ea4d36ba-a3fc-4007-92bb-7bf7ad594d9c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1572/2012Proceso Nr. 2-57-3-00530-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 127.2.; 122.2.; 122.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Rasos GudžiÅ«nienės ir Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ direktoriaus A.

M. L. ir atsakovo akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ direktoriaus A. M. L. ieÅ¡kinį dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo akcinei bendrovei „Klaipėdos kranai“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktÅ«rizavimo bylÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2011 m. birželio 2 d. įvykusiame visuotiniame AB „Klaipėdos kranai“ akcininkų susirinkime vienbalsiai priimtas sprendimas įpareigoti administracijos vadovÄ kreiptis į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo. Bendrovė įkurta 1992 m. rugsėjo 28 d., pagrindinė bendrovės veikla – statybinių mechanizmų (kranų) nuoma. Prasidėjus ekonominei krizei AB „Klaipėdos kranai“ finansinė padėtis tapo sunki, bet veiklos bendrovė nenutraukė.

Bendrovei nėra iÅ¡kelta bankroto byla, ji iÅ¡saugojo savo turtÄ , gamybos priemones, darbui bÅ«tinÄ personalÄ . Bendrovėje sukauptas didelis gamybinis bei inžinerinis potencialas vykdyti nurodytai veiklai, kad visa tai bÅ«tų iÅ¡saugota ir bÅ«tų įmanoma toliau dirbti, tikslinga bendrovei iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ . Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo netenkino. Teismas pažymėjo, jog AB „Klaipėdos kranai“ atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau – Ä®RÄ®) 4 straipsnyje iÅ¡dėstytas sÄ lygas, kurioms esant įmonei gali bÅ«ti keliama restruktÅ«rizavimo byla.

Teismas nurodė, kad bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar egzistuoja sÄ lygos atsisakyti iÅ¡kelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktÅ«rizavimo bylÄ dėl jos nemokumo, kadangi trečiasis asmuo teigi, jog bendrovė yra nemoki. Teismas atkreipė dėmesį, kad restruktÅ«rizavimo byla AB „Klaipėdos kranai“ inicijuojama ketvirtÄ kartÄ . Paskutinis procesinis sprendimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo buvo priimtas 2011 m. gegužės 19 d., kada Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta iÅ¡kelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktÅ«rizavimo bylÄ .

Todėl Å¡ioje byloje teismas vertino po 2011 m. kovo 28 d. atsiradusias naujas aplinkybes ir naujus duomenis. Teismas nustatė, kad pagal bendrovės balansÄ , bendrovė 2011 m. ilgalaikio turto turėjo už 14 690 062 Lt (2010 m. – 15 255 823 Lt), tame tarpe materialaus turto už 14 602 575 Lt (2010 m. – 15 140 952 Lt). Trumpalaikio turto už 4 731 694 Lt. IÅ¡ viso balanse nurodyto turto vertė siekia 19 421 756 Lt. Prie turimo ilgalaikio turto bendrovė priskyrė maÅ¡inas bei įrenginius pirktus lizingo bÅ«du ir dar neiÅ¡mokėtus, kurie priklauso lizingo bendrovei ir kurių vertė yra 1 901779 Lt, todėl iÅ¡ balanse nurodyto turto vertės iÅ¡braukė lizingo bÅ«du pirktÄ turtÄ .

Teismas pastebėjo, kad iÅ¡ LITEKO duomenų bazės matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4206-275/2011 AB „Klaipėdos kranai“ buvo įpareigota pagal 2009 m. birželio 8 d. nutrauktas finansinio lizingo sutartis grÄ Å¾inti AB „SEB lizingas“ 9 vienetus turto. Taigi atėmus iÅ¡ turto balanso lizingo bÅ«du pirktų įrenginių vertę, turto balanse lieka 17 519 977 Lt. AB „Klaipėdos kranai“ į balansÄ kaip trumpalaikį turtÄ Ä¯traukė ir 1 888 004 Lt pirkėjų įsiskolinimÄ .

Atėmus beviltiÅ¡kas skolas turto vertė sumažėtų iki 16 983 156,88 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai pagal pateiktÄ balansÄ sudaro 9 656 643 Lt, pradelsti įsipareigojimai 2012 m. sausio 31 d. sudarė 9 438 094,99 Lt, tai virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä® Å¡iÄ sumÄ nėra įtraukti pradelsti įsipareigojimai bankui 165 312,54 Lt ir 718 456 Lt lizingui. Sudėjus visas pradelstas sumas gaunasi 10 323 683,05 Lt. IÅ¡ viso atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai už 2011 metus sudaro 15 486 880 Lt, o 2012 m. sausio 31 d. 15 613 281,15 Lt.

Kad bendrovė yra nemoki patvirtina ir tai, kad nemokami atlyginimai darbuotojams: kreditoriniai reikalavimai darbuotojams 2012 m. sausio 31 d. siekė 1 203 270,91 Lt, tarp jų pradelstas sumokėti darbo užmokestis buvo 1 085 964,91 Lt. Iš viso su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudaro 3 714 832 Lt. Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-419-125/2012, kurioje ieškovai VSDFV Klaipėdos skyrius, EPG Eisenbahn-und Bauplanungsgesellscfaft mbH Erfurt, UAB „LEX BONUM“, UAB „SCB statyba“, A.

P. įmonė „Kadex“, P Grinius, tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Gargždų geležinkelis“, J. L., T. S., R. P. V. K. yra pareiÅ¡kę reikalavimus atsakovui AB „Klaipėdos kranai“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ . AB „Klaipėdos kranai“ 2011 m. gegužės 2 d. su 21 kreditoriumi pasirašė skolų atidėjimo susitarimus, pagal kuriuos buvo susitarta dėl 3 056 413 Lt skolų mokėjimo atidėjimo iki 2012 m. birželio 1 d. Iki skolų mokėjimo atidėjimo pabaigos liko mėnuo, tačiau įrodymų, kad bendrovė galėtų atsiskaityti su kreditoriais, atsakovas nepateikė.

Todėl skolų atidėjimas tik padidins bendrovės kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovas, teigdamas kad bendrovė gali dirbti ir įveikti sunkumus, remiasi 2012 m. vasario 20 d. sutartimi sudaryta su UAB „Beton stroj plus“, pagal kuriÄ numatoma atlikti darbų už 5 270 000 Lt bei 2012 m. kovo 2 d. statybos rangos sutartimi, sudaryta tarp AB „Klaipėdos kranai“ ir Latvijos įmonės SIA „RWI“, pagal kuriÄ numatyta atlikti darbų už 1 200 000 Lt. Atsakovas turi turėti pradinį kapitalÄ atlikti darbus savo lėšomis, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

IÅ¡ pateiktos pažymos apie gautus pinigus ir jų judėjimÄ matyti, kad 2012 m. sausio 31 d. pinigų likučiai bankuose sudarė tik 34 493 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, kad SEB banke buvo nurodyta 11 355 Lt, iÅ¡ pateiktos banko pažymos matyti, kad 2012 m. balandžio 11 d. likę tik 2566,77 Lt. Ä®rodinėdamas savo galimybes iÅ¡saugoti ir plėtoti veiklÄ , atsakovas pateikė statybos rangos sutarties finansinio tarpininkavimo sutartį dėl 1 000 000 EUR kredito gavimo iÅ¡ AB „Montažnik“, tačiau kreditas skirtas statybos objektui reikalingoms statybinėms medžiagoms nupirkti ir bus suteiktas tik atsakovui realiai pradėjus vykdyti darbus ir jų atlikus ne mažiau nei už 50 000 EUR, o galimybės tai padaryti atsakovas praktiÅ¡kai neturi.

Teismas sprendė, kad AB „Klaipėdos kranai“ dirba nuostolingai. Pelno nuostolio ataskaita patvirtina, kad pardavimo pajamos 2011 m. siekė 3 153 725 Lt, tačiau pardavimo savikaina buvo 3 387 142 Lt, todėl susidarė 233 417 Lt nuostolis. Veiklos sÄ naudos (bendrosios ir administracinės) sÄ lygojo 1 191 043 Lt nuostolį, įprastinės veiklos nuostoliai sudaro 1 207 618 Lt. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovė nuo 2008 metų dirba nuostolingai, yra nemoki, pradelsti įsipareigojimai žymiai virÅ¡ija pusę įmonės turto ir ji neturi galimybės jų padengti, laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų.

Bendrovė neįrodė, kad turi realių galimybių pasiekti bendrovės restruktÅ«rizavimui keliamus tikslus, todėl kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ atsisakė (Ä®RÄ® 7 str. 5 d. 3 p.). Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Apeliantai AB „Klaipėdos kranai“ direktorius A. M. L. ir AB „Klaipėdos kranai“ atskiruoju skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ nutartį – iÅ¡kelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktÅ«rizavimo bylÄ , nesant galimybės tenkinti šį praÅ¡ymÄ , praÅ¡o panaikinti minėtÄ nutartį ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas, tenkindamas trečiojo asmens atstovės praÅ¡ymÄ bylos duomenis bei aplinkybės vertinti nuo 2011 m. kovo 28 d., bei ignoruodamas faktines aplinkybes, jog teismui pareiÅ¡kimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo buvo pateiktas 2011 m. birželio 7 d., todėl visi duomenys bei naujai atsiradusios aplinkybės turėjo bÅ«ti vertinamos nuo Å¡ios datos, o ne nuo 2011 m. kovo 28 d., kuomet Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo palikta galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. teismo nutartis, kuria atsisakyta bendrovei iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ .2.

Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos teisinės praktikos, kad sprendžiant restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , įmonės duomenys ir finansinė bÅ«klė bei Å«kinės veiklos rezultatai privalo bÅ«ti vertinami laikant įmonę vieningu Å«kiniu verslo kompleksu. Neteisinga vertinant įmonės finansinės atskaitomybės duomenis juos lyginti vien aritmetine prasme. Teismas pateikia konkrečius skaičius kaip mažėja įmonės turtas, tačiau nepasisako dėl jo sumažėjimo priežasčių – amortizacinių atskaitymų, kurie bÅ«tų skaičiuojami bet kuriuo atveju nusidėvint turtui.3.

Teismas vertindamas įmonės mokumÄ ignoravo buhalterinės apskaitos vedimo principus ir todėl nepagrįstai sumažino įmonės turto vertę. Teismas nepagrįstai nurodo, kad pradelstas sumas sudaro 9 438 094,99 Lt, o įtraukus pradelstas skolas SEB bankui – 10 323 683,05 Lt, kai tuo tarpu turto yra už 19 421 756 Lt, kurį nepagrįstai sumažino lizingu perkamo turto verte – 1 901 779 Lt ir atima 536 820,12 Lt, kaip abejotinas pirkėjų skolas, konstatuodamas, jog turto liko už 16 983 156,88 Lt.4.

Nors teismas nagrinėjo pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau bylÄ nagrinėjo kaip bankroto, kadangi sprendė vienÄ klausimÄ â€“ ar įmonė yra moki, ar nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) požiÅ«riu. Teismas, sprendimÄ grįsdamas įmonės nemokumu, nebuvo nuoseklus bei neÅ¡aliÅ¡kas vertindamas trečiojo asmens pateiktus argumentus ir pačios įmonės argumentus bei įrodymus, todėl priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .5.

Jeigu įmonei bus iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, įmonė teiks ieÅ¡kinį AB SEB bankui dėl padarytų nuostolių atlyginimo. Nutraukiant lizingo sutartis transporto priemonės buvo paimtos, nors už jas tebuvo likę iÅ¡mokėti vos kelias deÅ¡imtis litų. IÅ¡reikalavus iÅ¡ nesÄ Å¾iningo kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ar pačias gamybos priemones, pagerėtų tiek įmonės, tiek kreditorių padėtis. Tai leistų užtikrinti restruktÅ«rizavimo byloje siekiamo tikslo – atkurti mokumÄ bei atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais.6.

Teismas neanalizavo restruktūrizavimo metmenų kartu su preliminariu verslo planu, kur bendrovė numatė daugybę priemonių ir būdų mokumui atkurti bei atsiskaityti su kreditoriais. Vienas iš jų – 11 616 509 Lt vertės turo pardavimas, kuri sudaro 75 procentus visų kreditorių reikalavimų. Likusius reikalavimus įmonė tenkintų iš uždirbamų pajamų.

7. Bendrovės balanso pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis neatitinka Ä®BÄ® apibrėžtos nemokumo bÅ«senos, o tai kad Å¡i bÅ«sena artima nemokiai, nėra vienintelis kriterijus, kuriuo teismas turėtų vadovautis spręsdamas klausimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo. Bendrovė niekada nebuvo nutraukusi veiklos ir siekia iÅ¡saugoti bendrovę, finansiniai sunkumai yra laikino pobÅ«džio, lėtėjant pasaulinei krizei, didėja veiklos tendencijos, kÄ patvirtina didelės apimties darbų atlikimo sutartis.

Veiklos nuostolingumas mažėja, todėl tikėtina, kad įmonė pradės veikti pelningai. Bendrovė sumažino savo nuostolius daugiau nei deÅ¡imt kartų per vienerius metus. Trečiasis asmuo AB SEB bankas nesutinka su ieÅ¡kovo atskiruoju skundu ir praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismas pagrįstai nustatė bendrovės nemokumÄ ir vadovaudamasis IRÄ® 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu iÅ¡kėlė restruktÅ«rizavimo bylÄ .

Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad bÅ«tina balansiniais duomenimis vadovautis tik formaliai. Teismas pagrįstai rėmėsi visa byloje surinkta medžiaga, visos byloje surinktos medžiagos analizė patvirtino, kad ne visi balanse fiksuoti duomenys atspindi realiÄ situacijÄ .2. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad teismas dėl skundžiamoje nutartyje padarytų iÅ¡vadų nukrypo nuo teismų praktikos. Lietuvos apeliacinio teismo praktika, formuojama ginčo klausimu, aiÅ¡kiai nurodo, kad konstatavus įmonės nemokumÄ , yra pakankamas pagrindas atsisakyti kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ .

Jau Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi, kuria atsisakyta kelti įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ , bendrovės finansinė padėtis apibÅ«dinama kaip sunki, taip pat konstatuotas bendrovės nemokumas. Kadangi bendrovės nemokumas jau buvo konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bÅ«tina įvertinti po minėtų sprendimų atsiradusias naujas aplinkybes bei pateiktus naujus duomenis.3. Teismas tinkamai konstatavo, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusę įmonei priklausančio turto vertės, bei balanse pateiktus duomenis vertino kartu su kitais byloje esančiais raÅ¡ytinais įrodymais, todėl tinkamai konstatavo tiek turto masę, tiek įsiskolinimų dydį.

Teismas teisingai nurodė, kad turto vertė yra mažesnė nei nurodyta balanse ir sudaro 16 983 156,88 Lt, nors balanse nurodoma, kad bendrovė valdo 19 421 756 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu bendrovės atstovės R. R. paaiškinimus, pagrįstai iš balanse nurodyto turto vertės atėmė abejotinas 536 820,12 Lt skolas, taip pat pagrįstai atėmė ir AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančius įrenginius.4. Atmestini apeliantų argumentai, kad byloje pateikti rašytinai įrodymai vertinti tik bendrovės nenaudai.

Teismas, nustatydamas bendrovės nekilnojamojo turto vertę, vadovavosi turto vertės nustatymo pažyma, kurioje nurodyta, jog nekilnojamojo turto, esančio Šilutės pl. 103, Klaipėdoje, rinkos vertė yra 9 560 000 Lt, nors ši turto vertės nustatymo pažyma, anot Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto, neturi juridinės galios ir joje minėto turto vertė padidinta 7 milijonais litų. Todėl teismas nemažino turto vertės, o vadovavosi optimistinėmis paties ieškovo pateiktomis turto vertėmis.5.

Teismas tinkamai konstatavo pradelstų įmonės įsipareigojimų dydį, tinkamai pastebėjo, kad į pradelstas sumas įtrauktos ne visos pradelstos sumos. Teismas pastebėjo, kad 2011 metų gegužės mėnesį pradelstų įsiskolinimų dydis sumažėjo ne dėl įmonės vykdomos pelningos veiklos, o dėl 21 kreditoriumi pasiraÅ¡ytų skolų atidėjimo susitarimų.6. Trečiasis asmuo sutinka su teismo nuomone, kad pateiktos sutartys neįrodo įmonės galimybių plėtoti ir iÅ¡saugoti veiklÄ , todėl pagrįstai konstatavo, kad bendrovė neturi galimybės pasiekti restruktÅ«rizavimo procesui keliamÄ tikslÄ â€“ perskirstyti įmonės skolų, jų mokėjimo terminų bei tvarkos, kad bÅ«tų iÅ¡vengta bankroto.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta AB „Klaipėdos kranai“ iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, kas reiÅ¡kia, jog apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek faktine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-311/2007).Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau – Ä®RÄ®) 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Å¡io įstatymo tikslas – sudaryti sÄ lygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems Å«kinės komercinės veiklos, iÅ¡saugoti ir plėtoti Å¡iÄ veiklÄ , sumokėti skolas ir iÅ¡vengti bankroto.

ĮRĮ 4 straipsnis nustato, kad restruktūrizavimas gali būti pradedamas jeigu įmonė:

1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius;

2) nėra nutraukusi veiklos;

3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi;

4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos;

5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ arba nutarties nutraukti bylÄ Å¡io įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Teismas atsisako kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ , jeigu nustato, kad įmonė neatitinka bent vienos iÅ¡ Ä®RÄ® įstatymo 4 straipsnyje iÅ¡dėstytų sÄ lygų; buvo pažeisti Ä®RÄ® 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai (nuostatos dėl restruktÅ«rizavimo plano metmenų turinio, parengimo ir patvirtinimo) arba nustato, kad įmonė yra nemoki (Ä®RÄ® 7 str. 5 d. 1, 2, 3 p.).

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ faktinio ir teisinio pagrįstumo, esminę reikÅ¡mę turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktÅ«ros nustatymas, taip pat pateiktų restruktÅ«rizavimo plano metmenų iÅ¡samus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimÄ â€“ ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktÅ«rizavimu siekiamus tikslus, tai yra atkurti mokumÄ , normaliÄ Å«kinę komercinę veiklÄ ir Å¡ios veiklos perspektyvas.Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė AB „Klaipėdos kranai“ iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , nustatęs, kad bendrovė yra nemoki.

Apeliantas sutinka, kad bendrovės finansinė bÅ«klė yra artima nemokiai, tačiau teigia, kad bendrovė nėra nemoki, todėl vien tai negali bÅ«ti kliÅ«tis iÅ¡kelti bendrovei restruktÅ«rizavimo bylÄ .Apeliantas nurodo, kad teismas vertindamas įmonės mokumÄ ignoravo buhalterinės apskaitos vedimo principus, nepagrįstai nurodė, jog pradelstas sumas sudaro 9 438 094,99 Lt, o įtraukus pradelstas skolas SEB bankui – 10 323 683,05 Lt, kai tuo tarpu turto yra už 19 421 756 Lt, kurį teismas nepagrįstai sumažino lizingu perkamo turto verte – 1 901 779 Lt ir atėmė 536 820,12 Lt, kaip abejotinas pirkėjų skolas, konstatuodamas, jog turto liko už 16 983 156,88 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su Å¡iais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, spręsdamas dėl bendrovės mokumo, rėmėsi ne tik bendrovės balanse nurodyta informacija apie turtÄ bei bendrovės įsipareigojimus, tačiau vertino visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ , kuri patvirtino, jog ne visi balanse fiksuoti duomenys atspindi realiÄ bendrovės finansinę situacijÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai nustatė, jog AB „Klaipėdos kranai“ turto vertė yra ne 19 421 756 Lt, kaip nurodyta balanse, o 16 983 156,88 Lt.

Pažymėtina, kad lizingo objektai iki visiÅ¡ko jų iÅ¡pirkimo pagal bendrÄ taisyklę neturi bÅ«ti įtraukiami į lizingo gavėjo balansÄ . Kadangi pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalį, lizingo sutartimi viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, nebent sutartis numatytų kitaip.

Todėl AB „Klaipėdos kranai“ nepagrįstai į savo turto balansÄ Ä¯traukė lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtÄ , taip padidindama savo turto vertę. Teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu bendrovės atstovės R. R. paaiÅ¡kinimus, pagrįstai iÅ¡ balanse nurodyto turto vertės atėmė abejotinas 536 820,12 Lt skolas, taip pat pagrįstai atėmė ir AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančio turto vertę. Pažymėtina, kad lizingo sutartys nutrauktos, autotransporto priemonės grÄ Å¾intos lizingo bendrovei.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas tinkamai įvertino bendrovės finansinę bÅ«klę ir pagrįstai konstatavo jos nemokumÄ . Toks vertinimas atitinka ir formuojamÄ teismų praktikÄ , pagal kuriÄ , teismas spręsdamas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, neturi apsiriboti vien formaliu dokumentų patikrinimu. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo įsitinkinti, ar konkreti įmonė, kuriai praÅ¡oma pradėti restruktÅ«rizavimo procesÄ , atitinka įstatyme nustatytas sÄ lygas bei įvertinti, ar yra pagrindas bylÄ iÅ¡kelti.

Ä®monės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.), ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 8 str. 5 d.). Teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo ir įvertino atsakovo bendrovės finansinius rodiklius, teisingai nustatė, kad turto vertė yra mažesnė nei nurodyta balanse ir sudaro 16 983 156,88 Lt.

Teismas pagrįstai iÅ¡ balanse nurodyto turto vertės atėmė abejotinas 536 820,12 Lt skolas, taip pat pagrįstai atėmė ir AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančio turto vertę ir nustatė, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 10 323 683,05 Lt. Teismas, nustatęs, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija bendrovės turto vertę, pagrįstai konstatavo AB „Klaipėdos kranai“ nemokumÄ (Ä®BÄ® 8 str. 5 d.). Apeliantas teigia, kad teismas nagrinėjo pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, tačiau bylÄ nagrinėjo kaip bankroto, kadangi sprendė vienÄ klausimÄ â€“ ar įmonė yra moki, ar nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) požiÅ«riu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 3 punktÄ , vienas iÅ¡ atsisakymo iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ pagrindų yra įmonės nemokumas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino bendrovės mokumo/nemokumo bÅ«klę.Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi sprendžiant restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ Ä¯monės duomenys ir finansinė bÅ«klė bei Å«kinės veiklos rezultatai privalo bÅ«ti vertinami laikant įmonę vieningu Å«kiniu verslo kompleksu, kad teismas neteisingai vertino įmonės finansinės atskaitomybės duomenis juos lygindamas vien aritmetine prasme.

Su Å¡iais atskirojo skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kaip jau buvo minėta, teismas atsakovo finansinę situacijÄ nustatė atsižvelgdamas į realiÄ bendrovės turtinę padėtį, o ne tik remdamasis bendrovės balanse nurodytais duomenimis (T. 5, b. l. 3-5, 6, 147-157).Teismas, konstatavęs atsakovo nemokumÄ , pagrįstai nenagrinėjo restruktÅ«rizavimo plano metmenų, kadangi esant minėtoms aplinkybėms dėl įmonės nemokumo bei nustačius įstatyminį pagrindÄ atsisakyti iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , netenka prasmės detalus restruktÅ«rizavimo plano metmenų vertinimas.

Todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo nagrinėti restruktÅ«rizavimo metmenis ir verslo planÄ .Ä®BÄ® 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad tai, jog įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. AB „Klaipėdos kranai“ įsiskolinimas darbuotojams siekia 3 714 832 Lt, todėl vien tai yra savarankiÅ¡kas bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindas (b. l. T. 5, b. l. 5).

Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-419-125/2012, kurioje ieÅ¡kovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, EPG Eisenbahn-und Bauplanungsgesellscfaft mbH Erfurt, UAB „LEX BONUM“, UAB „SCB statyba“, A. P. įmonė „Kadex“, P Grinius, tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Gargždų geležinkelis“, J. L., T. S., R. P. V. K. yra pareiÅ¡kę reikalavimus iÅ¡kelti AB „Klaipėdos kranai“ bankroto bylÄ .

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog bendrovė galėtų atsiskaityti su kreditoriais, pagal 2011 m. gegužės 2 d. su 21 kreditoriumi pasiraÅ¡ytus skolų atidėjimo susitarimus, pagal kuriuos buvo susitarta dėl 3 056 413 Lt skolų mokėjimo atidėjimo iki 2012 m. birželio 1 d. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagal minėtas skolų atidėjimo sutartis kreditoriams sumokėjo 3 056 413 Lt. Todėl skolų atidėjimas tik padidins bendrovės kreditorinius įsipareigojimus.Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas išėjo už nagrinėjamos bylos ribų tenkindamas trečiojo asmens praÅ¡ymÄ vertinti bylos duomenis bei naujai atsiradusias aplinkybes nuo 2011 m. kovo 28 d., kuomet Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo palikta galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. teismo nutartis, kuria atsisakyta bendrovei iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismui sprendžiant restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , yra vertinami ilgesnio laikotarpio finansiniai dokumentai, atspindintys bendrovės finansinę padėtį, todėl tai, kad teismas duomenis ir aplinkybes vertino ne nuo pareiÅ¡kimo dėl restruktÅ«rizavimo bylos pateikimo teismui, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas. Apeliantas teigia, kad kreipsis į teismÄ dėl nuostolių iÅ¡ AB SEB banko priteisimo, o iÅ¡reikalavus iÅ¡ nesÄ Å¾iningo kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ar pačias gamybos priemones, pagerėtų tiek įmonės, tiek kreditorių padėtis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad toks piniginių lėšų gavimo bÅ«das yra hipotetinis, todėl negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad Å¡ie nurodyti jo veiksmai pagerins bendrovės finansinę padėtį.Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad bendrovės mokumÄ galima atkurti ir atsiskaityti su kreditoriais pardavus 11 616 509 Lt vertės turtÄ . Pažymėtina, kad bendrovė turi didelių įsipareigojimų darbuotojams, taip pat kitiems kreditoriams, jai yra pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai, turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (civilinės bylos Nr. L2-18283-328/2011 - 13 792,09 Lt;

L2-17950-613/2011 - 18 917,39 Lt; L2-17949-613/2011- 17 240,58 Lt), todėl bendrovė gali neturėti realios galimybės disponuoti jai priklausančiu turtu.IeÅ¡kovas, siekdamas įrodyti AB „Klaipėdos kranai“ galimybę atkurti įmonės mokumÄ ir toliau vystyti veiklÄ , apeliacinės instancijos teismui pateikė sutartis sudarytas su užsakovais. Minėtus įrodymus apeliacinės instancijos teismui prijungė prie bylos medžiagos, spręsdamas, jog jie neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 314 str.).

IeÅ¡kovo pateiktose sutartyse dėl bokÅ¡tinio krano ir dviejų savaeigių vikÅ¡rinių kranų nuomos nenurodyta, kuriam terminui jos yra sudarytos, todėl negalima prognozuoti, jog iÅ¡ nuomos bendrovė gaus pastovias pajams. Kitos sutartys taip pat nepatvirtina, kad jas sudarius bendrovė turės realias ir didelės apimties pajamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad didžiausios vertės darbai, kuriuos AB „Klaipėdos kranai“ turėtų atlikti, yra derinami pagal ketinimų protokolÄ .

Todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal ketinimų protokolÄ bus pasiraÅ¡ytos pagrindinės sutartys, nėra pagrindo. Sutartys bÅ«tų sudaromos tik tuo atveju, jei bus laimėti viešųjų pirkimų konkursai, o prognozuoti, kad atsakovo klientai iÅ¡ties laimės ketinimų protokoluose nurodytus konkursus, negalima. Teismas teisingai pažymėjo, kad norėdamas atlikti kokius nors darbus savo lėšomis, atsakovas turi turėti pradinį kapitalÄ , tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog teismas pagrįstai atsisakė iÅ¡kelti atsakovui restruktÅ«rizavimo bylÄ , konstatuodamas, jog bendrovė yra nemoki, todėl atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo naikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ teismo nutartį (Ä®RÄ® 7 str. 5 d. 3 p., CPK 263 str. 1 d., CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Virginija Čekanauskaitė             Rasa GudžiÅ«nienė Danutė MilaÅ¡ienė