2020-04-29 Nr. AB-8672-3-61-3-00742-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2142-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00742-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. L., R. U., S. B., T. P. ir A. A. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Tavo verslas“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai B. L., R. U., S. B., T. P. ir A. A. kreipėsi su skundu į teismą, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (23.2)2D-17643; 2) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti 2017 m. lapkričio 23 d. skundą „Dėl neteisėtai priimtų su statyba susijusių administracinių sprendimų panaikinimo“ (toliau – ir 2017 m. lapkričio 23 d. skundas), 2017 m. lapkričio 24 d. skundą „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ (toliau – ir 2017 m. lapkričio 24 d. skundas) ir 2017 m. lapkričio 22 d. skundą „Dėl techniniame projekte ir teritorijų planavimo dokumentuose pažeisto užstatymo intensyvumo“ (toliau – ir 2017 m. lapkričio 22 d. skundas).

2. Nurodė, kad, vadovaudamiesi skunduose Inspekcijai išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bei jos specialistų išvadomis, pareiškėjai reikalavo, jog Inspekcija atliktų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje nustatytas statybos valstybinės priežiūros institucijos pareigas dėl galiojančiam detaliajam planui prieštaraujančių administracinių aktų panaikinimo, tačiau atsakovas vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, skundų nagrinėjimą nutraukė.

3. Paaiškino, kad pareiškėjams priklauso žemės sklypai, kurie atitinka statybvietės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaimyninių žemės sklypų požymius. Be to, tiek pareiškėjams priklausantys žemės sklypai, tiek statybvietės žemės sklypas patenka į detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-450, teritoriją. Nurodė, kad Aplinkos ministerija konstatavo, kad specialieji architektūriniai reikalavimai ir statybos leidimas išduoti neteisėtai, pažeidžiant detaliajame plane nustatytą teritorijos užstatymo reglamentą.

4. Pareiškėjų teigimu, skundžiamu sprendimu atsisakoma vertinti pareiškėjų skunduose nurodytus teisės aktų pažeidimus, kurie yra akivaizdūs, juos patvirtino ir Aplinkos ministerija. Skundus atsisakoma nagrinėti dėl formalių priežasčių, kurios taip pat yra nepagrįstos. Pareiškėjų teigimu, nagrinėjamuose skunduose ir juose minimose Aplinkos ministerijos specialistų išvadose yra konstatuota, kad išduodant administracinius aktus buvo pažeistas teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatytas teritorijos naudojimo režimas. Tai yra akivaizdus viešojo intereso, kaip jis suprantamas Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnyje, pažeidimas.

5. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu neišsprendė civilinėje byloje pareiškėjų ginčytų administracinių aktų teisėtumo klausimo. Teismas ieškinį atmetė nusprendęs, kad ieškovai praleido senaties terminą ir neturi reikalavimo teisės ginčyti tokius aktus. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovams nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą. Pareiškėjai pažymėjo, kad tokia teisė yra suteikta Inspekcijai, todėl pareiškėjų atstovas dėl akivaizdžių teisės aktų pažeidimų teritorijų planavimo ir statybų srityje, kuriais pažeidžiamas viešasis interesas, kreipėsi su paminėtais skundais į atsakovą.

6. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gauti pareiškėjų R. U., S. B., T. P. ir A. A. atsisakymai nuo skundo reikalavimų.

7. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Nurodė, kad pareiškėjai praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti skundą teismui dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių.

9. Atsakovo teigimu, išnagrinėjus pareiškėjų raštus nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1007-861/2016 nagrinėti skunduose keliami klausimai, dėl kurių priimtas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimas, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1252-232/2017 paliktas nepakeistas. Procesiniuose dokumentuose buvo dėstomi tie patys kaip ir 2017 m. lapkričio 22 d., 2017 m. lapkričio 23 d. bei 2017 m. lapkričio 24 d. skunduose nurodyti argumentai. Taigi teismai statybos procedūrų teisėtumą nagrinėjo tais pačiais aspektais. Įvertinus, kad situacija atitinka Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies ir Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės), 46.1 punkto nuostatas, raštų nagrinėjimas buvo nutrauktas. Atsakovas nesutiko, kad skundžiamu sprendimu skundus atsisakoma nagrinėti dėl formalių priežasčių, nes skundų nagrinėjimo nutraukimo pagrindus numato teisės aktai.

10. Nurodė, kad pareiškėjai nepagrįstai teigė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjų ginčytų administracinių aktų teisėtumo klausimo neišsprendė: teismas šiame sprendime konstatavo, kad atsakovų veiksmai statant ginčo pastatą, išduodant atitinkamus leidimus ir kitus dokumentus, nebuvo neteisėti; nagrinėjamu atveju teismas nenustatė savavališkų statybų fakto, jokių kitų įstatymo pažeidimų.

11. Pažymėjo, kad skundą pasirašęs advokatas K. Paliutis, pagal į bylą pateiktą 2015 m. liepos 31 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 37-T/15, pareiškėjai B. L. neatstovauja, todėl laikytina, kad B. L. skundas teismui nepaduotas.

12. Atsakovo teigimu, ginčijamas sprendimas buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus turimą medžiagą, pareiškėjų inicijuotoje civilinėje byloje keltus reikalavimus, teismų sprendimus, kurie galėjo turėti įtakos skundų nagrinėjimui, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jo naikinimui nėra.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.

14. Nurodė, kad teisės aktuose (Įstatymo 25 str. 6 d. 1 p. ir 2 p. bei Taisyklių 46.1 p.) nustatyti pagrindai suteikiantys teisę Inspekcijai nutraukti asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje neskundžiami Aplinkos ministerijos veiksmai ar neveikimas, prašė skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu administracinę bylą pagal pareiškėjų S. B., A. A., T. P. ir R. U. skundą atsakovui Inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo nutraukė. Pareiškėjos B. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nurodė, kad 2019 m. balandžio 15 d. buvo gauti pareiškėjų S. B., A. A., T. P. ir R. U. pareiškimai, kuriuose pareiškėjai atsisako nuo skundo. Teismas vadovavosi ABTĮ 50 straipsniu, 103 straipsnio 4 punktu, atsisakymus nuo skundo priėmė ir bylą pagal šių pareiškėjų skundą nutraukė. Teismas išaiškino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjų atstovas su 2017 m. lapkričio 22 d. prašymu (skundu) kreipėsi į Inspekciją, reikalaudamas, kad Inspekcija įvertintų šiame skunde nurodytas aplinkybes dėl viršyto užstatymo intensyvumo sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris nustatytas Techniniame projekte ir Bendrajame plane. Taip pat įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. specialiuose architektūriniuose reikalavimuose nustatytą teritorijos užstatymo intensyvumą, kuris viršija Vilniaus miesto bendrajame plane statybvietės sklypui (pagal detaliajame plane nustatytą užstatymo tipą) nustatytą maksimalų užstatymo intensyvumą. Pareiškėjų atstovas su 2017 m. lapkričio 23 d. prašymu (skundu) kreipėsi į Inspekciją, reikalaudamas atlikti Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytas statybos valstybinės priežiūros institucijos pareigas dėl galiojančiam detaliajam planui prieštaraujančių administracinių aktų panaikinimo. Pareiškėjų atstovas su 2017 m. lapkričio 24 d. prašymu (skundu) kreipėsi į Inspekciją, reikalaudamas, kad Inspekcija atliktų Įstatymo 4 straipsnyje nustatytą statybos valstybinės priežiūros institucijos funkciją dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

18. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymus (skundus), skundžiamu 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 2D-17643 atsakė pareiškėjams, kad jų inicijuotoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1007-861/2016 nagrinėti skunduose keliami klausimai, dėl kurių 2016 m. lapkričio 9 d. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuris Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2A-1252-232/2017) buvo paliktas nepakeistas. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija, vadovaudamasi Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais bei Taisyklių 46.1 punktu, raštų nagrinėjimą nutraukė.

19. Teismas iš Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies, Taisyklių 46.1, 48.1 punktų nuostatų padarė išvadą, kad skundai ir pranešimai nenagrinėjami, o pradėtų skundų ir pranešimų nagrinėjimas nutraukiamas, esant tam tikroms sąlygoms, kurių sąrašas yra baigtinis, nustatytoms teisės aktuose.

20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad ieškovas J. L. 2015 m. birželio 17 d. pradiniu ieškiniu, ieškovai J. L., S. B., A. A., T. P., R. U. bei M. L.2015 m. rugpjūčio 24 d. patikslintu ieškiniu ir ieškovai B. L. (J. L. teisių perėmėja), S. B., A. A., T. P., R. U., M. L. 2016 m. balandžio 25 d. patikslintu ieškiniu suformulavo visus reikalavimus, kuriais prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo panaikinti dokumentus, susijusius su statybomis sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1007-861/2016 ieškinį ir priešieškinį atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime konstatavo, kad Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nustatyti parametrai nustatyti vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, nenukrypstant nuo detaliojo plano. Ginčo statinys nepažeidžia statinio aukštingumo, intensyvumo bei tankumo reikalavimų, iš bendro rajono vaizdo neišsiskiria. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas sprendė, kad atsakovų veiksmai statant ginčo pastatą, išduodant atitinkamus leidimus ir kitus dokumentus nebuvo neteisėti. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1252-232/2017 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį paliko nepakeistą.

21. Įvertinęs teismų sprendimuose konstatuotas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismai sprendė ginčytų administracinių aktų teisėtumą ir pasisakė dėl atsakovų veiksmų statant ginčo pastatą, išduodant atitinkamus leidimus ir kitus dokumentus. Teismai nenustatė savavališkų statybų fakto, taip pat nenustatė jokių kitų įstatymo pažeidimų. Teismas konstatavo, kad ginčo statinys ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) nepažeidžia statinio aukštingumo, intensyvumo bei tankumo reikalavimų, iš bendro rajono vaizdo neišsiskiria. Teismas sprendė, kad atsakovų veiksmai statant ginčo pastatą, išduodant atitinkamus leidimus ir kitus dokumentus nebuvo neteisėti, nepaisant to, kad teismai pasisakė, jog ieškovai praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą nuo skundžiamo akto paskelbimo, taip pat, kad dalies ieškovų suinteresuotumas bylos baigtimi neegzistuoja, o kiti ieškovai taip pat neįrodė, kad jų interesai buvo pažeisti.

22. Įvertinęs teismo procesinius dokumentus ir pareiškėjų atstovo 2017 m. lapkričio 22 d., 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. lapkričio 24 d. prašymuose (skunduose) nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad keliami klausimai iš esmės yra tapatūs. Taigi teismai statybos procedūrų ir administracinių aktų teisėtumą nagrinėjo tais pačiais aspektais. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovas, tais pačiais pagrindais pareiškėjai civilinėje byloje pateikė kasacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų skundo argumentai šiuo aspektu atmestini. Be to, pareiškėjų skunde nurodyta Aplinkos ministerijos išvada buvo duota nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1007-861/2016 Vilniaus miesto apylinkės teisme ir šie įrodymai buvo vertinti bylos įrodymų visumoje. Nei teismui, nei atsakovui nagrinėjimo metu nepateikus naujų faktų, dėl kurių jau pasisakė teismai, nebuvo pagrindo institucijai nagrinėti pakartotinai pateiktų klausimų iš naujo.

23. Pareiškėja skunde nurodė, kad šiuo atveju pažeidžiamas viešasis interesas, kaip jis suprantamas Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs universalaus viešojo intereso sąvokos apibrėžimo, todėl teismas kiekvieną kartą ad hoc (šiam tikslui) turi nustatyti viešojo intereso buvimo faktą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas sutiko su Inspekcijos pozicija, kad nagrinėjamu atveju įtarimas, kad gali būti pažeistas viešasis interesas, galėtų kilti, kai skunde, pranešime nurodytos aplinkybės siejamos su valstybės, savivaldybių žemės naudojimu, valdymu ar disponavimu, statybomis saugomose teritorijose, miškuose, visuomeninės paskirties statiniuose ar teritorijose, taip pat kai galimi pažeidimai, susiję su imperatyviomis paveldosaugos, aplinkos apsaugos reikalavimais, su visos valstybės interesais ir teisėmis, kai gresia statinių griūtis. Šiuo atveju nenustačius minėtų aplinkybių, o pareiškėjai viešo intereso gynimą grindžiant Aplinkos ministerijos specialistų išvadomis, kurios buvo pateiktos nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1007-861/2016 Vilniaus miesto apylinkės teisme, nagrinėjant pareiškėjų 2017 m. gruodžio 22 d., 2017 m. lapkričio 23 d. bei 2017 m. lapkričio 24 d. skundus Inspekcijai pagrįstai nekilo įtarimų, kad šiuo atveju gali būti pažeistas viešasis interesas, todėl nebuvo teisinio pagrindo taikyti Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytą išimtį.

24. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad pareiškėjų atstovo skundus buvo atsisakoma nagrinėti dėl formalių priežasčių, nes statybos priežiūros institucijoje skundai ir pranešimai nenagrinėjami, o pradėtų skundų ir pranešimų nagrinėjimas nutraukiamas, esant tam tikroms sąlygoms, kurių sąrašas baigtinis, nustatytoms teisės aktuose. Šiuo atveju institucija vadovaujasi teisės aktais, o ne subjektyviais teisės aktuose nenustatytais skundų ir pranešimų nenagrinėjimo pagrindais.

25. Įvertinęs atsakovo argumentus, kad skundą pasirašęs advokatas K. Paliutis B. L. neatstovauja, ir teismui pateiktus 2015 m. liepos 31 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 37-T/15 ir Susitarimą dėl kliento teisių ir pareigų perėmimo, teismas padarė išvadą, kad šių dokumentų pagrindu pareiškėjos atstovas turėjo teisę pasirašyti skundą B. L. vardu. Be to, aplinkybę, kad pareiškėja siekia būti atstovaujama advokato dėl keliamo ginčo, patvirtino ir naujai sudaryta Teisnių paslaugų sutartis Nr. 13-T/19. Todėl šiuo aspektu atsakovo argumentai atmesti.

26. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. kovo 7 d. nutartimi, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, išsprendė ir klausimą dėl praleisto termino skundui paduoti, šį terminą atnaujindamas. Teismo vertinimu, terminas atnaujintas pagrįstai, išdėstant motyvus teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartyje, todėl, nenustačius naujų aplinkybių, keisti šios nutarties nėra pagrindo.

27. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes teisės aktų kontekste, teismas padarė išvadą, kad Inspekcijos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. (23.2)2D-17643 yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas. Teismui konstatavus sprendimo teisėtumą, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 28. Pareiškėja B. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: tenkinti skundo reikalavimus.

29. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas turi būti tikrinamas net peržengiant bylos nagrinėjimo ribas, kadangi šioje byloje yra ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. to reikalauja viešasis interesas, nes atsakovo veikla yra reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

30. Pasisakydamas dėl viešo intereso šioje byloje, pirmosios instancijos teismas citavo teismų praktiką, suformuotą iki 2014 m., kuri nagrinėjamu atveju nėra aktuali. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu, kaip viešasis interesas yra suprantamas teritorijų planavimo ir statybos srityje, kas nuo 2014 m. reglamentuojama Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnyje.

31. Pareiškėja nurodo, kad jos atstovės skunduose minimi neteisėti ir savavališkos statybos darbai yra išimtinai susiję su galiojančio detaliojo plano sprendinių pažeidimais.

32. Pareiškėja teigia, kad nepaisant akivaizdžių savavališkos statybos požymių, Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas Vytautas Januška sudarė 2014 m. gruodžio 11 d. pažymą Nr. PASS-00-141211-01181 „Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“ ir suderino UAB „Tavo verslas“ 2015 m. birželio 3 d. deklaraciją Nr. 1 „Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą“. Pareiškėjos teigimu, visi vėlesni Inspekcijos veiksmai tiek civilinėje byloje, tiek ir šioje byloje skundžiami veiksmai, buvo minėto pareigūno nusikalstamo piktnaudžiavimo dangstymas.

33. Pareiškėja pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nusprendęs, kad ieškovai apskritai neturi teisės kreiptis į teismą, 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nepasisakė dėl statybos leidimo ir statybos darbus įteisinusių dokumentų neteisėtumo, kuris konstatuotas Aplinkos ministerijos 2016 m. birželio 20 d. išvadoje ir detalizuotas ministerijos atstovų teismo posėdžio metu. Pareiškėja taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Gediminas Sagatys paskelbė atskirąją nuomonę dėl 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties.

34. Atsižvelgiant į tokį civilinės bylos rezultatą ir bylos nagrinėjimo metu nustatytus faktus, statybų valstybinės priežiūros institucija neturi jokio teisinio pagrindo nevykdyti jai nustatytų funkcijų, dangstydamasi teismo išnagrinėta byla. Teismai civilinėje byloje, nepaisant Aplinkos ministerijos konstatuotų pažeidimų, netenkino ieškinio, nes ieškovai neturi reikalavimo teisės. Tačiau teismai civilinėje byloje nepasakė, kad tokio reikalavimo neturi Inspekcija.

35. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendime dėl ginčytų administracinių aktų teisėtumo pasisakė konstatuodamas, kad atsakovų veiksmai statant ginčo pastatą, išduodant atitinkamus leidimus ir kitus dokumentus, nebuvo neteisėti; teismas nenustatė savavališkų statybų fakto, jokių kitų įstatymo pažeidimų. Todėl Inspekcija įvertinusi 2017 m. lapkričio 22 d., 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. lapkričio 24 d. skunduose pateiktą informaciją pagrįstai nustatė, kad situacija atitinka Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatas.

37. Atsakovas pažymi, kad apeliaciniame skunde minimos Aplinkos ministerijos atstovų paaiškinimų, duotų civilinės bylos Nr. e2-1007-861/2016 nagrinėjimo metu, ištraukos nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Nepateikus naujų faktų, dėl kurių jau pasisakė teismai, nėra pagrindo nagrinėti pakartotinai pateiktų klausimų iš naujo.

38. Atsakovas pažymi ir tai, kad nors pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo Aplinkos ministerijos poziciją minėtoje civilinėje byloje, tačiau kaip matyti iš Aplinkos ministerijos šioje byloje pateikto atsiliepimo, ji nesutinka su skundu.

39. Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju tiek Inspekcija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įtarimas dėl viešojo intereso pažeidimo galėtų kilti, kai skunde, pranešime nurodytos aplinkybės siejamos su valstybės, savivaldybių žemės naudojimu, valdymu ar disponavimu, statybomis saugomose teritorijose, miškuose, visuomeninės paskirties statiniuose ar teritorijose, taip pat kai galimi pažeidimai, susiję su imperatyviomis paveldosaugos, aplinkos apsaugos reikalavimais, su visos valstybės interesais ir teisėmis, kai gresia statinių griūtis. Nenustačius nei vieno iš minėtų požymių, nagrinėjant pareiškėjų 2017 m. lapkričio 22 d., 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. lapkričio 24 d. skundus Inspekcijai nekilo įtarimų, kad šiuo atveju gali būti pažeistas viešasis interesas. Taigi nebuvo teisinio pagrindo taikyti Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytos išimties.

40. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes. Atsakovas daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, o pareiškėjos argumentai dėl galimo viešojo intereso pažeidimo egzistavimo atmestini.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.

42. Aplinkos ministerija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjama situacija atitinka Įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje ir Taisyklių 46.1 punkte nurodytus atvejus, laikytina pagrįsta. Mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo laikyti pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, netinkamai motyvuotu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Inspekcijos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (23.2)2D-17643 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos prašymo įpareigoti Inspekciją išnagrinėti 2017 m. lapkričio 23 d., 2017 m. lapkričio 24 d. ir 2017 m. lapkričio 22 d. skundus pagrįstumo.

44. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad Inspekcija 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (23.2)2D-17643 pagrįstai nutraukė 2017 m. lapkričio 22 d., 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. lapkričio 24 d. prašymų (skundų) nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, kad šiuose prašymuose (skunduose) keliami klausimai iš esmės tapatūs tiems, kurie buvo išnagrinėti teismuose.

45. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdama savo reikalavimą, iš esmės teigia, kad: pareigą Inspekcijai išnagrinėti 2017 m. lapkričio 23 d., 2017 m. lapkričio 24 d. ir 2017 m. lapkričio 22 d. skundus lemia pažeistas viešasis interesas; skunduose nurodyti neteisėti ir savavališkos statybos darbai, o teismai nepasisakė dėl statybos leidimo ir statybos darbus įteisinusių dokumentų teisėtumo.

46. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai bei aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

47. Įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundai ar pranešimai dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu: 1) nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas; 2) akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo klausimas dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjamas arba išnagrinėtas teisme.

48. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, susiję su Inspekcijos pareiga skundus nagrinėti esant pažeistam viešajam interesui, tik grindžiami nuostatų, įtvirtintų nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnyje, citavimu, iš esmės tik itin abstrakčiai jas siejant su konkrečiu atveju, dėl kurio pareiškėjai kreipėsi į Inspekciją, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad Inspekcijai pagrįstai nekilo įtarimų, kad šiuo atveju gali būti pažeistas viešasis interesas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, kurioje ieškovų reikalavimai buvo grindžiami pagrindu, iš esmės analogišku nurodytam 2017 m. lapkričio 22 d., 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. lapkričio 24 d. skunduose, konstatavo, kad pažeidimą galima būtų konstatuoti tik įrodžius galimo pažeidimo neigiamą poveikį privataus asmens gyvenimo kokybei ar jo nuosavybei. Ieškovams neįrodžius šio galimo viešosios teisės pažeidimo įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams, ieškinio reikalavimas dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, grindžiamas šiuo pažeidimu, atmestas pagrįstai (nutarties 72 p.). Pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės niekaip nepagrindė, kodėl pareiškėjų skunduose įvardyti statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, padaryti, kaip teigiama, vykdant statybą kaimyniniame žemės sklype, tačiau nepažeidžiantys jų teisių ar teisėtų interesų, turėtų būti vertinami kaip pažeidžiantys viešąjį, t. y. visuomenės, interesą Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkto prasme.

49. Taisyklių 46.1 punkte (2016 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1V-47 redakcija) nustatytas skundų ir pranešimų nenagrinėjimo atvejis: kai teismas nagrinėja skundą tuo pačiu klausimu, taip pat kai teismas ar Inspekcija jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Vadovaujantis Taisyklių 48.1 punktu skundo nagrinėjimas nutraukiamas, kai pradėjus nagrinėti skundą, paaiškėja, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės.

50. 2017 m. lapkričio 22 d., 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. lapkričio 24 d. skunduose Inspekcijos iš esmės buvo prašoma vykdyti statybos valstybinę priežiūrą dėl, pareiškėjos teigimu, padarytų pažeidimų, susijusių su statybos darbais žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir dėl jų priimtų administracinių aktų: 2017 m. lapkričio 22 d. skunde reikalauta, kad Inspekcija įvertintų jame nurodytas aplinkybes dėl viršyto užstatymo intensyvumo žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2017 m. lapkričio 23 d. skunde reikalauta atlikti statybos valstybinės priežiūros institucijos pareigas dėl galiojančiam detaliajam planui prieštaraujančių administracinių aktų panaikinimo; 2017 m. lapkričio 24 d. skunde reikalauta atlikti statybos valstybinės priežiūros institucijos funkciją dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

51. 2017 m. lapkričio 22 d., 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. lapkričio 24 d. skunduose nurodytų aplinkybių visuma buvo grindžiami reikalavimai, pareikšti teisme išnagrinėtoje byloje: įvertinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1007-861/2016, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1252-232/2017 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog teismai šioje civilinėje byloje sprendė dėl ginčytų administracinių aktų teisėtumo ir pasisakė dėl atsakovų veiksmų statant ginčo pastatą, išduodant statybą leidžiančius ir kitus dokumentus.

52. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad teismai minėtoje civilinėje byloje nepasisakė dėl statybos leidimo ir statybos darbus įteisinusių dokumentų teisėtumo, nepagrįsti: nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1007-861/2016 ieškinį atmetė taikęs ieškinio senatį, taip pat nenustatęs esant ieškovų teisinio suinteresuotumo reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, teismas šiame sprendime taip pat pasisakė ir dėl ieškovų argumentų, susijusių su, kaip teigta, statybos leidimo ir kitų dokumentų neteisėtumu, pagrįstumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė nei ieškovų viešosios teisės pažeidimų, kuriais buvo grindžiami ieškinio reikalavimai dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo (teismai taip pat sprendė dėl ieškinio senaties termino taikymo minėtų pažeidimų pagrindu grindžiamiems reikalavimams), nei ieškovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, todėl ieškinį atmetė (nutarties 55 p.). Pažymėtina, kad aplinkybė, kad vienas iš kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos narių, turėjęs kitą nuomonę dėl procesinio sprendimo, surašė atskirąją nuomonę, savaime nesukuria jokių procesinio ar materialinio pobūdžio pasekmių.

53. Nustačius, kad aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiami 2017 m. lapkričio 22 d., 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. lapkričio 24 d. skundai, yra išnagrinėti teismuose ir yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas, Inspekcija skundžiamu sprendimu pagrįstai nutraukė skundų nagrinėjimą Įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje ir Taisyklių 46.1 bei 48.1 punktuose numatytu pagrindu.

54. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą Inspekcijos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (23.2)2D-17643, taip pat nėra pagrindo įpareigoti Inspekciją išnagrinėti 2017 m. lapkričio 23 d., 2017 m. lapkričio 24 d. ir 2017 m. lapkričio 22 d. skundus.

55. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos B. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė