ea4e37d4-81e9-445a-9aaf-5c06e276a103 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                            Administracinė byla Nr. I-441-162/2013                                                Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00086-2013-5                          Procesinio sprendimo kategorijos 14.7; 74(S)                                    KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 23 d.Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjams B.

K., J. G., pareiÅ¡kėjų atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Andriui Kačalinui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. A., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Studija 33“ atstovui M. Å ., 2013 m. rugpjūčio 12 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų B. K., J. G., V. B. skundÄ atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. A., UAB „Studija 33“ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. raÅ¡to Nr. (31.1)-RS2-1275 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ , n u s t a t ė:       pareiÅ¡kėjai B.

K., J. G. ir V. B. skundu (t. I, b.l. 66-68) praÅ¡o:       1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. raÅ¡tÄ Nr. (31.1)-RS2-1275, kuriuo nederintas parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui;       2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti pareiÅ¡kėjų parengtÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

       Nurodo, kad 2012 m. gruodžio 18 d. pareiÅ¡kėjai iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos gavo 2012 m. gruodžio 17 d. raÅ¡tÄ Nr. (31.1)-RS2-1275, kuriame nurodoma, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsisako derinti parengtÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – ir Planas) Å¡iais argumentais;

1) sprendinių brėžinyje nurodomas sklypo užstatymo tankumas – 0,35, kuris neatitinka tankumo, nustatyto pagal esamÄ užstatymo plotÄ â€“ 0,0189 ha, todėl turi bÅ«ti pateiktas didesnio tankumo nustatymo pagrindimas;

2) transporto organizavimo dalis parengta be jokio pagrindimo, nepateikti duomenys apie gatvių ribas, ašį;

3) atsižvelgiant į tai, kad gretimoje teritorijoje vykdomos teritorijų planavimo procedÅ«ros, rengiamų abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai negali prieÅ¡tarauti vieni kitiems, todėl bÅ«tina atlikti parengto žemės sklypo plano vieÅ¡inimo procedÅ«rÄ , siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. PareiÅ¡kėjai su tokia atsakovo pozicija nesutinka ir mano, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.        Nurodo, jog PlanÄ pareiÅ¡kėjams buvo leista pradėti rengti 2011 m. kovo 24 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-560. Planavimo tikslas – žemės sklypo pertvarkymas, jį padidinant 4 arais laisvos valstybinės žemės sÄ skaita. Pagal teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), jau yra suprojektuotas detaliuoju planu (toliau – ir Detalusis planas), patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. AD 1-1062. Žemės sklypÄ , kuris suformuotas minėtu Detaliuoju planu, sudaro pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, į kurį pareiÅ¡kėjai patenka per valstybei priklausančio sklypo dalį, kuris pagal pareiÅ¡kėjų parengtÄ PlanÄ sudaro 359 kv. m.

Tam, kad įsigyti Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį, pareiÅ¡kėjai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ , kuri priėmė įsakymÄ ir iÅ¡davė sÄ lygas Plano rengimui. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo kelti naujas sÄ lygas pareiÅ¡kėjams, kurios prieÅ¡tarauja atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priimtam 2008 m. birželio 2 d. įsakymui Nr. AD1-1062 dėl Detaliojo plano patvirtinimo. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡oma iÅ¡ valstybės įsigyti 359 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalis sudaro įvažiavimas į jiems nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, kurioje jokių statinių nėra.

       Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjai PlanÄ yra parengę pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotas sÄ lygas, kuriose reikalavimų, susijusių su transporto organizavimo dalis parengimu, duomenų apie gatvių ribas, ašį pateikimu, nebuvo.        Pabrėžia, kad klausimas dėl Plano derinimo su trečiojo suinteresuoto asmens J. A. rengiamu planu jau yra iÅ¡spręstas administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012, kurioje Klaipėdos apygardos administracinis teismas dar 2012 m. spalio 2 d. sprendimu konstatavo, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje reglamentuotos žemės sklypo sÄ vokos, o tretysis suinteresuotas asmuo J.

A. negali bÅ«ti laikytinas tokios žemės naudotoju. Be to, reikalavimas ginčo žemės sklypo plano bylÄ papildyti dokumentais, patvirtinančiais, jog gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas yra informuotas apie parengtÄ ginčo žemės sklypo planÄ laikytinas nepagrįstu.       Atkreipia dėmesį, kad atsakovas pareiÅ¡kėjams buvo pateikęs 2012 m. lapkričio 2 d. raÅ¡tÄ Nr. RS-1085 su reikalavimais, kurie buvo nustatyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 2 d. sprendimu, tačiau jame reikalavimai, nurodyti ginčijamame 2012 m. gruodžio 17 d. raÅ¡te, pareiÅ¡kėjams nebuvo iÅ¡kelti.

       PareiÅ¡kėjai B. K., J. G. ir pareiÅ¡kėjų atstovas advokatas Laimonas Strauka praÅ¡o tenkinti skundÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.        PareiÅ¡kėjas V. B. apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (t. II, b.l. 35), į teismo posėdį neatvyko.       Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas Andrius Kačalinas praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjų skundÄ atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.        Atsakovas atsiliepime (t.

I, b.l. 120-122) nurodo, kad sprendinių brėžinyje netinkamai nurodytas esamas užstatyto plotas. Pažymi, jog Plano rengimo reikalavimų, nustatytų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. AD1-560, 4.2 punkte nurodyta, kad pertvarkytame žemės sklype užstatymo tankumas nustatomas pagal esamÄ užstatymo plotÄ . Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto 2010 m. liepos 21 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1124, 15.2 punkte nurodoma, kad žemės sklypo plano rengimo reikalavimuose nurodomi esami pastatų aukščio ir užstatymo tankumo rodikliai. Atsakovo 2011 m. kovo 24 d. įsakyme Nr. AD1-560 nustatyta, kad prijungiamo suplanuoto žemės sklypo užstatymo tankumas yra 0, pertvarkytame – nustatomas pagal esamÄ užstatymo plotÄ , prijungiamame suplanuotame sklype pastatų statyba negalima.        Pažymi, jog prijungtame suplanuotame sklype nustatytas 0 užstatymo tankumas, todėl neaiÅ¡ku, kodėl pertvarkomame sklype nurodomas žymiai didesnis 0,35 užstatymo intensyvumas, negu apskaičiuotas pagal esamÄ užstatymo plotÄ remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

Taip pat pažymi, kad nei sprendinių brėžinyje, nei Plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nebuvo pateikta nuoroda, kad yra patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Detalusis planas, kuriame nustatytas didesnis užstatymo tankumas. Å iÄ nederinimo priežastį Plano rengėjas turėjo iÅ¡taisyti, nurodydamas Plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te galiojantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Detalųjį planÄ ir pateikti pertvarkomo žemės sklypo užstatymo tankumo pagrindimÄ , įvertinant, kad Detalusis planas užstatymo tankumÄ nustatė tik pareiÅ¡kėjų valdomam sklypui, bet ne prijungiamam sklypui, todėl Detaliojo plano sprendiniai automatiÅ¡kai negali bÅ«ti perkeliami detaliuoju planu nesuplanuotam sklypui arba laikomi nustatytais pagal faktÄ .        Nurodo, kad sprendinių brėžinyje nepateikti (duomenys neskelbtini) gatvės pagrindiniai parametrai – jos aÅ¡is, atstumas nuo gatvės aÅ¡ies iki planuojamo sklypo ribos.

Nesant Å¡ių duomenų, atsakovas negali nustatyti, ar planuojamo žemės sklypo riba nepatenka į gatvės (esama D kategorijos, bendrajame plane numatytos C kategorijos) raudonÄ sias linijas ir ar teikiami sprendiniai neužkerta kelio ateityje (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijai į C kategorijos gatvę. Å i nederinimo priežastis taip pat gali bÅ«ti paÅ¡alinta Plano rengėjui sprendinių brėžinyje nurodžius reikalaujamus gatvės parametrus. Be to pažymi, kad pareiÅ¡kėjai nepagrįstai nurodo, jog Å¡ie reikalavimai nebuvo nurodyti atsakovo 2011 m. kovo 24 d.

įsakyme Nr. AD1-560, kuriuo leista rengti PlanÄ , nes įsakymo 1 priedo 9.2 punkte nurodyta vadovautis planuojamoje teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtintu Klaipėdos miesto bendruoju planu. Aplinkybę, kad Planas negali prieÅ¡tarauti Klaipėdos miesto bendrajam planui, pažymėjo ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012.

Nepaisant to, Plano rengėjas jo nepapildė sprendiniais, skaičiavimais ir paaiÅ¡kinimais, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima matyti, kad praÅ¡omas prisijungti žemės sklypas nepateks į miesto bÅ«simÄ C kategorijos gatvę.        Teigia, jog gretimoje teritorijoje taip pat vykdomos teritorijų planavimo procedÅ«ros, rengiamų abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai negali prieÅ¡tarauti vieni kitiems, todėl bÅ«tina atlikti parengto žemės sklypo plano vieÅ¡inimo procedÅ«rÄ , siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

VieÅ¡umÄ užtikrinančių procedÅ«rų nesilaikymas teritorijų planavimo procese yra pagrindas netvirtinti teritorijų planavimo dokumento. Nors Å¡alia rengiamas detalusis planas neapima suformuoto žemės sklypo, planuojamo žemės sklypo ribos kertasi ties (duomenys neskelbtini) gatve, todėl ignoruoti greta rengiamo detaliojo plano sprendinių negalima. Be to, Å¡iuo metu yra Klaipėdos miesto apylinkės teisme iÅ¡kelta civilinė byla Nr. 2-4386-793/2013, kurioje yra ginčijamas atsakovo nurodymas trečiajam suinteresuotam asmeniui J.

A. pakoreguoti rengiamo detaliojo plano sprendinius taip, kad planuojamo žemės sklypo ribos nesikirstų su pareiÅ¡kėjų rengiamo Plano ribomis.       Trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. praÅ¡o skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.        Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime (t. I, b.l. 112-116) nurodo esantis gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas. 2007 m. sausio 10 d. buvo gautas Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos sutikimas Nr. 2-111-(12.24) dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) projekto rengimo, kurio tikslas – žemės sklypo ribų keitimas, nekeičiant pagrindinės tikslinės sklypo naudojimo paskirties, prijungiant laisvos valstybinės žemės fondo žemę.

Pažymi, jog trečiojo suinteresuoto asmens rengiamas (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir pareiÅ¡kėjų Planas ribojasi su prijungiama laisva valstybine žeme, t.y. turi daugiau kaip vienÄ bendrÄ ribos posÅ«kio taÅ¡kÄ . Abiejų sklypų savininkai siekia realizuoti teisę į laisvÄ su jų žemės sklypais besiribojančiÄ Å¾emę, todėl abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi bÅ«ti suderinti ir vienas kitam neprieÅ¡tarauti.       Nurodo, jog su pareiÅ¡kėjais 2011 m. sausio 28 d. buvo sudarytas susitarimas įsiterpusį laisvÄ valstybinės žemės sklypÄ iÅ¡pirkti lygiomis dalimis pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos žemėtvarkos skyriaus parengtÄ Ä¯siterpusio žemės ploto schemÄ .

IÅ¡ Å¡ios schemos matyti, kad pareiÅ¡kėjai sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens J. A. planuojama prisijungti laisvos valstybinės žemės dalimi pagal atsakovo sudarytÄ schemÄ , tačiau pareiÅ¡kėjai nesilaiko susitarimo, jų parengto Plano sprendiniai kerta trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rytinę kraÅ¡tinę. Pabrėžia, jog remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡o 17.3 punktu, besiribojančių sklypų savininkams ar valstybinės žemės naudotojams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar iÅ¡nuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam praÅ¡ymÄ pateikusiam asmeniui nustatomas lygiomis dalimis.

Todėl pareiÅ¡kėjų parengtas Planas yra neteisėtas, pažeidžia į žemės sklypÄ lygių dalių principÄ .         Pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra C kategorijos, o Statybos techninių reikalavimų reglamente STR 2.06.01:1999 nustatyta, jog C kategorijos gatvės Å¡alutiniai keliai gali bÅ«ti ne arčiau nei 50 metrų nuo sankryžos. IÅ¡ pareiÅ¡kėjų pateikto derinti Plano matyti, kad parengtas Planas Å¡io reikalavimo neatitinka, tokiu bÅ«du neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d.

įsakymu Nr. AD1-560 patvirtintų Plano rengimo 9.2 punkto reikalavimų, todėl negali bÅ«ti derinamas ir tvirtinamas. Teigia, jog parengtas Planas prieÅ¡tarauja ne tik teisės aktams, tačiau taip Planas ir jo priedai prieÅ¡tarauja vieni kitiems (aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodoma, kad pareiÅ¡kėjai parengto Plano sprendiniais planuoja prisijungti 359 kv.m. laisvos valstybinės žemės, tuo brėžinio matyti, kad planuojamos prisijungti laisvos valstybinės žemės yra 284 kv.m.).       Pabrėžia, jog buvo praleistas skundo teismui pateikimo terminas, kad pareiÅ¡kėjai privalėjo pasinaudoti ikiteismine skundo nagrinėjimo tvarka, tačiau ja nepasinaudojo, todėl mano, kad Å¡iuo pagrindu yra faktinis ir teisinis pagrindas bylÄ nutraukti.

       Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Studija 33“ atstovas M. Å . praÅ¡o pareiÅ¡kėjų skundÄ tenkinti.       Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjui V. B. nedalyvaujant.        Teisėjų kolegija konstatuoja       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. raÅ¡to Nr. (31.1)-RS2-1275 (toliau – ir ginčijamas raÅ¡tas), kuriuo nederintas parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (minėta, toliau – ir Planas) panaikinimo.

Panaikinus ginčijamÄ raÅ¡tÄ , pareiÅ¡kėjas praÅ¡o įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti pareiÅ¡kėjų parengtÄ PlanÄ .        Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai       IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklauso 0,1136 ha žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (t.

I, b.l. 88-91), kuris buvo suprojektuotas 2008 m. birželio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1062 patvirtintu detaliuoju planu (minėta, toliau – ir Detalusis planas, t. I, b.l. 77-78).       Atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 23 d. raÅ¡tÄ Nr. 13ST-(14.13.5) ir į 2011 m. vasario 3 d. piliečių praÅ¡ymÄ , Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d.

įsakymu Nr. AD1-560 (t. I, b.l.

93) leido pradėti rengti PlanÄ pagal žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminariÄ Å¾emės sklypo ribų schemÄ . Žemės sklypo rengimo tikslas – pertvarkyti žemės sklypÄ , padidinant jį ne daugiau kaip 4 arais laisvoje valstybinėje žemėje.       IÅ¡ Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012 nustatytų aplinkybių matyti, jog Plano rengėja UAB „Studija 33“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. gruodžio 9 d. raÅ¡tu (4.39.)-R2-4155 buvo informuota, jog parengtas Planas bus tvirtinamas, kai bus pateikti sprendiniai, tenkinantys žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkus.

Be to, Plano rengimo bylÄ pasiÅ«lyta papildyti dokumentais, patvirtinančiais, jog gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas yra informuotas apie parengtÄ PlanÄ (t. I, b.l. 71-76).        PareiÅ¡kėjai, nesutikdami su minėtu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. gruodžio 9 d. raÅ¡tu (4.39.)-R2-4155, jį apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris minėtu 2012 m. spalio 2 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino pareiÅ¡kėjų skundÄ , t.y. 2011 m. gruodžio 9 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tÄ Nr. (4.39)-R2-4155 panaikino bei įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių per 20 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimÄ dėl pateikto žemės sklypo, unikalus Nr. 2101-0002-0691, esančio (duomenys neskelbtini), Plano, tvirtinimo arba per tokį pat laikÄ raÅ¡tu motyvuotai atsakyti plano rengėjui, jeigu planas netvirtinamas.        Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vykdydama minėtÄ Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimÄ , 2012 m. lapkričio 2 d. priėmė raÅ¡tÄ Nr. RS-1085, kuriame nurodė pataisyti Plano pagrindinį brėžinį taip, kad jis neprieÅ¡tarautų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams, kuriuose numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės C kategorija, - atitraukti formuojamo sklypo ribÄ nuo esamos (duomenys neskelbtini) aÅ¡ies 10 m. atstumu ir pataisytÄ PlanÄ derinti ir tvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka (t.

I, b.l. 70)       Pataisytas Planas buvo pateiktas derinimui, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skundžiamu 2012 m. gruodžio 17 raÅ¡tu Nr. (31.1)-RS2-1275 jį derinti atsisakė.        Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (nagrinėjamai bylai aktuali 2012 m. rugsėjo 20 d. įstatymo Nr. XI-2225 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡as.        Dėl skundo padavimo termino ir kreipimosi į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo institucijÄ Â Â Â Â Â Â Â Trečiasis suinteresuotas asmuo J.

A. teigia, kad buvo praleistas skundo padavimo teismui terminas, be to pareiÅ¡kėjai nepasinaudojo privaloma iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl skundas turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtu.        Administracinių bylų teisenos įstatymo (minėta, toliau – ir ABTÄ®) 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

      Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skundžiamÄ raÅ¡tÄ priėmė 2012 m. gruodžio 17 d., o pareiÅ¡kėjų skundas teismui iÅ¡siųstas 2013 m. sausio 16 d. (t. I, b.l. 42-43). Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 23 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjams terminÄ skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti iki 2013 m. vasario 6 d., kadangi pateiktas skundas neatitiko ABTÄ® 23 bei 24 straipsnio reikalavimų (t. I, b.l. 46-47). PareiÅ¡kėjai 2013 m. vasario 4 d. pateikė patikslintÄ skundÄ (t.

I, b.l. 50-56), tačiau skundo trÅ«kumus paÅ¡alino iÅ¡ dalies, todėl 2013 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi pareiÅ¡kėjams pakartotinai buvo nustatytas terminas skundo trÅ«kumams iÅ¡taisyti (t. I, b.l. 58-59). PareiÅ¡kėjai iÅ¡taisė minėtose nutartyse nurodytus skundo trÅ«kumus 2013 m. vasario 28 d. pateikdami patikslintÄ skundÄ (t. I, b.l. 62-64, 104), kuris buvo priimtas Klaipėdos administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartimi (t. I, b.l. 106-107). Pažymėtina, jog ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalis nustato 1 mėnesio kreipimosi į teismÄ terminÄ dėl galimai pažeistų teisių gynimo ir vėlesni teismo įpareigojimai patikslinti skundÄ ar paÅ¡alinti jame esamus trÅ«kumus nevertinami, kad su patikslintais skundais buvo dar kartÄ kreiptasi į teismÄ .

Taigi, byloje esantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai nepraleido skundo padavimo teismui termino, kadangi skundas teismui iÅ¡siųstas 2013 m. sausio 16 d.       Trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. teigia, kad pareiÅ¡kėjai nesilaikė iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos, todėl jų skundas turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtu.        Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnis numato, jog prieÅ¡ kreipiantis į administracinį teismÄ , įstatymų numatytų vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti individualÅ«s teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali bÅ«ti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi bÅ«ti ginčijami, kreipiantis į iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijÄ .

       Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalis nustato, kad ginčus, kilusius tarp planavimo sÄ lygas iÅ¡davusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedÅ«ros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos. AiÅ¡kinantis, ar asmuo privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju yra svarbu nustatyti, kuriame detaliojo planavimo proceso etape kilo ginčas.

Detaliojo teritorijų planavimo procesÄ sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kėjai ginčija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. raÅ¡tÄ Nr. (31.1)-RS2-1275, kuriuo atsisakyta derinti parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilo Plano derinimo procedÅ«ros metu, todėl pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalį ginčas privalėjo bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai 2013 m. sausio 16 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos, kuri 2013 m. vasario 12 d. (iki skundo priėmimo nagrinėti teisme) iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų skundÄ ir sprendime Nr. (6.3)-2D-2325 „Dėl žemės sklypo plano derinimo ir tvirtinimo“ nurodė, kad ginčijamame raÅ¡te nurodyta nederinimo priežastis dėl nepateikto didesnio tankumo užstatymo pagrindimo yra pagrįsta, o kitos dvi priežastys – nepagrįstos (t.

I, b.l. 144-145). Remiantis tuo darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai pasinaudojo Å¡ios kategorijos byloms nustatyta privaloma bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka.       Dėl ginčijamame raÅ¡te nurodytų Plano nederinimo motyvų pagrįstumo       Teritorijų planavimo dokumentai – bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raÅ¡tu ir grafiÅ¡kai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sÄ lygų (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 41 dalis).

Teritorijų planavimas – nustatyta procedÅ«ra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sÄ lygoms nustatyti, žemės, miÅ¡ko ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktÅ«ros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalis). Teritorijų planavimo dokumentų derinimas – procedÅ«ra, kurios metu tarpusavyje suderinami parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo sÄ lygų ir kitų teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 44 dalis).

Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis savo ruožtu inter alia numato, jog detaliojo teritorijų planavimo procesÄ sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. BaigiamÄ jį etapÄ sudaro:

1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas;

2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalis).       Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – ir žemės sklypas), rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarkÄ detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as).

ApraÅ¡o 4 punkte nurodyta, jog rengiant žemės sklypo planÄ , atliekami Å¡ie veiksmai: padidinami ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valdybinėje žemėje esami žemės sklypai, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Žemės sklypo plane numatomas įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu, taip pat sujungto žemės sklypo pertvarkymas pagal ApraÅ¡o 4.2 punkte nurodytus bÅ«dus (ApraÅ¡o 4.4 punktas). ApraÅ¡o 15 punkte numatyta, kad žemės sklypo plano rengimo reikalavimuose nurodoma: 15.1 formuojamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis, nustatyti pagal ApraÅ¡o 7 punktÄ , arba esama pertvarkomo arba didinamo žemės naudojimo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis; 15.2 esami pastatų aukščio ir užstatymo rodikliai; galimi pastatų aukščio ir užstatymo tankumo rodikliai nustatomi formuojant žemės sklypus vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, vadovaujantis Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, jeigu neprieÅ¡tarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams (tarp jų detaliesiems planams, kurie žemės sklypo planu negali bÅ«ti keičiami), Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams ir kt. ApraÅ¡o 33 punktas įtvirtina, jog žemės sklypo plano rengėjas planÄ ir dokumentus, įrodančius, kad ApraÅ¡o 28–30 punktuose nustatyta tvarka asmenys supažindinti ar kviesti susipažinti su parengtu žemės sklypo planu (sprendinių brėžinys su susipažinusių asmenų paraÅ¡ais, iÅ¡siųstų laiÅ¡kų kopijos), teikia derinantiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams ir institucijoms.

ApraÅ¡o 34 punktas iÅ¡vardina subjektus, su kuriais žemės sklypo planas turi bÅ«ti derinamas, o ApraÅ¡o 36 punktas numato, jog žemės sklypo planas laikomas suderintu, kai yra derinimo įraÅ¡as sprendinių brėžinyje arba teigiamas raÅ¡ytinis atsakymas. Galiausiai, suderintÄ Å¾emės sklypo planÄ ir žemės sklypo plano rengimo bylÄ plano rengėjas teikia savivaldybės administracijos direktoriui (ApraÅ¡o 38 punktas), o jis sprendimÄ dėl pateikto žemės sklypo plano tvirtinimo privalo priimti per 20 darbo dienų.

Per tokį pat laikÄ privaloma raÅ¡tu motyvuotai atsakyti plano rengėjui, jeigu planas netvirtinamas (ApraÅ¡o 39 punktas).        Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ginčijamu 2012 m. gruodžio 17 d. raÅ¡tu Nr. (31.1)-RS2-1275 atsisakė derinti PlanÄ (t. I, b.l. 69), nurodydama Å¡iuos motyvus:        1) sprendinių brėžinyje nurodomas sklypo užstatymo tankumas – 0,35, kuris neatitinka tankumo, nustatyto pagal esamÄ užstatymo plotÄ â€“ 0,0189 ha. Nurodyta, kad turi bÅ«ti pateiktas didesnio tankumo nustatymo pagrindimas (nuoroda į galiojantį teritorijos detalųjį planÄ );       2) transporto organizavimo dalis parengta be jokio pagrindimo, nepateikti duomenys apie gatvių ribas, ašį;

       3) atsižvelgiant į tai, kad gretimoje teritorijoje taip pat vykdomos teritorijų planavimo procedÅ«ros, rengiamų abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai negali prieÅ¡tarauti vieni kitiems, todėl bÅ«tina atlikti parengto žemės sklypo plano vieÅ¡inimo procedÅ«rÄ , siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.        Minėta, jog 2011 m. kovo 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-560 buvo leista pradėti rengti PlanÄ , pagal žemės sklypo plano rengimo reikalavimus (1 priedas) ir preliminariÄ Å¾emės sklypo ribų schemÄ (2 priedas).

Žemės sklypo rengimo tikslas – pertvarkyti žemės sklypÄ , padidinant jį ne daugiau kaip 4 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Å io įsakymo 1 priede nurodyti Plano rengimo reikalavimai (t. I, b.l. 93, 94). IÅ¡ Å¡ių reikalavimų matyti, jog formuojamas žemės sklypas, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita; naudojimo bÅ«das – gyvenamoji teritorija; naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Plano rengimo reikalavimų 4 punkte nustatyti Å¡ie pastatų aukščio ir užstatymo tankumo rodikliai: pastatų aukÅ¡tis – prijungiamame sklype pastatų statyba negalima; užstatymo tankumas – prijungiamame sklype - 0; pertvarkytame sklype nustatomas pagal esamÄ užstatymo plotÄ .        Vienas iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ginčijamame raÅ¡te nurodytų Plano nederinimo motyvų yra tas, kad sprendinių brėžinyje nurodomas sklypo užstatymo tankumas – 0,35, kuris neatitinka tankumo, nustatyto pagal esamÄ užstatymo plotÄ â€“ 0,0189 ha.

Nurodyta, kad turi bÅ«ti pateiktas didesnio tankumo nustatymo pagrindimas (nuoroda į galiojantį teritorijos Detalųjį planÄ ). Kaip matyti iÅ¡ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Detaliojo plano, jame leistinas žemės sklypo, kurio plotas 1136 kv.m, užstatymo tankumas yra 35 procentai (t. I, b.l. 78). IÅ¡ Plano brėžinių su teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo reikalavimais matyti, kad prijungiamo laisvos valstybinės žemės sklypo, kurio plotas 284 kv.m, užstatymo tankumas nenumatytas, o Planu formuojamo naujo žemės sklypo, kurio plotas 1420 kv.m, užstatymo tankumas nurodomas 0,35 procentai, t.y. perkeliant didesnio žemės sklypo ploto užstatymo tankumÄ naujam sklypui, nors Plano rengimo reikalavimuose buvo nurodyta, kad prijungiamame žemės sklype užstatymo tankumas – 0.

       ApraÅ¡o 3 punkte nurodyta, kad žemės sklypo plano rengimo tikslas – žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas, esamų naudojimo ir veiklos sÄ lygų nustatymas, servitutų projektavimas ir (ar)panaikinimas. Veiklos plėtojimo sÄ lygos gali bÅ«ti nustatomos tik ApraÅ¡o 15.2 punkte nurodytu atveju – formuojant žemės sklypus vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti. ApraÅ¡o 15.2 punkte pateiktos nuostatos, kuriomis turi vadovautis savivaldybės administracijos struktÅ«rinis padalinys, rengdamas žemės sklypo plano rengimo reikalavimus.

Minėtame punkte pažymėta, kad turi bÅ«ti nurodomi esami pastatų aukščio ir užstatymo tankumo rodikliai bei pabrėžta, kad žemės sklypo planu negali bÅ«ti keičiami detalieji planai.       Nagrinėjamoje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. gegužės 31 d. raÅ¡tu Nr. Nr. (6.5)-2D-8704 bei 2013 m. rugpjūčio 1 d. raÅ¡tu Nr. (6.5)-2D-12328 pateikė atsakymus į atsakovo Klaipėdos savivaldybės administracijos ir pareiÅ¡kėjų atstovo pateiktus klausimus, susijusius su Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. vasario 12 d. rate Nr. (6.3)-2D-2325 pateiktu atsakymu iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjų skundÄ ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. rugpjūčio 1 d. raÅ¡te Nr. (6.5)-2D-12328 (t.

II, b.l. 43-44) nurodė, kad pagal Detaliojo plano sprendinius žemės sklype buvo sudaryta galimybė statyti atitinkamo aukščio, tÅ«rio ir bendrojo ploto daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ . Atsižvelgiant į žemės sklypo savininkų teisę realizuoti Å¡iuos Detaliojo plano sprendinius ir pradėtus realizavimo darbus – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 16 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 316/56-GN/09, Å¡ie Detaliojo plano sprendiniai turėjo bÅ«ti įvertinti rengiant PlanÄ , nurodant juos vietoje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalaujamo, Nekilnojamojo turto registre registruoto, esamo užstatymo ploto – 0,0189 ha.

Pažymėta, kad Detaliajame plane nustatytas 35 procentų leistinas užstatymo tankumas, rengiant PlanÄ ir didinant žemės sklypo plotÄ valstybinės žemės sÄ skaita, turėtų bÅ«ti proporcingai perskaičiuotas, kitu atveju – nustačius 35 procentų užstatymo tankumÄ visam naujai formuojamam žemės sklypui, bÅ«tų sudarytos prielaidos, rengiant naujÄ statinių statybos projektÄ , ženkliai padidinti Detaliajame plane numatyto pastato tÅ«rio ir bendrojo ploto parametrus. Tokie sprendiniai prieÅ¡tarautų institucijų suderinto ir vieÅ¡ai apsvarstyto Detaliojo plano sprendiniams, tuo pačiu galimai pažeistų trečiųjų asmenų ir suinteresuotos visuomenės teises.

       Sprendime minėta, jog ApraÅ¡o 15.2 punkte numatyta, kad žemės sklypo planu negali bÅ«ti keičiami detalieji planai.        Darytina iÅ¡vada, kad Planu nustačius 35 procentų užstatymo tankumÄ visam naujai formuojamam žemės sklypui, kurio plotas 0,1420 ha, bus pakeistas Detalusis planas, t.y. ženkliai padidinti Detaliajame plane numatyto pastato tÅ«rio ir bendrojo ploto parametrai, kadangi padidėjus žemės sklypo plotui ir esant tam pačiam užstatymo tankumo procentui, užstatymo tankumas padidėja daugiau, nei kad numatyta Detaliajame plane.       Atsižvelgdama į prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ginčijamu. raÅ¡tu pagrįstai atsisakė derinti žemės PlanÄ dėl to, jog sprendinių brėžinyje nurodomas sklypo užstatymo tankumas – 0,35 procentai, kuris neatitinka nustatyto užstatymo tankumo.

       PlanÄ atsisakyta ir dėl to, jog transporto organizavimo dalis parengta be jokio pagrindimo, nepateikti duomenys apie gatvių ribas, ašį.       Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vykdydama įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimÄ , 2012 m. lapkričio 2 d. raÅ¡tu Nr. (31.1)-R32-1085 pareiÅ¡kėjams nurodė pataisyti Plano pagrindinį brėžinį taip, kad jis neprieÅ¡tarautų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams, kuriuose numatyta, kad (duomenys neskelbtini) C kategorija, - atitraukti formuojamo sklypo ribÄ nuo esamos (duomenys neskelbtini) aÅ¡ies 10 metrų atstumu.

       IÅ¡ Plano brėžinio matyti, jog prijungiamo žemės sklypo Nr. 2 ribos nuo (duomenys neskelbtini) atstumas – 10 metrų (t. I, b.l. 85), t.y. toks atstumas, kokį Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 2 d. raÅ¡tu Nr. (31.1)-R32-1085 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ buvo nurodžiusi laikytis, t.y. atitraukiant formuojamo sklypo ribÄ nuo esamos (duomenys neskelbtini) gatvės aÅ¡ies 10 metrų atstumu. Pažymėtina tai, kad Plano rengimo reikalavimuose nebuvo reikalauta nurodyti kitus duomenis apie gatvių ribas, aÅ¡is, iÅ¡skyrus prijungiamo sklypo Å¡iaurinę ribÄ iki (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų.

Plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te „Transporto organizavimo dalis“ numatyta, jog į planuojamÄ sklypÄ patenkama iÅ¡ Å¡iaurės pusėje esančios (duomenys neskelbtini) gatvės. Vadovaujantis gatvių tinklo klasifikacija, (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų plotis 15 m, gatvės plotis – 6 m. Parkavimas numatytas sklypo ribose. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiÅ¡kėjai laikėsi numatytų Plano rengimo reikalavimų bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 2 d. raÅ¡te Nr. (31.1)-R32-1085 nustatytų reikalavimų.

Pažymėtina, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012 m. vasario 12 d. rašte Nr. (6.3)-2D-2325 ir 2013 m. gegužės 31 d. rašte Nr.(6.5)-2D-8704 nurodė, kad ginčijamame rašte Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimas dėl transporto organizavimo pagrindimo bei duomenų apie gatvių ribas, ašį pateikimo yra nepagrįstas (t. I, b.l. 144-145; t. II, b.l. 15-17), kadangi prijungiamo žemės sklypo Nr. 2 ribos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atstumas – 10 metrų, t.y. kiek ir reikalavo pats atsakovas, be to Klaipėdos miesto savivaldybės, o ne Plano rengimo organizatorių pareiga yra pagrįsti perspektyvinės C kategorijos gatvės plotį.

       Visa tai įvertinusi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamo raÅ¡to dalis, nurodanti, jog transporto organizavimo dalis parengta be jokio pagrindimo, nepateikti duomenys apie gatvių ribas, ašį, neteisėta ir nepagrįsta.       Ginčijamu raÅ¡tu atsakovas atsisakė derinti PlanÄ ir dėl to, kad gretimoje teritorijoje taip pat vykdomos teritorijų planavimo procedÅ«ros, rengiamų abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai negali prieÅ¡tarauti vieni kitiems, todėl bÅ«tina atlikti parengto žemės sklypo plano vieÅ¡inimo procedÅ«rÄ , siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

       Dėl atsisakymo derinti PlanÄ minėtu argumentu jau yra pasisakęs Klaipėdos apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2012 m. spalio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012 (t. I, b.l. 71-76).        Minėtu sprendimu teismas nustatė, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), neatitinka Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje reglamentuotos žemės sklypo sÄ vokos, o trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. negali bÅ«ti laikytinas tokios žemės naudotoju, reikalavimas ginčo žemės sklypo plano bylÄ papildyti dokumentais, patvirtinančiais, jog gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas yra informuotas apie parengtÄ ginčo žemės sklypo planÄ laikytinas nepagrįstu.

Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal ApraÅ¡o 17.3 punktÄ , gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimÄ , kad žemės sklypas bÅ«tų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie pradedamÄ rengti žemės sklypo planÄ raÅ¡tu informuojami su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vienÄ bendrÄ ribos posÅ«kio taÅ¡kÄ ) žemės sklypų savininkai ir (ar) valstybinės žemės naudotojai, ir siÅ«loma pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotÄ visiems besiribojančių žemės sklypų savininkams arba valstybinės žemės naudotojams.

Besiribojančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės naudotojai valiÄ dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos turi pareikÅ¡ti raÅ¡tu per 20 darbo dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo. Pažymėta, kad laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės), laikomas tiesiogiai besiribojančiu tik su tuo žemės sklypu, su kuriuo turi bendrÄ ribÄ kelio (gatvės) pusėje. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas bei nustatytas faktines aplinkybes, teismas pabrėžė, jog 2008 m. birželio 2 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1062 patvirtintu detaliuoju planu laisvoje valstybinėje žemėje buvo suplanuotas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuris tiesiogiai ribojasi tik su pareiškėjams – B. K., J. G., V. B. priklausančiu žemės sklypu. Minėtoje byloje nebuvo nustatyta, jog 2008 m. birželio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1062 patvirtintas detalusis planas būtų panaikintas.

Nuspręsta, jog teiginys, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu sklypu, neatitinka tikrovės, įpareigojimas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkams suderinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius laikytinas nepagrįstu.          ABTĮ 14 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ( pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-929/2011).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams, ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra realizuojamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas. Tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimÄ valstybės valdžia, įstatymais.

Kartu sudaromos realios galimybės realizuoti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamÄ teismo pareigÄ garantuoti žmogaus teisių gynybÄ ( pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimas, 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas). Ä®siteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galiÄ tiek administracinės bylos proceso Å¡alims, tiek bylÄ nagrinėjančiam teismui ( pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010, 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje AS444-432/2013).

Tai reiÅ¡kia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi bÅ«ti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali bÅ«ti kvestionuojamas kitaip, negu instancine tvarka. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi iÅ¡skirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms (Teismų įstatymo 9 straipsnis). Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra iÅ¡spręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali bÅ«ti revizuojami kokių nors kitų institucijų.       Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTÄ® 58 straipsnio 2 dalis).       Atsižvelgiant į tai, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio 2012 m. spalio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012, kurioje dalyvavo tie patys asmenys buvo nustatyta, kad įpareigojimas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkams suderinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nebuvo pagrįstas, todėl ginčijamame raÅ¡te atsisakymas derinti PlanÄ tuo pagrindu, jog bÅ«tina atlikti parengto žemės sklypo plano vieÅ¡inimo procedÅ«rÄ , siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, laikytinas nepagrįstu.

       Dėl įpareigojimo patvirtinti PlanÄ Â Â Â Â Â Â Â ApraÅ¡o 34 punkte įvardijami subjektai su kuriais derinamas žemės sklypo planas. ApraÅ¡o 35 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar kita institucija derinti žemės sklypo plano negali ilgiau kaip 10 darbo dienų. Per tokį pat laikÄ privaloma raÅ¡tu pateikti motyvuotÄ atsakymÄ plano rengėjui, jeigu planas nederinamas. ApraÅ¡o 38 punkte nurodyta, kad suderintÄ Å¾emės sklypo planÄ ir žemės sklypo rengimo bylÄ plano rengėjas teikia savivaldybės administracijos direktoriui.

ApraÅ¡o 39 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius sprendimÄ dėl pateikto žemės sklypo plano patvirtinimo privalo priimti per 20 darbo dienų. Per tokį pat laikÄ privaloma raÅ¡tu motyvuotai atsakyti plano rengėjui, jeigu planas netvirtinamas. IÅ¡ paminėtų nuostatų akivaizdu, jog tvirtinamas gali bÅ«ti tik suderintas žemės sklypo planas. Nagrinėjamoje byloje nusprendus, kad ginčijamame raÅ¡te nurodytas vienas Plano nederinimo motyvas yra pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti pareiÅ¡kėjų parengtÄ PlanÄ .

       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:        pareiÅ¡kėjų B. K., J. G., V. B. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.        Panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. raÅ¡to Nr. (31.1)-RS2-1275 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ dalį, kuria nederintas parengtas žemės sklypo planas, dėl to, kad „ - transporto organizavimo dalis parengta be jokio pagrindimo, nepateikti duomenys apie gatvių ribas, ašį; - atsižvelgiant į tai, kad gretimoje teritorijoje taip pat vykdomos teritorijų planavimo procedÅ«ros, rengiamų abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai negali prieÅ¡tarauti vieni kitiems, todėl bÅ«tina atlikti parengto žemės sklypo plano vieÅ¡inimo procedÅ«rÄ , siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius“.

       Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .       Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.     Teisėjos                                                       Dalia Gumuliauskienė                                                                                           AuÅ¡relė Mažrimienė                                                                  Laimutė Jokubauskaitė