ea4cfafa-d404-4ae2-9947-e61b3ac28762 · Vilniaus apygardos teismas

NuorašasPranešėja Daiva Kazlauskienė                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-369-468/12Teisėjas R. Rainys              Teisėja Alberta Baltušytė                                         Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00255-2011-0                                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. balandžio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės,teisėjų Viktoro Dovidaičio, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Vidai Å uminienei,dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Pečkaitytei,gynėjui adv. A. L.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. Z. ir jo gynėjo advokato A. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 01 24 d. nuosprendžio, kuriuo I.

Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, iÅ¡ I. Z. priteistas 9000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :I. Z. nuteistas už tai, kad jis 2010 12 21 d. apie 3.00 val. traukinyje Nr. 92, vykstančiame iÅ¡ Vilniaus į Sankt PeterburgÄ , tuo pačiu metu važiuojant Rusijos Federacijos Pskovo srities teritorija, pravažiavus Pytalovo mieste esančiÄ stotį „Pytalov“, poilsio metu, atsidaręs duris, turėdamas tikslÄ patenkinti savo lytinę aistrÄ , užėjo į 5 vagono 5 kupė, kur atsiklaupęs prie miegančio R.

B. lovos ir pasinaudojęs miegančio nukentėjusiojo bejėgiÅ¡ka bÅ«kle, prieÅ¡ jo valiÄ , nusmaukęs trumpikes, įsikiÅ¡o R. B. varpÄ sau į burnÄ ir atlikdamas judesius tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du ir taip seksualiai iÅ¡prievartavo nukentėjusįjį R. B., t. y. jis nuteistas pagal BK 150 str. 1 d.Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 01 24 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį I. Z. atžvilgiu.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje teismas grindė savo iÅ¡vadas iÅ¡imtinai nukentėjusiojo R. B. ir jo draugo, liudytojo G. G. parodymais. Liudytojų R. A., S. V., K. M., M. P. ir J. G. parodymai liečia tik R. B. ir G. G. smurtinius veiksmus I. Z. atžvilgiu bei pastarųjų kalbas ir jų elgesį konflikto metu ir kitÄ dienÄ po įvykusio konflikto. Apylinkės teismas, nuteistojo kaltę grįsdamas vien nukentėjusiojo ir jo draugo parodymais, be dėmesio paliko minėtų įrodymų Å¡altinių savarankiÅ¡kÄ Ä¯rodomÄ jį turinį bei jų sÄ sajÄ su kitais bylos duomenimis, nevertino subjektyviosios kilmės įrodymų Å¡altinių santykio su nuteistuoju ir neatsižvelgė į nukentėjusiojo ir jo draugo teikiamos informacijos svarbÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ civiliniu ieÅ¡kiniu, asmeniniams nukentėjusiojo interesams.Analizuojant nukentėjusiojo R.

B. ir jo draugo G. G. parodymus, darytina iÅ¡vada, kad įvykio metu pabudęs G. G. kupė pamatė žmogaus siluetÄ ir pamanęs, kad tai vagis, suÅ¡ukęs „kÄ Äia darai?“, puola pastarÄ jį muÅ¡ti ir Å¡oka jį vytis, o iÅ¡ paskos bėga R. B. Bylos duomenimis nustatyta, kad kupė, kurioje miegojo R. B. su G. G., buvo užėjęs nuteistasis, kuris ir bėgo slėptis į Å¡eÅ¡tÄ jÄ kupė, kurioje ir buvo besivejančių ir prisivijusių smarkiai sumuÅ¡tas. Kupė, kurioje miegojo R.

B. su draugu, buvo tamsu. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas neturėjo pakankamo pagrindo R. B. ir G. G. parodymus, jog pastarieji visiÅ¡koje tamsoje matė nuteistojo padėtį ir neva jo atliekamus veiksmus, pripažinti patikimais. Anot apeliantų, nukentėjusiojo R. B. ir liudytojo G. G. parodymų patikimumÄ buvo galima patikrinti tik atlikus eksperimentÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 197 str. Toks eksperimentas atliktas nebuvo. Teismas, skundžiamame nuosprendyje nuteistojo kaltę grįsdamas iÅ¡imtinai nukentėjusiojo ir liudytojo G.

G. parodymais, privalėjo motyvuotai paÅ¡alinti neatitikimus Å¡ių asmenų parodymuose dėl I. Z. buvimo vietos, jo veiksmų ir elgesio.Liudytojas G. G. teismui aiÅ¡kino, kad pabudęs kupė pamatė žmogaus, pasilenkusio prie R. B., siluetÄ , pirmiausia pagalvojo, kad tai vagis, suÅ¡ukęs „kÄ Äia darai?“, žmogui paÅ¡okus, trenkė iÅ¡bėgančiajam iÅ¡ kupė žmogui ir puolė jį vytis. Bėgliui pasislėpus Å¡eÅ¡toje kupė, G. G. grįžo į penktÄ jÄ kupė ir paklausė R.

B. „kas čia buvo?“ ir tik tada neva iÅ¡girdo atsakymÄ â€žman čiulpė“. Tokiu bÅ«du galima daryti iÅ¡vadÄ , kad liudytojas G. G. apie „čiulpimÄ â€œ iÅ¡girdo iÅ¡ R. B., o ne pats matė visiÅ¡koje tamsoje, kÄ patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teismui.Tuo tarpu nukentėjusysis R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiÅ¡kino, kad kada jis nuo G. G. Å¡Å«ksnio pabudo, jo lytinių organų I. Z. nelietė. Jis matė tik iÅ¡ kupė iÅ¡bėgantį asmenį ir bėglį muÅ¡antį G.

G., o pastarajam paklausus „kas čia buvo?“, jis neva atsakęs „man čiulpė“. Gretinant Å¡iuos parodymus, matyti tokie neatitikimai: jeigu G. G. tamsoje matė, kaip ginamasis „čiulpė“, jam nebuvo reikalo klausti, kas čia buvo. G. G. ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, kad jis atsibudo ir pamatė prie R. B. lovos klÅ«pantį vyriÅ¡kį, kuris oraliniu bÅ«du tenkino jo draugÄ , matė, kaip R. B. varpa buvo I. Z. burnoje ir jis atliko veiksmus, tenkindamas jį oraliniu bÅ«du, jis nematė, ar kelnaitės buvo nusmauktos.

Pasak apeliantų, analizuojant tokius G. G. parodymus ir vertinant tai, kad jis tik spėjo apie R. B. trumpikių padėtį, liudytojo nurodoma aplinkybė, jos jis matė, kaip „čiulpė“, kelia daugiau nei pagrįstas abejones. Skundžiamame nuosprendyje tokios pagrįstos abejonės neaptartos ir motyvuotai nepašalintos. Darytina išvada, nukentėjusiojo ir G. G. parodymai apsiriboja kiekvieno jų veiksmais ir vertinimais, o dėl nuteistojo elgesio jie abu tik spėlioja ir samprotauja, atsižvelgdami vienas į kito parodymų turinį.Skunde pažymima ir tai, kad traukinio viršininko tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu R.

B. kreipėsi į teisėsaugÄ , turinį lėmė iÅ¡imtinai R. B. ir G. G. pozicija ir vertinimai, primygtinai to reikalaujant. Teismas skundžiamame nuosprendyje privalėjo vertinti nukentėjusiojo ir liudytojo G. G. suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Apeliantų nuomone, teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nesilaikė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Teismo argumentai negali bÅ«ti pripažinti pakankamais ir patikimais padarytų iÅ¡vadų pagrindimui.Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai aiÅ¡kino baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 150 str. 1 d. kyla tam, kas normos dispozicijoje apraÅ¡ytu bÅ«du tenkino savo lytinę aistrÄ . IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad tariamai nuteistojo atliktais veiksmais galėjo bÅ«ti tenkinama ne I. Z., o nukentėjusiojo lytinė aistra. TÄ nurodė ir liudytojas G. G. Tokiu bÅ«du nuteistojo atlikti veiksmai teismo negalėjo bÅ«ti vertinami kaip nukreipti savo lytinės aistros tenkinimui. Baudžiamojoje jurisprudencijoje pripažįstama, kad seksualinis prievartavimas objektyviai pasireiÅ¡kia neteisėtu kaltininko lytinės aistros tenkinimu.

Teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis tenkino savo lytinę aistrÄ , prieÅ¡tarauja ne tik baudžiamojo įstatymo normos esmei ir turiniui, bet ir vyro organizmo fiziologijai. Teismo manymas, kad nuteistasis nuosprendyje apraÅ¡ytais veiksmais tenkino savo lytinę aistrÄ , pagrįstu galėtų bÅ«ti pripažintas tik esant atitinkamai specialistų iÅ¡vadai, o tokios byloje nėra. Skunde nurodoma, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nesilaikė BPK 20 str. nuostatų ir 301 str. 2 d. imperatyvo. Nukentėjusiojo ir G. G. parodymai galėjo bÅ«ti vertinami kaip patikimi tik tuo atveju, jeigu jie bÅ«tų nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, duoti gera valia, be paÅ¡alinės įtakos ir sugebant bÅ«ti pakankamai objektyviems dėl bylos aplinkybių bei nesant asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Apeliantų nuomone, net ir nustačius, kad I. Z. atliko nuosprendyje nurodytus veiksmus, tokie veiksmai galėtų bÅ«ti vertinami tik kaip nepadorus elgesys vieÅ¡oje vietoje. Be to, teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų – nusikalstama veika nesukėlė jokių žalingų ar nepataisomų padarinių, iÅ¡ esmės nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, pats nuteistasis patyrė smurtÄ â€“ buvo stipriai sumuÅ¡tas. Teismas nepasisakė, kodėl I. Z. skyrė laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl I. Z. kaltės, padarius jam inkriminuojamÄ veikÄ . Jo veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 150 str. 1 d. yra teisingas.PrieÅ¡ingai nei mano apeliantas ir jo gynėjas, nuteistojo kaltė be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiojo R.

B., liudytojo G. G. ir kitų liudytojų parodymais, akistatų protokolais, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktÄ gynybos versijÄ .Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai neiÅ¡sprendė nukentėjusiojo R. B. ir liudytojo G. G. parodymų neatitikimo, tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentacija skundžiamame nuosprendyje dėl I.

Z. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 150 str. 1 d., yra pakankama, motyvuota, iÅ¡sami. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2011 01 10 d. R. B. pateikė pareiÅ¡kimÄ policijos komisariatui, kuriame nurodė, kad 2010 12 20 d. jis kartu su draugu G. G. vyko traukiniu iÅ¡ Vilniaus į Sankt PeterburgÄ . Traukinyje jie sėdėjo restorane iki maždaug 00.00 val., vėliau grįžo į savo kupė. Vyrai atsigulė miegoti. Maždaug po valandos buvo atlikta pasienio kontrolės patikra, po kurios vyrai miegojo toliau.

Bemiegant R. B. pajuto keistÄ jausmÄ prie lytinių organų. Pramerkęs akis jis pamatė, kad traukinio palydovas su jo lytiniu organu tenkino lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du. Tuo metu pradėjo Å¡aukti R. B. draugas G. G., miegojęs toje pačioje kupė. KÄ tiksliai Å¡aukė, R. B. neatsiminė, nes tuo metu buvo Å¡oko bÅ«senoje. R. B. greitai atsisėdo ir ranka nustÅ«mė traukinio palydovÄ I. Z. nuo savęs. (t. 1, b. l. 33-35). Apklaustas pas tyrėjÄ R. B. pagrindines įvykio aplinkybes patvirtino, tik patikslino, kad miegodamas kupė jis pabudo nuo draugo Å¡auksmo ir pamatė prie jo lovos klÅ«pantį vyriÅ¡kį, I.

Z., kuris klÅ«podamas ant grindų į jį veidu laikė jį už rankos. R. B. trumpikės buvo nusmauktos apnuoginant lytinius organus, jam buvo įvykusi erekcija ir buvo Å¡lapia, bet sperma iÅ¡siliejusi nebuvo, tik buvo sudrėkę. I. Z. tuo metu R. B. lytinio organo jau nelietė, bet jis suprato, kad I. Z. prieÅ¡ tai tenkino lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du. Draugui G. G. pradėjus Å¡aukti I. Z. paÅ¡oko ir iÅ¡bėgo iÅ¡ kupė, o R. B., labai susijaudinęs, patyręs Å¡okÄ , mikčiodamas, iÅ¡tarė:

„man čiulpė“. (t. 1, b. l. 45-46). G. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad miegodamas kupė jis atsibudo ir pamatė prie R. B. lovos klÅ«pintį vyriÅ¡kį, nusisukusį pusiau Å¡onu į G. G., veidu į langÄ , kuris oraliniu bÅ«du tenkino savo aistrÄ R. B. atžvilgiu, kai tuo metu jis berods miegojo. G. G. matė, kaip R. B. varpa buvo I. Z. burnoje ir jis atliko veiksmus, tenkindamas lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du. Matė, kaip R. B. buvo įvykusi erekcija. G. G. buvo Å¡oko bÅ«senoje, pradėjo Å¡aukti.

R. B. pabudo, o I. Z. pabėgo. R. B. susijaudinęs pasakė, kad „jam čiulpė“. (t. 1, b. l. 71-72). Akistatų metu tiek R. B., tiek G. G. nurodė tas pačias pagrindines įvykio aplinkybes, parodymų nekeitė. R. B. patikslino, kad minėtÄ naktį jis pabudo nuo draugo Å¡auksmo ir pamatė I. Z., klÅ«pantį ant žemės prieÅ¡ jį, veidu į R. B. I. Z. savo ranka laikė jo rankÄ , trumpikės buvo nusmauktos, jo lytinis organas buvo drėgnas nuo seilių ar nuo iÅ¡skyrų. Tokiu bÅ«du R.

B. suprato, kad I. Z. tenkino aistrÄ oraliniu bÅ«du. (t. 1, b. l. 139-144). G. G. akistatos metu patvirtino, kad minėtÄ naktį pabudęs pamatė Å¡alia R. B. lovos ant žemės klÅ«pantį vyriÅ¡kį, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo – I. Z., kuris miegančio draugo varpÄ buvo įsikišęs sau į burnÄ , tenkino lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du. R. B. buvo erekcija. (t. 1, b. l. 145-148). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis R. B. ir liudytojas G. G. pateikė analogiÅ¡kus parodymus dėl esminių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 32-42).Å ios nustatytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo teiginį, kad apylinkės teismo iÅ¡vados skundžiamame nuosprendyje neatitinka bylos aplinkybių.

Atvirkščiai, teismo argumentai vertintini kaip pakankami, o bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis, turėdamas tikslÄ patenkinti savo lytinę aistrÄ , užėjo į traukinio vagono kupė, kur atsiklaupęs prie miegančio R. B. lovos ir pasinaudojęs jo bejėgiÅ¡ka bÅ«kle, prieÅ¡ jo valiÄ , nusmaukęs trumpikes, įsikiÅ¡o R. B. varpÄ sau į burnÄ ir atlikdamas judesius tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du, tokiu bÅ«du seksualiai iÅ¡prievartavo nukentėjusįjį R. B. Apeliaciniame skunde pabrėžiamas nukentėjusiojo R.

B. ir liudytojo G. G. parodymų turinio neatitikimas: jeigu G. G. tamsoje matė, kaip I. Z. „čiulpė“, tai kam jam reikėjo klausti R. B., kas čia buvo? Atsižvelgiant į tai, advokatas mano, jog tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas dėl ginamojo elgesio tik spėlioja ir samprotauja, atsižvelgdami į vienas kito parodymų turinį.Apygardos teismas sutinka, kad detaliai analizuojant nukentėjusiojo R. B. ir liudytojo G. G. parodymus, duotus viso proceso metu, galima išskirti tam tikrus neatitikimus dėl smulkių įvykio detalių, tačiau tokie neatitikimai nesuteikia pagrindo abejoti minėtų asmenų parodymais ar laikyti juos nepatikimais.

Apygardos teismo nuomone, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, papildantys anksčiau duotus parodymus, o ne prieÅ¡taraujantys vieni kitiems, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad tokie parodymų neatitikimai galėjo bÅ«ti nulemti ilgo laikotarpio, praėjusio po nusikalstamos veikos padarymo (incidentas įvyko 2010 12 20 d., pareiÅ¡kimas policijai pateiktas 2011 01 10 d., apklausos pas tyrėjÄ bei akistatos atliktos 2011 06 07 d., parodymai teismui duoti 2011 12 08 d.).

Svarbi ir ta aplinkybė, kad, kaip parodė nukentėjusysis R. B. teisme, viskas įvyko labai greitai (t. 2, b. l. 34). Atsižvelgtina ir tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas G. G. buvo netikėtumo/Å¡oko bÅ«senoje, susijaudinę, kÄ tik pabudę iÅ¡ miego.Skunde teigiama, kad, kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, kupė buvo tamsu, todėl, anot nuteistojo gynėjo, liudytojas G. G. negalėjo matyti, kaip I. Z. buvo įsikišęs R. B. varpÄ sau į burnÄ . Apygardos teismas atmeta tokį apeliacinio skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ .

Vien aplinkybė, kad kupė buvo tamsu, nesuteikia pagrindo abejoti liudytojo I. Z. parodymų patikimumu. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kupė buvo labai maža, abu vyrai miegojo pirmame aukÅ¡te, tik skirtingose pusėse, traukiniui važiuojant iÅ¡ lauko pro langÄ kartkartėmis kupė pasirodydavo Å¡viesos. IÅ¡ Å¡ių duomenų darytina iÅ¡vada, kad I. Z., klÅ«podamas Å¡alia R. B. lovos, buvo labai nedideliu atstumu nutolęs nuo liudytojo G. G., kuris esant nustatytoms aplinkybėms, manytina, kad turėjo galimybę pamatyti I.

Z., oraliniu bÅ«du tenkinantį lytinę aistrÄ su R. B. Nepagrįstas ir tas skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu turėjo bÅ«ti atliktas BPK 197 str. numatytas eksperimentas, patikrinant G. G. parodymus. Apygardos teismo nuomone, surinkti duomenys buvo pakankamai patikimi, parodymai buvo nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, esminiai nesikeitė viso proceso metu, buvo atliktos akistatos, todėl liudytojo G. G. parodymų tikrinti atliekant eksperimentÄ nebuvo pagrindo.Apeliaciniame skunde pažymima tai, kad įvykio metu nukentėjusysis R.

B. ir liudytojas G. G. buvo neblaivÅ«s, tačiau, kaip matyti iÅ¡ minėtų asmenų parodymų, jie Å¡iÄ aplinkybę neigė (pripažino tik, kad vartojo alkoholį, tačiau nedaug), o byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių minėtų asmenų neblaivumÄ , nėra, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad minėtų asmenų parodymai dėl įvykio aplinkybių nelaikytini patikimais dėl to, kad jie buvo paveikti alkoholio.Paminėtina tai, kad, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, aplinkybes, kad 2010 12 21 d. naktį po įvykio R.

B. ir G. G. buvo Å¡oko, streso bÅ«senoje ir teigė, kad I. Z. seksualiai priekabiavo, patvirtino liudytojai R. A., S. V. ir K. M., kurie minėtÄ naktį dirbo traukinyje (t. 2, b. l. 39-42).Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 150 str. 1 d. kyla tam, kas normos dispozicijoje apraÅ¡ytu bÅ«du tenkino savo lytinę aistrÄ . Anot apeliantų, iÅ¡ nuosprendžio matyti, kad tariamai nuteistojo atliktais veiksmais galėjo bÅ«ti tenkinama ne I. Z., o nukentėjusiojo lytinė aistra.

Tokiu bÅ«du nuteistojo atlikti veiksmai teismo negalėjo bÅ«ti vertinami kaip nukreipti savo lytinės aistros tenkinimui. Ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas BK 150 str. pras­me yra skir­tin­gų ly­Äių as­me­nų ar­ba tos pa­Äios ly­ties as­me­nų veiks­mai, kai ly­ti­nė aist­ra ten­ki­na­ma ki­tais bÅ«­dais, ne­gu nu­ma­ty­ta BK 149 str., kaip an­tai: ora­li­niu, ana­li­niu ar ki­to­kio fi­zi­nio sÄ ­ly­Äio bÅ«­dais (dir­gi­nant vy­ro ar mo­ters ly­ti­nius or­ga­nus, lie­Äiant ly­ti­niu or­ga­nu ki­to žmo­gaus kÅ«­nÄ ir pan.).Kaip nustatyta byloje, nuteistojo I.

Z. veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis įsikiÅ¡o R. B. varpÄ sau į burnÄ ir atliko judesius. Kolegijos nuomone, tokie nuteistojo veiksmai pagrįstai apylinkės teismo įvertinti kaip seksualinis prievartavimas. Tai, kad dėl I. Z. atliktų veiksmų nukentėjusysis, o ne nuteistasis I. Z. patyrė erekcijÄ , nesuteikia pagrindo teigti, jog tokiu bÅ«du I. Z. tenkino ne savo, o nukentėjusiojo lytinę aistrÄ , juo labiau, kad nukentėjusysis miegojo. Seksualinio prievartavimo sudėtis yra formali ir veikos kvalifikavimas pagal BK 150 str. nėra siejamas su veikos padariniais.

Baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ veikÄ kyla atlikus pavojingus veiksmus ir nepriklauso nuo to, ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui pavyko patenkinti lytinę aistrÄ , justi seksualinį pasitenkinimÄ ar malonumÄ . Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo neturi bÅ«ti privalomai nustatyti. Vien tik iÅ¡orinių seksualinio pasitenkinimo požymių nenustatymas nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad veika negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip seksualinis prievartavimas, kai tarp nukentėjusiojo asmens ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens yra nustatomas kitoks fizinis sÄ lytis.

Sprendžiant, ar fizinis sÄ lytis buvo susijęs su lytinės aistros tenkinimu, reikÅ¡mingos yra ir visos kitos įvykio aplinkybės. Pabrėžtina, kad vyro lytinio organo įsikiÅ¡imas į burnÄ ir judesių atlikimas pasinaudojant asmens bejėgiÅ¡ka bÅ«kle neabejotinai traktuotinas kaip žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės pažeidimas.Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo I. Z. paskirta bausme, pabrėžiama, kad nusikalstama veika nesukėlė jokių žalingų ar nepataisomų padarinių, iÅ¡ esmės nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, pats nuteistasis patyrė smurtÄ â€“ buvo stipriai sumuÅ¡tas, tačiau, apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam I.

Z. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.Apeliacinio skundo argumentai, kad nusikalstama veika nesukėlė jokių žalingų ar nepataisomų padarinių, nes ji iÅ¡ esmės nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, todėl paskirta bausmė vertintina kaip per griežta, kolegijos nuomone yra nepagrįsti.

I. Z. anksčiau buvo teistas, teistumas iÅ¡nykęs, iÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog Å¡iuo nuosprendžiu I. Z. nuteistas už tyčinio, padaryto tiesiogine tyčia, sunkaus nusikaltimo padarymÄ , kuriuo pažeidė žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę. Å iuo nusikaltimu nukentėjusiajam buvo padaryta didelė moralinė žala – jis patyrė stresÄ , emocinį Å¡okÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , pajuokÄ , padaryta moralinė žala teisingai yra įvertinta sprendžiant ir civilinio ieÅ¡kinio klausimus, kurio nei priteisto dydžio nei pagrįstumo nuteistasis neginčija, be to, nusikalstama veika buvo padaryta kito žmogaus akivaizdoje (liudytojo G.

G.). I. Z. nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs I. Z. artimÄ minimaliai laisvės atėmimo bausmę, BPK įtvirtintų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. AreÅ¡to bausmė, kolegijos nuomone, už veiksmus prieÅ¡ miegantį, bejėgiÅ¡ko bÅ«klės asmenį, prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir neužtikrintų nukentėjusiojo pagrįstų lÅ«kesčių į teisingÄ teismÄ .

Byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusysis bÅ«tų kaip nors provokavęs kaltinamÄ jį, miegojo traukinio kupe užsirakinęs duris, kaltinamasis atsirakino duris specialiu raktu, į kupe be jokios akivaizdžios bÅ«tinybės įėjo nakties metu, be Å¡ioje kupe važiuojančių asmenų leidimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui, o tuo pačiu ir I. Z. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , nuteistajam už padarytÄ sunkų nusikaltimÄ paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima BK 50 str. 2 d. numatytam minėtos bausmės rÅ«Å¡ies minimumui.

Todėl galutinę bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ ir jÄ Å¡velninti nėra pagrindo.Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 01 24 d. nuosprendžio, skunde iÅ¡dėstytais motyvais, naikinti ar keisti, nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : atmesti nuteistojo I. Z. ir gynėjo advokato A. L. apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                            Daiva Kazlauskienė Teisėjai                                                                                                                    Viktoras Dovidaitis       Stasys Lemežis