ea4e9544-983d-485e-b607-d8e1cce05463 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-606-891/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21239-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.3; 1.2.20.13; 2.3.6.5; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei, asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta – R.

S., gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės J. OkuÅ¡kienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje R. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. R. S. buvo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį tuo, kad vengė atlikti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, o bÅ«tent – jis, bÅ«damas nuteistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 29 d., aptartÄ teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę vengė atlikti, t. y. 2021 m. kovo 28 d., apie 20.29 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,73 prom. neblaivumas, vairavo transporto priemonę OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mai 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto (baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu), pagrindu nutraukė baudžiamÄ jÄ bylÄ R. S. atžvilgiu dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 243 straipsnį, kadangi konstatavo non bis in idem, tai yra draudimo antrÄ kartÄ bausti už tÄ patį teisės pažeidimÄ , principo pažeidimÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorė J. OkuÅ¡kienė (toliau – prokurorė) praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir Å¡ioje byloje priimti naujÄ sprendimÄ : pripažinti R. S. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 234 straipsnyje, ir paskirti jam 39 parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 26 parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinti visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, prie minėtu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 2 metų 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant visÄ Å¡iuo nuosprendžiu siÅ«lomÄ paskirti 26 parų areÅ¡to bausmę ir paskirti R. S. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 metams 11 mėnesių 16 dienų. 3.1.

Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi nustatytu teisiniu reguliavimu, neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė visus byloje surinktus įrodymus, tuo pažeidė BPK nuostatas, pagal kurias įrodymai baudžiamajame procese laikomi įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1 dalis), kuriuos teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Prokurorės manymu, apylinkės teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog dėl R. S. pritaikytos 2021 m. gegužės 7 d. administracinės atsakomybės už kelių transporto priemonių vairavimÄ neturint teisės vairuoti pastarasis negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį už vengimÄ atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra Å¡ioje situacijoje teismas nepagrįstai įžvelgė non bis in idem principo pažeidimÄ . 3.2. Pasak prokurorės, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį bÅ«tina įvertinti visas aplinkybes, susijusias su atitinkamos veikos pavojingumu.

Prokurorės vertinimu, nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones dvejiems metams, nevykdymo faktas nekelia abejonių. Pats R. S. taip pat neneigė Å¡io fakto, kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Tai reiÅ¡kia, kad jis suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobÅ«dį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokė savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarkÄ , žinojo, kokie padariniai kyla už nevykdymÄ , kartu R.

S. suprato, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokė, kad juos pažeidžia ir, bÅ«damas nuteistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, nesilaikydamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, vairavo didesnio pavojaus Å¡altinį – kelių transporto priemonę, ir suvokdamas tokių pavojingų veiksmų galimus nepataisomus neigiamus padarinius, kėlė itin didelę grėsmę tiek savo, tiek ir su juo automobiliu važiavusių dar dviejų asmenų, tiek ir aplinkinių asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui.

Didesnį nei tipinis Å¡ios veikos pavojingumÄ susiklosčiusioje situacijoje ir apskritai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ , anot prokurorės, rodo tai, kad R. S. automobilį vairavo ne tik kad neturėdamas teisės to daryti, bet dar ir bÅ«damas teistas už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas: Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu.

Tokie R. S. veiksmai rodo jo neatsakingumÄ , nekritiÅ¡kÄ savo elgesio vertinimÄ , niekinamÄ požiÅ«rį į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , transporto eismo saugumÄ , taip pat abejingumÄ kitų visuomenės narių sveikatai, gyvybei, turto saugumui. Prokurorės teigimu, R. S. piktybiÅ¡kumÄ , kuris laikytinas įžūliu, bei veikos pavojingumÄ rodo tai, kad jis ankstesniu Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu jau buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir jam uždrausta 1 metus vairuoti transporto priemones, tačiau praėjus 9 mėnesiams po Å¡io nuosprendžio, žinodamas, kad jis 1 metus negali vairuoti transporto priemonės, 2019 m. rugpjūčio 10 d., bÅ«damas neblaivus (1,63 prom.) vėl padarė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ (už jÄ nuteistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 2 metus), kas rodo iÅ¡ankstinį R.

S. nusiteikimÄ nepaisyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokurorės manymu, toks R. S. ypač piktybiÅ¡kas elgesio taisyklių nepaisymas rodo jo nepagarbÄ teismui, kaip valstybei atstovaujančiai institucijai, nustačiusiai draudimus. Prokurorė skunde konstatuoja, kad surinkti įrodymai patvirtina, jog R. S. tyčia, sÄ moningai, sistemingai, piktybiÅ¡kai nevykdo teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl yra pagrindas jam taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir pripažinti kaltu padarius BK 243 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei paskirti bausmę. 3.3.

Skunde pažymima, kad administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnyje, bei baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje, skiriasi savo esminiais veikos požymiais. Å ios veikos viena kitos neapima. ANK 427 straipsnyje numatyto nusižengimo kėsinimosi objektas yra kelių transporto eismo saugumas, o BK 243 straipsnio saugoma vertybė – teisingumas. Minėti straipsniai apima ir skirtingas neteisėtas veikas: transporto priemonės vairavimÄ neturint teisės vairuoti, vairavimÄ , kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones ir vengimÄ atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Be to, skiriasi ir tyčios turinys: pagal ANK 427 straipsnį asmuo supranta, kad pažeidžia Kelių eismo taisyklių normas, o pagal BK 243 straipsnį – supranta, jog nevykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir to nori. Dėl to, pasak prokurorės, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. S. veiksmai atitinka skirtingų rÅ«Å¡ių teisės pažeidimus, todėl turi bÅ«ti taikomos skirtingų teisės Å¡akų normos ir nėra jokio pagrindo teigti, kad nubaudimas pagal ANK ir BK prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnio, BK 2 straipsnio 6 dalies, BPK 3 straipsnio reikalavimus.

Prokurorės manymu, šioje byloje administracinio nubaudimo faktas nelemia baudžiamojo proceso negalimumo.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti, o asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, gynėjas prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad prokurorė kelia R. S. veiksmų pripažinimo nusikalstama veika ir non bis in idem principo aiÅ¡kinimo klausimus, praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla R. S. atžvilgiu buvo nutraukta, panaikinti ir R. S. pripažinti kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymo bei paskirti jam bausmę.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi skundžiamÄ nutartį, prokurorės apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai nutraukė R.

S. baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal BK 243 straipsnį, kadangi asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn už tÄ pačiÄ veikÄ , negali bÅ«ti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (non bis in idem). Dėl R. S. veiksmų kvalifikavimo ir non bis in idem principo taikymo 7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. S. 2021 m. kovo 28 d., apie 20.29 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,73 prom. neblaivumas, vairavo transporto priemonę OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, jam buvo uždrausta 2 metus vairuoti kelių transporto priemones ir kai jis apie Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarkÄ , teises ir pareigas bei atsakomybe už jos nevykdymÄ pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas 2019 m. lapkričio 7 d.

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje, tai yra nevykdė teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl šių nustatytų aplinkybių ginčo nėra, apie tai, kad šiuos veiksmus R. S. atliko, pats pripažino teismo posėdžio metu, tai patvirtina byloje esantys kiti įrodymai.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Ä®siteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas yra pavojinga veika, kuri kliudo teisingumo įgyvendinimui, kenkia teismų autoritetui, menkina žmonių pasitikėjimÄ valstybės valdžia, įstatymais ir kartu daro žalÄ asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.

Atsižvelgdama į tai, valstybė turi pareigÄ nustatyti įvairias teisines priemones, užtikrinančias teismo sprendimų vykdymÄ . Viena tokių priemonių – teisinės atsakomybės asmenims, nevykdantiems teismo sprendimų, įtvirtinimas. Skiriamos poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimus – priklausomai nuo padarytos veikos pavojingumo, asmeniui, nevykdančiam teismo sprendimo, gali bÅ«ti taikoma administracinė ar civilinė atsakomybė, o už pavojingiausius, Å¡iurkščiausius pažeidimus – ir baudžiamojo pobÅ«džio poveikio priemonės.

9. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bÅ«tinaisiais BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiais yra jos sistemingumas, rodantis aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ , bei tokios veikos piktybiÅ¡kumas – siekis parodyti nepagarbÄ teismo sprendimui ir pan.

10. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog R. S. tyčia, sÄ moningai, sistemingai, piktybiÅ¡kai nevykdo teismo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Sutiktina su prokurore, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevertino R. S. veiksmų sistemingumo ir piktybiÅ¡kumo, tai yra jų pavojingumo, kad jie bÅ«tų pripažinti kaip nusikalstami pagal BK 243 straipsnį. Kita vertus, teismui konstatavus, kad už Å¡iuos veiksmus R. S. jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir Å¡ioje byloje jis iÅ¡ esmės traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už analogiÅ¡kas faktines aplinkybes, susijusias laiku ir ta pačia vieta, Å¡ių aplinkybių vertinti ir nebuvo bÅ«tina, kadangi, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeistas draudimo persekioti ir bausti asmenį už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ principas (non bis in idem).

11. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutikimÄ su apylinkės teismo nutartimi grindžia ir tuo, kad baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje, bei administracinis nusižengimas, numatytas ANK 427 straipsnyje, skiriasi savo esminiais veikos požymiais, Å¡ios veikos viena kitos neapima. Pasak prokurorės, ANK 427 straipsnyje numatyto nusižengimo kėsinimosi objektas yra kelių transporto eismo saugumas, o BK 243 straipsnio saugoma vertybė – teisingumas, minėti straipsniai apima ir skirtingas neteisėtas veikas, be to, skiriasi ir tyčios turinys.

Su teiginiais, kad ANK 427 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. už pažeidimus, susijusius su transportu ir kelių Å«kiu (ANK XXII skyrius), o BK 243 straipsnis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už pavojingÄ veikÄ teisingumui (BK XXXIV skyrius), skiriasi Å¡iuose straipsniuose numatytų veikų požymiai ir tyčios turinys, aukÅ¡tesnės instancijos teismas taip pat negali nesutikti. Visgi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl non bis in idem principo pažeidimo svarbu tai, kad niekas negali bÅ«ti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimÄ , dėl kurio jis jau buvo iÅ¡teisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamÄ jį procesÄ ir tai taikoma tiek dėl pavojingų veikų, nustatytų BK, tiek dėl administracinių nusižengimų, nustatytų ANK.

12. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo antrÄ kartÄ nubaudžiamas, bet ir kai antrÄ kartÄ persekiojamas už identiÅ¡kus arba iÅ¡ esmės tuos pačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus. Å io principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F.

F. prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 37950/97). Vertinant veikų tapatumÄ , neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimÄ , nes reikÅ¡mės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje S. ir S. prieÅ¡ GraikijÄ , peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieÅ¡ NorvegijÄ , peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ RumunijÄ , peticijos Nr. 54012/10, ir kt.).

13. Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad principas non bis in idem reiÅ¡kia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, tai yra jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimÄ , bet kaip už administracinį nusižengimÄ , jis už tÄ veikÄ negali bÅ«ti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimÄ už tÄ pačiÄ veikÄ , dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimÄ , kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobÅ«džio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, 2K-36-697/2019, 2K-64-511/2021).

14. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad R. S. dėl 2021 m. kovo 28 d. teisės pažeidimo Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. gegužės 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-997-946/2021 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 427 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 600 Eur bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams bei transporto priemonės – automobilio OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu (prie baudžiamosios bylos prijungtos administracinio nusižengimo b. l. 49–52).

Nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2021 m. gegužės 28 d.), t. y. jau įgijo res judicata galiÄ (nebegali bÅ«ti skundžiamas ir privalo bÅ«ti vykdomas). Pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį R. S. buvo patrauktas atsakomybėn už tai, kad, neturėdamas teisės vairuoti, 2021 m. kovo 28 d., apie 20.29 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,73 prom. neblaivumas, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, vairavo transporto priemonę OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 15.

ANK 427 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė vairuotojams, taip pat neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims už pakartotinį transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), o BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė už teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymÄ . Vertinant veikų tapatumÄ , neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimÄ . IÅ¡ bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju tiek R.

S. nubaudimÄ pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, tiek ikiteisminio tyrimo pagal BK 243 straipsnį pradėjimÄ , atlikimÄ bei bylos perdavimÄ Ä¯ teismÄ nulėmė tas pats faktas – kad R. S. 2021 m. kovo 28 d., apie 20.29 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus ir neturėdamas teisės jo vairuoti. Å iuo atveju nėra svarbu, ar naudojimasis Å¡ia teise R. S. buvo uždraustas paskiriant atitinkamÄ baudžiamojo poveikio priemonę, ar neturėjimas Å¡ios teisės grindžiamas kokiu nors kitu pagrindu, nes R.

S. inkriminuojamos esminės faktinės veikos aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo bÅ«das – tos pačios; tiek nubaudimas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, tiek baudžiamasis persekiojimas pagal BK 243 straipsnį dėl vengimo vykdyti teismo skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę R. S. iÅ¡ esmės grindžiami nustatytu tuo pačiu transporto priemonės vairavimo (2021 m. kovo 28 d., apie 20.29 val., (duomenys neskelbtini), kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,73 prom. neblaivumas) neturint tam teisės faktu.

16. IÅ¡ bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį R. S. pradėtas 2021 m. birželio 28 d., remiantis Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2021 m. birželio 18 d. pareiÅ¡kimu, kuriame, be kita ko, pažymėta apie R. S. nubaudimÄ administracine tvarka dėl 2021 m. kovo 28 d. padaryto nusižengimo (2021 m. gegužės 7 d. nutarimas). Taigi apie šį nubaudimÄ ikiteisminio tyrimo institucijai buvo žinoma. Minėtas teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutarimas nebuvo apskųstas ir panaikintas, jis įsiteisėjo ir nebegali bÅ«ti skundžiamas.

IÅ¡ bylos taip pat matyti, kad naujais teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais faktais, kurie nepažeidžiant non bis in idem principo leistų spręsti dėl R. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, ikiteisminis tyrimas nebuvo papildytas. Vadinasi, laikantis non bis in idem principo ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamasis procesas turėjo bÅ«ti nutrauktas, kÄ teisingai bei pagrįstai ir padarė apylinkės teismas.

17. Prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl R. S. veiksmų sistemingumo, piktybiÅ¡kumo ir pavojingumo, kad jie bÅ«tų pripažinti kaip nusikalstami pagal BK 243 straipsnį, Å¡iuo konkrečiu atveju nėra reikÅ¡mingi ir plačiau neaptariami, nes teismas, konstatuodamas non bis in idem principo pažeidimÄ , vertina ne konkrečios teisės normos, bet pačios atsakomybės už analogiÅ¡kÄ veikÄ taikymo/pritaikymo faktÄ , o prokurorės argumentai negali pakeisti iÅ¡vadų, susijusių su dvigubo baudžiamumo draudimo principo pažeidimu.

18. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jÄ naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

19. BPK 3081 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje (nutartyje) rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio (nutarties) esmės. Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje (pirma pastraipa) neteisingai nurodoma, kad R. S. baudžiamoji byla nutraukiama Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes toks bylos nutraukimo pagrindas yra numatytas ne Baudžiamojo, bet Baudžiamojo proceso kodekse, tai yra ne BK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, o BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Nors apeliantė Å¡ios aplinkybės neginčija, teisėjų kolegija, siekdama paÅ¡alinti šį aiÅ¡kų raÅ¡ymo apsirikimÄ , kuris nekeičia nutarties esmės, iÅ¡taiso skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodytÄ kodekso pavadinimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3081 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Jolitos OkuÅ¡kienės apeliacinį skundÄ atmesti.

IÅ¡taisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ ir nutarties rezoliucinės dalies (pirma pastraipa) žodžius „nutraukti Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu“ pakeisti žodžiais „nutraukti Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu“. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė