ea4da69a-481d-4d1f-ad07-b691a5e34a49 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-491/2022 Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00162-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 5 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Astai Jackūnienei, Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Aidui Amparavičiui, nuteistųjų R.

K. ir juridinio asmens UAB „G.“ gynėjui advokatui Teisučiui Milickiui, nuteistosios R. A. gynėjui advokatui Ričardui Raliui, nuteistojo A. A. gynėjui advokatui Vidmantui Skaburskui, nuteistojo A. Å . gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, specialistei Rimai Pauliukienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. Å ., R. A., A. A. bei nuteistųjų R. K. ir juridinio asmens UAB „G.“ gynėjo advokato Teisučio Milickio apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. buvo nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 221 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės buvo subendrintos jas apimant ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje;

2) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, 71 straipsnį, 67 straipsnio 1 dalį jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Juridinis asmuo UAB „G.“ buvo nuteista: - pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 450 MGL (16947 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 1000 MGL (37660 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės buvo subendrintos jas apimant ir jai buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1000 MGL (37660 Eur) dydžio bauda. R. A. buvo nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio bauda. A. A. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio bauda. A. Š. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda. To paties teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartimi buvo ištaisytas šio nuosprendžio rezoliucinės dalies 1 pastraipos rašymo apsirikimas, nurodant, kad R.

K. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Dėl Å¡ios teismo nutarties apeliaciniuose skunduose jokių prieÅ¡taravimų nebuvo pareikÅ¡ta ir ji nėra skundžiama. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. R. K. buvo nuteistas: 1.1. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad bÅ«damas UAB „G.“ akcininku nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2018 m. sausio 24 d., o direktoriumi nuo 2016 m. vasario 3 d., atlikdamas kasininko funkcijas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) atitinkamas nuostatas bÅ«damas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamÄ organizavimÄ ir dokumentų pateikimÄ buhalterei, už apskaitos dokumentų tinkamÄ suraÅ¡ymÄ , už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ , apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , veikdamas bendrovės vardu, naudai bei interesams, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2018 m. kovo 31 d., (duomenys neskelbtini) rajone, bendrovės veiklos teritorijoje, klastodamas apskaitos dokumentus ir į apskaitÄ pateikdamas buhalterei V.

R., nežinančiai apie jo nusikalstamas veikas, įtraukti neįvykusias Å«kines operacijas, nepateikdamas dalies apskaitos dokumentų, siekdamas padėti bendrovei sumažinti mokėtinus mokesčius, tyčia, per apskaitÄ tvarkiusiÄ bendrovės buhalterę, skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis pažeidė BAÄ® ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių atitinkamas nuostatas bei apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ UAB „G.“ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: pagal jo iÅ¡raÅ¡ytas UAB „G.“ vardu ir suklastotas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, jose įraÅ¡ius realiai neįvykusias Å«kines operacijas, jas pateikus buhalterei įtraukti į apskaitÄ , realiai UAB „G.“ iÅ¡ nurodytų Å«kininkų nenupirko tokio kiekio 2630,16 t grÅ«dų, apskaitoje nepateikdamas jokio kito dokumento apie grÅ«dų įsigijimo Å¡altinį, taip į PVM atskaitÄ Ä¯traukus grÅ«dų pirkimo PVM, dėl to jo veiksmais bendrovė iÅ¡vengė prievolės mokėti 71926 Eur PVM mokesčio į biudžetÄ pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktas 2016 m. balandžio mėn. ir birželio-spalio mėn. bei 2017 m. kovo, birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. PVM deklaracijas, tuo pačiu padidinant bendrovės sÄ naudas ir vengiant mokėti už 2016 m.

– 27277 Eur, už 2017 m. – 25528 Eur pelno mokesčio; dėl tokių nustatytų pažeidimų iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB „G.“ 2016, 2017 m. bei 2018 m. sausio 1 d. – kovo 31 d. laikotarpio veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros; 1.2. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad bÅ«damas UAB „G.“ akcininku nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2018 m. sausio 24 d., vykdydamas direktoriaus pareigas nuo 2016 m. vasario 3 d., atlikdamas kasininko funkcijas, bÅ«damas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamÄ organizavimÄ ir dokumentų pateikimÄ buhalterei, veikdamas bendrovės vardu, naudai bei interesams, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. spalio 25 d., (duomenys neskelbtini) rajone, bendrovės veiklos teritorijoje, veikdamas UAB „G.“ naudai ir interesais, tyčia, siekdamas UAB „G.“ naudai iÅ¡vengti turtinės prievolės PVM mokesčio 71926 Eur sumokėjimo valstybei, pateikęs bendrovės apskaitÄ tvarkiusiai buhalterei V.

R., nežinančiai apie jo nusikalstamas veikas, į bendrovės apskaitÄ Ä¯traukti žinomai suklastotas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl neįvykusių Å«kinių operacijų su Å«kininkais A. Å ., M. L., A. A. ir R. A. dėl 2630,16 t grÅ«dų už iÅ¡ viso 414 429,27 Eur sumÄ (iÅ¡ jų 71925,74 Eur PVM) pirkimo, taip apgaule padidindamas bendrovės pirkimo PVM atskaitÄ ir į PVM atskaitÄ Ä¯traukus grÅ«dų pirkimo PVM iÅ¡ viso 71926 Eur sumai, iÅ¡ jų: 2016 m. – 36186 Eur, 2017 m. – 35740 Eur bei į 2016 m. balandžio mėn. ir birželio-spalio mėn. bei 2017 m. kovo, birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. įraÅ¡ius į PVM deklaracijas neteisingus duomenis apie pirkimo PVM, jas pateikus VMI, taip apgaule UAB „G.“ naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – 71926 Eur PVM mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetÄ .

2. Juridinis asmuo UAB „G.“ buvo nuteista už nusikalstamas veikas, kurias veikdamas jos vardu, turėdamas teisę jos vardu priimti sprendimus bei kontroliuoti veiklÄ , jos naudai ir interesais padarė nuteistasis R. K..

3. R. A. buvo nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad bÅ«dama R. A. Å«kio įregistruota Å«kininke, vykdydama individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , pagal BAÄ® atitinkamas nuostatas bÅ«dama atsakinga už apskaitos dokumentų tinkamÄ suraÅ¡ymÄ , už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ bei buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pačių apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pati tvarkydama buhalterinę apskaitÄ , laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., (duomenys neskelbtini), Å«kio veiklos teritorijoje, klastodama dokumentus ir į apskaitÄ Ä¯traukdama neįvykusias Å«kines operacijas, netvarkydama apskaitos dokumentų, skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis pažeidė BAÄ® ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1333 „Dėl Å«kininko Å«kio <...> veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – BATA) atitinkamas nuostatas bei apgaulingai tvarkė Å«kininkės R.

A. Å«kio teisės aktais reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , kadangi dėl nustatytų pažeidimų iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti Å«kininkės R. A. Å«kio 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio.

4. A. A. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad bÅ«damas A. A. Å«kio įregistruotu Å«kininku, vykdydamas individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , pagal BAÄ® atitinkamas nuostatas bÅ«damas atsakingas už apskaitos dokumentų tinkamÄ suraÅ¡ymÄ , už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ bei buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pačių apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pats tvarkydamas buhalterinę apskaitÄ ir įsakymu nepaskirdamas už apskaitÄ atsakingo asmens, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., (duomenys neskelbtini), Å«kio veiklos teritorijoje, klastodamas apskaitos dokumentus ir įtraukdamas į apskaitÄ neįvykusias Å«kines operacijas, netvarkydamas apskaitos dokumentų, skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis pažeidė BAÄ® atitinkamas nuostatas bei apgaulingai tvarkė Å«kininko A.

A. Å«kio teisės aktais reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , kadangi dėl nustatytų pažeidimų iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. Å«kininko A. A. Å«kio veiklos, jo turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

5. A. Å . buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad bÅ«damas A. Å . Å«kio įregistruotu Å«kininku, vykdydamas individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , pagal BAÄ® atitinkamas nuostatas bÅ«damas atsakingas už apskaitos dokumentų tinkamÄ suraÅ¡ymÄ , už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ bei buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pačių apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pats tvarkydamas buhalterinę apskaitÄ , laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., (duomenys neskelbtini), Å«kio veiklos teritorijoje, klastodamas apskaitos dokumentus ir fiksuodamas neįvykusias Å«kines operacijas, dalies jų neįtraukdamas į apskaitÄ , skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis pažeidė BAÄ® ir BATA atitinkamas nuostatas bei apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamÄ Å«kininko A.

Å . Å«kio buhalterinę apskaitÄ , kadangi dėl nustatytų pažeidimų iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti Å«kininko A. Å . Å«kio 2016-2018 m. veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio. II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Å . praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma: 1.1. Teismas, vadovaudamasis specialisto iÅ¡vadomis, nevertino A. Å . pateiktos informacijos, kad dalį grÅ«dų, kurie vėliau buvo parduoti UAB „G.“, jis iÅ¡augino nedeklaruotose žemės plotuose.

Tai byloje nebuvo paneigta. Taigi, buhalteriniai dokumentai parodo realų, o ne tariamÄ UAB „G.“ parduotų grÅ«dų kiekį. 1.2. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ dalies negalima nustatyti A. Å . Å«kio 2016-2018 m. veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio. Pagal A. Å . pateiktus buhalterinius dokumentus specialistė R. Pauliukienė iÅ¡ esmės nustatė jo, kaip Å«kininko, 2016-2018 m. veiklÄ , jo turtÄ ir įsipareigojimų dydį. A. Å . pateikti buhalteriniai dokumentai nurodo, koks kiekis grÅ«dų buvo parduotas UAB „G.“ ir UAB „A.“.

Å ioje byloje jis nebuvo kaltinamas sukčiavimu, dokumentų klastojimu ar padėjimu tÄ daryti. Todėl nesuprantama teismo iÅ¡vada, jog PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, iÅ¡raÅ¡ytose UAB „G.“, buvo įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys. Be to, pagal A. Å . turimus buhalterinius dokumentus, kurių pagrindu buvo pateiktos deklaracijos VMI, jis buvo įpareigotas sumokėti PVM mokestį. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, jog jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ . 1.3. Kadangi pagal pateiktus buhalterinius dokumentus Å¡iuo atveju galima nustatyti A.

Å . Å«kio 2016-2018 m. veiklÄ , turtÄ ir įsipareigojimo dydžius, jo padaryti pažeidimai tvarkant buhalterinę apskaitÄ turi bÅ«ti vertinami ne kaip nusikaltimas, o kaip administracinis nusižengimas. Po atlikto A. Å . Å«kio finansinio patikrinimo jo mokestinių įsipareigojimų dydžiai valstybei iÅ¡ esmės nepasikeitė ir byloje nebuvo nustatyta, kad A. Å . nuslėpė mokesčius ar kad jo VMI deklaruotos pajamos už 2016-2018 m. laikotarpį buvo neteisingos. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas nurodo, kad A.

Å . tokio kiekio grÅ«dų negalėjo parduoti UAB „G.“, tačiau dėl to jo mokesčiai valstybei niekaip nesumažėjo. Taigi, byloje nustatyti A. Å . padaryti pažeidimai tvarkant buhalterinę apskaitÄ nėra dideli, jokia turtinė žala dėl to valstybei nepadaryta, todėl jam taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kaip paskutinę priemonę, nėra pagrindo.

3. Apeliaciniu skundu nuteistoji R. A. praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma: 1.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, todėl prieÅ¡ R. A. nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teismas vadovavosi vien tik specialisto iÅ¡vadomis ir kriminalinės žvalgybos veiksmų rezultatais, tačiau nemotyvuodamas atmetė nuteistųjų parodymus, nevertino liudytojų parodymų, kurie paneigia ar prieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadoms. 1.2.

Teismas nepagrįstai vadovavosi specialisto išvadomis, kadangi jose yra neatitikimų bei prieštaravimų. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė paaiškino, kad išvadas surašė nevertindama liudytojų parodymų, taip pat nevertino ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos informacijos atitikimo kitiems byloje esantiems duomenims. Be to, specialistė išvadas surašė vadovaudamasi tik Statistikos departamento pažyma, kurioje nurodoma, kiek tame regione galima užauginti ir prikulti grūdų iš vieno hektaro.

Tačiau specialistė neįvertino realios situacijos, kad Å«kininkai faktiÅ¡kai valdė, naudojo, apdirbo žymiai daugiau žemės ploto, negu buvo oficialiai deklaruota. Taip pat į apskaitÄ buvo įtraukiamos ir deklaruojamos tik realiai įvykusios Å«kinės operacijos, todėl ir grÅ«dinių kultÅ«rų buvo užauginama daugiau, jų daugiau buvo ir parduodama. Apklausiant specialistę, Å¡ie prieÅ¡taravimai nebuvo paÅ¡alinti. Specialistė iÅ¡vadose atsakė į užduotyje nurodytus klausimus, nesiaiÅ¡kindama klausimo dėl sandorių tikrumo ar fiktyvumo, bet preziumuodama, kad sandoriai buvo fiktyvÅ«s, nes taip jai buvo nurodoma užduotyse.

Taigi, teismas nesilaikė suformuluotos teismų praktikos dėl specialisto iÅ¡vados vertinimo. 1.3. Teismas, vertindamas elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, slapto sekimo protokoluose užfiksuotus pokalbius, nedetalizuoja ir nemotyvuoja, kokie bÅ«tent konkrečiai pokalbiai, kokie veiksmai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji daro kokias nors nusikalstamas veikas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių nustatyti, kiek faktiÅ¡kai Å«kininkai valdo, naudoja žemės, kokius žemės plotus užsėja grÅ«dinėmis kultÅ«romis, kiek realiai nukulia grÅ«dų, kiek realiai jų parduoda.

Todėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo iÅ¡ankstinę nuostatÄ , kad Å«kininkai negalėjo užauginti, o vėliau ir parduoti tokio kiekio grÅ«dų. Tokie samprotavimai nepaneigia gynybos iÅ¡keltos versijos. 1.4. Epizode dėl pardavimų UAB „Ga.“ teismas taip pat vertino tik kaltinančius įrodymus ir nevertino R. A. parodymų, VMI raÅ¡to visa jo apimtimi. Pastarasis įrodymas, prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, kaip tik patvirtina, kad dėl įvykusios klaidos PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo taisoma.

Tai buvo atlikta VMI iniciatyva ir nėra retas atvejis, kai VMI atstovai dėl tokių klaidų iÅ¡taisymo susisiekia telefonu, kas ir buvo Å¡iuo atveju. 1.5. Å iuo atveju visi realÅ«s sandoriai buvo deklaruoti įstatymų nustatyta tvarka, dėl to buvo apskaičiuoti visi mokėtini mokesčiai į valstybės biudžetÄ . Å ioje byloje valstybė nepareiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio, kadangi jokia žala jai nebuvo padaryta.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. taip pat praÅ¡o jį iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma: 1.1. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovavosi tik prieÅ¡taringomis specialisto iÅ¡vadomis, nuosprendyje iÅ¡dėstė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl skundžiamas nuosprendis nėra teisėtas ir pagrįstas. Specialistė iÅ¡vadoje klaidingai paskaičiavo parduotų grÅ«dų kiekį, dėl ko atitinkamai specialistė klaidingai apskaičiavo ir kitus duomenis.

Teismas nuosprendyje, vadovaudamasis specialistės iÅ¡vadomis, nurodė, kad A. A. nesumokėto PVM mokesčio 2016-2017 m. antruosiuose pusmečiuose suma sudaro 9214 Eur, prie kurios pridėjus 48621,08 Eur, iÅ¡ viso sudaro 57835,08 Eur PVM sumÄ , kuri yra mažesnė už jo deklaruotÄ 61300 Eur PVM sumÄ . Be to, specialistė, suraÅ¡ydama iÅ¡vadÄ , rėmėsi ne tų metų grÅ«dų pardavimo kainomis, neatsižvelgė į tai, kad A. A. užaugino produkcijÄ papildomai dirbtuose nedeklaruojamuose žemės plotuose.

Negana to, specialistės apskaičiuota PVM suma iÅ¡ esmės sutapo su A. A. deklaruotu PVM. 1.2. Teismas nuosprendyje nepagrįstai vadovavosi kriminalinės žvalgybos duomenimis. Pagal liudytojo L. M. parodymus vežtų grÅ«dų kiekiai atitiko, bet važtaraščių duomenys – ne. Taigi, turi bÅ«ti lyginami ne krovinių važtaraščių duomenys su PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, o svėrimo aktų duomenys su konkrečiomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis. Be to, pagal VMI virÅ¡ininko 2016 m. balandžio 1 d.

įsakymo Nr. VA-36 patvirtintų Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo VMI taisyklių 11 straipsnį A. A. VMI važtaraščių duomenų teikti neprivalėjo. 1.3. Taip pat yra prieštaravimų tarp minėto liudytojo parodymų ir specialistės išvadų, t. y. liudytojas neparodė, kad sandoriai su UAB „A.“ neįvyko, bet specialistė išvadoje nurodė, kad A. A. 2018 m. nepardavė grūdų šiai bendrovei; L. M. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patikrinus ūkininko A.

A. krovinių važtaraščių duomenis ir palyginus juos su svėrimo aktais pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, nustatė, kad Å«kininkas nepristatė iÅ¡ viso 396,152 t grÅ«dų, o specialistė iÅ¡vadoje nurodo, kad nebuvo pristatyta 84,666 t grÅ«dų. Vadovaujantis tokiu pavirÅ¡utiniÅ¡ku tyrimu bei prieÅ¡taringais įrodymais, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimamas. 1.4. Specialistė iÅ¡vadoje nurodė, kad ji negavo A. A. Å«kio PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registro už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., 2016 ir 2017 m. pajamų ir iÅ¡laidų, piniginių įplaukų ir iÅ¡laidų, atsiskaitymų žiniaraščių.

Taip buvo dėl to, kad kompiuteris, kuriame buvo saugomi visi apskaitos dokumentai, buvo atgautas iÅ¡ pareigÅ«nų sugadintas, dėl ko specialistei nebuvo galima pateikti visų jame esamų registrų. Tai patvirtina ir specialistės iÅ¡vada (5 lapas). Teismas Å¡ios aplinkybės nepagrįstai nevertino A. A. naudai. Taip pat teismui A. A. paaiÅ¡kino, kur iÅ¡leido iÅ¡ Å«kio sÄ skaitos iÅ¡grynintus pinigus, tačiau teismas to neįvertino. A. A. 2018 m. kovo 16 d. pokalbis, kurį teismas įvertino kaip jį kaltinantį įrodymÄ , neturi jokio ryÅ¡io su byloje reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, kadangi tuo metu su UAB „G.“ jis neturėjo jokių verslo reikalų. 1.5.

Teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti A. A. Å«kio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas motyvavo liudytojo L. M. parodymais ir jo tarnybiniu praneÅ¡imu, specialistės iÅ¡vadomis, kurie negali bÅ«ti pripažinti tinkamais A. A. kaltės įrodymais. Taip pat teismas, pažeisdamas įrodymų kaip visumos vertinimo taisyklę, neįvertino liudytojų V.

K. ir R. J. parodymų. Teismas nenurodė, kuo pasireiškė nusikalstami A. A. veiksmai, kokie padariniai kilo, nesvarstė baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimo. Galiausiai teismo nuosprendyje nurodyti grūdų kiekiai, pavyzdžiui, sandoriai su UAB „R.“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 20 d., su UAB „G.“ nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. spalio 31 d., neatitinka specialistės išvadoje ir kaltinamajame akte nurodytų kiekių.

5. Apeliaciniu skundu nuteistųjų R. K. ir juridinio asmens UAB „G.“ gynėjas advokatas T. Milickis praÅ¡o R. K. ir juridinį asmenį UAB „G.“ iÅ¡teisinti dėl nusikalstamų veikų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma: 1.1. Skundžiamas nuosprendis prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsniui, Europos SÄ jungos PVM direktyvos 168 straipsniui ir juose įtvirtintam fiskalinio neutralumo principui.

Teismas netikrino, ar PVM, kaip sukčiavimo dalykas, nepasiekė valstybės biudžeto. IÅ¡ bylos matyti, kad dalis R. K. ir UAB „G.“ PVM per užskaitas pasiekė valstybės biudžetÄ , o kita dalis dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo tinkamai VMI deklaruota kaip mokėtina Å«kininkų A. Å . ir M. L. prievolė. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu sukuriama tokia situacija, kuomet antrÄ kartÄ Ä¯pareigojama sumokėti jau tinkamai Å«kininkų deklaruotÄ ir dalinai sumokėtÄ PVM. Taip buvo pažeistas fiskalinio neutralumo principas. 1.2.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad mokėjimai už grÅ«dines kultÅ«ras Å«kininkus iÅ¡ UAB „G.“ pasiekė su PVM ir PVM jokia forma nei R. K., nei kitam UAB „G.“ atstovui negrįžo. Specialistė pripažino, kad jei Å«kininkai gavo apmokėjimÄ su PVM, jo negrÄ Å¾ino UAB „G.“, o tokių duomenų jai pateikta nebuvo, prievolė valstybei sumokėti PVM tenka Å«kininkams. 1.3. Teismas nepagrįstai nustatė apgaulę nuteistųjų R. K. ir juridinio asmens UAB „G.“ veiksmuose.

Å iuo atveju sandoriai buvo sudaromi tarp Å«kininkų, tiek jie, tiek UAB „G.“ vedė savo buhalterinę apskaitÄ , tinkamai deklaravo ir vykdė mokestines prievoles, vykdė ir tebevykdo Å«kinę veiklÄ . Tiek Å«kininkai, tiek UAB „G.“ iÅ¡ karto po sandorių VMI duomenų bazei pateikė visas pirkimo/pardavimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kad valstybė kryžminiu bÅ«du galėtų nustatyti galimus PVM sumokėjimo neatitikimus. Teismas nevertino aplinkybės, kad Å«kininkai, gavę apmokėjimÄ už produkcijÄ iÅ¡ UAB „G.“ su PVM, Å¡iÄ prievolę deklaravo VMI kaip mokėtinÄ dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Taigi, jokios apgaulės Å¡iuo atveju nebuvo, nes VMI turėjo pilnÄ ir teisingÄ informacijÄ . PrieÅ¡ingu atveju, Å«kininkai, žinoję, kad sandoriai tarp jų ir UAB „G.“, buvo fiktyvÅ«s, bÅ«tų pripažinti nusikaltimo bendravykdytojais. 1.4. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, neaprašė jokių konkrečių sukčiavimo padarymo aplinkybių, t. y. kada, kokioje vietoje, kokiu bÅ«du, kokie asmenys susitarė daryti PVM sukčiavimÄ .

PrieÅ¡ingai, nuosprendyje nurodoma, kad R. K. nebuvo kaltinamas pasisavinęs UAB „G.“ ar biudžeto lėšas. Todėl nesuprantama, kokiais R. K. veiksmais ir kokiu nusikalstamu rezultatu jo sukčiavimas pasireiÅ¡kė, jei PVM prievolė deklaruota ir vykdoma Å«kininkų grandyje. Teismas nuosprendyje nurodė, kad vedant UAB „G.“ buhalterinę apskaitÄ , buvo nuslėptas tikrasis prekių įsigijimo Å¡altinis. Koks tai Å¡altinis – teismas neįvardino. Å iuo atveju buvo vadovaujamasi liudytojo L.

M. samprotavimais, kad UAB „G.“ produkcijÄ Ä¯sigijo ne iÅ¡ Å«kininkų M. L., R. ir A. A. ar A. Å ., tačiau tai nebuvo patvirtinta jokiais objektyviais bylos duomenimis. Teismas visiÅ¡kai nevertino liudytoju apklausto tyrėjo P. K. parodymų, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjamos tokios aplinkybės, kaip antai, ar Å«kininkai turėjo sandėliavimo patalpas, kuriose galėtų sandėliuoti atsargas, kokius žemės plotus Å«kininkai faktiÅ¡kai dirbo, ar UAB „G.“ sandoriai su Å«kininkais įvyko, ar Å¡i bendrovė pirko grÅ«dus kitomis aplinkybėmis. 1.5.

PrieÅ¡ingai negu nurodyta nuosprendyje, UAB „G.“ negavo jokios mokestinės naudos. UAB „G.“ sumokėjo Å«kininkams visÄ jų PVM sÄ skaitose faktÅ«rose iÅ¡skirtÄ PVM, kurį įtraukė į PVM atskaitÄ . Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnyje įtvirtintų mokestinės naudos įrodinėjimo taisyklių Å¡ioje byloje taip pat nebuvo laikytasi. Kad jokia žala biudžetui nebuvo padaryta, patvirtina ir tai, kad Å¡ioje byloje mokesčių administratorius civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė. 1.6.

Teismas nuosprendyje kritiškai įvertino liudytojų, kurie dalyvavo sudarant sandorius, parodymus. Tačiau šių liudytojų parodymai negalėjo būti suderinami su R. K. parodymais, nes pastarasis parodymus davė tik teisiamajame posėdyje po visų liudytojų apklausų ir byloje surinktų duomenų pagarsinimo. Prieš M. L. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas šioje byloje neturi jokios įrodomosios galios, todėl reikia vadovautis jo parodymais, o ne minėtu procesiniu sprendimu kaip prejudiciniu. 1.7.

PrieÅ¡ingai negu nurodoma nuosprendyje, R. K. ir buhalterės pokalbiuose „PVM iÅ¡valymas“, kurį teismas nepagrįstai vertino kaip jį kaltinančius bylos duomenis, reiÅ¡kė besibaigiantį sukauptÄ grÄ Å¾intino iÅ¡ valstybės biudžeto likutį, kuriam pasibaigus į biudžetÄ reikėtų pradėti mokėti PVM. Taip pat teismas nepagrįstai vertino R. K. ir V. R. parodymus dėl sandorių su UAB „R.“, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie nusikalstamÄ Å¡ios bendrovės elgesį. 1.8.

Apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taip pat pagrįstas tik specialistės iÅ¡vadomis, o ne visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, yra prieÅ¡taringas ir nenuoseklus. R. K. nėra Å¡ios nusikalstamos veikos subjektas, kadangi jis buvo paskyręs UAB „G.“ buhalterę. R. K. niekada nerašė jokio Å¡ios bendrovės dokumento. Kita dalis kaltinimo dėl 120 t ir 367 t grÅ«dinių kultÅ«rų neįtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitÄ neinkriminuotina R.

K. ir juridiniam asmeniui, kadangi tai buhalterės techninė klaida, kuri buvo nenaudinga UAB „G.“. Jei R. K. bÅ«tų žinojęs apie tokiÄ situacijÄ , bÅ«tų jÄ iÅ¡taisęs. 1.9. Specialistės iÅ¡vados ir jos paaiÅ¡kinimai teisiamajame posėdyje prieÅ¡tarauja tarpusavyje dėl to, kas turėjo PVM sumokėjimo prievolę, t. y. Å«kininkai ar UAB „G.“. Nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, nei teismas nevertino visos sandorių grandinės, t. y. pradedant Å«kininkais, kurie grÅ«dus parduodavo UAB „G.“, po ko Å¡i bendrovė parduodavo grÅ«dus UAB „D.“.

Tokie klausimai nebuvo užduoti ir užduotyje specialistei, taigi, ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme vyko kryptingai ir neišsamiai. 1.10. Nuosprendyje daroma nepagrįsta išvada, kad ūkininkai tiek produkcijos, kiek jos pardavė, negalėjo užauginti. Tokia išvada buvo padaryta vėlgi vadovaujantis vien tik specialistės išvada. Tačiau vien iš to, kiek ūkininkai turėjo deklaruotų dirbamų plotų ir statistiniais duomenimis tokios kategoriškos išvados negalima daryti. Teismas neatsižvelgė į eilę veiksnių, kurie galėjo lemti ūkininkų parduotų grūdų kiekį: ankstesnių atsargų turėjimas patikrinant faktiškai ūkininkų turimas atsargas, o ne vien inventorizacinius likučius „popieriuje“, pačių ūkininkų prekių įsigijimas iš kitų asmenų, didesni dirbamos žemės plotai, negu buvo deklaruoti, galimai siekiamos nuslėpti pajamos ir t. t.

Pats faktas, kad galbÅ«t ne visi Å«kininkų turimi grÅ«dai atsispindi jų buhalterinėse apskaitose, neįrodo, kad Å¡iais grÅ«dais Å«kininkai nedisponavo ir nepardavė UAB „G.“. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp UAB „G.“ ir Å«kininkų sandoriai neįvyko, o tarp jų įformintos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo suklastotos. 1.11. Specialistei pateiktoje 2018 m. lapkričio 8 d. užduotyje dėl UAB „G.“ objektų tyrimo jai nebuvo užduotas klausimas apie Å¡ios bendrovės įsigijimus iÅ¡ Å«kininko M.

L.. Tačiau specialistė savarankiÅ¡kai praplėtė tyrimo ribas tirdama ir Å«kininko M. L. veiklÄ , taigi, ji išėjo už užduoties ribų ir tokia jos iÅ¡vada negalima remtis, kadangi ji neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo. Teisiamajame posėdyje M. L. pakeitė parodymus. Specialistė pripažino, kad dėl liudytojo parodymų pakeitimo jos suraÅ¡yta iÅ¡vada Å¡iek tiek keistųsi, tačiau teismas naujo tyrimo neskyrė. 1.12. Specialisto iÅ¡vadoje didelė reikÅ¡mė teikiama neatitikimams tarp prekių gabenimo važtaraščių ir UAB „D.“ suraÅ¡ytų svėrimo aktų.

Tačiau važtaraÅ¡tis nėra buhalterinės apskaitos dokumentas. Pirminiu dokumentu laikomos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, jų neatitikimų nėra nustatyta, tačiau specialistė jomis nesivadovavo. Viso proceso metu buvo teigiama, kad važtaraščiai buvo pildomi tik formaliai, kartais prekės su tuo pačiu dokumentu judėjo skirtingomis dienomis dėl įvairių priežasčių. UAB „G.“ naudojosi ir sandėliu, tačiau tai nebuvo vertinama. Taigi, negalima vadovautis tokiomis specialistės iÅ¡vadomis, kad „prekės turėjo keliauti iÅ¡ Å«kininkų tiesiai į UAB „D.“ bei kad „automobilis turėjo iÅ¡ Å«kininko nuvažiuoti tas pats, koks iÅ¡važiavo iÅ¡ Å«kininko lauko“. 1.13.

Nors galima sutikti su specialistės iÅ¡vadoje nustatytomis buhalterinės apskaitos klaidomis, kad į UAB „G.“ apskaitÄ per klaidÄ nebuvo įtraukta UAB „R.“ PVM sÄ skaita faktÅ«ra dėl 120 t grÅ«dų įsigijimo ir dėl 367 t grÅ«dų pardavimo, tačiau nėra jokio pagrindo tai vertinti kaip apgaulingÄ , o ne aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Tuo labiau, kad UAB „G.“ dėl tokių klaidų patyrė nuostolį ir V. R. Å¡ias savo klaidas, padarytas dėl neapdairumo, pripažino.

Kadangi byloje yra visi UAB „G.“ finansiniai dokumentai su išskirta sandorio verte ir PVM dydžiu, pagal juos yra deklaruotos, apskaičiuotos ir padengtos mokestinės prievolės, todėl nesuprantama, ko konkrečiai specialistas ar teismas negalėjo nustatyti – bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taip pat nuosprendyje nebuvo atskleistas R. K. tyčios turinys.

6. Atsiliepimu į apeliacinius skundus nuteistasis A. A. prašo juos tenkinti, sutinka su juose išdėstytais anksčiau jau nurodytais argumentais.

7. Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 8. Nuteistųjų A. Š., R. A., A. A. bei nuteistųjų R. K. ir juridinio asmens UAB „G.“ gynėjo advokato T. Milickio apeliaciniai skundai atmetami.

9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir nuteistųjų veikų kvalifikavimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir/ar 222 straipsnio 1 dalį.

10. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis.

Å iose nuostatose įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja teismui kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.

Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to jie norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

11. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistuosius kaltais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir/ar 222 straipsnio 1 dalį, savo iÅ¡vadas motyvavo ne tik specialistės R. Pauliukienės iÅ¡vadomis ir jos paaiÅ¡kinimais teisiamajame posėdyje bei kitais juos kaltinančiais įrodymais, bet teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , t. y. ir nuteistųjų, liudytojų parodymus, policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus raÅ¡ytinius bylos įrodymus, bei visais Å¡iais įrodymais vadovavosi tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja vienas kitam, papildo vienas kitÄ ir atitinka jų visumÄ .

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir/ar 222 straipsnio 1 dalį, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, pritardama pakankamai iÅ¡samiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose suformuluotus praÅ¡ymus, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis), toliau iÅ¡dėsto iÅ¡vadas dėl Å¡ių skundų esmės. Dėl nuteistojo A.

Š. kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 12. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ūkininkas A. Š. buvo nuteistas už tai, kad:

1) į savo Å«kio apskaitÄ Ä¯traukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „G.“ 2017 m. parduotus 115,42 t kviečių už 17313 Eur ir 3635,73 Eur PVM, iÅ¡ viso už 20948,73 Eur, bei už juos gautas grynųjų pinigų įplaukas, kai realiai minėtos Å«kinės operacijos neįvyko, A. Å . 115,42 t kviečių UAB „G.“ nepardavė bei už juos 20948,73 Eur negavo;

2) savo Å«kio apskaitoje nefiksavo arba netinkamai bei nesuprantamai fiksavo Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, į apskaitÄ Ä¯traukė Å«kines operacijas be jas pagrindžiančių dokumentų arba nesutampančias su apskaitoje esančių dokumentų duomenimis; dėl Å¡ių nustatytų A. Å . Å«kio apskaitos tvarkymo pažeidimų iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti Å¡io Å«kio 2016-2018 m. veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Å . nurodo tokius esminius argumentus:

1) byloje nebuvo paneigti jo parodymai, kad dalį UAB „G.“ parduotų kviečių jis užaugino kitų savininkų deklaruotuose žemės plotuose;

2) nepagrįsta teismo išvada, kad iš dalies nebuvo galima nustatyti jo ūkio 2016-2018 m. veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio, kadangi pagal jo pateiktus apskaitos dokumentus specialistė R. Pauliukienė tokias aplinkybes nustatė;

3) pagal jo turimus apskaitos dokumentus buvo pateiktos deklaracijos VMI ir jis buvo įpareigotas sumokėti PVM mokestį valstybei;

4) byloje nustatyti jo padaryti pažeidimai tvarkant Å«kio apskaitÄ nėra dideli, jokia turtinė žala dėl to valstybei nebuvo padaryta, todėl jam taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kaip paskutinę ir pačiÄ griežčiausiÄ priemonę, nėra pagrindo. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

14. Iš byloje esančios ūkininko A. Š. 2016-2018 m. derliaus judėjimo ataskaitos matyti, kad: 1) 2016 m. jis apskaitė 250 t kviečių likutį, užpajamavo 112 t kviečių ir nurašė 20 t kviečių; 2) 2017 m. – apskaitė 342 t kviečių likutį, užpajamavo 98 t kviečių ir nurašė 200 t kviečių; 3) 2018 m. – apskaitė 240 t kviečių likutį ir nurašė 222,06 t kviečių; 2018 m. kovo 31 d. jis disponavo 17,94 t kviečių likučiu (14 t., b. l. 10).

Pagal Å«kininko A. Å . Å«kio apskaitos dokumentus A. Å . 2017 m. kovo mėnesį 222,06 t kviečių perdavė saugoti į UAB „A.“ sandėlį, o 2018 m. sausio mėnesį įformino Å¡ių kviečių pardavimÄ Å¡iai bendrovei. Taigi, Å¡iuo laikotarpiu A. Å . Å¡iais grÅ«dais disponuoti negalėjo. Taip pat pagal A. Å . Å«kio apskaitos dokumentus nustatyta, kad po 2017 m. kovo mėnesio, t. y. po dalies kviečių pridavimo saugoti UAB „A.“, vienintelė kita A. Å . Å«kio kviečių pirkėja buvo UAB „G.“.

Pagal 2 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras buvo įformintas A. Å . Å«kio 197,406 t grÅ«dų pardavimas UAB „G.“ už 31113,99 Eur ir 6533,94 Eur PVM, iÅ¡ viso už 37647,93 Eur. Už Å¡iuos grÅ«dus UAB „G.“ Å«kininkui A. Å . sumokėjo grynaisiais pinigais visÄ nurodytÄ sumÄ . Nuteistasis A. Å . apeliaciniame skunde, kaip ir viso proceso metu, laikosi pozicijos, kad visi Å¡ie jo Å«kio apskaitoje užfiksuoti duomenys yra teisingi, 2017 m. kviečių pardavimai UAB „G.“ atitinka tikrovę ir nebuvo paneigti.

Tačiau, taip nėra.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad A. Š. 2017 m. UAB „G.“ negalėjo parduoti tokio kiekio, t. y. 197,406 t, grūdų, kadangi tiek grūdų jis negalėjo užauginti iš savo deklaruotos ariamos žemės plotų. Teisėjų kolegija su tokia išvada pilnai sutinka. Visų pirma, kaip galima spręsti pagal paties nuteistojo A. Š. parodymus, jis tik augindavo grūdus ir vėliau juos parduodavo, pats jų iš niekur papildomai neįgydavo. Todėl A. Š. iš esmės galėjo parduoti tik tokį kiekį grūdų, kiek jų jis pats užaugindavo ir nukuldavo.

Antra, sprendžiant klausimÄ , kiek gi derliaus per vienÄ sezonÄ A. Å . galėjo užauginti, svarbiÄ reikÅ¡mę turi jo dirbamos žemės plotai bei jų derlingumas (kiek iÅ¡ 1 ha galima nukulti derliaus). Čia svarbiÄ reikÅ¡mę turi specialistės R. Pauliukienės iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (14 t., b. l. 6-26) bei jos paaiÅ¡kinimai tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose. IÅ¡ jų seka, kad aktualiu Å¡iai bylai laikotarpiu (pagal VÄ® „Registrų centras“ duomenų bazės duomenis ir A.

Š. pateiktas panaudos sutartis) pastarasis iš viso galėjo disponuoti 8,9 ha ariamos žemės plotu. Pagal VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo plėtros centras“ pateiktus Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų duomenis, ūkininkas 2016 m. – 3,12 ha, o 2017 m. – 4,69 ha, nuomojamos privačios ariamos žemės naudojo ne kviečiams auginti, bet kitoms žemės ūkio naudmenoms auginti (žemės ūkio augalų mišiniams, žirniams, vasariniams miežiams, juodajam pūdymui).

Taigi, jis kviečiams auginti 2016 m. naudojo 5,78 ha (8,9 ha - 3,12 ha = 5,78 ha) ariamos žemės, o 2017 m. – 4,21 ha (8,9 ha - 4,69 ha = 4,21 ha). Jis pats parodė, kad 2016 m. iÅ¡ 1 ha jis daugiausiai galėdavo prikulti 8 t kviečių, 2017 m. – apie 7 t kviečių, todėl 2016 m. jis galėjo prikulti daugiausiai 48 t (6 ha × 8 t = 48 t) kviečių, 2017 m. – 30 t (4,21 ha × 7 t = 29,47 t) kviečių. Ä®vertinusi Å¡iuos duomenis apie 2016 m. Å«kininko A. Å . parduotų kviečių kiekį, jo realias galimybes iÅ¡ deklaruojamų ariamos žemės plotų prikulti tam tikrÄ kviečių derlių, dalies Å¡ių kviečių panaudojimÄ Å«kyje gyvuliams Å¡erti bei kitas aplinkybes, specialistė nustatė, kad A.

Š. 2016 m. prikūlė 64 t (112 t – 48 t = 64 t) kviečių mažiau ir pardavė 1,05 t grūdų mažiau, negu nurašė, todėl 2017 m. sausio 1 d. jis disponavo mažesniu, t. y. 279,05 t kviečių likučiu. Todėl, kadangi 2017 m. rugpjūčio 21 d. A. Š. disponavo 82 t kviečių derliaus (2017 m. balandžio pradžiai A. Š. turėjo 52 t kviečių likutį ir prikūlė 30 t kviečių derlių), tai jis negalėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. UAB „G.“ parduoti iš viso 197,406 t grūdų, kadangi dalies jų, t. y. 115,42 t (197,406 t – 82 t = 115,406 t) grūdų už 17313 Eur ir 3635,73 Eur PVM, iš viso už 20948,73 Eur, jis neužaugino.

16. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, specialistės R. Pauliukienės iÅ¡vada bei jos kompetencija nėra jokio pagrindo netikėti. PrieÅ¡ingai nei nurodoma nuteistojo A. Å . ir kituose apeliaciniuose skunduose, specialistė R. Pauliukienė, atlikdama Å«kininkų ir bendrovių Å«kinės finansinės veiklos tyrimus, vadovavosi ne tik krovinių važtaraščiais ir UAB „D.“ grÅ«dų svėrimo aktais, bet ir duomenimis iÅ¡ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kasos iÅ¡laidų orderiais, bankų iÅ¡raÅ¡ais, nuteistųjų, liudytojų parodymais, kriminalinės žvalgybos, viešųjų registrų duomenimis, Å«kininkų ir bendrovių apskaitos registrais bei žurnalais.

Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo netikėti specialistės padarytų išvadų teisingumu, jos yra logiškos, motyvuotos, pagrįstos skaičiavimais ir jų pagrindu gautais neatitikimais su A. Š. ūkio apskaitoje registruotomis ūkinėmis operacijos ir ūkiniais įvykiais.

17. Nuteistojo A. Å . apeliaciniame skunde, kaip ir kituose apeliaciniuose skunduose, teigiama, kad Å«kininkas derlių augino ir žemės plotuose, kuriuos deklaruodavo bei iÅ¡mokas už juos gaudavo kiti tų žemių savininkai, todėl turėjo visas sÄ lygas bei galimybes realiai užauginti bei UAB „G.“ parduoti Å«kio apskaitoje užfiksuotÄ grÅ«dų kiekį. Viso proceso metu tai buvo vienas iÅ¡ esminių visų apeliantų gynybos argumentų, kuriais jie siekė pateisinti Å«kininkų Å«kių apskaitoje užfiksuotÄ didesnį grÅ«dų pardavimÄ bendrovėms, negu realiai Å«kininkai galėjo užauginti iÅ¡ jų deklaruojamų ariamų žemės plotų.

Å iuo konkrečiu atveju pagal nuteistojo A. Å . parodymus jis papildomai naudojosi 8 ha kitų savininkų deklaruotų žemės plotų, kuriuose augino grÅ«dų derlių. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo parodymus įvertino kaip jo siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o kartu ir padėti jos iÅ¡vengti kitiems nuteistiesiems. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ pirmos instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad tokiÄ versijÄ visi nuteistieji iÅ¡kėlė tik teisiamajame posėdyje, susipažinę su byloje surinktais įrodymais, apie tai tyrimo metu nekalbėję.

Tai sudaro pagrindÄ suabejoti jų nuoÅ¡irdumu bei sÄ Å¾iningumu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai įvertino ir tai, kad nuteistojo A. Å ., kaip ir kitų Å«kininkų, nurodytų aplinkybių apie jo papildomai dirbtus žemės plotus, kuriuos deklaruodavo bei iÅ¡mokas už juos gaudavo Å¡ių žemių savininkai, nėra galimybės patikrinti, kadangi nuteistasis konkrečiai neįvardino nei vieno asmens, kurio žeme naudojosi. Be to, tokiu atveju bÅ«tų nepagrįstas tiek tikrojo žemės plotų savininko iÅ¡mokų gavimas už jo deklaruojamus žemės plotus, tiek leidimas Å«kininkui, nedeklaruojančiam Å¡ių žemės plotų, jais naudotis, t. y. kitaip tariant, auginti derlių už patį Å¡ių žemių savininkÄ .

Tai reikÅ¡tų, kad visas nedeklaruojamuose žemės plotuose Å«kininko užaugintas ir į jo Å«kio apskaitÄ Ä¯trauktas derlius taptų formaliai teisėtas. Principas ex iniuria ius non oritur (iÅ¡ neteisės negali kilti teisė) draudžia neteisėtus veiksmus atlikusiems asmenims juos įteisinti paskesniais formaliais sandoriais, nes tai reikÅ¡tų teisingumo principo pažeidimÄ . Taip elgdamiesi, tiek patys Å«kininkai, tiek deklaruojamų žemių savininkai, gaunantys už jas iÅ¡mokas, turi prisiimti tokių savo veiksmų rizikÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, in dubio pro reo principo, pagal kurį visos byloje nepašalintos abejonės vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, taikymas nuteistajam A. Š. nėra galimas, kadangi jis pats nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų identifikuoti tuos asmenis, kurių deklaruojamais žemės plotais jis naudojosi.

18. Buhalterinės apskaitos tvarkymas yra procesas, kurio metu atliekami įvairÅ«s veiksmai, siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti Å«kines operacijas ir įvykius, taip gaunant informacijÄ , reikalingÄ ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Taigi, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , 2) apskaitos dokumentų paslėpimÄ , 3) apskaitos dokumentų sunaikinimÄ , 4) apskaitos dokumentų sugadinimÄ . Å ioje byloje aktuali viena iÅ¡ Å¡ių veikų – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sÄ moningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba Å¡ios apskaitos tvarkymas, sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų bei Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardintų veikų padarymo atsiranda alternatyvūs padariniai (bent vienas iš jų): negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014).

Pagal teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda Å¡iame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014).

19. Be to, teismai, nagrinėdami Å¡ios kategorijos bylas, neturi apsiriboti formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje numatytų padarinių buvimo klausimÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitÄ realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitÄ realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitÄ ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitÄ ir pan. Tokiais atvejais iÅ¡ tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei iÅ¡laidas už tam tikrÄ laikotarpį, taigi, nėra ir galimybės nustatyti tikrÄ asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, Nr. 2K-26-788/2017, Nr. 2K-144-788/2017).

20. Čia teisėjų kolegija pastebi, kad pagal nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiÄ 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcijÄ BK 222 straipsnyje numatyta atsakomybė už apgaulingÄ Â finansinės apskaitos tvarkymÄ Â ir (arba) organizavimÄ bei padaryti Å¡io straipsnio pakeitimai. Kita vertus, Å¡ie teisės akto pavadinimo pakeitimai neturi reikÅ¡mės nuteistųjų teisiniai padėčiai, todėl dėl aiÅ¡kumo Å¡ioje nutartyje vartojami terminai tokie, kokie jie buvo nusikalstamų veikų padarymo metu.

21. Apibendrinant tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad 2017 m. Å«kininkas A. Å . realiai disponavo apie 82 t kviečių derliumi, todėl tiek ir galėjo parduoti UAB „G.“. Žinodamas tai, A. Å . sÄ moningai į savo Å«kio apskaitÄ Ä¯traukė 2 tikrovės neatitinkančias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pagal kurias jis UAB „G.“ neva pardavė 197,406 t kviečių, kai jis UAB „G.“ iÅ¡ Å¡io kiekio negalėjo parduoti, o UAB „G.“ nupirkti 115,42 t kviečių už 17313 Eur ir 3635,73 Eur PVM, iÅ¡ viso už 20948,73 Eur, kadangi tokio kiekio kviečių Å«kininkas A.

Å . neužaugino. Akivaizdu ir tai, kad nuteistasis A. Å . už neva UAB „G.“ parduotus 115,42 t kviečių grynųjų pinigų – 20948,73 Eur, iÅ¡ UAB „G.“ negavo, kadangi bendrovei nebuvo jokio tikslo ir pagrindo mokėti Å¡iuos grynuosius pinigus už realiai jai neparduotus grÅ«dus. Nors specialistei R. Pauliukienei atlikus UAB „G.“ dokumentų prieÅ¡prieÅ¡inį patikrinimÄ nustatyta, kad UAB „G.“ dokumentų duomenys sutampa su A. Å . dokumentų duomenimis, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad tai savaime nepatvirtina tarp jų įvykusių Å«kinių operacijų realumo.

Tas pats pasakytina ir dėl apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis A. Å . 2017 m. deklaravo savo pajamas, be kita ko, gautas ir už neva parduotus 115,42 t kviečių už 17313 Eur ir 3635,73 Eur PVM, iÅ¡ viso už 20948,73 Eur, nors tokių pajamų deklaruoti negalėjo, kadangi tokio kviečių kiekio neužaugino. Taigi, kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė skundžiamame nuosprendyje, tokiais savo veiksmais A. Å . pažeidė BAÄ® 6 straipsnio 2 dalį (į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu), 13 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ (privalomai nurodyti Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio turinį).

Kaip bus aptarta vėliau šioje nutartyje, tokių ūkininkų ūkių duomenų deklaravimas buvo šioje byloje aptariamų nusikalstamų veikų schemos tikslas ir esmė.

22. Be viso to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė ir kitus Å«kininko A. Å . padarytus jo Å«kio buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, kurių nuteistasis iÅ¡ esmės ir neginčija. Kaip matyti iÅ¡ specialistės R. Pauliukienės iÅ¡vados bei jos paaiÅ¡kinimų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, A. Å . savo Å«kio apskaitÄ tvarkė chaotiÅ¡kai, jis apskaitoje užfiksavo Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, nepagrįstus apskaitos dokumentais, neapskaitė dalies Å«kinių operacijų ar įvykių, padarė kitus pažeidimus, taip nesilaikydamas atitinkamų nuosprendyje nurodytų BAÄ® ir BATA nuostatų.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visų prieÅ¡ tai aptartų A. Å . padarytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste negalima laikyti smulkiais ir mažareikÅ¡miais. Kadangi Å«kininkas A. Å . be kitų prieÅ¡ tai paminėtų pažeidimų į savo Å«kio apskaitÄ Ä¯traukė žinomai suklastotus dokumentus, kurių turinys neatitinka tikrovės, dėl tokių jo veiksmų negalima nustatyti jo Å«kio 2016-2018 m. veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio.

Vien tai, kad specialistė R. Pauliukienė, tik atlikusi pakankamai plačios apimties Å«kininkų ir bendrovių Å«kinės finansinės veiklos tyrimus, nustatė, kurioje dalyje sandoriai tarp Å«kininkų ir bendrovių buvo fiktyvÅ«s, Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia. Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas teisingai Å¡iÄ A. Å . veikÄ kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Dėl nuteistosios R. A. kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 23. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Å«kininkė R.

A. buvo nuteista už tai, kad:

1) į savo Å«kio apskaitÄ Ä¯traukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „G.“ 2016 m. parduotas 722,82 t kviečių ir miežių už 89627,32 Eur ir 18821,73 Eur PVM, iÅ¡ viso už 108449,05 Eur;

2) Å«kio apskaitoje užfiksavo duomenis apie tariamai gautas įplaukas pagal žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ â€“ UAB „G.“ iÅ¡raÅ¡ytÄ kasos iÅ¡laidų orderį, pagal kurį ji tariamai gavo iÅ¡ UAB „G.“ 4060 Eur sumÄ , kai iÅ¡ tikro realiai ji Å¡ios sumos negavo; 3) 2016 m. UAB „G.“ sumokėjus į jos Å«kio banko sÄ skaitÄ 138047,73 Eur sumÄ , iÅ¡ kurių ji iÅ¡grynino 119150 Eur sumÄ , jų neapskaitė 2016 m. piniginių lėšų Å«kio kasos apskaitos registre, nesurašė pinigų panaudojimo dokumentų, todėl negalima nustatyti, kur jie buvo panaudoti;

4) į Å«kio apskaitÄ Ä¯traukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Ga.“ 2017 m. ir 2018 m. parduotas 222,86 t kviečių už 29861,90 Eur ir 6271 Eur PVM, iÅ¡ viso už 36132,90 Eur, bei už juos gautas grynųjų pinigų įplaukas, kai realiai minėtos Å«kinės operacijos neįvyko, ji 222,86 t kviečių UAB „Ga.“ nepardavė bei už juos 28323,84 Eur sumos negavo;

5) nevedė Å«kio apskaitos registrų: 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. laikotarpio gaunamų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registro, 2016 m. pinigų kasoje, banko sÄ skaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalo, 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpio Å«kyje pagamintos bei nebaigtos gaminti produkcijos apskaitos bei pagamintos produkcijos judėjimo apskaitos registrų, grÅ«dų ir kitų atsargų inventorizacijos aprašų; dėl Å¡ių nustatytų R. A. Å«kio apskaitos tvarkymo pažeidimų iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti Å¡io Å«kio 2016-2018 m. veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio.

24. Apeliaciniame skunde nuteistoji R. A. nurodo tokius esminius argumentus: 1) teismas nepagrįstai vadovavosi specialistės R. Pauliukienės iÅ¡vada, kadangi ji, atlikdama jos Å«kio Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , nepagrįstai rėmėsi statistiniais duomenimis bei nevertino, jog dalį UAB „G.“ ir UAB „Ga.“ parduotų grÅ«dų ji užaugino ne jos pačios, o kitų savininkų deklaruotuose žemės plotuose;

2) teismas nepagrįstai vadovavosi byloje esančiais pokalbiais, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kaip šie pokalbiai patvirtina jos kaltę;

3) PVM sÄ skaita faktÅ«ra, susijusi su grÅ«dų pardavimu UAB „Ga.“, buvo taisoma VMI iniciatyva, todėl tai negali bÅ«ti laikoma jos kaltę pagrindžiančiu įrodymu;

4) ji visus sandorius deklaravo, dėl to buvo apskaičiuoti visi mokėtini mokesčiai į valstybės biudžetÄ , jokia žala valstybei nebuvo padaryta. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

25. Å ioje byloje pagal Å«kininkės R. A. Å«kio apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2016 m. pagal 10 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų buvo įformintas R. A. Å«kio maždaug 870 t kviečių, miežių ir pupų pardavimas UAB „G.“, už kuriuos UAB „G.“ Å«kininkei sumokėjo grynaisiais pinigais 4060 Eur ir bankiniu pavedimu – 138047,73 Eur, iÅ¡ kurių buvo iÅ¡gryninta 119150 Eur suma (likusi suma sudaro apie 18897 Eur). Taip pat 2017 m. pagal vienÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir 2018 m. pagal vienÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ buvo įformintas 288,85 t kviečių pardavimas UAB „Ga.“, už kuriuos Å¡i bendrovė Å«kininkei R.

A. sumokėjo grynaisiais pinigais 28323,84 Eur. Nuteistoji R. A. iš esmės viso proceso metu parodė, kad visi šie jos ūkio apskaitoje užfiksuoti duomenys yra teisingi, 2016-2018 m. grūdų ir pupų pardavimai UAB „G.“ bei UAB „Ga.“ atitinka tikrovę ir nebuvo paneigti. Tokios pozicijos ji laikosi ir savo apeliaciniame skunde. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ši ūkininkė minėtoms bendrovėms negalėjo parduoti tokio kiekio grūdų ir kitų kultūrų, nes jų tiek neužaugino.

Apeliaciniame skunde nuteistoji visiÅ¡kai pagrįstai nurodo, kad vienas iÅ¡ pagrindinių įrodymų, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ , yra specialistės R. Pauliukienės iÅ¡vada bei jos paaiÅ¡kinimai teisiamajame posėdyje. Ir tai nėra vienintelis įrodymas, kuris patvirtina Å«kininkės R. A. kaltę. Specialistė R. Pauliukienė Å«kininkės R. A. Å«kio Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ atliko įvertinusi paties Å«kininkės pateiktus apskaitos dokumentus ir registrus, bankų, viešųjų registrų, valstybės institucijų bei įstaigų pateiktÄ informacijÄ , kitus byloje surinktus duomenis.

O pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ Ä¯vertino kitų byloje surinktų įrodymų, tarp jų – ir apeliaciniame skunde minimų nuteistųjų, liudytojų parodymų, visumoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnyje numatytų byloje surinktų įrodymų vertinimo taisyklių, nes bylos įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek visumoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei padarytomis iÅ¡vadomis, todėl pritardama skundžiamo nuosprendžio motyvams, atsako į esminius apeliantės argumentus.

26. Specialistė R. Pauliukienė išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad: 1) 2016 m. ūkininkė R. A. 722,82 t grūdų už 89627,32 Eur ir 18821,73 Eur PVM, iš viso už 108449,05 Eur, UAB „G.“ nepardavė, nes jų tiek neužaugino; ir 2) 2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpiu ūkininkė R. A. 222,85 t kviečių už 29861,90 Eur ir 6271 Eur PVM, iš viso 36132,90 Eur, UAB „Ga.“ taip pat nepardavė, nes jų tiek neužaugino. Kaip matyti iš šios išvados, atlikdama ūkininkės R.

A. Å«kio Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ bei spręsdama klausimÄ , ar Å«kininkė galėjo užauginti tiek derliaus, kiek jo pardavė UAB „G.“ ir UAB „Ga.“, specialistė vertino Å«kininkės deklaruotus ariamos žemės plotus bei jų derlingumÄ , t. y. kiek derliaus ji galėjo nukulti iÅ¡ 1 ha. Teisiamajame posėdyje specialistė R. Pauliukienė paaiÅ¡kino, kad derlingumÄ ji nustatė pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis apie atitinkamų metų augalų derlingumÄ ir skaičiuodama naudojo didžiausius statistinius duomenis, kurie buvo palankesni Å«kininkams.

Su specialistės atliktais skaičiavimais dėl realaus užauginto derliaus kiekio nuteistoji R. A. nesutinka iš esmės dviem aspektais:

1) kad ji grūdus augino ne tik savo deklaruotuose žemės plotuose, bet ir kitų savininkų deklaruotuose žemės plotuose (kaip ir ūkininko A. Š. atveju);

2) kad specialistė R. Pauliukienė nepagrįstai vadovavosi statistiniais duomenimis apie atitinkamų metų augalų derlingumÄ iÅ¡ 1 ha, kadangi tai yra tikimybinio pobÅ«džio duomenys.

27. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad Å«kininkė R. A. tyrimui nepateikė 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. laikotarpio gaunamų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registrų, 2016 m. pinigų kasoje, banko sÄ skaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalo, tiriamojo laikotarpio: Å«kyje pagamintos bei nebaigtos gaminti produkcijos apskaitos bei pagamintos produkcijos judėjimo apskaitos registrų, grÅ«dų ir kitų atsargų inventorizacijos aprašų.

Nuteistoji parodė, kad Å¡iuos tiek jos Å«kio, tiek jos vyro Å«kininko A. A. Å«kio apskaitos registrus ji pildė, tačiau jie buvo sunaikinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams sugadinus kratos metu paimtÄ kompiuterį bei USB laikmenÄ , kur Å¡ie apskaitos registrai buvo saugomi. Å is apeliantės argumentas nėra naujas, dėl jo pakankamai iÅ¡samiai pirmosios instancijos teismas pasisakė skundžiamame nuosprendyje ir motyvuotai jį atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tokiÄ versijÄ nuteistoji pateikdama tik teisiamajame posėdyje, po visų įrodymų tyrimo, viso proceso metu nereiÅ¡kusi dėl Å¡ių jos nurodomų aplinkybių jokių pretenzijų ikiteisminio tyrimo įstaigai, tiesiog siekė suklaidinti teismÄ ir iÅ¡vengti atsakomybės. Pagal bylos duomenis R.

A., turėdama pareigÄ pildyti prieÅ¡ tai minėtus Å«kio apskaitos registrus, jų tiesiog nepildė, todėl ji negali teigti, kad byloje yra nepaÅ¡alintų abejonių dėl jos Å«kio galimybės užauginti jos nurodytÄ kiekį derliaus, kiek ji nukultų kultÅ«rų iÅ¡ tikro pardavė UAB „G.“ ir UAB „Ga.“. Be viso to, Å«kininkė R. A. pati nevedė savo Å«kio derliaus judėjimo ataskaitos, grÅ«dų inventorizacijos aprašų, todėl iÅ¡ jos vestos Å«kio apskaitos nėra aiÅ¡kus nei grÅ«dų likutis tiriamojo laikotarpio pradžiai, nei kiek Å«kininkė pati užpajamavo ir nurašė grÅ«dų per vienerius metus.

Todėl, specialistė R. Pauliukienė, apskaičiuodama, pavyzdžiui, Å«kininkės R. A. grÅ«dų likutį 2016 m. pradžiai, apskaičiavo, kiek gi Å«kininkė galėjo nukulti derliaus per 2015 m. (pagal realiai Å«kininkės deklaruotus ariamos žemės plotus bei tų metų augalų derlingumÄ ). Tai nustačiusi, specialistė laikė, kad po 2015 m. derliaus nuėmimo iki 2015 m. pabaigos Å«kininkė R. A. grÅ«dų nepardavė. Vadinasi, specialistė perkėlė visÄ Å«kininkės 2015 m. užaugintÄ derlių į 2016 m. pradžios likutį, kas yra palankiau pačiai Å«kininkei.

Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, specialistės R. Pauliukienės išvadoje yra pakankamai aiškiai nurodyta, kurie ūkininkės R. A. sandoriai dėl parduodamų grūdų buvo realūs, o kurie – fiktyvūs.

28. Dėl apeliantės argumentų, kad ji faktiÅ¡kai naudojosi žymiai didesniais ariamos žemės plotais, negu deklaravo, jau buvo pasisakyta aptariant nuteistojo A. Å . analogiÅ¡kus apeliacinio skundo argumentus. Kaip ir Å«kininko A. Å . atveju, tokiÄ gynybos versijÄ R. A. taip pat pateikė tik teisiamajame posėdyje, tačiau jos nepatvirtina byloje surinkti duomenys – tiksliau nėra jokių duomenų, kurie leistų identifikuoti tuos asmenis, kurių deklaruotais žemės plotais ji naudojosi. Tai visiÅ¡kai pagrįstai nurodoma ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Todėl, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atmeta apeliantės argumentus, kad ji faktiÅ¡kai naudojo didesnius ariamos žemės plotus, negu deklaravo, kadangi jų nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai.

29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad specialistė nepagrįstai vadovavosi statistiniais duomenimis apie augalų derlingumÄ iÅ¡ 1 ha. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. IÅ¡ specialistės R. Pauliukienės paaiÅ¡kinimų matyti, kad skaičiuodama Å«kininko A. Å . realiai užaugintÄ derlių Å¡ioje byloje aktualiu laikotarpiu, ji dar neturėjo tokių statistinių duomenų, todėl vadovavosi paties Å«kininko parodymais. O skaičiuodama kitų Å«kininkų realiai užaugintÄ derlių, ji turėjo statistinius duomenis apie žemės plotų derlingumÄ ir naudojo pačius palankiausius Å«kininkams skaičius.

Kaip antai, pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis žieminių kviečių derlingumas 2016 m. buvo: Lietuvos Respublikoje – 4,75 t/ha, Panevėžio rajone – 4,67 t/ha, Biržų rajone – 4,36 t/ha. IÅ¡ specialistės R. Pauliukienės iÅ¡vados matyti, kad ji, apskaičiuodama R. A. žieminių kviečių derlių 2016 m., ėmė didžiausiÄ Lietuvos statistikos departamento pateiktÄ augalų derlingumÄ tais metais, t. y. 4,7 t/ha (Lietuvos Respublikos derlingumÄ ). Tokiu pat principu specialistė vadovavosi atlikdama visų Å«kininkų Å«kių Å«kinės finansinės veiklos tyrimus.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad statistiniai duomenys yra patikimi ir juos specialistė R. Pauliukienė pagrįstai naudojo atlikdama skaičiavimus, kiek derliaus ūkininkė R. A. realiai galėjo užauginti iš jos deklaruotų ariamos žemės plotų.

30. Apibendrindama visa tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra jokio pagrindo netikėti specialistės R. Pauliukienės išvada, jog ūkininkė R. A. neužaugino, todėl negalėjo UAB „G.“ ir UAB „Ga.“ parduoti jos išvadoje nurodyto grūdų kiekio. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai to nepaneigia.

31. Atmetami ir jos apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi byloje esančiomis pokalbių išklotinėmis. Visų pirma, kaip matyti iš bylos, už dalį fiktyvių sandorių (toje dalyje, kur ūkininkė R. A. negalėjo parduoti grūdų, nes jų tiek nebuvo užauginusi) UAB „G.“ ir UAB „Ga.“ su ūkininke atsiskaitė grynaisiais pinigais. Kadangi realiai šios bendrovės tokio kiekio grūdų iš R. A. nenupirko, tai pastaroji už juos pinigų realiai ir negalėjo gauti.

Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ bylos, UAB „G.“ Å«kininkei bankiniais pavedimais per kelis kartus pervedė iÅ¡ viso 138047,73 Eur sumÄ , iÅ¡ kurios nuteistoji nedelsiant iÅ¡grynino didžiÄ jÄ dalį pinigų – 119150 Eur, banko sÄ skaitoje palikdama 18897 Eur sumÄ . Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, pagal BATA 13.15 punktÄ , BAÄ® 6 straipsnio 2 dalį, nuteistoji, iÅ¡sigryninusi pinigus, turėjo juos užpajamuoti Å«kio kasoje, taip pat pildyti Pinigų kasoje, banko sÄ skaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalÄ (iÅ¡ jo turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kur buvo iÅ¡leisti Å«kio pinigai), tačiau ji to nepadarė.

Kaip matyti iÅ¡ specialistės R. Pauliukienės iÅ¡vados bei jos paaiÅ¡kinimų teisiamajame posėdyje, UAB „G.“ Å«kininkei R. A. pervesti pinigai buvo iÅ¡kart iÅ¡gryninti, per dienÄ atliekant po 10-15 operacijų, kas kartÄ iÅ¡gryninant sumas, atitinkančias banko leidžiamus limitus. Apeliantės minimi byloje esantys pokalbiai patvirtina, kad R. A., A. A. ir R. K. tarėsi apie pinigų iÅ¡gryninimÄ 2018 m. kovo 6 ir 16 dienomis, o slapto sekimo protokolas įrodo, jog 2018 m. kovo 15 d. R. A. lankėsi R.

K. namuose. Įvertinęs visa tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ūkininkai, R. K. bei kiti asmenys yra tarpusavyje susiję bei derino savo veiksmus, bei kad išgryninti pinigai buvo skirti R. K.

32. Apeliaciniame skunde nuteistoji R. A. nurodo, kad 2018 m. ji deklaracijÄ dėl pardavimų, susijusių su UAB „Ga.“, taisė ne savo iniciatyva, o gavusi VMI darbuotojo nurodymÄ telefonu. TokiÄ nuteistosios versijÄ pirmosios instancijos teismas taip pat motyvuotai paneigė skundžiamame nuosprendyje. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, VMI raÅ¡tas (26 t., b. l. 172-176), patvirtina kad VMI R. A. dėl PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registro ir PVM deklaracijos patikslinimo nesiuntė jokių nurodymų, Mano VMI sistemoje nėra fiksuota kontaktų, nebuvo atlikti mokestiniai patikrinimai ir/ar tyrimai.

R. A. iÅ¡ iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registro (2018 m. spalio 8 d.) ir PVM deklaracijos (2018 m. spalio 15 d.), t. y. prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, paÅ¡alino duomenis apie grÅ«dų pardavimÄ 2017 m. II pusmetį UAB „Ga.“, nors pastaroji bendrovė savo buhalterinėje apskaitoje užfiksavo šį grÅ«dų įsigijimÄ iÅ¡ R. A. 2017 m. Kaip matyti iÅ¡ minėto VMI raÅ¡to, tai sudarė pagrindÄ Å«kininkei R. A. deklaruoti 0 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių sumÄ .

33. Atsižvelgdama į visa tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Å«kininkė R. A. apgaulingai tvarkė savo Å«kio buhalterinę apskaitÄ , kadangi ji nevedė dalies apskaitos registrų bei į apskaitÄ Ä¯traukė fiktyvius sandorius su UAB „G.“ ir UAB „Ga.“ dėl grÅ«dų pardavimo, kai Å¡ių grÅ«dų ji negalėjo parduoti, nes jų tiek neužaugino. Tokiais veiksmais nuteistoji pažeidė skundžiamame nuosprendyje nurodytas BAÄ® ir BATA nuostatas, dėl ko iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti jos Å«kio 2016-2018 m. veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio. Å i jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Dėl nuteistojo A. A. kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 34. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nusprendžiu Å«kininkas A. A. buvo nuteistas už tai, kad: 1) 2016-2017 m. laikotarpiu netvarkė dalies Å«kio apskaitos registrų;

2) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pagal tikrovės neatitinkančius duomenis dėl realiai neįvykusių Å«kinių operacijų su UAB „R.“ ir UAB „G.“ jis įtraukė į Å«kio apskaitÄ apie tariamai parduotas Å¡ioms bendrovėms iÅ¡ viso 1918,79 t grÅ«dų už 231528,91 Eur ir 48621,08 PVM, iÅ¡ viso už 280149,99 Eur, kai iÅ¡ tikro realiai pagal Å¡ias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras jis nepardavė iÅ¡ viso 1360,74 t grÅ«dų už 168117,30 Eur ir 35304,64 Eur PVM, iÅ¡ viso už 203421,94 Eur;

3) į apskaitÄ Ä¯traukė žinomai suklastotus tikrus dokumentus: UAB „R.“ ir UAB „G.“ iÅ¡raÅ¡ytus kasos iÅ¡laidų orderius, kai iÅ¡ tikro realiai pagal Å¡iuos kasos iÅ¡laidų orderius jis negavo iÅ¡ UAB „R.“ 51047,49 Eur ir iÅ¡ UAB „G.“ 726,59 Eur;

4) laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. spalio 2 d. UAB „G.“ iÅ¡mokėjo Å«kininkui 227407,59 Eur sumÄ , iÅ¡ kurios buvo iÅ¡gryninta 177980 Eur, tačiau Å¡ios sumos jis neapskaitė Å«kio kasoje, nesurašė pinigų panaudojimo dokumentų, todėl negalima nustatyti, kur jie buvo panaudoti;

5) laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 6 d. iki 2018 m. kovo 8 d. pagal tikrovės neatitinkančius duomenis dėl realiai neįvykusių Å«kinių operacijų su UAB „A.“ jis įtraukė į Å«kio apskaitÄ apie tariamai Å¡iai bendrovei parduotus 446,58 t žieminių kviečių už 61637,40 Eur ir 12943,84 Eur PVM, iÅ¡ viso už 74581,24 Eur;

6) iÅ¡ UAB „A.“ gavęs 74581,24 Eur sumÄ Ä¯ banko sÄ skaitÄ , iÅ¡grynino 66200 Eur sumÄ , iÅ¡ kurios 59200 Eur neapskaitė Å«kio kasoje, nesurašė pinigų panaudojimo dokumentų, todėl negalima nustatyti, kur jie buvo panaudoti; dėl Å¡ių nustatytų Å«kininko A. A. Å«kio apskaitos tvarkymo pažeidimų iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti Å¡io Å«kio 2016-2018 m. veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio.

35. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. nurodo tokius esminius argumentus: 1) teismas nepagrįstai vadovavosi specialistės R. Pauliukienės išvada, kadangi ji klaidingai paskaičiavo parduotų grūdų kiekį, dėl ko ji klaidingai apskaičiavo ir kitus duomenis;

2) specialistė vadovavosi ne tų metų grūdų pardavimo kainomis bei neįvertino, kad jis derlių nukūlė ir kitų savininkų deklaruotuose žemės plotuose;

3) tarp liudytojo L. M. parodymų ir specialistės iÅ¡vados esantys prieÅ¡taravimai sudaro pagrindÄ jais nesivadovauti;

4) dalis jo Å«kio apskaitos registrų buvo sunaikinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams sugadinus kratos metu paimtÄ kompiuterį bei USB laikmenÄ , kur Å¡ie apskaitos registrai buvo saugomi;

5) teismo nuosprendyje nurodyti grūdų kiekiai, pavyzdžiui, sandoriai su UAB „R.“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 20 d., su UAB „G.“ nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. spalio 31 d., neatitinka specialistės išvadoje ir kaltinamajame akte nurodytų kiekių. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

36. Visų pirma, atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad Å«kininkas A. A. pildė visus savo Å«kio apskaitos registrus, tačiau jie neiÅ¡liko ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams grÄ Å¾inus sugadintÄ kompiuterį ir USB laikmenÄ , kur Å¡ie registrai buvo saugomi. Dėl Å¡ių aplinkybių teisėjų kolegija jau pasisakė aptardama iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ nuteistosios R. A. argumentÄ , dėl to savo motyvų daugiau nebekartoja. Apeliaciniame skunde nuteistasis papildomai nurodo, kad ir iÅ¡ specialistės iÅ¡vados matyti, jog po ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliktų apžiÅ«rų neiÅ¡liko dalis jo Å«kio apskaitos registrų.

Bet tai nėra tiesa. IÅ¡ specialistės R. Pauliukienės iÅ¡vados (jos 5 lapo, kurio nuorodÄ apeliantas nurodo savo skunde) matyti, kad dalis A. A. Å«kio apskaitos dokumentų buvo paimti kratos metu bei rasti kratos metu paimtame kompiuteryje, tačiau per du kartus A. A. pareikalavus pateikti trÅ«kstamus apskaitos dokumentus, jis nurodė, kad viskas, kÄ jis turėjo, buvo paimta kratos metu, bei tuo metu nenurodė, kad kokie nors apskaitos dokumentai ar registrai buvo prarasti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atliekant procesinius veiksmus.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, aptariamus apelianto argumentus vertina tik kaip jo pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Å«kininkas A. A. 2016-2017 metų laikotarpiu netvarkė dalies apskaitos registrų, taip pažeisdamas skundžiamame nuosprendyje nurodytas BAÄ® nuostatas.

37. Nuteistasis A. A. iÅ¡ esmės viso proceso metu tvirtino, kad visi jo Å«kio apskaitoje užfiksuoti duomenys yra teisingi, 2016-2018 m. grÅ«dų pardavimai UAB „R.“, UAB „G.“ bei UAB „A.“ atitinka tikrovę ir nebuvo paneigti. Tokios pozicijos jis laikosi ir savo apeliaciniame skunde. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ir Å«kininkas A. A. minėtoms bendrovėms negalėjo parduoti tokio kiekio grÅ«dų, nes jų jis tiek tiesiog neužaugino. Suprantama, kad vieni pagrindinių įrodymų, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ , yra specialistės iÅ¡vada bei jos paaiÅ¡kinimai teisiamajame posėdyje.

Tačiau, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jie nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiama Å«kininko A. A. kaltė. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ specialistės iÅ¡vadÄ Ä¯vertino kitų byloje surinktų įrodymų, tarp jų – ir apeliaciniame skunde minimų nuteistųjų, liudytojų parodymų, kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų visumoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnyje numatytų byloje surinktų įrodymų vertinimo taisyklių, nes bylos įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek visumoje.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl pritardama skundžiamo nuosprendžio motyvams, atsako į esminius apelianto argumentus.

38. Kaip matyti iÅ¡ specialistės R. Pauliukienės iÅ¡vados, ji ir Å¡iuo atveju atlikdama Å«kininko A. A. Å«kio Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ bei spręsdama klausimÄ , ar Å«kininkas galėjo užauginti tiek derliaus, kiek jo pardavė UAB „R.“, UAB „G.“ ir UAB „A.“, vertino Å«kininko deklaruotus ariamos žemės plotus bei jų derlingumÄ , t. y. kiek derliaus galima nukulti iÅ¡ 1 ha. Su specialistės R. Pauliukienės atliktais skaičiavimais dėl realaus užauginto derliaus kiekio nuteistasis A.

A. nesutinka teigdamas iš esmės analogiškai, kaip ir kiti apeliantai. Jis nurodo, kad grūdus jis augino ne tik savo deklaruotuose žemės plotuose, bet ir kitų savininkų deklaruotuose žemės plotuose (kaip ir prieš tai aptartų ūkininkų atveju); kad specialistė klaidingai paskaičiavo parduotų grūdų kiekį, dėl ko ji klaidingai apskaičiavo ir kitus duomenis; kad specialistė rėmėsi ne tų metų grūdų pardavimo kainomis; kad specialistės išvados prieštarauja liudytojo L.

M. parodymams ir kriminalinės žvalgybos metu gautiems duomenims. Su Å¡iais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, nuteistasis A. A. kaip ir kiti Å«kininkai nenurodė nei vieno konkretaus asmens, kurio deklaruotais žemės plotais jis galėjo naudotis, todėl tokia jo versija apie užaugintÄ didesnį derlių iÅ¡ kitų savininkų deklaruotų žemės plotų atmetama kaip nepagrįsta. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis liudytojo E. S. (kurio dėdė yra A.

A. ir kuris 2016, 2017 metais dirbo pastarojo Å«kyje) parodymais, kad bendras A. ir R. A. Å«kis buvo virÅ¡ 200 ha (tai iÅ¡ esmės atitinka specialistės nustatytÄ abiejų Å«kininkų ariamos žemės plotÄ ), pagrįstai sprendė, jog tai paneigia Å¡ių abiejų Å«kininkų parodymus, kad jie 2016-2017 metais iÅ¡ viso naudojosi apie 380 ha žemės plotu, į kurį įeina ir kitų savininkų deklaruoti žemės plotai.

39. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad specialistė nepagrįstai vadovavosi statistiniais duomenis apie augalų derlingumÄ iÅ¡ 1, kadangi Å«kininkas A. A. nukuldavo apie 6-8 t/ha. Å is apelianto argumentas kartojasi, į jį jau buvo atsakyta aptariant nuteistosios R. A. apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nuteistojo A. A. parodymai apie iÅ¡ 1 h žemės jo iÅ¡auginamÄ 6-8 t derlių yra beveik dvigubai didesni už Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis, todėl nėra realÅ«s ir tikroviÅ¡ki, jie nepaneigia specialistės R. Pauliukienės iÅ¡vadoje atliktų skaičiavimų.

40. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, specialistė R. Pauliukienė, apskaičiuodama Å«kininkų fiktyviai parduotų grÅ«dų kainÄ , vadovavosi PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyta grÅ«dų kaina, todėl negalima teigti, jog ji atliko netikslius skaičiavimus. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su Å«kininko A. A. įvykdyta pareiga pateikti deklaracijas VMI, deklaruotu PVM, apskaičiuotais mokesčiais valstybei ir pan., neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ , ar Å«kininkas turėjo galimybę tiek užauginti derliaus, kiek jo pardavė UAB „R.“, UAB „G.“ ir UAB „A.“. Deklaracijų VMI pateikimas nepatvirtina sandorių realumo, juolab Å«kininkų galimybės nukulti bei po to parduoti atitinkamÄ kiekį grÅ«dų. Tai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė ir skundžiamame nuosprendyje.

41. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad specialistė R. Pauliukienė iÅ¡vadoje netinkamai paskaičiavo parduotų grÅ«dų kiekį. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė R. Pauliukienė paaiÅ¡kino, kad Å«kininkų Å«kių Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu ji paskaičiuodavo, kiek tonų grÅ«dų Å«kininkas realiai galėdavo parduoti, nes tiek užaugindavo, ir iÅ¡ PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytų kiekių atimdavo tÄ kiekį bei gautas kiekių skirtumas rodydavo, kiek grÅ«dų buvo parduota fiktyviai, nes tiek Å«kininkas užauginti negalėjo. Tai matyti ir iÅ¡ specialistės R. Pauliukienės iÅ¡vados, todėl jais atliktais skaičiavimais pagrindo netikėti nėra.

42. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad kriminalinės žvalgybos duomenys ir specialistės R. Pauliukienės išvada yra prieštaringos, todėl šiais byloje surinktais duomenimis vadovautis negalima. Iš bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus kriminalinės žvalgybos duomenis, jog UAB „G.“ su ūkininkais įformina fiktyvius sandorius dėl grūdų pirkimo iš jų, tačiau realiai UAB „G.“ grūdus gaudavo iš kitur. Tai patvirtino liudytoju apklaustas tyrėjas L.

M.. Jis parodė, kad UAB „G.“ grÅ«dus įsigydavo iÅ¡ kitur, tačiau Å¡ie duomenys yra nevieÅ¡i, buvo daug tokių negerų įsigijimų. Vadovaudamasis nevieÅ¡o pobÅ«džio duomenimis, jis padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje minimi Å«kininkai grÅ«dų UAB „G.“ nepardavė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė R. Pauliukienė patvirtino, kad UAB „G.“ dalį grÅ«dų įsigijo ne iÅ¡ byloje minimų Å«kininkų, o iÅ¡ kitur, galėjo įsigyti iÅ¡ ne PVM mokėtojo, galėjo įsigyti už maÅ¾Ä savikainÄ , grÅ«dai taip pat galėjo bÅ«ti vogti ir pan.

Po to, atliekant įvairius ikiteisminio tyrimo veiksmus, Å«kininkų Å«kių ir bendrovių Å«kinės finansinės veiklos tyrimus, buvo tikslinama kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija, nustatomos naujos aplinkybės, kad realios Å«kinės operacijos neįvyko tarp Å«kininkų ir kitų bendrovių – UAB „R.“, UAB „Ga.“, UAB „A.“ ir kt. Taigi, kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, specialistės R. Pauliukienės iÅ¡vada ne paneigia, o kaip tik patvirtina kriminalinės žvalgybos metu gautÄ ir tyrėjo L.

M. tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotÄ informacijÄ apie fiktyvius bendrovių ir Å«kininkų sandorius dėl grÅ«dų pirkimo-pardavimo. Abejoti Å¡iais įrodymais teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo.

43. Apibendrindama visa tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra jokio pagrindo netikėti specialistės R. Pauliukienės išvada, kad ūkininkas A. A. neužaugino, todėl negalėjo UAB „R.“, UAB „G.“ ir UAB „A.“ parduoti jos išvadoje nurodyto grūdų kiekio. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai to nepaneigia.

44. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojų V. K. ir R. J. parodymų. Tai nėra tiesa. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad, be kita ko, minėtų liudytojų parodymai leidžia spręsti, jog UAB „G.“ vežė grÅ«dus iÅ¡ byloje minimų Å«kininkų. IÅ¡ specialistės R. Pauliukienės iÅ¡vadų taip pat matyti, kad dalis sandorių tarp UAB „G.“ ir Å«kininkų buvo realÅ«s. Tačiau grÅ«dų vežino faktas, kÄ patvirtina ir krovinių važtaraščiai, dar nepatvirtina pačios Å«kinės operacijos turinio, t. y. kad Å«kininkai galėjo užauginti ir po to parduoti tam tikrÄ kiekį grÅ«dų byloje minimoms bendrovėms. Kaip byloje nustatyta, jie tokių sÄ lygų ir galimybės neturėjo.

45. Taip pat atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad bendrovės su A. A. už parduotus grūdus atsiskaitė ir jis šiuos pinigus išleido ūkio reikmėms. Kaip ir ūkininkės R. A. atveju, už dalį fiktyvių sandorių UAB „R.“, UAB „G.“ ir UAB „A.“ su ūkininku neva atsiskaitė grynaisiais pinigais. Kadangi realiai šios bendrovės tokio kiekio grūdų iš A. A. nenupirko, tai pastarasis už juos pinigų realiai ir negalėjo gauti. Tai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė skundžiamame nuosprendyje.

Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ bylos, UAB „G.“ ir UAB „A.“ bankiniais pavedimais per kelis kartus Å«kininkui pervedus iÅ¡ viso atitinkamai 227407,59 Eur ir 74581,24 Eur, A. A. iÅ¡grynino didžiÄ jÄ dalį pinigų – atitinkamai 177980 Eur, iÅ¡ jų banko sÄ skaitoje palikdamas maždaug 49427 Eur sumÄ , iÅ¡grynintų pinigų kasoje neapskaitydamas, bei 8381 Eur, iÅ¡ iÅ¡grynintų pinigų kasoje apskaitydamas tik 7000 Eur sumÄ (8381 Eur + 7000 Eur = 15381 Eur). A. A., kaip ir kitų Å«kininkų atveju, pagal BATA 13.15 punktÄ , BAÄ® 6 straipsnio 2 dalį iÅ¡sigrynintus pinigus turėjo užpajamuoti Å«kio kasoje, taip pat pildyti Pinigų kasoje, banko sÄ skaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalÄ (iÅ¡ jo turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kur buvo iÅ¡leisti Å«kio pinigai), tačiau jis to nedarė.

Kaip ir nuteistosios R. A. atveju, jei Å«kininkas A. A. iÅ¡ tikrųjų grynuosius pinigus bÅ«tų iÅ¡leidęs Å«kio reikmėms, tai jam bÅ«tų palankiau visas su tuo susijusias sÄ naudas įtraukti į Å«kio apskaitÄ , taip Å¡ias sÄ naudas priskirti leidžiamiems atskaitymams bei susimažinti mokėtinus mokesčius valstybei.

46. Atsižvelgdama į visa tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Å«kininkas A. A. apgaulingai tvarkė savo Å«kio buhalterinę apskaitÄ , kadangi jis nevedė dalies apskaitos registrų bei į apskaitÄ Ä¯traukė fiktyvius sandorius su UAB „R.“, UAB „G.“ ir UAB „A.“ dėl grÅ«dų pirkimo-pardavimo, kai Å¡ių grÅ«dų jis negalėjo parduoti, nes jų tiek neužaugino. Tokiais veiksmais nuteistasis pažeidė skundžiamame nuosprendyje nurodytas BAÄ® nuostatas, dėl ko iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti jos Å«kio 2016-2018 m. veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio.

Ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Dėl nuteistųjų R. K. ir juridinio asmens UAB „G.“ kaltės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 47. Nuteistųjų R. K. ir juridinio asmens UAB „G.“ gynėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais (išskyrus tuos, kurie kartojasi kitų apeliantų skunduose ir kurie jau buvo aptarti prieš tai):

1) teismas nepagrįstai vadovavosi prieš M. L. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu, kadangi jis šioje byloje neturi jokios prejudicinės galios;

2) R. K. nėra nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį subjektas, kadangi UAB „G.“ apskaitÄ tvarkė buhalterė;

3) teismas nevertino visos sandorių grandinės, t. y. pradedant ūkininkais, kurie grūdus parduodavo UAB „G.“, po ko ši bendrovė parduodavo grūdus UAB „D.“, bei to, kas turėjo prievolę sumokėti PVM;

4) UAB „G.“ negavo jokios naudos, kadangi su ūkininkais atsiskaitė už iš jų nupirktus grūdus;

5) tiek UAB „G.“, tiek Å«kininkai tinkamai deklaravo ir vykdė mokestines prievoles, tebevykdo Å«kinę veiklÄ , kryžminio patikrinimo metu tiek UAB „G.“ apskaitoje, tiek Å«kininkų apskaitoje užfiksuotos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai iÅ¡ esmės sutapo, jokia žala valstybei nebuvo padaryta.

48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad R. K. gali bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Ä®vertinus nuteistojo R. K., liudytojų V. R. (UAB „G.“ buhalterės), V. K. ir R. J. (UAB „G.“ vairuotojų), K. R. (UAB „G.“ vadybininkės) parodymus, nustatyta, kad UAB „G.“ buhalterė V. R. tik suraÅ¡ydavo bendrovės apskaitos dokumentus, bet juos užpildydavo pagal bendrovės direktoriaus ir akcininko R. K. jai nurodytus duomenis. Taigi, UAB „G.“ vadovui – R. K., kilo pareiga užtikrinti, kad buhalterei jo pateikiami duomenys atitiktų tikrovę, bÅ«tų apskaitomi, saugomi nustatytÄ laikÄ ir pan. Tai numatyta ir BAÄ® 14 straipsnio 2 dalyje. Esant tokioms aplinkybėms, R. K. atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto požymius.

49. Kad skundžiamame nuosprendyje iÅ¡vardinti sandoriai tarp UAB „G.“ ir Å«kininkų A. Å ., R. A. ir A. A. buvo fiktyvÅ«s, Å¡ioje nutartyje jau buvo aptarta, todėl kolegija atskirai motyvų dėl to nebekartoja. Nuteistasis R. K., žinodamas, jog Å¡iuose sandoriuose buvo užfiksuoti netikri duomenys apie UAB „G.“ grÅ«dų įsigijimÄ iÅ¡ Å«kininkų, juos įtraukė į Å¡ios bendrovės apskaitÄ . AnalogiÅ¡kus neteisėtus veiksmus jis atliko ir įsigydamas grÅ«dus iÅ¡ Å«kininko M.

L.. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2019 m. lapkričio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. L. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, be kita ko, ir už tai, kad 2016 m. jis be apskaitos dokumentų UAB „G.“ pardavė 100 t kviečių už 9917,36 Eur ir 2082,64 Eur PVM, iÅ¡ viso už 12000 Eur, bei už tai, kad jis užfiksavo ir į apskaitÄ Ä¯traukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „G.“ 2017 m. parduotas 431,18 t kviečių už 67445,91 Eur ir 14163,64 Eur PVM, iÅ¡ viso už 81609,55 Eur, bei apie už juos gautas grynųjų pinigų įplaukas, nors realiai minėtos Å«kinės operacijos nebuvo įvykusios.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šis teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, todėl jis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims (BPK 346 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo manyti kitaip ir kvestionuoti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytas aplinkybes, jas beje pripažino ir pats ūkininkas M.

L.. Nors teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas M. L. paneigė prieÅ¡ tai savo duotus parodymus, tai teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina tik kaip jo siekį padėti R. K. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Ä®vertinusi visa tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje yra įrodyta, jog R. K., žinodamas, kad dalis UAB „G.“ ir Å«kininkų A. Å ., R. A., A. A. ir M. L. sudarytų sandorių dėl grÅ«dų pirkimo-pardavimo yra netikri, kadangi tokio kiekio grÅ«dų Å«kininkai negalėjo jam parduoti, kadangi neužaugino, įtraukė Å¡ias Å«kines operacijas į UAB „G.“ apskaitÄ , taip pažeidė skundžiamame nuosprendyje nurodytas BAÄ® nuostatas, dėl ko iÅ¡kraipė duomenis apie Å¡iÄ bendrovę (jos veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ ).

50. Apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „G.“ per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2018 m. kovo 31 d. susidaręs 367,01 t didesnis apskaitytas grÅ«dų pardavimas, nei jų nupirkimas, buvo nulemtas aritmetinių klaidų, taip pat tokio pobÅ«džio sandorių specifika. Teisėjų kolegija su tuo negali sutikti. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. K. 2016 m. į apskaitÄ neįtraukė 120,12 t grÅ«dų įsigijimo iÅ¡ UAB „R.“, 2016 m. rugsėjo – spalio mėnesiais neapskaitė įsigytų 100 t kviečių iÅ¡ Å«kininko M.

L. ir dėl to nesurašė apskaitos dokumentų bei neapskaitė 146,89 t grÅ«dų įsigijimo iÅ¡ nenustatytų asmenų už nenustatytÄ kainÄ . Nuteistasis R. K. iÅ¡ esmės pripažino, kad į apskaitÄ neįtraukė minėtos Å«kinės operacijos su UAB „R.“. Sandoris be dokumentų tarp UAB „G.“ ir Å«kininko M. L. nustatytas jau minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu. Tuo tarpu dėl likusių 146 t grÅ«dų, kurių įsigijimas nėra pagrįstas jokiais apskaitos dokumentais, R.

K. aiÅ¡kino grÅ«dų pirkimo-pardavimo specifika, klaidomis, iÅ¡valų pylimu į grÅ«dus ir pan. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad UAB „D.“ suteikė UAB „G.“ grÅ«dų džiovinimo ir valymo paslaugas, kad Å«kininkai patys grÅ«dus ruoÅ¡davo pardavimams (džiovindavo, valydavo ir pan.), UAB „G.“ apskaitoje nėra tokio kiekio iÅ¡valų įsigijimo, padarė bylos duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. K. niekaip neįrodė UAB „G.“ 146,89 t grÅ«dų įsigijimo.

Beje, kaip jau buvo minėta, per fiktyvius sandorius su byloje minimais ūkininkais UAB „G.“ pardavė UAB „D.“ iš nenustatyto šaltinio gautus grūdus (liudytojo L. M. parodymai, specialistės R. Pauliukienės paaiškinimai). Taigi, šios aplinkybės dėl UAB „G.“ apskaitoje neapskaityto 367,01 t grūdų įsigijimo R. K. buvo inkriminuotos pagrįstai.

51. Apibendrindama visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. K. į UAB „G.“ apskaitÄ Ä¯traukdamas žinomai suklastotas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose užfiksuotos realiai neįvykusios Å«kinės operacijos dėl grÅ«dų įsigijimo iÅ¡ byloje minimų Å«kininkų, bei apskaitydamas pinigų Å¡iems Å«kininkams iÅ¡mokėjimÄ , apgaulingai tvarkė Å¡ios bendrovės apskaitÄ . Kadangi tik specialisto iÅ¡vada buvo nustatyta UAB „G.“ veikla, turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis ir struktÅ«ra, R. K. apskaitos tvarkymo pažeidimai yra gausÅ«s, padaryti klastojant apskaitos dokumentus, todėl Å¡i jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

52. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Å io straipsnio 2 dalyje numatyti kvalifikuojantys Å¡iÄ veikÄ požymiai, be kita ko, didelės vertės turtinės prievolės panaikinimas apgaule.

53. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog sprendžiant klausimÄ dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, Å¡iuo atveju svarbu suprasti visÄ sandorių grandinę, t. y. pradedant byloje minimų Å«kininkų galimybe užauginti jų UAB „G.“ parduotÄ kiekį grÅ«dų, su Å¡iais sandoriais susijusių sÄ naudų (pirkimo PVM) apskaitymu, priskiriant jas leidžiamiems atskaitymams, taip susimažinant, t. y. pasidengiant, mokėtinus mokesčius valstybei. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė R.

Pauliukienė labai įtikinamai ir nuosekliai paaiÅ¡kino, kad jos nustatyta visuma fiktyvių sandorių nulėmė tai, kad UAB „G.“ susimažino mokėtinus mokesčius valstybei. Specialistė paaiÅ¡kino, kad UAB „G.“ grÅ«dus pirko iÅ¡ byloje minimų keturių Å«kininkų ir juos po to parduodavo UAB „D.“. Atlikusi UAB „D.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , ji nenustatė apskaitos tvarkymo pažeidimų (tai nurodyta ir specialistės iÅ¡vadoje). Tačiau ji vienareikÅ¡miai tvirtino, jog Å«kininkai dalies grÅ«dų UAB „G.“ parduoti tiesiog negalėjo, nes jų tiek negalėjo užauginti.

O po to, tiek Å«kininkams, tiek R. K. apskaičius Å«kių ir UAB „G.“ apskaitoje fiktyvias Å«kines operacijas, pirkimo PVM ir pardavimo PVM nurodant pateiktose deklaracijose, UAB „G.“ buvo sudaryta galimybė pasinaudoti PVM atskaita, taip susimažinant mokėtinus mokesčius valstybei. Taip įvyksta dėl to, kad į deklaracijÄ Ä¯traukus pirkimo PVM, kas Å¡iuo atveju UAB „G.“ deklaracijoje ir buvo padaryta pagal fiktyvius sandorius dėl grÅ«dų pirkimo-pardavimo, jos priskiriamos sÄ naudoms, kuriomis galima daryti užskaitas, t. y. susimažinti valstybei privalomÄ mokėti pardavimo PVM.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad dėl fiktyvių sandorių tarp Å«kininkų ir UAB „G.“ sudarymo, jų apskaitymo bei deklaravimo, naudÄ gavo UAB „G.“, kadangi ji taip susimažino valstybei mokėtinus mokesčius.

54. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, nors UAB „G.“ ir byloje minimi Å«kininkai didžiÄ ja dalimi deklaravo pagal fiktyvius sandorius gautas pajamas, pardavimo PVM, pirkimo PVM ir kt., tačiau tai jie darė, kad suteiktų galimybę UAB „G.“ pasinaudoti teise į PVM atskaitÄ , t. y. piktnaudžiaudami Å¡ia jiems suteikta teise. Kaip minėta, byloje minimi Å«kininkai neužaugino tiek grÅ«dų, kiek jų pardavė UAB „G.“ pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, tačiau įtraukdami tokius fiktyvius sandorius į savo apskaitas bei po to juos deklaruodami, jie sudarė galimybę dirbtinai padidinti UAB „G.“ pirkimo PVM, t. y.

Å¡ios bendrovės sÄ naudas. Prisimenant, kad per sÄ naudas PVM mokėtojas, Å¡iuo atveju – UAB „G.“, gali pasidengti mokesčius valstybei, darytina iÅ¡vada, kad tokiais veiksmais UAB „G.“ iÅ¡vengė turtinės prievolės, kitaip tariant, dalies jos pačios deklaruoto pardavimo PVM, t. y. 71926 Eur mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Tai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iÅ¡ tokios aptartos schemos UAB „G.“ jokios žalos nepatyrė, nes, kaip minėta, už fiktyviai iÅ¡ Å«kininkų nupirktus grÅ«dus grynųjų pinigų neiÅ¡mokėjo, o kur Å«kininkai panaudojo didžiÄ jÄ dalį jiems UAB „G.“ pervestus bei po to jų iÅ¡sigrynintus pinigus, byloje neaiÅ¡ku, nes jie Å¡ių pinigų Å«kio kasoje neapskaitė.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo ir tai, kad patys Å«kininkai pagal fiktyvius sandorius deklaruoto pardavimo PVM realiai nesumokėjo, nes jiems mokesčiai susidengė arba susidengs įsigijus žemės Å«kio technikos, t. y. gerinant Å«kį. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismu, kad Å¡iuo atveju žala valstybei padaryta ne tik pateikiant žinomai neteisingus duomenis, bet ir apgaulingai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitÄ , nes buvo slepiamas tikrasis grÅ«dų įsigijimo Å¡altinis, valstybės biudžetas neteko dalies įplaukų, o UAB „G.“ iÅ¡vengė dalies mokesčių mokėjimo.

55. Kadangi Å«kininkų ir R. K. veiksmais UAB „G.“ buvo sudaryta galimybė susimažinti valstybei mokamus mokesčius, t. y. savo turtinę prievolę, iÅ¡ Å¡ios visos schemos Å¡i bendrovė gavo naudÄ . Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, apgaulė Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė VMI pateikiant neteisingus duomenis apie UAB „G.“ pirkimo PVM, kuriuo buvo sumažinti jos mokėtini mokesčiai valstybei. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistųjų R.

K. ir UAB „G.“ veika, pagal didelės vertės požymį, buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Be to, visa ši aptarta schema, bendrai imant, paneigia galimybę nuteistųjų veiksmus laikyti mažareikšmiais ar aplaidžiais. Dėl proceso išlaidų 56. Apeliacinės instancijos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. balandžio 19 d. ir 2022 m. birželio 14 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių ginant nuteistuosius A.

Š., R. A., A. A. ir R. K.. Pažymose nurodyta, kad šias išlaidas sudaro atitinkamai 841,67 Eur, 266,67 Eur, 493,33 Eur ir 651,67 Eur sumos, jas prašoma išieškoti iš šių nuteistųjų valstybei.

57. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trÅ«kumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybÄ , bylos. Taigi, teismas priima sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimdamas sprendimÄ atsižvelgia į kaltininko turtinę padėtį.

58. Å i byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama, be kita ko, pagal nuteistųjų A. Å ., R. A. ir A. A. apeliacinius skundus, kurie yra atmetami kaip nepagrįsti. Nuteistieji yra darbingo amžiaus, Å«kininkauja, duomenų apie jų sunkiÄ materialinę padėtį byloje nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidas, susidariusias ginant nuteistuosius A. Å ., R. A. ir A. A. Å¡ioje byloje, pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. Taigi, iÅ¡ Å¡ių nuteistųjų valstybei iÅ¡ieÅ¡koma atitinkamai 841,67 Eur, 266,67 Eur ir 493,33 Eur už jiems suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

59. Apeliacinės instancijos teisme nuteistuosius R. K. ir juridinį asmenį UAB „G.“ gynė advokatas T. Milickis teisinių paslaugų sutarties pagrindu. Dėl to advokatas Arnoldas Å ukaitis, kuris Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo paskirtas ginti nuteistÄ jį R. K., teisėjų kolegijos buvo atleistas nuo Å¡io nuteistojo gynybos. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija netenkina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo iÅ¡ nuteistojo R. K. iÅ¡ieÅ¡koti valstybei 651,67 Eur, kadangi tam pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Atmesti nuteistųjų A. Å ., R. A., A. A. bei nuteistųjų R. K. ir juridinio asmens UAB „G.“ gynėjo advokato Teisučio Milickio apeliacinius skundus. Valstybei iÅ¡ieÅ¡koti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas:

1) iš nuteistojo A. Š. – 841,67 Eur;

2) iš nuteistosios R. A. – 266,67 Eur;

3) iš nuteistojo A. A. 493,33 Eur. Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo R. K. išieškoti 651,67 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Teisėjai Sigitas Bagdonavičius Valdas Petras Meidus Daina Vaidachavičienė