Legislator Case Law & Legislation
ea4fed84-9781-46a4-ab23-440d613f22fb AI generated

ea4fed84-9781-46a4-ab23-440d613f22fb · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number ea4fed84-9781-46a4-ab23-440d613f22fb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2A-468-265/2014Teisėja S. Valinskytė              (Proceso Nr. 2-38-3-00022-2013-6)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              121.14;                                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. gegužės 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo B.

Legislator headnote

AI generated

ea4fed84-9781-46a4-ab23-440d613f22fb · Klaipėdos apygardos teismas: Pasak apelianto, teismas neįvertino 2007-02-28 sutarties, kuria ŽŪKB „Pamario paukÅ¡tynas" 2,2100 ha žemės sklypÄ pardavė UAB „Vedastos" interjero centras, nepasiÅ«lęs jam pirmumo teise įsigyti žemės sklypÄ . Taip pat apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad jis neturi teisės reikalauti, jog jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, nes nuo sandorio sudarymo iki kreipimosi į teismÄ dienos yra praėję daugiau nei septyneri metai. IeÅ¡kovas nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2A-468-265/2014Teisėja S. Valinskytė              (Proceso Nr. 2-38-3-00022-2013-6)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              121.14;                                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. gegužės 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo B.

M. apeliacinį skundÄ dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo B. M. ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, BUAB „Vedastos“ interjero centrui, UAB „Litectus“ dėl dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir teisių bei pareigų perkėlimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas prašė perkelti 3/2210 dalis bendro 2,2100 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. X, esančio X, Skuodo r. sav., pirkėjo ŽŪKB „Vilkyčių paukÅ¡tyno produktai“ teises ir pareigas pagal 2005-10-18 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį ieÅ¡kovui, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 23,28 Lt sumÄ Ä¯gyjant žemės sklypo dalį pagal pirkimo - pardavimo sutartį, pripažinti negaliojančia 2005-10-18 Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto Nr. 310-85 dalį dėl 0,03 ha žemės Å«kio paskirties sklypo ploto perdavimo ŽŪKB „Vilkyčių paukÅ¡tyno produktai“, pripažinti negaliojančia 2007-02-28 Sutarties dalį dėl 0,03 ha žemės sklypo, įeinančio į bendrÄ 2,2100 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. X, esantį X, Skuodo r. sav., pardavimo UAB „Vedastos“ interjero centras, pripažinti negaliojančia 2008-09-17 Sutarties dalį dėl 0,03 ha žemės sklypo ploto, įeinančio į bendrÄ 2,2100 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. X, esantį X, Skuodo r. sav., pardavimo ŽŪKB „Pamario paukÅ¡tynas“, pripažinti negaliojančia 2011-05-02 Varžytynių akto Nr. 1 dalį dėl 0,03 ha žemės sklypo ploto, įeinančio į bendrÄ 2,2100 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. X, esantį X, Skuodo r. sav., perdavimo UAB „Litectus“.

Nurodė, kad sandoriai pripažintini iÅ¡ dalies negaliojančiais, nes jie sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.80 str.). IeÅ¡kovo vertinimu, jis, kaip sandėlio savininkas, turėjo pirmumo teisę pirkti atitinkamÄ sandėlio eksploatacijai reikalingÄ Å¾emės sklypo dalį ir ji negalėjo bÅ«ti parduota. Ginčo sandoris buvo sudarytas apgaulės bÅ«du. ŽŪKB „Vilkyčių paukÅ¡tyno produktai“ nutylėjo, kad jiems priklauso ne visi sklype esantys pastatai, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina įraÅ¡as Sutarties 1 punkte.

Mano, kad jo pažeistos teisės galėtų bÅ«ti apgintos perkeliant žemės sklypo dalies pirkėjo teises ir pareigas pagal 2005-10-08 Sutartį, priteisiant iÅ¡ jo atsakovui UAB „Litectus“ 23,28 Lt sumÄ .Skuodo rajono apylinkės teismas 2013-11-12 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra įsiteisėjęs 2013-08-07 sprendimas, kuriuo nustatyta, kad ieÅ¡kovas pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatÄ â€“ sandėlį, unikalus Nr. X, esantį X, Skuodo rajone, toks faktas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, kai asmuo kitokiu bÅ«du nėra įgijęs nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ .

Dėl to teismas laikė pagrįstais atsakovų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, kad pastato ir nuosavybės teisių į jį neįregistravimas vieÅ¡ame registre neleidžia ieÅ¡kovui panaudoti galimai įvykusio sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių teigiant, kad 2005-10-18 Sutarties Å¡alys turėjo žinoti, jog žemės sklype yra galimai trečiajam asmeniui priklausantis pastatas. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai ieÅ¡kinyje teigia, jog buvo pažeistos jo teisės įsigyti žemės sklypÄ tomis pačiomis sÄ lygomis, kuriomis įsigijo ŽŪKB „Vilkyčių paukÅ¡tyno produktai“.

Taip pat teismas pažymėjo, kad duomenų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų buvęs pateikęs praÅ¡ymÄ dėl ginčo sklypo įsigijimo, nėra, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pats pripažino, kad jokio praÅ¡ymo niekada žemės Å«kio skyriui neteikė, taigi ir teisės, įtvirtintos ŽRÄ® per 3 mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, neturi. Taip pat pirmosios instancijos teismas sumažino priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį nuo 3 547,59 Lt iki 2 974,85 Lt.

IeÅ¡kovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neiÅ¡analizavo visų byloje esančių įrodymų, ir bÅ«tent jų viseto pagrindu nenustatė bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių bei padarė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas ginčo klausimu. IeÅ¡kovas nurodo, kad teismo sprendime padarytas iÅ¡vadas, jog ginčijamos sutarties Å¡alys nežinojo, jog jis buvo pastato savininkas, paneigia 1994-04-10 iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Mosėdžio žemės Å«kio bendrovės susirinkimo, įvykusio 1993-03-09, protokolo, 1993-06-15 perdavimo – priėmimo aktas, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, kurių teismas nevertino.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kino bylos faktų, susijusių su tuo, ar valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypo sandorio sudarymui parengtas žemės sklypo planas, kuris buvo neatsiejama sandorio dalis, atitiko normatyvinių aktų nustatytus reikalavimus suformuoti žemės sklypÄ naudojamų pastatų eksploatacijai. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl byloje esančių duomenų, kad po ginčo žemės sklypo pardavimo atsakovams ieÅ¡kovas iki Å¡iol naudojasi atsakovams priklausančiame žemės sklype esančiu pastatu, ir atsakovai visa tai matė ir žinojo, tačiau nereagavo.

Pasak apelianto, teismas neįvertino 2007-02-28 sutarties, kuria ŽŪKB „Pamario paukÅ¡tynas" 2,2100 ha žemės sklypÄ pardavė UAB „Vedastos" interjero centras, nepasiÅ«lęs jam pirmumo teise įsigyti žemės sklypÄ . Taip pat apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad jis neturi teisės reikalauti, jog jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, nes nuo sandorio sudarymo iki kreipimosi į teismÄ dienos yra praėję daugiau nei septyneri metai. IeÅ¡kovas nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kadangi jam nebuvo trukdoma tvarkyti savo valdomÄ turtÄ , jis ir neturėjo žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , kuris buvo padarytas 2005-2006 metais. Taip pat ieÅ¡kovas nesutinka ir su priteistu bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiu. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ jo bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios susijusios su taikos sutarties sÄ lygų analize, susipažinimu su bylos medžiaga, laikÄ , praleistÄ kelionėse ir pasirengimÄ atstovavimui.

Apeliantas nurodo, kad Å¡ios iÅ¡laidos rekomendacijose nenumatytas. Atsakovė UAB „Litectus“ su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡tyrė visus į bylÄ pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovas nuosavybės teisę į pastatÄ â€“ sandėlį įgijo tik teismo sprendimo pagrindu.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos taip pat nesutiko su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas neturėjo pirmumo teisės įsigyti žemės pirmumo teise, kadangi nebuvo jos savininkas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jo ieÅ¡kinį.              Apeliacinis skundas atmestinas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neiÅ¡analizavo visų byloje esančių įrodymų.

Priešingai pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingus įrodymus ir tinkamai identifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo teisės nebuvo pažeistos. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus.

Tam, jog ieÅ¡kovas galėtų pirmumo teise įsigyti žemę be aukciono, jis turi tokį norÄ iÅ¡reikÅ¡ti pateikdamas praÅ¡ymÄ . Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas pripažino, kad jokio praÅ¡ymo niekada žemės Å«kio skyriui neteikė. Tuo tarpu ieÅ¡kovas nuosavybės teisę į pastatÄ â€“ sandėlį, kurio unikalus Nr. X, esantį X. Skuodo r., įgijo įgyjamosios senaties pagrindu tik įsiteisėjus Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-08-07 sprendimui. Kaip konstatuota Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-08-07 sprendime, iki tol ieÅ¡kovas šį pastatÄ atvirai ir nepertraukiamai valdė.

Šis nepertraukiamas minėto pastato valdymas ir sukūrė ieškovui nuosavybės teisę į jį įgyjamosios senaties pagrindu. Atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino 1994-04-10 išrašų iš Mosėdžio žemės ūkio bendrovės susirinkimo, įvykusio 1993-03-09, protokolo, 1993-06-15 perdavimo – priėmimo akto, nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos. Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus įvertino, tačiau konstatavo, kad nesant įregistruotos nuosavybės teisės VĮ Registrų centre šio fakto ieškovas negalėjo panaudoti prieš trečiuosius asmenis.

Teisėjų kolegija su Å¡ia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka ir nurodo, kad ieÅ¡kovo nurodomi dokumentai ieÅ¡kovui nuosavybės teisės nesukÅ«rė, kadangi pagal 1993 m galiojusiÄ Civilinio kodekso redakcijÄ nuosavybės teisė atsirasdavo tik jÄ Ä¯registravus (CK 149 straipsnio 2 dalis). Taigi ieÅ¡kovui nepareiÅ¡kus noro įsigyti valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės ir ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. 2005-10-18, neturint nuosavybės teisės į pastatÄ â€“ sandėlį, nebuvo teisinio pagrindo pasiÅ«lyti jo pirkti pirmumo teise.

Dėl to sudarant 2005-10-18 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį tarp Valstybės ir ŽŪKB „Vilkyčių paukštyno produktai“ imperatyvios teisės normos nebuvo pažeistos. Taip pat nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiomis ir kitų ieškovo ginčijamų sutarčių, kadangi ieškovas nenurodo, kokiu pagrindu jos turėtų būti pripažintos negaliojančiomis. Vien tik faktas, jog pirminė sutartis ir būtų buvus sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas taip pažeidžiant ieškovo interesus, nebūtų pagrindas pripažinti per se ir kitas sutartis negaliojančiomis neįrodžius sandorio negaliojimo pagrindų.

Taip pat konstatuotina, kad ieÅ¡kovui neįrodžius, jog sudarant sandorį buvo pažeistos imperatyvios teisės normos ir jo teisės, nebuvo teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismui tirti kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, vertinti, ar valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypo sandorio sudarymui parengtas žemės sklypo planas, kuris buvo neatsiejama sandorio dalis, atitiko normatyvinių aktų nustatytus reikalavimus suformuoti žemės sklypÄ naudojamų pastatų eksploatacijai. Taip pat apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neįvertino 2007-02-28 sutarties, kuria ŽŪKB „Pamario paukÅ¡tynas" 2,2100 ha žemės sklypÄ pardavė UAB „Vedastos" interjero centras, nepasiÅ«lęs jam pirmumo teise įsigyti žemės sklypÄ .

Be to, ieÅ¡kovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl pirkėjo teisių perkėlimo pareikÅ¡ti. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad žemės savininkas apie sprendimÄ parduoti žemės sklypÄ bei pardavimo sÄ lygas privalo registruotu laiÅ¡ku (įteikiant) praneÅ¡ti Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau buvo konstatuota, jog ieÅ¡kovas ginčijamų sandorių sudarymo metu nuosavybės teisės fakto nebuvo iÅ¡vieÅ¡inęs vieÅ¡ajame registre, o nuosavybės teisę į pastatÄ â€“ sandėlį įgijo tik 2013 m. teismo sprendimo pagrindu, nebuvo teisinio pagrindo vertinti ir aplinkybių, kurios susijusios su nesiÅ«lymu ieÅ¡kovui įsigyti parduodamÄ Å¾emės sklypÄ . Tokiu atveju pripažinus, jog ieÅ¡kovas sandorių sudarymo metu neturėjo savininko teisių pastato – sandėlio atžvilgiu, termino praleidimas ar nepraleidimas reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo nėra aktualus.

Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat kvestionavo bylinėjimo išlaidų dydį. Pažymėtina, jog advokato kelionės išlaidų pagrįstumas susijęs su Rekomendacijų 3 punkte numatytų aplinkybių įrodinėjimu, t. y. ar reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra. Šių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo, tik teismo posėdžio metu abstrakčiai nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos per didelės. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kurie susiję su advokato kelionės išlaidų priteisimu, vertintini kaip naujos aplinkybės, kurios apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos.

Kitos iÅ¡laidos priteistos pagrįstai, kadangi jų priteisimÄ reglamentuoja rekomendacijų 10 p. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).             CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Atsakovė UAB „Litectus“ pateikė įrodymus, jog už advokato teisinę pagalbÄ jai pateikta sÄ skaita – faktÅ«ra 2 640 Lt. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Å ių rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Pagal 8.11 atsiliepimo į apeliacinį skundÄ koeficientas yra 1.5. Dėl to atsakovei maksimali suma, priteistina už advokato teisines paslaugas iÅ¡ ieÅ¡kovo, yra 1 500 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsiliepimo į apeliacinio skundo turinį, neturi teisinio pagrindo priteisti didesnę sumÄ nei numatytas rekomendacijose maksimalus dydis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo B. M. 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovės UAB „Litectus“ naudai. Kolegijos pirmininkas                                                                    Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                              Irma Čuchraj                                                                                                            Jolanta Gailevičienė