2024-05-22 Nr. AB-8270-3-61-3-00516-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-288-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00516-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Europos saugumo garantas“, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (data nenurodyta) dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo.

Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 10 kalendorinių dienų terminą skundo trūkumams pašalinti – pateikti skundžiamą sprendimą ir duomenis, kada šis sprendimas buvo įteiktas pareiškėjui, pateikti dokumentų (skundo priedų) vertimą į lietuvių kalbą, nurodyti gyvenamosios vietos adresą, pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, taip pat sumokėti žyminį mokestį.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, nesikreipė dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei pažymi, kad skundžiamą nutartį gavo tik 2024 m. kovo 22 d., todėl prašo laikyti atskirąjį skundą pateiktą laiku, arba atnaujinti praleistą terminą.

Pareiškėjas pažymi, kad jis yra užsienietis, nekalba lietuviškai, neturi teisinio išsilavinimo ir nėra susipažinęs su teisminiu procesu. Tačiau pareiškėjas buvo aktyvus – gavęs teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį pareiškėjas skambino teismo posėdžių sekretorei, tačiau dėl kalbos barjero buvo sunku bendrauti. Pareiškėjas buvo atvykęs į teismą, susitiko su sekretore bei atidavė jai įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį, kurie buvo priimti. Pareiškėjui privalo būti tinkamai užtikrinta teisė į teisminę gynybą.

Pareiškėjas, gavęs Migracijos departamento sprendimą, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, sutriko, nežinojo, ką privalo atlikti. Pareiškėjas savo ateitį sieja su Lietuva, čia turi gyvenamąją vietą, verslą, darbą, draugus. Pareiškėjas surado asmenį, prisistačiusi advokatu, kuris surašė ir teismui pateikė skundą dėl minėto Migracijos departamento sprendimo panaikinimo, tačiau tai atliko nekokybiškai, nepridėjo visų dokumentų, neinformavo apie žyminį mokestį. Vėliau šis asmuo apmokėjo žyminį mokestį, tačiau pareiškėjas negalėjo su juo (asmeniu) susisiekti. Pareiškėjas neišsaugojo žyminio mokesčio sumokėjimo patvirtinančio dokumento kopijos, nes pats dokumentas buvo perduotas teismo posėdžių sekretorei, todėl pareiškėjas pakartotinai sumokėjo žyminį mokestį bei jo įrodymą pateikia su atskiruoju skundu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties, kuria teismas laikė nepaduotu pareiškėjo skundą, per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, prašymo dėl šio termino pratęsimo neteikė, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde pažymi, kad yra užsienietis ir nesupranta lietuvių kalbos, o, gavęs teismo nutartį, kuria buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, buvo aktyvus ir siekė pašalinti skundo trūkumus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo reikalavimą atnaujinti terminą atskirajam skundui (dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties) pateikti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 153 straipsnį atskirojo skundo priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas implicitiškai nenurodė, kad aptariamas pareiškėjo prašymas yra tenkinamas, tačiau, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas buvo priimtas, vertintina, kad prašymas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti buvo patenkintas. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. be kita ko), laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-758-822/2020).

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 19 d. nustatė 10 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties gavimo pašalinti skundo trūkumus, be kita ko – pateikti skundžiamą sprendimą, sumokėti žyminį mokestį, pateikti dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, nurodyti gyvenamąją vietą ir pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2024 m. kovo 13 d. pirmosios instancijos teisme buvo gauti pareiškėjo papildomi įrodymai – skundžiamas Migracijos departamento sprendimas bei dokumentas, patvirtinantis žyminio mokesčio sumokėjimą. Pagal Lietuvos pašto siuntų sekimo sistemoje pateikiamus duomenis (ant voko nurodytą siuntos sekimo numerį), aptariami įrodymai pirmosios instancijos teismui buvo išsiųsti (pateikti pašto įstaigai) 2024 m. vasario 27 d., t. y. dar nepasibaigus pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi nustatytam terminui skundo trūkumams pašalinti. Nors ant šio teisme gauto dokumento uždėtoje teisėjos rezoliucijoje nurodyta, kad dokumentas pateiktas pasibaigus minėtam terminui, tačiau šį teiginį paneigia anksčiau nurodytos aplinkybės.

Taigi, pareiškėjas buvo aktyvus ir siekė tinkamai ir laiku pašalinti teismo nustatytus skundo trūkumus – nepasibaigus pirmosios instancijos teismo nustatytam terminui pateikė skundžiamą sprendimą bei įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį. Todėl šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą pagrįstai laikė nepaduotu, nepašalinus trūkumų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, panaikinant pirmosios instancijos teismo nutartį, o skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Iveta Pelienė

Dalia Višinskienė