (1 t. 1-3 b.l.) ir galutiniu patikslintu ieškiniu (2 t. 31-39 b.l.) teikia reikalavimus: 1.1. Pripažinti, kad ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinierinių statinių– kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 331/662 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso V.

K.; 1.2. Atidalinti pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius– kiemo statinius, unikalus Nr(duomenys neskelbtini)., ir žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., iÅ¡ V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. K., gim., (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius– kiemo statinius, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)sav., N. K., gim. (duomenys neskelbtini) , asmeninės nuosavybės teise, o V.

K., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ N. K., gim. (duomenys neskelbtini), 30 000 eurų piniginę kompensacijÄ .

2. IeÅ¡kovas nurodo, kad 1996m., jau nebebÅ«dami sutuoktiniais, Å¡alys pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2065 pagrindu, bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ įsigijo gyvenamÄ jį namÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å¡iltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinierinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau tekste kartu - Statiniai) ir „apmokėjimus už perkamÄ iÅ¡ valstybės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)- 42,35 Lt.“. 1996-10-22 buvo sudarytos ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys Nr.P91/98-0952, Nr.P91/98-0953, kurių pagrindu ieÅ¡kovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise atiteko po 331/662 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ant kurio ir randasi Statiniai.

Ieškovui ir Atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso po ½ Statinių ir Sklypo, t.y. jie yra bendraturčiai.

3. IeÅ¡kovas nuo 2003 metų nesinaudoja nei Statiniais, nei Sklypu, neplanuoja to daryti ateityje. Atsakovė disponuoja visais Statiniais bei Sklypu, tame tarpe ir IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančia turto dalimi. 2019-07-19 ieÅ¡kovas raÅ¡tu paprašė Atsakovės pasiÅ«lyti variantÄ , kaip jie galėtų nutraukti juos siejančius bendraturčių santykius. 2019-08-20 IeÅ¡kovo atstovas gavo iÅ¡ Atsakovės atsakymÄ Ä¯ jo siųstÄ raÅ¡tÄ su pasiÅ«lymu iÅ¡mokėti 4000 eurų, už tokiÄ kainÄ perperkant IeÅ¡kovui priklausančiÄ Pastatų bei Sklypo dalį. Tačiau IeÅ¡kovas negali sutikti su tokiu Atsakovės pasiÅ«lymu, nes jos siÅ«loma turto kaina yra neadekvati ir neatitinka vidutinių rinkos rodiklių. IeÅ¡kovui ir Atsakovei esant tos pačios nuomonės, jog Statiniai ir Sklypas turi atitekti bÅ«tent Atsakovei, o IeÅ¡kovui iÅ¡ Atsakovės priteistina piniginė kompensacijÄ , IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Atsakovės 30000 eurų dydžio piniginę kompensacijÄ .

4. IeÅ¡kovas neginčija fakto, jog informacija apie 1994m. Å iaulių rajono apylinkės teismo sprendimu nutrauktÄ IeÅ¡kovo ir Atsakovės santuokÄ metrikacijos organuose buvo įregistruota 2011m., tačiau nesutinka su Atsakovės pozicija, jog 1996-06-13 sudarytos pirkimo- pardavimo sutarties Nr.2065 (toliau tekste - Sutartis 1) ir 1998-10-22 pirkimo-pardavimo sutarčių Nr.P91/98-0952, Nr.P91/98-0953, pagrindu namÄ su po juo esančiu žemės sklypu (toliau tekste - Turtas) įsigijo ne bendrosios dalinės, bet bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

5. Atsakovė sutinka su ieÅ¡kovo siÅ«lomu atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«du (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) ir neprieÅ¡tarauja, kad teismas priteistų iÅ¡ jos ieÅ¡kovui V. K. piniginę kompensacijÄ . Todėl IeÅ¡kovas laikosi pozicijos, jog Atsakovė ginčo TurtÄ bendrÄ ja daline nuosavybe laikė ne tik jo įsigijimo sandorių sudarymo metu 1996 metais, bet ir disponuodama juo nuo pat 1996 iki 2019 metų pabaigos, kai iÅ¡imtinai dėl bylos vedimo taktinių sumetimų nusprendė TurtÄ priskirti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės rÅ«Å¡iai. Ginčo Å¡alys nuosavybės teise valdo konkrečias Turto dalis, atitinkančias jų padarytų įmokų už įsigytÄ turtÄ proporcijas, todėl turtas yra ginčo Å¡alių bendroji dalinė, bet ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

6. Å alių santuoka buvo nutraukta 1994m. Å iaulių rajono apylinkės teismo sprendimu. Nežinodamos apie SÅ K 40 str. sukeliamas teisines pasekmes bei nenorėdami sukurti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės požymius atitinkančio turto, ginčo Å¡alys atskirai taupė pinigus. IÅ¡ Sutarčių turinio matyti, jog ir už įsigyjamas Turto dalis jie mokėjo atskirai, asmeninėmis lėšomis. T. S. esant iÅ¡reikÅ¡tai asmenų valiai įsigyti turtÄ bÅ«tent asmeninės nuosavybės teise, bei tuo pačiu sutinkant kad buvęs sutuoktinis turtÄ taip pat įsigytų asmeninės nuosavybė teise, ir mokant už TurtÄ asmeninėmis lėšoms, yra sÄ lygos taikyti CK 3.89 str. 1 d., 7 p. nuostatas.

7. Ieškovas prašo pripažinti, jog 1/2 pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 pastato - šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), 1/2 kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 331/662 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso V. K..

8. IeÅ¡kovas teigia, kad byloje nesant įrodymų apie tai, jog atsakovė bÅ«tų gavusi bendraturčio IeÅ¡kovo sutikimÄ dėl investicijų į bendrÄ turtÄ , t.y. TurtÄ , IeÅ¡kovas neturi pareigos kompensuoti jos iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas praÅ¡o taikyti trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir netenkinti Atsakovės reikalavimo kompensuoti jos investicijas į bendrÄ TurtÄ , kad ir mažinant jam iÅ¡mokėtinÄ kompensacijos dydį Atsakovės investicijų į TurtÄ sÄ skaita. IeÅ¡kovo nuomone, jis neturintis pareigos kompensuoti Atsakovei jos turėtų iÅ¡laidų, nei į jam asmeninės nuosavybės teise tenkančiÄ 1/2 Turto dalį, nei į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, jeigu teismas vis dėl to laikys TurtÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi Atsakovo turto dalimi Atsakovė naudojosi panaudos teisiniu pagrindu.

9. Ieškovas ir jo atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė jį visiškai tenkinti, atmesti atsakovės priešieškinį; ieškovas iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos jo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

10. Atsakovė atsiliepimuose į ieÅ¡kinį (1 t., 28-33 b.l.), ir patikslintÄ ieÅ¡kinį (1 t. 162-166 b.l.) su ieÅ¡kovo reikalavimais sutiko iÅ¡ dalies, neprieÅ¡taravo turto padalinimo bÅ«dui (vienam iÅ¡ Å¡alių – natÅ«ra visi daiktai, o kitam piniginė kompensacija), tuo pačiu prašė iÅ¡ esmės tenkinti atsakovės teikiamus prieÅ¡inius reikalavimus.

11. Atsakovė teikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui ( 1 t., 107-112 b.l.) bei patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ( 2 t., 4- 7 b.l.), iÅ¡dėstydama tokius savo reikalavimus: 11.1. pripažinti, kad atsakovė N. K. ir ieÅ¡kovas V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus: gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius– kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., ir 0,0662 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).;

Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyto, dalintino nekilnojamojo turto vertė 2002 m. spalio 1 d. – 8688,60 Eur; 11.2. padalinti ieÅ¡kovui V. K. ir atsakovei N. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)., kitus inžinierinius statinius– kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0662 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini) ., ir priteisti atsakovei N. K. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamuosius daiktus: gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius– kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0662 ha žemės sklypÄ unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)., esančius (duomenys neskelbtini) 11.3. priteisti ieÅ¡kovui V.

K., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės N. K., gim. (duomenys neskelbtini), 4 000 eurų piniginę kompensacijÄ ; 11.4. konstatuoti, kad nuo 2002 m. spalio 1 d. santuokos nutraukimas sukėlė teisines pasekmes sutuoktinių N. K. ir V. K. turtinėms teisėms.

12. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodoma, kad 1996m. sutartimi, atsakovė ir ieÅ¡kovas lygiomis dalimis įsigijo plytų gyvenamÄ jį namÄ , kurio naudingas plotas 78,80 kv.m. su pusrÅ«siu, Å«kinį pastatÄ , Å¡iltnamį ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Už parduodamus pastatus Å¡alys lygiomis dalimis sumokėjo 30 000 litų. Pastatų inventorizacinis įkainojimas - 44005 litai. Ginčo gyvenamasis namas su priklausiniais yra įsigyti Å¡alių santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė Å¡alių nuosavybė. 2002m. yra momentas, kada sutuoktiniai faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo Å¡ios dienos santuokos nutraukimas sukėlė teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms.

13. Atsakovės teigimu, dabartinė viso nekilnojamojo daikto vidutinė rinkos kaina turto vertinimo dienÄ (2020-03-17 dienai 60 000 Eur) neturi įtakos prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykui, nes Å¡alių santuoka yra nutraukta de jure 2011m., kai atsakovei buvo iÅ¡duotas iÅ¡tuokos liudijimas ir de facto, kai 2002-10-01 Å¡alys nustojo gyventi kartu ir nebevedė bendro Å«kio (dėl Å¡ios aplinkybės Å¡alys nesiginčija). Dalijamo bendro turto vertė 2002-10-01 yra 30 000 litų arba 8688,60 Eur. Kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalies vertė - 4344,30 Eur. IeÅ¡kovas pripažįsta, kad iÅ¡vykdamas iÅ¡ namų 2002-10-12 pasiėmė santuokoje įgytÄ automobilį AUDI 80, kurio tuometinė vertė buvo 1500 Eurų. Å i aplinkybė taip pat turi reikÅ¡mės sprendžiant dėl ieÅ¡kovui priteistinos piniginės kompensacijos dydžio - 750 Eur. atsakovei už jai tenkančiÄ automobilio ½ dalį ieÅ¡kovas nėra sumokėjęs.

14. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė advokatė S. B. iš esmės teikė paaiškinimus, analogiškus argumentams bei paaiškinimams, nurodytiems jų procesiniuose dokumentuose. Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

15. Šalių paaiškinimais bei byloje teiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. K. ir atsakovė N. K. susituokė 1986m. Šiaulių rajono CMS; šalių santuoka nutraukta 1994m. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). (I t. 5 b.l.). Santuokos nutraukimas įregistruotas 2011m. Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, ištuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. 6 b.l.). 1996m.notarine tvarka patvirtinta nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi V.

K. ir N. K. lygiomis dalimis nupirko gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , Å¡iltnamį, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini)., už 30 000 Lt, nekilnojamieji daiktai registruoti abiejų pirkėjų nuosavybės teise po ½ dalį (I t. 9-10, 14-15 b.l.). Be to ieÅ¡kovas V. K. 1998-10-22 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 0952, o atsakovė N. K. 1998-10-22 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 0953, už 529,25 Lt įgijo po ½ dalį, t.y. po 331 kv.m.

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. 12-13, 17-18, 183-184, b.l.). Dėl šalių įgyto nekilnojamojo turto teisinio režimo 16. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnį, Civilinio kodekso (toliau tekste CK) trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus šiam kodeksui.

Iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedÅ«ros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. CK normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalis). Å alių santuokos nutraukimo teisme metu (1994 m. rugsėjo 28 d.) galiojo Santuokos ir Å¡eimos kodeksas (toliau tekste - SÅ K). Pagal SÅ K 40 straipsnį, santuoka laikoma pasibaigusia nuo tada, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos organuose, todėl konstatuotina, kad Å¡alių santuoka laikoma nutraukta įregistravus santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos skyriuje, t.y. 2011-05-17.

Kadangi santuokos nutraukimo metu galiojo Civilinis kodeksas (įsigaliojęs 2001 m. liepos 1 d.), Å¡alių teisiniams santykiams po santuokos nutraukimo taikytinos Civilinio kodekso nuostatas. 17. Sprendžiant klausimÄ dėl turto, įgyto santuokos metu iki CK įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

18. Sprendžiant dėl turto nuosavybės rÅ«Å¡ies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia bÅ«tina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras). Be to kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Bylos duomenis pagrindžia aplinkybes, kad ginčo namų valda (žemės sklypas ir jame esantys statiniai adresu (duomenys neskelbtini)) įgyti šalių dar jiems oficialiai neįforminus santuokos nutraukimo; 1996-06-13 sutartyje dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių pirkimo pirkėjais nurodytos abi šalys - tiek ieškovas V. K., tiek atsakovė N. K., o nekilnojamojo turto registre šie nekilnojamieji daiktai nuo pat jų įsigijimo momento registruoti lygiomis dalimis kiekvieno nuosavybės teise.

19. Namų valdos įsigijimo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau - SÅ K) 21 straipsnis nustatė, kad sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti.  Sutuoktiniai turi lygias teises į turtÄ ir tuo atveju, kai vienas iÅ¡ jų tvarkė namų Å«kį, prižiÅ«rėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiÅ¡ko uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, net jei jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu. Tai užtikrina abiejų sutuoktinių lygias teises santuokos metu įgyto turto atžvilgiu. Sutuoktinių turtui sutartinio teisinio režimo taikymas  SÅ K numatytas nebuvo. SÅ K galiojimo metu įgytam turtui galėjo bÅ«ti taikomas tik toks teisinis režimas, kuris Å¡iame kodekse buvo numatytas, t. y. turto teisinis režimas pagal įstatymÄ . Susitarimai dėl turto, kuris santuokos metu sutuoktinių bus įgyjamas ateityje, teisinio režimo pagal SÅ K nebuvo galimi, skirtingai nuo naujojo CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d.

Vadinasi, sutuoktiniai turtÄ pasidalinti galėjo tik po to, kai jis jau įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (SÅ K 23 straipsnis). 20. Teismas neturi pagrindo remtis vien ieÅ¡kovo V. K. teiktais žodiniais paaiÅ¡kinimais bei subjektyviais teiginiais apie nenusisekusiÄ Å¡alių santuokÄ , jo asmeninius siekius ir individualias pastangas įgyti tik bendrÄ jÄ dalinę su atsakove nuosavybę - gyvenamÄ jį namÄ , kitus statinius, žemės sklypÄ . Atsakovės teikti paaiÅ¡kinimai, raÅ¡ytiniai bylos duomenys (oficialÅ«s dokumentai, notariniai sandoriai) patvirtina buvus kitas namų valdos įgijimo aplinkybes bei abiejų Å¡alių, kaip sutuoktinių, aktyvius veiksmus, jų tarpusavio sutarimÄ Ä¯gyti šį turtÄ bendrai bei naudoti be jokio faktinio dalinimosi, esant idealiosioms nuosavybės dalims.

IeÅ¡kovas nepateikė patikimų duomenų, kad ginčo statiniai bei žemės sklypo dalis bÅ«tų įgyti iÅ¡ asmeninių kiekvieno sutuoktinio lėšų, taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas su atsakove namų valdos pirkimo momentu nebegyveno kaip viena Å¡eima, nevedė bendro Å«kio, nesidalino pajamomis, kartu neaugino savo dviejų nepilnamečių vaikų, ir kiekvienas valdė savo turto dalį atskirai. Tiek atsakovė, tiek jos pakviesti liudyti asmenys (I. D., A. Å .) patvirtinto aplinkybes apie Å¡alių kaip sutuoktinių gyvenimÄ vienoje Å¡eimoje, jiems nusipirkus namÄ ir auginant du nepilnamečius vaikus bei ieÅ¡kovo galutinį išėjimÄ iÅ¡ namų bei palikimÄ atsakovės su vaikais vieniems gyventi namų valdoje apie 2002 metus.

21. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad 1996 metais perkant iÅ¡ privataus asmens gyvenamÄ jį namÄ , kitus statinius bei 1998 metais perkant iÅ¡ valstybės namų valdos žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini) buvo siekiama visÄ Å¡Ä¯ turtÄ naudoti bendriems ieÅ¡kovo V. K. ir atsakovės N. K. Å¡eimos, jiems auginant du nepilnamečius vaikus, poreikiams tenkinti, todėl darytina iÅ¡vada, kad ginčo turtas įgytas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priklauso abiem Å¡alims lygiomis (idealiosiomis) dalimis.

Kadangi ieÅ¡kovas Å¡ios prezumpcijos nenuginčijo, teismas neturi pagrindo tenkinti pirmojo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo, todėl jį atmeta, kaip nepagrįstÄ , bei tenkina toje dalyje teikiamÄ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pripažinimo ir jos padalijimo po santuokos nutraukimo reikalingumo. Dėl galimybės taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium 22. Atsakovė praÅ¡o taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo to momento, kai Å¡alys negyveno kartu kaip sutuoktiniai ir nebevedė bendro Å«kio, t.y. nuo 2002m..

23. Pagal 2000 m. LR CK tvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 str., 19 str. 2 d., 25 str. 1 d. Å¡eimos santykiams, atsiradusiems iki naujojo CK įsigaliojimo, 2000 m. CK taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iÅ¡ Å¡ių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Todėl Å¡ioje byloje nagrinėjamam ginčui, neatsižvelgiant į tai, kad byla tarp Å¡alių dėl santuokos nutraukimo buvo iÅ¡nagrinėta iki naujojo CK įsigaliojimo pagal tuo metu galiojusio 1969 m. SÅ K nuostatas, taikytinos 2000 m. CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendro turto padalijimÄ .

24. Vadovaujantis CK 3.67 straipsniu, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukuria nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo arba, esant sutuoktinio praÅ¡ymui, nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiÅ¡kai pradėjo gyventi skyrium. Å ios nuostatos yra pakartotos ir CK 3.127 straipsnyje, reglamentuojančiame dalijamo turto sudėties nustatymÄ . Pagal Å¡alių paaiÅ¡kinimus Å¡iuo aspektu ir kitus raÅ¡ytinius įrodymus matyti, kad Å¡alių santuoka formaliai pasibaigė 2011m., nes tada buvo įregistruota iÅ¡tuoka pagal 1994m. Å iaulių rajono apylinkės teismo sprendimÄ (tuo metu galiojusio SÅ K 40 str.). Turtas, kurių padalijimo kaip santuokoje įgyto turto siekia Å¡alys, yra įgyti iki Å¡alių santuokos pasibaigimo dienos, t. y. iki 2011m., ir iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme tarp buvusių sutuoktinių nebuvo padalinti.

25. Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtakÄ kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentÄ . Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali iÅ¡vengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo.

Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentÄ , turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali bÅ«ti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) praÅ¡ymu bei iÅ¡analizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar Å¡iuo praÅ¡ymu nėra siekiama dirbtinai iÅ¡vengti prievolių kreditoriams. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiÅ¡kinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iÅ¡irimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iÅ¡ jų gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

26. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad Å¡alys bendro Å«kio nebeveda ir negyvena kartu nuo 2002 metų spalio mėnesio, tačiau negalima vien formaliu pagrindu tenkinti tokį atsakovės praÅ¡ymÄ ir nustatyti, kad Å¡alys, kaip sutuoktiniai, faktiÅ¡kai pradėjo gyventi skyrium nuo 2002m.

27. Teismas vertina, kad nors ir gali būti teikiamas toks atsakovės reikalavimas dėl CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymo, tačiau faktiškai jokių realių materialinių teisinių pasekmių nagrinėjamoje byloje neturi, nes visas ginčo turtas šalių yra įgytas iki 2002m..Be to ieškovas ir atsakovė neįgijo kreditorių, kuriems galėtų būti svarbus šis santuokos nutraukimo faktinis momentas ir bendro nekilnojamojo turto dalijimas, kurio vertė 2002 m. siekė 8688,60 Eur. Todėl darytina išvada, kad toks atsakovės priešieškiniu teikiamas reikalavimas yra perteklinis, jis nesukelia jokių teisinių pasekmių nei šalims, nei kitiems asmenims, todėl atmestinas.

Dėl Å¡alių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo 28. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuotos nuostatos, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o, kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias faktines aplinkybes, pats parinkti santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ , prioritetÄ skirdamas turto padalijimo natÅ«ra principui. Dalydamas santuokinį turtÄ natÅ«ra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iÅ¡ sutuoktiniui Å¡is turtas yra reikalingesnis, taip pat atsižvelgiant į sutuoktinių kreditorių interesus.

Be to dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

29. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažįsta, kad jų teikiamais galutiniais procesiniais dokumentais realaus dalintino turto balanse nurodytas visas turtas, kurį šalys po santuokos nutraukimo siekia pasidalinti, be to nėra ginčo, kad visi nekilnojamieji daiktai atitektų atsakovei natūra, tačiau iš esmės šalys nesutinka dėl išmokėtinos piniginės kompensacijos ieškovui dydžio.

30. Atsakovė savo reikalavimų pagrindimui be paaiÅ¡kinimų pateikė raÅ¡ytinius duomenis - rangos darbų sutartis, statybinių medžiagų pirkimo kvitus, čekius (atskiras dokumentų segtuvas, pridėtas prie bylos) apie patirtus namų valdos remonto kaÅ¡tus, siekiančius 39 494,05 Eur. Taip pat byloje pateikta atsakovės užsakymu 2020-03-17 UAB korporacijos „Matininkai“ konsultanto – turto vertintojo V. G. konsultacija dėl turto kainos ( 2 t., 8-20 b.l.), kurioje nurodoma, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), 2002 m. spalio 1 d. (jei nuo minėto nekilnojamojo turto įsigijimo (nuo 1996 m. birželio 13 d.) jis nebuvo visiÅ¡kai remontuotas) kaina rinkoje, pritaikius realų kainų indeksÄ , galėjo bÅ«ti apie 30 000 litų;

2) gyvenamojo namo remonto darbai, atlikti po 2013 m. (remonto sÄ naudos – 39 494,05 Eur) turėjo pozityviÄ Ä¯takÄ namo kainai rinkoje ir, įvertinus galimas kitas aplinkybes, galima konstatuoti, kad remonto darbai galėjo jÄ padidinti apie 30 procentų, jeigu lyginsime hipotetinę nesuremontuoto panaÅ¡aus ar tokio pat namo kainÄ ; bei teikiama galutinė iÅ¡vada, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kaina konsultavimo dienÄ (2020-03-09) yra 60 000 eurų. Savo duotas iÅ¡vadas V. G. patvirtino ir teismo posėdyje, apklaustas liudytoju, taip pat iÅ¡ dalies pakomentuodamas ir fiksuotus namų valdos vaizdus fotonuotraukose, ir teismas neturi pagrindo iÅ¡ esmės abejoti Å¡io liudytojo, turinčio specialių žinių turto vertinimo srityje, parodymų patikimumu.

31. IeÅ¡kovas ir jo atstovas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje duodami paaiÅ¡kinimus laikėsi prieÅ¡ingų argumentų, kad daugiau kaip 17 metų atsakovė viena naudojosi visu Å¡iuo nekilnojamuoju turtu, ½ ieÅ¡kovo asmeninio turto dalimi kaip panauda, atitinkamai privalėjo daryti statinių einamÄ jį remontÄ , todėl atsakovės patirti remonto kaÅ¡tai neturėtų bÅ«ti kompensuojami ieÅ¡kovo, kuris negyveno ir kartu su atsakove nesinaudojo turima bendra nuosavybe; be to ieÅ¡kovo nuomone, atsakovės pateikti statybinių medžiagų pirkimo kvitai, rangos darbų sutartys nepagrindžia aplinkybių, kad buvo atliktas kapitalinis remontas, kad bÅ«tent visos statybinės medžiagos bei sulygti darbai buvo atlikti ginčo namų valdoje ir už tokiÄ didelę (virÅ¡ 39 000 eurų) sumÄ .

Visi Å¡ie ieÅ¡kovo teikti argumentai dėl jo asmeninio turto panaudos bei vien atsakovei tekusios pareigos atlikti einamÄ jį ar kapitalinį statinių remontÄ atmestini, laikytini daugiau deklaratyviais bei subjektyviais teiginiais, nėra iÅ¡ esmės reikÅ¡mingi Å¡iame ginče dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo, teismui vertinant, kad atsakovė po 2013 metų atliko kapitalinį gyvenamųjų patalpų ir kitų statinių remontÄ Å¡alių ginčo valdoje, todėl detaliau dėl ieÅ¡kovo teiginių nepagrįstumo teismo sprendime nepasisakoma.

32. Teismas suvesdamas galutinį Å¡eimos turto balansÄ bei dalindamas nekilnojamuosius daiktus, daro iÅ¡vadÄ , kad nesant tarp Å¡alių ginčo, kad Å¡is turtas daugiau reikalingesnis atsakovei, daro iÅ¡vadÄ , kad tikslinga padalinti visus bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytus nekilnojamuosius daiktus natÅ«ra ir priteisti atsakovei N. K. asmeninės nuosavybės teise gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius– kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0662 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

33. IeÅ¡kovas reikalauja jam priteisti 30000 Eur dydžio kompensacijÄ už atsakovei atitenkančiÄ turto dalį natÅ«ra, kompensacijos dydį nustatant pagal dabartinę turto rinkos vertę. Atsakovė sutinka mokėti tik 4000,00 Eur kompensacijÄ , motyvuodama kad dalintino turto rinkos vertė skaičiuotina pagal 2002-10-01 turto rinkos vertę, nes bÅ«tent tuo metu Å¡alys pradėjo gyventi skyrium.

34. Teismas atkreipia dėmesį, kad faktinis santuokos iÅ¡irimo pradžios momentas Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, nes visas Å¡alių ginčo turtas įgytas iki jų, kaip sutuoktinių, gyvenimo skyrium pradžios. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , gyvenimo skyrium pradžios momentas aktualus sprendžiant dėl to, koks turtas turėtų bÅ«ti dalintinas, bet ne dalintino turto vertei nustatyti. Pagal CK 3.119 straipsnio nuostatas dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

CK 3.100 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir sutuoktinių gyvenimas skyrium nėra laikytinas pagrindu baigtis bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Nors nagrinėjamoje byloje Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas iki 2002-10-01 (CK 3.67 straipsnio 2 dalis), tačiau bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtÄ pasibaigia tik nutraukiant santuokÄ ir padalijus šį turtÄ teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai).

Dėl to ginčo turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl turto padalijimo priėmimo metu ir vertintina, kad teismo sprendimo priėmimo metu dalintino turto vertė yra 60000 Eur.

35. Atsakovė teikia argumentus, kad namo ir kitų statinių kapitaliniam remontui nuo 2013 metų iÅ¡leido 39494,05 Eur, dėl ko turto vertė rinkoje pakito iÅ¡ esmės. Tam pagrįsti atsakovė pateikė 2020-03-17 UAB korporacijos „Matininkai“ konsultanto – turto vertintojo V. G. konsultacija, kurioje nurodyta, kad dėl atliktų namo remonto darbų turto vertė galėjo padidėti apie 30 proc., lyginant hipotetinę nesuremontuoto panaÅ¡aus ar tokio pat namo bei kitų statinių kainÄ .

36. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iÅ¡ esmės, teismas turėtų vertinti tik tuos pagerinimus, kurie nulemia turto vertės pokytį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015). Statybos ir remonto darbų sÄ naudos ir rinkos vertė nėra tapatÅ«s dydžiai, kuriems bÅ«tų galima taikyti aritmetinius veiksmus. Bet kokios investicijos į nekilnojamojo turto pagerinimÄ nėra tiesiogiai proporcingos to turto rinkos vertės padidėjimui. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iÅ¡ esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tÄ turto vertės pokytį, kuris nulemtas atliktų pagerinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016).

37. Taigi atsakovės gyvenamajame name ir kituose statiniuose atlikti remonto darbai ir jų sÄ naudos nėra ir negali bÅ«ti tiesiogiai proporcingi nekilnojamojo turto rinkos vertei, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad jai patyrus 39494,05 Eur iÅ¡laidų namo remontui, puse Å¡ios sumos turėtų bÅ«ti mažintina ieÅ¡kovui priteistina kompensacijos suma. Taip pat teismas papildomai pažymi, kad į Å¡iÄ 39494,05 Eur sumÄ atsakovė įtraukė ir tokias iÅ¡laidas, kaip malkos, briketai, vidaus patalpų remonto darbai ir tam skirtos medžiagos, kas, teismo vertinimu, nėra laikytina kapitaliniu namo ir kitų statinių remontu, iÅ¡ esmės didinančiu nekilnojamojo turto vertę.

38. Å iuo ginčo atveju teismas vadovaujasi kasacinio teismo argumentais, kad bet kokios investicijos į nekilnojamojo turto pagerinimÄ nėra tiesiogiai proporcingos to turto rinkos vertės padidėjimui, ir reiktų atsižvelgti tik į tÄ turto vertės pokytį, kuris nulemtas atliktų pagerinimų, todėl remiasi iÅ¡ esmės 2020-03-17 UAB korporacijos „Matininkai“ konsultanto – turto vertintojo V. G. konsultacija bei teismo posėdyje duotais Å¡io liudytojo, turinčio specialių žinių, parodymais ir daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė savo asmeninėmis lėšomis po 2011 metų įregistruoto santuokos nutraukimo civilinės metrikacijos skyriuje, turimo su ieÅ¡kovu nekilnojamojo turto vertę pagerino 30 proc., t.y. 18 000 Eur, todėl Å¡ia suma turėtų bÅ«ti mažintina ieÅ¡kovui priteistinos kompensacijos suma.

Atsakovei priteistus visÄ turtÄ 60 000,00 Eur vertės natÅ«ra, atėmus 18 000,00 Eur atsakovės asmeninėmis lėšomis atliktÄ 30 procentų turto vertės pagerinimÄ iÅ¡ dalinamo turto, ieÅ¡kovui priteistina ½ dalis likusios 42 000,00 Eur ginčo turto vertės. Teismo atliktais galutiniais paskaičiavimais, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 21 000,00 Eur piniginė kompensacija.

39. Atmestini atsakovės argumentai, kad kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti mažintinas ir dėl to, kad ieÅ¡kovas 2002 metais iÅ¡sikraustydamas iÅ¡ namų pasiėmė santuokoje įgytÄ automobilį AUDI-80, kurio vertė 1500,00 Eur, tačiau nėra sumokėjęs už tai kompensacijos. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimuose nereiÅ¡kė reikalavimo dėl Å¡io turto padalijimo, jis nebuvo neįtrauktas į dalintino turto balansÄ , kadangi to kilnojamojo turto jau daug metų nebėra pas ieÅ¡kovÄ , be to atsakovei atiteko visi namų apyvokos reikmenys ir kiti namų valdoje buvę kilnojamieji daiktai, todėl remiantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijais, nėra pagrindo Å¡ia suma mažinti ieÅ¡kovui priteistinos kompensacijos dydžio.

40. Pradiniu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovui priteistos kompensacijos dydį leisti sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nors toks praÅ¡ymas buvo teikiamas dėl 4000 Eur kompensacijos mokėjimo, teismui nusprendus priteisti didesnę kompensacijÄ , Å¡is praÅ¡ymas iÅ¡lieka aktualus. Atsižvelgiant į tai, kad sumokėti vienu kartu tokio dydžio kompensacijÄ atsakovei bÅ«tų per didelė finansinė naÅ¡ta, teismas mano esant tikslinga priteistÄ 21000,00 Eur kompensacijÄ Ä¯pareigoti sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, lygiomis dalimis – po 1750,00 Eur kas mėnesį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies 41. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Be to CPK 93 straipsnio 4 dalis numato teismo teisę nukrypti nuo 93 straipsnio 1,2,3 nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

42. IeÅ¡kovo atstovas pateikė duomenis, kad ieÅ¡kovas V. K. patyrė 667,80 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (1 t. 180-181, 147 b.l.) ir 675,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo iÅ¡laidų ( 1 t. 86 b.l., 2 t. 40 b.l.). Atsakovės atstovė pateikė duomenis, kad atsakovė N. K. patyrė 1700,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidas, 50,11 Eur iÅ¡laidų VÄ® Registrų centrui už dokumentų iÅ¡davimÄ ir 180,00 Eur iÅ¡laidų už turto vertinimÄ (1 t. 100-101, 114-117, 179-180 b.l., 2 t., 7, 21-23, 179-180 b.l.), taip pat 100 Eur žyminio mokesčio, teikiant prieÅ¡ieÅ¡kinį, iÅ¡laidas (I t. 113 b.l.).

43. Konstatuotina, kad Å¡alių ginčas kilo iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, siekiant jiems pasidalinti santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Å io proceso inicijavimas vertintinas kaip neiÅ¡vengiamas, nes Å¡alims nutraukus santuokÄ iki naujojo CK įsigaliojimo, buvusių sutuoktinių turtas gali bÅ«ti paskirstytas tik teismine tvarka. Kadangi proceso metu konstatuotas ieÅ¡kovo ir atsakovės pozicijų bendrumas dėl turto padalijimo bÅ«do (natÅ«ra vienam iÅ¡ buvusių sutuoktinių) ir ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl priteistinos piniginės kompensacijos dydžio kitam, abi Å¡alys naudojosi advokatų teisine pagalba, Å¡alių prieÅ¡iniai reikalavimai patenkinti iÅ¡ dalies, teismas sprendžia palikti Å¡alis prie jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies jų nepriteisti.

Byloje susidariusios nedidelės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir mokėtino žyminio mokesčio dalis valstybei tuo pačiu pagrindu šalims taip pat nepaskirstomos ir nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 88 straipsniu, 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokoje, trukusioje nuo 1983m. iki 2011m., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyti šie nekilnojamieji daiktai: gyvenamais namas, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai- kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0662 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytus nekilnojamuosius daiktus natÅ«ra ir priteisti atsakovei N. K. asmeninės nuosavybės teise gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius– kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0662 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieÅ¡kovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21000,00 Eur (dvideÅ¡imt vieno tÅ«kstančio eurų) piniginę kompensacijÄ už padalintÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . IÅ¡dėstyti sprendimo dalies dėl piniginės kompensacijos vykdymÄ CPK 284 straipsnio tvarka ir įpareigoti atsakovę N. K. 21000,00 Eur (dvideÅ¡imt vieno tÅ«kstančio eurų) piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimis – po 1750,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį.

Likusius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti. Bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisėja Alma Jurgelienė