2021-03-24 Nr. AB-5847-3-62-3-01190-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-202-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01190-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas O. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 23 840 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmę nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. sausio 24 d. atliko Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 5 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje. 5 būrio dušas buvo netvarkingas, jame nebuvo tinkamos ventiliacijos, todėl atsirado pelėsio. Dėl nesaugios aplinkos duše 2018 m. lapkričio 16 d. su skundu kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyrių (toliau – ir NVSC), kuris 2018 m. gruodžio 18 d. nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 5 ir 6 būrių duše yra juodų susiformavusio pelėsio dėmių. Pareiškėjas teigė, kad dėl pelėsio duše jam ant kūno atsirado (duomenys neskelbtini) kurios ilgainiui išplito, o gydytojas pripažino (duomenys neskelbtini) bei nurodė vengti vietų, kur yra grybelio, pelėsių. Kalinimo įstaiga nešalino duše nustatytų pažeidimų, todėl jam toliau teko maudytis duše, kuriame yra pelėsių. Dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų pareiškėjas teigė negalėjęs ramiai miegoti, kadangi ant kūno buvusios (duomenys neskelbtini), kėlė didelį (duomenys neskelbtini). Kalinimo įstaigoje maistas neatitiko fiziologinių mitybos normų reikalavimų, todėl jis kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – ir VMVT) su prašymu, kad būtų atliktas patikrinimas. Atlikus maisto davinio energinį vertinimą buvo nustatyta pažeidimų, tai patvirtino faktą, kad maistas yra nekokybiškas, taip pat, jog neužtikrinama tinkama patalpų bei inventoriaus higiena ir kt. Pareiškėjas teigė, kad 5 būrio 7 patalpoje buvo tarakonų ir blakių, pastate nebuvo įrengtų rūkymo patalpų, kameroje rūkyti buvo draudžiama, o į lauką išleisdavo tik 4 valandas per parą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs asmeninių nepatogumų, dvasinių kančių, išgyvenimų, pažeminimą, stresą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, nuteistieji gyvena atskiruose lokaliniuose sektoriuose, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami. Gyvenamosios patalpos – bendrabučio tipo su bendrais miegamaisiais ir bendrojo naudojimo patalpomis. Dušo patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, prireikus papildomai gali būti vėdinama ir per langus. Maitinimas atitinka nustatytą kiekį, kaloringumą bei energinę vertę. Teisės aktai nenumato įrengti rūkymo vietų gyvenamosiose ar bendrojo naudojimo patalpose. Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinsekciją ar deratizaciją, informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Pataisos namų gyvenamąsias ir bendrojo naudojimo patalpas turi valyti ten apgyvendinti nuteistieji, t. y. asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam jiems išduodamas reikalingas inventorius bei priemonės. Pravieniškių PN-AK negali būti atsakinga už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė žalos, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo O. S. skundą patenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015). Pagal HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

7. Teismas iš atsakovo atstovo 2019 m. liepos 26 d. pažymos Nr. 77-1092 nustatė, jog Pravieniškių PN-AK 5 būrio dušo patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, be to, prireikus dušo patalpa gali būti vėdinama ir per langus. Iš Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 21 d. rašto Nr. 7-319 matyti, kad pareiškėjui paaiškinama, jog minėto būrio dušo patalpoje ventiliatorius veikia, tik įeinant į dušinę reikia jį įjungti, o išeinant – išjungti. NVSC 2018 m. gruodžio 28 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80)PA-9641 nurodyta, kad 5 būrio duše yra įrengtas varstomas langas ir taip yra sudaryta galimybė išvėdinti patalpas. Teismas vertino, kad toks dušo patalpų vėdinimas atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovo atstovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į NVSC dėl duše esančio pelėsio. Teismas sutiko, kad pažeidimą šiuo atveju patvirtina NVSC 2018 m. gruodžio 18 d. atliktas patikrinimas, kai buvo nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus 5 ir 6 būrių duše yra juodai susiformavusio pelėsio dėmės ir tuo pažeistas HN 134:2015 39 punktas.

9. Teismas vertino, kad atsakovo atstovas, matydamas dušo patalpose susiformavusį pelėsį, turėjo imtis priemonių ir išsiaiškinti asmenis, kurie nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas valyti patalpas, t. y. administracija nesiėmė visų būtinų priemonių, jog 5 būrio dušo patalpose nebūtų vizualiai matomo pelėsio, dėl to NVSC konstatavo HN 134:2015 39 punkto pažeidimą.

10. Teismas iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų nustatė, jog pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybą dėl (duomenys neskelbtini) pirmą kartą kreipėsi 2018 m. liepos 18 d., dėl (duomenys neskelbtini) problemų kreipėsi ir vėliau, t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), paskirti vaistai. Byloje nėra duomenų, kad diagnozuotą pareiškėjui (duomenys neskelbtini) galėjo sukelti būtent dušo patalpoje buvęs pelėsis. Teismas vertino, kad byloje pateikti duomenys apie pareiškėjui diagnozuotą (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo vertinti, jog minėti sveikatos sutrikimai ir jų pasekmės susiję su duše buvusiu pelėsiu, kadangi, kaip minėta, pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) buvo kreipęsis jau anksčiau, t. y. 2018 m. liepos 18 d., nei nurodė pelėsio duše atsiradimo laiką. Be to, pareiškėjo sveikatos sutrikimai ginčui aktualiu laikotarpiu iš esmės nesiskyrė nuo asmenų, kurie niekada nėra padarę jokių nusikaltimų ir gyvena laisvėje, sveikatos būklės ir atsirandančių sveikatos sutrikimų ((duomenys neskelbtini) gali atsirasti ir nuo dulkių, žiedadulkių, kvapų, buitinės chemijos). Todėl teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (pelėsio) poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

11. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų maitinimą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas Fiziologines mitybos normas, teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253, suderintu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija, patvirtintus skiriamų maisto produktų vidutinius paros kiekius ir paros išlaidų maitinimo normas vienam nuteistajam pagal maitinimo grupes bei nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės). Šių taisyklių 6 punktas nustato, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei. Vadovaudamasis Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktu, Kalėjimų departamento direktorius 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtino valgiaraščius kiekvienai maitinimo grupei: dirbantiems ir nedirbantiems vyrams, dirbantiems ir nedirbantiems vyrams (vegetarams) ir kitoms grupėms.

12. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog pataisos įstaigoje maitinimas atitinka nustatytą kiekį, kaloringumą bei energinę vertę. Byloje esantis pareiškėjo 2018 m. gruodžio 3 d. skundas patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į VMVT, prašydamas patikrinti įstaigos valgyklą bei joje tiekiamo maisto kokybę. VMVT Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 31B6-(31.5)-1160 informavo pareiškėją, kad atlikus planinį patikrinimą ir įvertinus nedirbančių vyrų 2018 m. lapkričio 5 d. maisto davinį nustatyta energinė vertė 2 375 kcal (turėtų būti 2 193 kcal), bendras angliavandenių kiekis 331,08 g, riebalų kiekis 85,5 g, baltymų kiekis 67,92 g. Patikrinimo metu netinkamų naudojimui produktų rasta nebuvo. Teismas vertino, kad nėra pagrindo manyti, jog Pravieniškių PN-AK neužtikrino nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energinių normų, t. y. pareiškėjas pataisos įstaigos valgykloje gaudavo nemokamą tinkamą maitinimą pagal fiziologines mitybos normas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

13. Teismas nurodė, kad minėtu VMVT Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 31B6-(31.5)-1160, 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. 33S-(33.6.)-160 pareiškėjas buvo informuotas, jog neužtikrinama tinkama patalpų bei inventoriaus higiena, yra sudaroma galimybė kryžminei taršai, pareiškėjo teiginys, kad maistas skiedžiamas vandeniu, nenustatytas. Todėl teismas sprendė, kad pasitvirtino pareiškėjo argumentas, jog maistas Pravieniškių PN-AK dalijamas neužtikrinant tinkamos patalpų bei inventoriaus higienos.

14. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė su UAB „Utenos deratizacija“ sutartį Nr. 76-203, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Byloje pateiktos dezinfekcijos darbų atlikimo aktų kopijos, patvirtinančios atliktus dezinfekcijos ir deratizacijos darbus, taip pat NVSC 2018 m. gruodžio 28 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80)PA-9641 nurodyta, jog pataisos įstaigoje vykdomas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o informacija apie pastebėtus kenkėjus registruojama nustatytos formos žurnale, todėl nuteistieji, gyvenamosiose ar bendrojo naudojimo patalpose pastebėję kenkėjų, nedelsdami turi informuoti pareigūnus. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl 5 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje esančių tarakonų pareiškėjas 2018 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į NVSC, kuris minėtu 2018 m. gruodžio 28 d. patikrinimo aktu Nr. (2-22 4.80)PA-9641 konstatavo, jog 5 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvų nariuotakojų nerasta, išskyrus nepašalintas jų liekanas dirbtinio apšvietimo šviestuvuose, taip pat nurodė, kad registracijos žurnale pranešimų iš 5 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje gyvenančių nuteistųjų apie pastebėtus kenkėjus nebuvo. Minėtu aktu HN 134:2015 20 punkto pažeidimas nebuvo konstatuotas. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas NVSC 2018 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. (2-22 4.80)2-56048. Teismas vertino, kad nepašalintų nariuotakojų liekanų buvimas šviestuvuose įrodo, jog patalpoje gyvenę nuteistieji (taip pat ir pareiškėjas) tinkamai neatliko budėtojo pareigų, tinkamai nesirūpino švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamojoje patalpoje, t. y. po atlikto nariuotakojų naikinimo nepašalino nariuotakojų liekanų. Todėl teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK administracija ginčo laikotarpiu ėmėsi visų būtinų priemonių, jog patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, ginčo laikotarpiu nariuotakojų nebūtų ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatė.

15. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK lokalinių sektorių lauke yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Atsakovo atstovas atsiliepime patvirtino aplinkybę, kad pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko, ir tai patvirtina byloje esantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. V-515 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių 3-iame sektoriuje patvirtinimo“. Nuteistieji pagal Pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pareigos kalinimo įstaigoms įrengti rūkymo vietas gyvenamosiose ar bendrojo naudojimo patalpose. Taigi byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų.

16. Teismas iš į bylą pateiktos Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2019 m. liepos 23 d. pažymos Nr. 73(1)-92 nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patirtų psichologinių išgyvenimų, dvasinių kančių, depresijos, nepatogumų, diskomforto ar kitų psichologinių problemų, kurių atsiradimui įtakos galėjo turėti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų poveikį pareiškėjo psichinei sveikatai į bylą nėra pateikta. Todėl teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie nustatytų pažeidimų poveikį pareiškėjo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

17. Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (ginčo laikotarpiu dušo patalpoje buvo pelėsio, tiekiamas maistas neužtikrinant tinkamos patalpų ir inventoriaus higienos), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Įvertinęs pažeidimų pobūdį, jų trukmę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį. Teismas sprendė, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisė.

III. 18. Pareiškėjas O. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus atsakovo naudai, nors, pareiškėjo nuomone, jis pagrindė savo teiginius dėl pelėsio buvimo duše NVSC patikrinimo aktais, o jam padarytą žalą sveikatai – asmens sveikatos istorijos duomenimis. Pareiškėjas tvirtina, kad jam kilusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pažeidimai kilo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pelėsio, jis siūlėsi pats sutvarkyti dušo patalpas, tačiau pataisos įstaiga nedavė tam priemonių ir daugiau nei 2 mėnesius patalpų netvarkė. Dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų reikėjo kas antrą dieną keisti patalynę, nes ji dėl (duomenys neskelbtini) išsitepdavo.

20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl parazitų gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjas teigia, kad nuolat jų rasdavo, tiek gyvų, tiek negyvų. Lempos gaubto, esančio 2,5 m aukštyje, savarankiškai išvalyti negalėjo, be to, draudžiama ardyti įstaigos inventorių, jis nėra elektrikas.

21. Pareiškėjas pažymi, kad pataisos įstaiga nesiima veiksmų, kad kalinimo sąlygos būtų pagerintos, nesudaro sveikos ir saugios aplinkos. Todėl pažeidimo pripažinimas nėra adekvatus neturtinės žalos atlyginimo būdas.

22. Pareiškėjas pažymi, kad VMVT patikrinimas patvirtina, kad maisto kokybė neatitiko teisės aktų, nustatytas netinkamas angliavandenių, baltymų ir riebalų balansas, nors teismas to nepripažino, nustatyti higienos pažeidimai. Todėl, pareiškėjo nuomone, skundas išnagrinėtas paviršutiniškai, nors pareiškėjas aiškiai ir detaliai nurodė su pažeidimais susijusias aplinkybes. Teismas nepagrįstai iš jo reikalavo pateikti daugiau įrodymų, turėjo būti aktyvus, atsižvelgti į neturtinės žalos įrodinėjimo ypatumus tokio pobūdžio bylose.

23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

24. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvius teiginius, todėl teismas pagrįstai jo skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, kurio panaikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje kilo ginčas dėl 23 840 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas O. S. kildino iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. sausio 24 d.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

28. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

29. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

30. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais bei atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytus nusiskundimus, konstatavo Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus, t. y. nustatė, kad ginčo laikotarpiu dušo patalpoje buvo pelėsio, buvo tiekiamas maistas neužtikrinant tinkamos patalpų ir inventoriaus higienos. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl nustatytų pažeidimų įtakos jo sveikatos būklei, pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis ir konstatavo, pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) buvo kreipęsis jau anksčiau, t. y. 2018 m. liepos 18 d., nei nurodė pelėsio duše atsiradimo laiką, o jo nusiskundimai dėl sveikatos nesietini išimtinai su kalinimo sąlygomis, nes gali kilti ir dėl kitų veiksnių, taip pat ir asmenims, esantiems laisvėje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo aspektu. Juo labiau, kad duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę patvirtina, kad pareiškėjas ir pats galėjo ją pabloginti, nes atsisakė vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2018 m. lapkričio 5 d. neatvyko į priėmimą, 2018 m. gruodžio 3 d. kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini), jam buvo duoti patarimai, kad negalima (duomenys neskelbtini) spaudinėti (b. l. 86). Taigi, nustatęs neteisėtus valstybės valdžios institucijos veiksmus, pirmosios instancijos teismas vertino nustatytus pažeidimus neturtinės žalos atlyginimo kontekste.

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamos maisto kokybės, netinkamo angliavandenių, baltymų ir riebalų balanso pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maisto davinio vienam asmeniui per parą energinė vertė turi sudaryti 2 298 kcal, riebalai – 72 g, baltymai – 72 g, angliavandeniai – 334 g. Bylos duomenys patvirtina, kad VMVT atlikus planinį patikrinimą ir įvertinus nedirbančių vyrų 2018 m. lapkričio 5 d. maisto davinį nustatyta energinė vertė 2 375 kcal, bendras angliavandenių kiekis 331,08 g, riebalų kiekis 85,5 g, baltymų kiekis 67,92 g. Teisėjų kolegijos vertinimu, suteiktas maitinimas pagal energinę vertę atitiko nustatytas fiziologines normas, o itin nežymūs nukrypimai nuo pagrindinių maisto medžiagų kiekio maisto davinyje, esant užtikrintai pakankamai energinei vertei, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo padarytas pažeidimas.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys: sutartis su deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugas teikiančia įmone, patikrinimų duomenys patvirtina, jog atsakovo atstovas ėmėsi veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad gyvenamosiose patalpose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų, todėl pažeidimo nustatyti nebuvo pagrindo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-108-822/2017; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1415-502/2019).

33. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 56 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas įvertino pareiškėjo argumentus dėl jo skunde keliamų nusiskundimų netinkamomis kalinimo sąlygomis, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą, įskaitant ir duomenis apie pareiškėjo sveikatą, bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei juos vertina pareiškėjas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

35. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei, atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų pobūdį, taikė tinkamą pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdą – pažeidimo pripažinimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo O. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Milda Vainienė

Virginija Volskienė