ea4e8098-d8c6-4dbb-b02e-8cbb7a943b62 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-108-436/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03402-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.5. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio, ArÅ«no Rudzinsko kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų K. J. ir K. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9220-921/2018 pagal ieÅ¡kovų K.

J. ir K. J. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl prokuratÅ«ros ir teismo veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2. IeÅ¡kovai K. J. ir K. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinę prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 216,40 Eur turtinę žalÄ , 10 000 Eur neturtinę žalÄ ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Nurodė, kad nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. jie buvo įtariami ir kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, o ieÅ¡kovas ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu. IeÅ¡kovės atžvilgiu laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės į gaunamÄ motinystės paÅ¡alpÄ apribojimas. IeÅ¡kovų atžvilgiu baudžiamojo persekiojimo metu buvo taikytos ir kitos kardomosios ir procesinės prievartos priemonės, t. y. raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, jų namuose, mažamečių vaikų akivaizdoje, atlikta krata, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2012 m. birželio 1 d. laikinai apribotos ieÅ¡kovų nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ .

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-492-738/2013, ieÅ¡kovai buvo iÅ¡teisinti dėl visų inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Å is nuosprendis buvo skųstas tiek Kauno apygardos teismui, tiek Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-493/2015, paliko galioti 2013 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuosprendis Å¡iuo metu yra įsiteisėjęs. IeÅ¡kovų nuomone, iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas patvirtina faktÄ , jog jų atžvilgiu buvo nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau nepagrįstai baudžiamoji byla buvo perduota teismui, be to, nepagrįstai buvo taikytos kardomosios ir procesinės prievartos priemonės. IeÅ¡kovai nurodė, kad dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme jie patyrė turtinę žalÄ (turėjo iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti) ir neturtinę žalÄ (patyrė emocinį Å¡okÄ , nerimÄ , stresÄ , psichologinius iÅ¡gyvenimus, nepasitikėjimÄ teisėsaugos institucijomis), kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės atstovų.

4. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovų atžvilgiu buvo pradėtas įstatymo nustatytais pagrindais, t. y. teisėtai. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos pobÅ«dį, sudėtingumÄ , tuo metu egzistavusiÄ teisminę praktikÄ , atlikti procesiniai veiksmai bei priimti procesiniai sprendimai buvo bÅ«tini, pagrįsti ir teisėti. IeÅ¡kovams buvo taikytos pačios Å¡velniausios kardomosios priemonės, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos kaip nors esmingai suvaržė jų teises.

Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl dviejų įtariamųjų, buvo tiriamos 9 nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta 18 apklausų, 3 objektų tyrimai, atlikti kiti procesiniai veiksmai, todėl 1 metų ir 7 mėnesių ikiteisminio tyrimo trukmė nelaikytina pernelyg ilga. Išteisinamasis nuosprendis, vadovaujantis suformuota teismų praktika, savaime nereiškia prezumpcijos, kad visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai baudžiamajame procese yra neteisėti.

5. Atsakovė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovai nepagrindė, kokiais konkrečiais neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais jiems buvo padaryta žala. Baudžiamojoje byloje nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmų. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję veiksmai buvo neteisėti. Kadangi ieškovai neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų buvimo, ieškovų ieškinys turi būti atmestas.

6. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog ieÅ¡kovai nekelia teismų atsakomybės klausimo, nenurodo jokių konkrečių neteisėtų teismo veiksmų, kurie galėjo bÅ«ti padaryti ieÅ¡kovams. Tai, kad ieÅ¡kovai, teigdami, kad jų atžvilgiu įtarimai ir kaltinimai truko nepagrįstai ilgai, nenurodo, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo sÄ lygota neteisėtų teismo veiksmų. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti ir dėl pasibaigusio ieÅ¡kinio senaties termino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais argumentais: 1.1. Dėl ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovų atžvilgiu pradėjimo. IeÅ¡kovams įtarimai buvo pareikÅ¡ti pagrįstai, t. y. gavus duomenis apie galimai įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ : ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų buvo pradėtas 2009 m. rugsėjo 25 d. gavus praneÅ¡imÄ iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, kad ieÅ¡kovei galimai nepagrįstai padidintas darbo užmokestis, tikslu įgyti teisę į didelės vertės motinystės paÅ¡alpÄ iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, iki 2010 m. liepos mėn., kai ieÅ¡kovams buvo pareikÅ¡ti įtarimai, buvo reikalaujami dokumentai, apklausti liudytojai, gautos specialistų iÅ¡vados, surinkti kiti duomenys.

IeÅ¡kovai nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas bÅ«tų negalimas. 1.2. Dėl ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo trukmės. Ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovų atžvilgiu truko apie 1 metus ir 7 mėnesius (nuo įtarimų jiems pareiÅ¡kimo), baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme – 2 metus ir 11 mėnesių. Bendrai baudžiamasis procesas truko apie 4 metus ir 6 mėnesius. Nors toks laikas yra pakankamai ilgas, kad sukeltų neigiamas emocijas, tam tikrus iÅ¡gyvenimus, tačiau Å¡is laikotarpis, per kurį buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas pirmosios, apeliacinės, kasacinės instancijos teismuose, negali bÅ«ti pripažįstamas kaip aiÅ¡kiai per ilgas ar iÅ¡tęstas, kad bÅ«tų galima konstatuoti ieÅ¡kovų atžvilgiu pažeidimÄ dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso.

Procesas buvo intensyvus, nenustatyta nepateisinamo delsimo laikotarpių. TÄ patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis Nr. 1S-225-175/2011. Baudžiamoji byla buvo sudėtinga ir didelės apimties, tyrimo trukmei įtakos turėjo ir pačių ieÅ¡kovų veiksmai: ieÅ¡kovams ne iÅ¡ karto pavyko įteikti praneÅ¡imus apie įtarimus; jie vengdavo atvykti į apklausas; įteikus praneÅ¡imus apie įtarimus atsisakė duoti parodymus; nepateikdavo iÅ¡ karto visų tyrimui reikÅ¡mingų dokumentų; ieÅ¡kovų pateiktų skundų nagrinėjimui bylos medžiaga buvo siunčiama į teismus, todėl tuo laikotarpiu ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikinėti nebuvo galimybės. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme trukmei įtakos turėjo ir tai, kad keletas teisiamųjų posėdžių neįvyko patiems ieÅ¡kovams ir jų gynėjams praÅ¡ant. 1.3.

Dėl raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti ir įpareigojimo periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. Kardomosios priemonės ieÅ¡kovams buvo pritaikytos atliekant ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje, siekiant užtikrinti įtariamųjų dalyvavimÄ procese. Bylos nagrinėjimo teisme metu viena kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – buvo panaikinta. IeÅ¡kovams buvo paskirtos Å¡velniausios ir savo pobÅ«džiu mažiausiai teises varžančios priemonės. IeÅ¡kovai buvo pateikę teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡vykti į užsienį.

Prokuroras tokiam ieÅ¡kovų praÅ¡ymui neprieÅ¡taravo, tačiau nurodė, kad ieÅ¡kovai turėtų praÅ¡ymÄ sukonkretinti, nurodant konkrečias datas, kada ketina iÅ¡vykti į užsienį. IeÅ¡kovai patikslinto praÅ¡ymo taip ir nepateikė. 1.4. Dėl kratos. Nėra jokio pagrindo teigti, kad krata buvo paskirta neteisėtai, nepagrįstai, ar tai, kad buvo pažeistos kratos atlikimo taisyklės: krata buvo atlikta tik po to, kai buvo priimta teismo nutartis dėl kratos atlikimo, Å¡ios nutarties teisėtumas buvo patikrintas instancine tvarka, jokių apribojimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, atliekant kratÄ ieÅ¡kovų gyvenamosiose ir kitose patalpose, galiojančiuose teisės aktuose nebuvo numatyta.

IeÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, kad pareigÅ«nai, atlikdami kratÄ , nesivadovavo galiojančiomis teisės normomis, elgėsi neetiÅ¡kai, netaktiÅ¡kai ar kokiu nors kitu bÅ«du pažeidė jų, ar jų mažamečių vaikų teises ir interesus. 1.5. Dėl laikino nuosavybės teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ apribojimo ir laikino nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ apribojimo. Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2010 m. birželio 1 d. nutarimo (dėl ieÅ¡kovės laikino nuosavybės teisės į motinystės paÅ¡alpÄ apribojimo) teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka.

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo pradėtas gavus informacijÄ dėl galimai nusikalstamu bÅ«du gautų ir pasisavintų lėšų (motinystės paÅ¡alpos), t. y. dėl nusikaltimo, kuris priskirtas prie apysunkių nusikaltimų finansų sistemai, taip pat dėl nusikaltimo, kuris priskirtas prie sunkių tyčinių nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Å ios aplinkybės suteikė prokurorui pagrindÄ taikyti laikinus nuosavybės teisės apribojimus. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius buvo pateikęs baudžiamojoje byloje civilinį ieÅ¡kinį ir buvo pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu.

Pradinio civilinio ieÅ¡kinio (pareikÅ¡to 2010 m. sausio 6 d.) suma buvo 161 506,51 Lt, vėliau civilinio ieÅ¡kinio suma padidinta iki 206 478,24 Lt. Civiliniame ieÅ¡kinyje buvo pateiktas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ . Tai prokurorui suteikė ne tik teisę, bet ir pareigÄ imtis priemonių surasti turtÄ civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti ir laikinai apriboti nuosavybės teises į jį. IeÅ¡kovės atžvilgiu taikytas apribojimas į motinystės paÅ¡alpas, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareikÅ¡tus įtarimus, nusikaltimų pobÅ«dį bei įvertinus tai, kad ieÅ¡kovei buvo apribota nuosavybės teisė ne į visÄ , o tik į dalį motinystės paÅ¡alpos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareigÅ«nų veiksmai, priimant sprendimus taikyti laikinus nuosavybės teisių apribojimus, ar sprendžiant klausimus dėl jų pratęsimo, buvo neteisėti.

IeÅ¡kovų argumentai, kad dėl taikytų apribojimų jie negalėjo iÅ¡nuomoti nekilnojamojo turto ir gauti pajamų, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ieÅ¡kovams nebuvo apribota nei nekilnojamojo turto valdymo, nei naudojimo teisė. Be to, patys ieÅ¡kovai patvirtino, kad galiojant laikiniems nuosavybės teisės apribojimams jie konkrečių klientų, norinčių ir pageidaujančių iÅ¡sinuomoti turtÄ , neturėjo. 1.6. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyti iÅ¡teisinimo motyvai patvirtina tai, kad netgi priėmus galutinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje visų abejonių ieÅ¡kovų atžvilgiu dėl jiems pareikÅ¡tų kaltinimų paÅ¡alinti nepavyko.

Tai patvirtina ne tik faktÄ , kad ieÅ¡kovai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo pagrįstai įtariami ir kaltinami, jog galėjo padaryti nusikalstamas veikas ar dalyvauti jų padaryme, tačiau taip pat patvirtina ir faktÄ , kad esamoje situacijoje, siekiant įgyvendinti BPK numatytus tikslus, buvo bÅ«tina taikyti ieÅ¡kovų ginčijamas procesines prievartos priemones. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai K.

J. ir K. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovų atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai. Ikiteisminiame tyrime nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad byla bÅ«tų perduota teismui. 1.2. IeÅ¡kovų atžvilgiu nepagrįstai buvo taikytos procesinės prievartos priemonės:

įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje buvo panaikintas apeliacine tvarka ir Å¡i aplinkybė įrodo Å¡ios kardomosios priemonės nepagrįstumÄ ; pasižadėjimas neiÅ¡vykti paskirtas taip pat nepagrįstai, kadangi Å¡alis siejo stiprÅ«s socialiniai ryÅ¡iai su Lietuva, tuo tarpu Å¡i kardomoji priemonė sutrukdė ieÅ¡kovams keliauti, planuoti savo laisvalaikį; disponavimo turtu apribojimas buvo taikytas didesnės vertės turtui, nei buvo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys. 1.3. Teismas neiÅ¡analizavo visos ikiteisminio tyrimo medžios, todėl nepagrįstai sprendė, kad tyrimas buvo atliktas tinkamai ir nustatytais terminais.

Baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga, tik du įtariamieji, kurie įtariami siekiu gauti didesnę socialinio draudimo iÅ¡mokÄ . Pačių įtariamųjų veiksmai neprisidėjo prie ilgesnio proceso, kadangi naudojimasis savo procesinėmis teisėmis skųsti teismo procesinius veiksmus negali bÅ«ti naudojamas prieÅ¡ pačius asmenis. Tuo tarpu teismo veiksmai, kuriais byla buvo grÄ Å¾inama spręsti iÅ¡ naujo, panaikinami priimti procesiniai sprendimai, akivaizdžiai įtakojo proceso trukmę.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, atstovaujama Kauno apygardos prokuratÅ«ros, praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo Å¡iuos argumentus: 2.1. Ikiteisminis tyrimas pradedamas visais atvejais, iÅ¡skyrus kai pareiÅ¡kime nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios aplinkybės dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Gavus VSDFV Kauno skyriaus pareiÅ¡kimÄ , tokių aplinkybių nebuvo galima nustatyti.

Joks subjektas, įskaitant aukÅ¡tesnįjį prokurorÄ , negali bylÄ kontroliuojančiam prokurorui nurodyti kokį galutinį procesinį sprendimÄ ikiteisminiame tyrime priimti arba kokios valstybinio kaltinimo pozicijos laikytis. 2.2. Tik teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtÄ medžiagÄ , gali konstatuoti, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir kad jÄ padarė konkretus asmuo. Nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, nei tyrimui vadovaujančiam prokurorui, nei ikiteisminio tyrimo teisėjui tokia teisė nėra suteikta, jie gali daryti tik preliminarias iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos padarymo buvimo faktÄ bei jÄ padariusio asmens kaltumÄ .

Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo paÅ¡alinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamÄ jį persekiojimÄ , pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimÄ . Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. NebÅ«tina, kad tie duomenys neabejotinai patvirtintų asmens kaltumÄ . 2.3. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad procesinės prievartos priemonės suvaržė jų teises ir dėl to valstybei kyla atsakomybė už ieÅ¡kovų patirtÄ Å¾alÄ .

Teismas nustatė, kad apeliantų atžvilgiu tokios priemonės buvo taikomos teisėtai, pagrįstai ir esant procesinei bÅ«tinybei. Apeliantė yra įgijusi teisinį iÅ¡silavinimÄ , todėl žinojo ir suprato, jog norint ar esant bÅ«tinybei iÅ¡vykti reikėjo tiesiog gauti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar teismo leidimÄ . Toks leidimas nebuvo gautas ne dėl pareigÅ«nų pozicijos jo nesuteikti, o dėl pačių apeliantų procesinio pasyvumo. 2.4. Teisminio nagrinėjimo metu apeliantai procesinių prievartos priemonių neteisėtumÄ iÅ¡ esmės siejo su vienintele aplinkybe – iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu.

Tačiau ieÅ¡kovų iÅ¡teisinimas kaip tik ir reiÅ¡kia jų reabilitavimÄ baudžiamojo persekiojimo prasme, ir toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi procesiniai veiksmai buvo neteisėti ir kad valstybė turi atlyginti žalÄ ieÅ¡kovams už tai, kad įstatymų nustatyta tvarka stengėsi atskleisti nusikalstamÄ veikÄ , apie kuriÄ pareigÅ«nai turėjo tam tikrų duomenų, nors teismo nuomone jų ir nepakako apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Dėl Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimo ieÅ¡kovus iÅ¡teisinti pagrįstumo abejonių kilo ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. IeÅ¡kovai buvo iÅ¡teisinti tik dėl to, kad prokurorai ir teismai skirtingai vertino byloje esančius įrodymus, o ne dėl to, kad ikiteisminiame tyrime buvo padaryti kokie nors procesiniai pažeidimai, kurie suponuotų valstybės civilinę atsakomybę. 2.5. Procesinę bÅ«tinybę ir kartu prokuroro procesinę pareigÄ taikyti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ numato įstatymas.

Pagrindas priimti sprendimus ir apeliantų atžvilgiu taikyti laikinus nuosavybės teisės į motinystės paÅ¡alpÄ ir į nekilnojamÄ jį turtÄ apribojimus jau buvo konstatuotas ir teismo baudžiamojoje byloje. Apeliantams nebuvo apribota nei nekilnojamojo turto valdymo, nei naudojimo teisė. 2.6. Baudžiamosios bylos medžiaga buvo prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos, todėl teismui vardinti visus procesinius veiksmus, kurie buvo atlikti ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu ir kurių atlikimÄ patvirtinantys dokumentai sudaro 22 tomai, nebuvo procesinės bÅ«tinybės. Vien dalies veiksmų iÅ¡vardinimas bei 22 tomai baudžiamosios bylos leido teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl bylos sudėtingumo ir didelės apimties.

Tuo tarpu apeliantai jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas bando vertinti atsietai, tuo bandydami paneigti bylos sudėtingumÄ ir didelę apimtį. 2.7. Teismas pagrįstai vertino pačių įtariamųjų elgesį, kompleksiÅ¡kai su kitais baudžiamojo proceso trukmės kriterijais. Asmuo, kurio veiksmai ar neveikimas lemia ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę, negali tikėtis dėl tokių savo veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovės Lietuvos valstybės atstovė – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodė, jog teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , ministerija neturi procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl dėl pateikto skundo argumentų nepasisako.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovės Lietuvos valstybės atstovas - Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 4.1. Ikiteisminis tyrimas apeliantų atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai gavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus praneÅ¡imÄ , kad K. J. galimai nepagrįstai padidintas darbo užmokestis 2008 m. II ir III ketvirčiais, tikslu įgyti teisę į didelės vertės motinystės paÅ¡alpÄ iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. 4.2.

Dėl įrodymų pakankamumo apkaltinamajam nuosprendžiui priimti sprendžia tik teismas. Todėl vien tas faktas, kad nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų tyčinių veiksmų padarymÄ , apeliantų atžvilgiu buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis neleidžia daryti prielaidos, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas nepagrįstai ir neteisėtai. 4.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad visas baudžiamasis persekiojimas vyko nepateisinamai ilgai.

Nagrinėjamoje byloje baudžiamasis procesas truko 4 metus ir 6 mėnesius. Per šį laikÄ atliktas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta pirmosios instancijos teisme, du kartus apeliacinės instancijos teisme bei peržiÅ«rėta kasacine tvarka. Teismas pagrįstai konstatavo, kad laikotarpis per kurį buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas pirmosios, apeliacinės, kasacinės instancijos teismuose, negali bÅ«ti pripažintas kaip aiÅ¡kiai per ilgas ar užtęstas, kad bÅ«tų galima konstatuoti apeliantų atžvilgiu pažeidimÄ dėl pernelyg ilgo proceso.

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas darė įvertinęs tai, kad visas procesas buvo intensyvus, nenustatyta laikotarpių, kuriais baudžiamoji byla nebuvo tiriama, nagrinėjama ar nepagrįstai buvo delsiama jÄ tirti, ar nagrinėti teismo posėdyje. 4.4. Kadangi ikiteisminis tyrimas yra dinamiÅ¡kas procesas, jo metu gali kisti pagrįstas poreikis taikyti procesines prievartos priemones. Toks poreikis ir jo pagrįstumas turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į tyrimo eigÄ , jo metu gaunamus duomenis. Apeliantams kardomosios ir procesinės prievartos priemonės buvo skiriamos pagal poreikį, siekiant užtikrinti jų dalyvavimÄ procese.

Apeliantai minėtas priemones buvo apskundę, tačiau patikrinus instancine tvarka jos buvo paliktos galioti. Apeliantai neįrodė, kad teismų sprendimai, kuriais jiems paliktos galioti kardomosios ir procesinės prievartos priemonės buvo akivaizdžiai neteisėti, savavaliÅ¡ki, priimti ignoruojant (Å¡iurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiÅ¡kiÄ , nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ . 4.5. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmais apeliantams buvo padaryta žala.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacijos dalykÄ byloje sudaro teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , padarytÄ ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmais pradėjus ieÅ¡kovų baudžiamÄ jį persekiojimÄ ir ieÅ¡kovų atžvilgiu taikius procesines prievartos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

14. Nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje 2009 m. rugsėjo 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 65-2-00040-09 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), padarymo (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 1 t., b. l. 74–75). Ikiteisminis tyrimas pradėtas iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus gavus praneÅ¡imÄ , kad ieÅ¡kovei galimai nepagrįstai padidintas darbo užmokestis 2008 m.

II ir III ketvirčiais, tikslu įgyti teisę į didelės vertės motinystės paÅ¡alpÄ iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 1 t., b. l. 1–2). IeÅ¡kovui įtarimai buvo pareikÅ¡ti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), padarymo (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 20 t., b. l. 45–57, 53–55, 59–63).

Tuo tarpu ieškovei įtarimai buvo pareikšti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), padarymo (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 20 t., b. l. 143–145, 152–154, 159–161, 21 t., b. l. 1–4). 2012 m. kovo 16 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 21 t., b. l. 183–206, 22 t., b. l. 17).

15. Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-492-738/2013, iÅ¡teisinto ieÅ¡kovÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; iÅ¡teisino ieÅ¡kovę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 23 t., b. l. 154–155).

Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-608-478/2013, nuosprendis paliktas nepakeistas (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 24 t., b. l. 59–82). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274/2014, panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 24 t., b. l. 134–138). Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-493/2015, nuosprendį vėl paliko nepakeistÄ (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 25 t., b. l. 109–110).

16. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-493/2015 pažymėjo, kad byloje nėra patikimų įrodymų, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinančių faktÄ , kad K. J. Å«kininko K. J. Å«kyje darbo funkcijas vykdė realiai, tačiau nėra ir pakankamai duomenų, sudarančių pagrindÄ teigti, kad K. J. buvo įdarbinta fiktyviai, turint tikslÄ gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) iÅ¡mokas. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimÄ , byloje esančių prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti nepavyko. Byloje neiÅ¡naudojus visų įrodinėjimo priemonių ir galimybių, nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime K. J. ir K. J. nurodytų tyčinių veiksmų padarymÄ , abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamųjų naudai (1 t. b. l. 139-149).

17. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindžia CK 6.272 straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybe už neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo veiksmus neteisėtai patraukiant ieÅ¡kovus baudžiamojon atsakomybėn, neteisėtai perduodant bylÄ teismui, neteisėtai pritaikant procesinės prievartos priemones ir pažeidžiant jų teisę į kuo greitesnį procesÄ .

18. Pirmosios instancijos teismo vertinimu ieÅ¡kovai neįrodė teisėsaugos institucijų veiksmų, su kuriais siejo turtinės ir neturtinės žalos atsiradimÄ , neteisėtumo bei visų privalomų sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti, įrodymais nepagrindė patirtų neigiamų pasekmių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl toliau nurodomų priežasčių.

19. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės grindžia nuosprendžiu, kuriuo ieÅ¡kovai buvo iÅ¡teisinti, nurodydami, jog tiek ikiteisminio tyrimo institucija ir teismai nevykdė savo pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, be pagrindo pradėjo ikiteisminį tyrimÄ , jį tęsė, be pagrindo taikė kardomÄ sias priemones ir nuosavybės teisių apribojimus, perdavė bylÄ nagrinėti teismui ir Å¡is baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjo, dėl ko ieÅ¡kovams buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

20. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įstatymų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiÅ¡kinimo ir taikymo yra pakankamai iÅ¡plėtota ir nuosekli (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, (CK 6.272 straipsnis) yra giežtoji – kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos.

21. IeÅ¡kovai, reikalaudami atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jie neatleidžiami nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012, kt.) 22.

CK 6.272 straipsnyje įtvirtinta valstybės atsakomybė už žalÄ , grindžiamÄ neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, todėl civilinę bylÄ dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie prieÅ¡ingos iÅ¡vados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).

23. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali bÅ«ti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigÅ«nų bendrosios rÅ«pestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai). Kita vertus, ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė.

Å ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. IÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, Å¡ių veiksmų teisėtumÄ teismas turi įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju individualias bylos aplinkybes kompleksiÅ¡kai vertindamas pagal aktualius baudžiamuosius ir civilinės teisės įstatymus.

24. BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Å ios principinės baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos valstybės civilinės atsakomybės aspektu yra reikÅ¡mingos kaip teisėsaugos pareigÅ«nų bendrosios rÅ«pestingumo ir atidumo pareigos laikymosi matas. Dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir prievartos priemonių bei apribojimų taikymo neteisėtumo, kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos 25. IeÅ¡kovai teigia, kad ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu buvo pradėtas bei vėliau taikytos procesinės prievartos priemonės (įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, krata, nuosavybės apribojimas ir dalies motinystės iÅ¡mokos mokėjimo sustabdymas) pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

26. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarkÄ detaliai reglamentuoja BPK, todėl norint konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, bÅ«tina nustatyti kokias BPK nuostatas pažeidė valstybės pareigÅ«nai, pradėdami ikiteisminį tyrimÄ . Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar įtarimų pareiÅ¡kimas bei konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindus ir tvarkÄ reglamentuoja BPK IV dalis, kurios 166 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas, gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatÄ prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BaudžiamÄ jį procesÄ ir konkrečiai ikiteisminį tyrimÄ reglamentuojančios normos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir/ar prokurorus įpareigoja pradėti ikiteisminį tyrimÄ , gavus duomenų apie galimai įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ie duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba iÅ¡ tų duomenų iÅ¡ karto yra aiÅ¡ku, kad tokia veika neturi nusikalstamos veikos požymių.

27. Å alių paaiÅ¡kinimais, pateiktais byloje raÅ¡ytiniais duomenimis, prijungtos iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009 m. rugsėjo 23 d. gavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus praneÅ¡imÄ , apie tai, kad ieÅ¡kovei, įdarbintai savo sutuoktinio Å«kyje, galimai nepagrįstai padidintas darbo užmokestis 2008 m. II ir III ketvirčiais), tikslu įgyti teisę į didelės vertės motinystės paÅ¡alpÄ iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 1 t., b. l. 1–2).

Atlikus bÅ«tinus ikiteisminio tyrimo pradėjimui veiksmus buvo apklausti liudytojai, surinkti papildomi duomenys, davę vadÄ spręsti dėl ieÅ¡kovų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindų buvimo (kilus įtarimams dėl nepagrįstai padidinto darbo užmokesčio ieÅ¡kovei bÅ«tent už tuos laikotarpius, kurie aktualÅ«s skaičiuojant iÅ¡mokas), atitinkamai atliekant bÅ«tinus baudžiamojo proceso įstatyme numatytus veiksmus. IeÅ¡kovams įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo pareikÅ¡ti 2010 m. liepos mėnesį.

Kaltinamasis aktas surašytas 2012 m. kovo 16 d. (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 21 t., b. l. 183–206).

28. Aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie tai, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovų atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai. PrieÅ¡ingai, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo pareigÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ jau vien tuo pagrindu, kad buvo gauti duomenys apie galimai įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o akivaizdaus duomenų neteisingumo nebuvo galima nustatyti, kaip nebuvo galimybės ir spręsti, kad padaryta veika neturi nusikalstamos veikos požymių. Taip pat, ikiteisminį tyrimÄ kuruojančiam prokurorui turint iÅ¡imtinę teisę spręsti dėl kaltinimo palaikymo, nėra pagrindo vertinti, kad kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas ir byla perduota nagrinėti teismui nesant tam teisinio pagrindo, kÄ pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

Å ias aplinkybes papildomai patvirtina ir galutinė teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-493/2015, kuria buvo paliktas nepakeistas ieÅ¡kovus iÅ¡teisinęs nuosprendis. Nutartyje buvo nurodyta, kad duomenų reiÅ¡kiamam kaltinimui patvirtinti ar paneigti nepakanka, kas akivaizdžiai reiÅ¡kia, jog pradėti ir vykdyti baudžiamÄ jį persekiojimÄ ieÅ¡kovų atžvilgiu pagrindai buvo, tačiau tik nagrinėjant bylÄ teisme, paaiÅ¡kėjo, jog neužtenka įrodymų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

29. Pasisakant dėl ieškovų atžvilgiu taikytų procesinės prievartos priemonių ir apribojimų nurodytina, kad 2010 m. liepos 26 d. ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 20 t., b. l. 49–51). 2012 m. vasario 17 d. nutarimu ieškovui buvo skirta kita kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 20 t., b. l. 66–70). 2012 m. vasario 17 d. nutarimu ieškovei buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 21 t., b. l. 13–14). 2012 m. vasario 17 d. nutarimu ieškovei buvo skirta kita kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 21 t., b. l. 7–10).

Ieškovams paskirti įpareigojimai periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo panaikinti 2012 m. birželio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 22 t., 113-114). Kauno rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu 2011 m. sausio 12 d. buvo atlikta krata (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 2 t., b. l. 54–55). 2010 m. birželio 1 d. laikinai apribotos ieškovės nuosavybės teisės į dalį gaunamos motinystės pašalpos už vaiko iki dvejų metų priežiūros atostogų laikotarpį (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 2 t., b. l. 127), šis apribojimas galiojo iki 2013 metų pradžios (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 22 t., b. l. 111–112). 2011 m. birželio 2 d. laikinai apribotos ieškovės disponavimo teisė jai nuosavybės teise priklausančiam turtui (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 2 t., b. l. 154–157). 2011 m. birželio 2 d. laikinai apribotos ieškovo disponavimo teisė jam nuosavybės teise priklausančiu turtu (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 2 t., b. l. 160–163).

Nuosavybės teisių apribojimai galiojo iki 2013 metų pradžios (baudžiamosios bylos Nr. 1-492-738/2013 22 t., b. l. 111–112).

30. Apeliantai skunde nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje buvo panaikintas apeliacine tvarka, patvirtina Å¡ios kardomosios priemonės nepagrįstumÄ . Nesutiktina su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Nurodytina, kad ikiteisminio tyrimo metu nėra draudimo taikyti ir keisti jau pritaikytas procesines prievartos priemones vertinant jų tikslingumÄ ir reikalingumÄ . Byloje nėra duomenų apie tai, kad procesinės prievartos priemonės buvo akivaizdžiai neteisėtos, savavaliÅ¡kos, priimtos Å¡iurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiÅ¡kiÄ , nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ .

Tuo tarpu apeliantų teiginiai, kad jie dėl galiojančių apribojimų negalėjo iÅ¡vykti atostogauti, negalėjo planuoti savo poilsio, yra deklaratyvÅ«s ir niekuo nepagrindžiami. Å ias aplinkybes iÅ¡samiai iÅ¡analizavo pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai pasisakė, kad konkretaus praÅ¡ymo iÅ¡vykti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui ieÅ¡kovai taip ir nebuvo pareiÅ¡kę, nors tokiÄ teisę vadovaujantis BPK 136 straipsnio 1 dalimi turėjo.

31. Vertinant nuosavybės teisės į ieÅ¡kovams priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ apribojimų pagrįstumÄ nurodytina, kad nuosavybės teisė buvo apribota tik iÅ¡ dalies – palikta teisė valdyti ir naudotis turtu, atimant teisę tik juo disponuoti. Pati turto, kuriam nuosavybės teisės buvo apribotos rÅ«Å¡is (žemė, statiniai), leidžia teigti, kad disponavimo teisės apribojimas negali sukelti esminę žalÄ kaltinamųjų teisėms, nesant duomenų, jog bÅ«tent disponavimo teisės apribojimas konkrečiam turtui neproporcingai kenktų ieÅ¡kovų vykdomai veiklai ar interesams.

Todėl akivaizdu, kad taikyti apribojimai buvo pateisinama priemonė siekiant užtikrinti byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Tuo tarpu ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentai dėl didesnės vertės turto, nei baudžiamojoje byloje buvo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, suvaržymo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis (CPK 178 straipsnis), be to, pažymėtina ir tai, kad vidutinė turto rinkos vertė nuolat kinta.

32. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, vertinant įrodymų visumÄ bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei teismo procesinius veiksmus, susijusius su apribojimų taikymu ir galiojimu, akivaizdu, jog ieÅ¡kovai nepagrindė savo teiginių apie įstatymo pažeidimus tiek pradedant ikiteisminį tyrimÄ , tiek reiÅ¡kiant neteisingus įtarimus dėl nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir bylos perdavimo teismui pagrįstumÄ bei taikytų procesinės prievartos priemonių ir apribojimų pagrįstumÄ , nei faktinėmis aplinkybėmis nei įstatymo nuostatomis bei neįrodė, jog pareigÅ«nų veiksmai pradedant ir vykdant baudžiamÄ jį ieÅ¡kovų persekiojimÄ buvo neteisėti (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl baudžiamojo proceso trukmės 33. IeÅ¡kovai, reikÅ¡dami reikalavimus valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė dar vienÄ ieÅ¡kinio reikalavimo teisinį pagrindÄ â€“ per ilgÄ bylos nagrinėjimÄ . IeÅ¡kovai teigė, jog ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu truko 1 metus ir 7 mėnesius, o teisminis bylos nagrinėjimas truko 2 metus ir 11 mėnesių, t. y. iÅ¡ viso 4 metus ir 6 mėnesius. Toks bylos nagrinėjimas ieÅ¡kovų vertinimu neatitiko „įmanomo trumpiausio“ nagrinėjimo reikalavimo.

34. Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui pareikÅ¡to baudžiamojo kaltinimo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . EŽTT pabrėžta, kad siekis apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgai besitęsiančios netikrumo bÅ«senos ypač svarbus baudžiamajame procese, kai sprendžiamas asmeniui pareikÅ¡to baudžiamojo kaltinimo klausimas (pvz., 1969 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Stögmüller prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 1602/62, § 5).

Užtikrinant, kad asmens, dėl kurio vyksta baudžiamasis procesas, netikrumo dėl savo likimo bÅ«sena bÅ«tų kiek įmanoma greičiau nutraukta, iÅ¡sprendžiant jam pareikÅ¡tų baudžiamųjų kaltinimų klausimÄ (atitinkamai ir su tuo susijusių civilinių teisių ir pareigų klausimÄ ), įgyvendinamas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo ir proceso ekonomiÅ¡kumo interesas. Pažymėtina, kad asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesÄ suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigÅ«nų pareigÄ daryti viskÄ , kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo.

Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.

35. Nurodytina, kad reikalavimas atlikti baudžiamÄ jį procesÄ per įmanomai trumpesnį laikÄ , reiÅ¡kia jį atlikti per laikÄ nuo oficialaus kompetentingos institucijos praneÅ¡imo asmeniui apie įtarimÄ , kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , pateikimo iki galutinio sprendimo dėl pareikÅ¡tų kaltinimų priėmimo. Kaip jau aptarta, įtarimas ieÅ¡kovams įteiktas 2010 m. liepos mėnesį, kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas 2012 m. kovo 16 d. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ikiteisminis tyrimas, kuris ieÅ¡kovų atžvilgiu truko 1 metus ir 7 mėnesius, atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumÄ nelaikytinas nepateisinamai ilgu, kadangi jokių delsimo laikotarpių (visiÅ¡ko neveikimo) iÅ¡ bylos medžiagos nenustatyta. Teismui byla buvo perduota 2012 m. balandžio 2 d. Teisminis nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko vienerius metus laiko, o apeliacinis procesas (du kartus) ir kasacinis procesas truko 1 metus ir 11 mėnesius.

36. Baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamÄ jį procesÄ atlikti per įmanomai trumpesnį laikÄ reiÅ¡kia laikÄ nuo oficialaus kompetentingos institucijos praneÅ¡imo asmeniui apie įtarimÄ , kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , iki galutinio sprendimo dėl pareikÅ¡tų kaltinimų priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausiÄ procesÄ , vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas, asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys, valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesÄ , baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikÅ¡mė pareiÅ¡kėjui. Kasacinis teismas teismų praktikoje pabrėžia, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo iÅ¡vadÄ dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo.

37. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pakankamai intensyvus, tyrimo veiksmai buvo atliekami ir duomenys įtariamųjų kaltei pagrįsti buvo renkami viso ikiteisminio tyrimo metu, nusikalstamų veikų padarymu buvo įtariami du asmenys, be to įtariama dėl finansinių nusikaltimų, kurie pripažintini kaip sudėtingi tyrimo ir išaiškinimo prasme. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovai nors nurodo, jog ikiteisminis tyrimas ir visas baudžiamasis procesas vyko nepateisinamai ilgai, tačiau nepateikia konkrečių įrodymų ir paaiškinimų, kokie konkrečiai veiksmai buvo atlikti netinkamai ar ne laiku.

38. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog 2010 m. rugsėjo 23 d. pradėjus ikiteisminio tyrimo veiksmus (realiai ieškovų teises galėjo suvaržyti tik ikiteisminio tyrimo procesas, nuo jiems pareikšto įtarimo 2012 m. vasario 13 d.), terminas procesiniams veiksmams atlikti buvo nuolat tęsiamas tokius veiksmus atitinkamai motyvuojant: 2010 m. spalio 1 d., 2010 m. gruodžio 1 d., 2011 m. sausio 31 d., 2011 m. liepos 9 d., 2011 m. spalio 26 d., 2011 m. gruodžio 28 d. (baudžiamosios bylos 1 t. b. l. 76-78, 85-88).

Nurodytos pratęsimų priežastys: K. J. ir K. J. vengia atvykti į apklausas, apie pusę metų jiems nebuvo galima įteikti praneÅ¡imų apie įtarimÄ , įteikus įtarimus, jie nedavė parodymų; reikalinga gauti specialisto paaiÅ¡kinimus dėl J. Å«kio veiklos dokumentų įvertinimo; reikalinga papildomai apklausti specialistę, gauti specialisto iÅ¡vadÄ ; paskirta papildoma užduotis specialistei bei paskirta užduotis dėl informacijos esančios kompiuterinėje laikmenoje, įvertinimo; reikalinga iÅ¡analizuoti gautas specialistų iÅ¡vadas, didelės apimties Å¡ių iÅ¡vadų priedus, teikti įtariamiesiems galutinius praneÅ¡imus apie įtarimus. 2009 m. lapkričio 19 d., 2010 m. vasario 22 d., 2010 m. lapkričio 23 d., 2010 m. lapkričio 24 d., 2011 m. vasario 8 d., 2011 m. sausio 17 d. paskirtos užduotys specialistams (baudžiamosios bylos 1 t. b. l. 145-148, 2 t. b. l. 34-35, 43-45, 63-64, 7 t. b. l. 1-200, 8 t.). 2010 m. kovo 25 d., 2011 m. vasario 1 d. reikalauti daiktai (baudžiamosios bylos 1 t. b. l. 150, 2 t. b. l. 37). 2011 m. sausio 4 d., 2010 m. kovo 25 d., 2010 m. gegužės 14 d., 2010 m. gegužės 19 d., 2010 m. gegužės 26 d., 2010 m. gegužės 31 d., 2010 m. birželio 14 d., 2011 m. birželio 17 d., 2010 m. rugsėjo 30 d., 2010 m. gruodžio 28 d. rinkti duomenys ir informacija (baudžiamosios bylos 1 t. b. l. 140-144, 151-183, 2 t. b. l. 7-16, 20 t. b. l. 19-20). 2011 m. sausio 15 d. atlikta krata (baudžiamosios bylos 2 t. b. 54-55). 2011 m. kovo 2 d. praÅ¡yta vykdyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei daryti įraÅ¡us (baudžiamosios bylos 2 t. b. l. 85).

Reikalauti duomenys apie turtÄ , pajamų deklaracijas, Å«kio vykdomÄ veiklÄ , reikalauti banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, duomenys iÅ¡ bankų (baudžiamosios bylos 3 t. b. l. 5-181, 4 t. b. l. 3-183, 5 t. b. l. 1-178, 10 t. b. l. 1-94). 2010 m. spalio 5 d. gautas specialisto paaiÅ¡kinimas, 2011 m. birželio 22 d. gauta specialisto iÅ¡vada (baudžiamosios bylos 7, 8 t, 20 t. b. l. 21). 2012 m. sausio 16 – 2012 m. sausio 17 atlikta apžiÅ«ra (baudžiamosios bylos 16 t. b. l. 1-166). 2009 m. lapkričio 26 d., 2010 m. rugsėjo 16 d., 2010 m. rugsėjo 20 d., 2010 m. sausio 7 d., 2010 m. spalio 7 d., 2010 m. lapkričio 4 d., 2010 m. sausio 17 d., 2011 m. liepos 14 d. , 2011 m. sausio 12 d., 2011 m. vasario 21 d. apklausti liudytojai (baudžiamosios bylos 20 t. b. l. 1-18). 2010 m. birželio 21 d., 2010 m. liepos 9 d., 2010 m. liepos 26 d., 2010 m. rugpjūčio 16 d., 2012 m. vasario 13 d.

K. J. ir K. J. įteikti įtarimai, apklausti įtariamieji (baudžiamosios bylos 20 t. b. l. 45-48, 53-55-58, 59-63, 65, 143-145, 152-154, 155, 159-161, 162, 163-165, 21 t. b. l. 1-4, 6). 2015 m. sausio 22 d. surašytas kaltinamasis aktas (baudžiamosios bylos 14 t. b. l. 3-42).

39. Nurodant teisminio nagrinėjimo trukmės priežastis atkreiptinas dėmesys į tas aplinkybes, kad byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėta du kartus, kasaciniam teismui grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Abu kartus buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausti liudytojai. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, dalis teisiamųjų posėdžių neįvyko dėl pačių ieÅ¡kovų ir jų gynėjų teiktų praÅ¡ymų (2012 m. liepos 2 d., 2012 m. spalio 18 d., 2012 m. lapkričio 6 d. ir 2013 m. vasario 15 d.).

40. Nors sutiktina su apeliantų argumentu, kad kaltinamasis (įtariamasis) neturi pareigos bendradarbiauti su valstybės institucijomis ir padėti joms spartinant savo baudžiamosios bylos procesÄ , tačiau jo elgesys yra objektyvus veiksnys, kuris gali nulemti proceso pailginimÄ arba iÅ¡ esmės prie to prisidėti; valstybė už tai neatsako. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jeigu procesinius delsimus daugiausia arba visa apimtimi sukėlė pareiÅ¡kėjas, valstybė paprastai nelaikoma atsakinga už ilgÄ procesÄ , ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo nenustatoma (pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Beržinis prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 20508/08).

Be to, ir tuo atveju, kai konstatuojama, kad, nepaisant kaltinamojo prisidėjimo prie proceso pailginimo, proceso trukmė vis dėlto buvo pernelyg ilga, ir dėl to galiausiai atsakinga valstybė, toks elgesys gali bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ (pvz., 2010 m. sausio 5 d. sprendimas byloje Å ulcas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 35624/04). Å iuo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl neturtinės žalos, grindžiamos nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu, atlyginimo atsižvelgiant, be kita ko, į EŽTT praktikÄ , iÅ¡ esmės laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalÄ , kuri apibÅ«dinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirÅ«pinimo dėl proceso rezultato bÅ«sena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 ir joje nurodytÄ EŽTT praktikÄ ).

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudencijÄ , laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali bÅ«ti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad atsižvelgiant į bendrÄ proceso ir atskirų stadijų trukmę, procesinių delsimų nebuvimÄ , priežastis, dėl kurių buvo pratęsiamas ikiteisminio tyrimo terminas, atidėti teismo posėdžiai (liudytojų apklausos, gynėjo nedalyvavimas), sprendžia, kad byloje įmanomai trumpiausio laiko reikalavimas nebuvo pažeistas.

42. Ä®vertinęs įrodymų visumÄ , teismas sprendžia, kad pagrindas pareikÅ¡ti ieÅ¡kovams įtarimus buvo, baudžiamasis procesas nebuvo vilkinamas: tiek tyrimo institucijose, tiek teisme byla buvo iÅ¡nagrinėta per optimalų laikÄ , kiek tai leido bylos sudėtingumas, procesas užsitęsė dėl sudėtingo bylos dalyko. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys pagrįstai buvo netenkintas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atitinkamai konstatavus, kad ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje neįrodė bylÄ tyrusių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų bei baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusių teisėjų neteisėtų veiksmų, valstybei neatsiranda ir pareiga atlyginti ieÅ¡kovų nurodomÄ tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , todėl teismas apeliacinio skundo argumentų dėl žalos dydžio neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

43. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi bylÄ teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , tinkamai pritaikė materialinės teisės (Civilinio kodekso) normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ (CPK 185 straipsnis), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algimantas Kukalis Nerijus Meilutis ArÅ«nas Rudzinskas