2026-01-07 Nr. AB-376-3-61-3-03770-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-106-575/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03770-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. M. F. ir S. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. M. F. ir S. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. F. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), 819,40 Eur turtinių nuostolių ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas S. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT, 889,84 Eur turtinių nuostolių ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3. Pareiškėjai skunde nurodė, kad VSAT 2023 m. vasario 13 d. sprendimais Nr. 23S16138 ir Nr. 23S16139 jie buvo sulaikyti VSAT pareigūnų. Pagal VSAT 2023 m. vasario 15 d. teikimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai sprendimais administracinėse bylose Nr. A20-114-617/2023 ir Nr. A20-111-617/2023 pareiškėjams pritaikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. kovo 16 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas nurodė, kad organizuojamas šių (duomenys neskelbtini) piliečių išsiuntimas ir toks laisvės apribojimas buvo būtinas jam įgyvendinti, todėl VSAT teikimus tenkino. Išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinius skundus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2023 m. kovo 9 d. sprendimais administracinėse bylose Nr. A-1503-1047/2023 ir Nr. A-1504-1188/2023 pareiškėjų apeliacinius skundus tenkino, pirmosios instancijos teismo sprendimus panaikino ir Užsieniečių registracijos centro teikimus atmetė.

4. Pareiškėjų vertinimu, dėl nepagrįstų ir neteisėtų VSAT veiksmų jų laisvė buvo apribota laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. kovo 9 d. Pareiškėjai turėjo teisę dirbti Lietuvos Respublikoje, kurią įgyvendino sudarydami darbo sutartis atitinkamai 2022 m. spalio 24 d. ir 2022 m. spalio 25 d. Neteisėto laisvės ribojimo laikotarpiu pareiškėjai negalėjo vykdyti darbo funkcijų ir gauti darbo užmokesčio, o dėl su tuo susijusių pravaikštų buvo atleisti iš darbo atitinkamai 2023 m. vasario 28 d. ir 2023 m. vasario 26 d.

5. Dėl neteisėtų VSAT veiksmų pareiškėjai patyrė tiesioginę turtinę žalą. Negalėdami vykdyti darbo funkcijų atitinkamai 13 ir 15 darbo dienų, jie patyrė atitinkamai 819,40 Eur ir 889,84 Eur turtinių nuostolių. Pareiškėjai dirbo krovėjais atliekų surinkimo įmonėje, dirbo ir savaitgaliais. Negautų pajamų dydis apskaičiuotas padalijus iki laisvės apribojimo gautą darbo užmokestį iš faktiškai dirbtų darbo dienų skaičiaus ir gautą vidutinį vienos darbo dienos uždarbį padauginus iš laisvės apribojimo dienų skaičiaus iki darbo sutarties nutraukimo.

6. Pareiškėjai nurodė, kad priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais taip pat susiję pareiškėjų išgyvenimai dėl nutrauktos darbo sutarties, prarastų pajamų. Darbdavys užtikrino pareiškėjų apgyvendinimą, netekę darbo pareiškėjai neteko ir gyvenamosios vietos. Taip pat vertintini bendri pareiškėjų išgyvenimai, nepatogumai, nežinomybė, kuriuos pareiškėjai jautė dėl neteisėto sulaikymo.

7. Pareiškėjai nurodė, kad su neteisėtais VSAT veiksmais priežastiniu ryšiu susiję ir jų patirti išgyvenimai dėl nutrauktų darbo sutarčių bei prarastų pajamų. Kadangi darbdavys buvo užtikrinęs pareiškėjų apgyvendinimą, netekę darbo pareiškėjai neteko ir gyvenamosios vietos. Taip pat, pareiškėjų teigimu, vertintini bendri išgyvenimai, nepatogumai ir nežinomybė, kuriuos jie patyrė dėl neteisėto laisvės apribojimo.

8. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad su neteisėtais VSAT veiksmais priežastiniu ryšiu susiję jų patirti išgyvenimai dėl nutrauktų darbo sutarčių, prarastų pajamų ir gyvenamosios vietos. Pareiškėjų teigimu, laisvės apribojimo priemonės jiems buvo taikytos nepagrįstai, neatsižvelgiant į tai, kad jie dirbo Lietuvos Respublikoje ir nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, pateisinančių tokį laisvės apribojimą. Pareiškėjai teigė, kad šie veiksmai sukėlė jiems nesaugumo jausmą, neapibrėžtumą dėl ateities ir apribojo jų profesinį bei socialinį gyvenimą, taip pat lėmė papildomus neigiamus išgyvenimus.

9. Pareiškėjų teigimu, nagrinėjamoje byloje yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, turtiniai nuostoliai, neturtinė žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

10. Pareiškėjai pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose prašė vadovautis LVAT konstatuotais faktais. Taip pat nurodė, kad pažeidimu laikytinas ir bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Jei aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjų laisvės ribojimą išties egzistavo, jos turėjo būti pateiktos priimant sprendimą dėl laisvės apribojimo, o ne nagrinėjant klausimą dėl žalos atlyginimo. Be to, naujai paaiškėjusios aplinkybės suteikia pagrindą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Asmens laisvės suvaržymas, nepriklausomai nuo jo taikymo termino, sukelia tokiam asmeniui itin neigiamus psichologinius ir fizinius išgyvenimus.

11. Pareiškėjai pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose prašė vadovautis LVAT sprendimuose konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodė, kad pažeidimu laikytinas ir bendrosios pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai nevykdymas. Pareiškėjų teigimu, jeigu aplinkybės, pagrindžiančios laisvės apribojimą, iš tiesų egzistavo, jos turėjo būti įvertintos priimant sprendimus dėl laisvės apribojimo, o ne vėlesnėje žalos atlyginimo byloje. Asmens laisvės apribojimas, nepriklausomai nuo jo trukmės, sukelia neigiamus psichologinius išgyvenimus.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VSAT, atsiliepime prašė skundą atmesti.

13. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjai žinojo apie neteisėtą jų buvimą Lietuvos Respublikoje ir apie jų atžvilgiu priimtus bei įsiteisėjusius sprendimus dėl išsiuntimo. Todėl, atsakovo teigimu, pareiškėjai turėjo suprasti, kad teisė dirbti Lietuvos Respublikoje gali būti įgyvendinama tik ribotą laiką, kol bus vykdoma išsiuntimo procedūra, ir neturėti nepagrįstų lūkesčių nuolat gyventi bei dirbti Lietuvoje. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjų judėjimo laisvė buvo ribojama nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. kovo 9 d., iš viso apie 15 mėnesių, t. y. neviršijant Įstatyme nustatyto 18 mėnesių termino.

14. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų judėjimo laisvė buvo apribota ne nuo 2022 m. gruodžio 16 d. (gavus kelionės dokumentą iš (duomenys neskelbtini) ambasados), o tik patvirtinus dalyvavimą bendroje grąžinimo operacijoje į (duomenys neskelbtini), numatytoje 2023 m. kovo 7 d., ir atlikus pasirengimo išsiuntimui procedūras. VSAT Užsieniečių registracijos centras pateikė paraišką Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai „Frontex“ dalyvauti Belgijos Karalystės organizuotoje jungtinėje grąžinimo operacijoje ir gavo leidimą. Buvo planuota išsiųsti 6 (duomenys neskelbtini) piliečius. Atsakovas taip pat nurodė, kad, vadovaujantis VSAT vado įsakymu Nr. 4-332 patvirtintu Grąžinamų užsieniečių palydų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, įvertinus rizikos veiksnius (galimą bėgimą, slėpimąsi, nebendradarbiavimą ir atsisakymą grįžti), grąžinimo maršruto ypatumus, trukmę, aviakompanijų reikalavimus ir „Frontex“ bendruosius grąžinimo standartus, buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl judėjimo laisvės apribojimo iki numatyto išsiuntimo įvykdymo.

15. Atsakovas nurodė, kad VSAT vykdė įsiteisėjusius Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. ir 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimus dėl pareiškėjų išsiuntimo, kurių vykdymą Migracijos departamentas pavedė VSAT. Atsakovo teigimu, VSAT atliko pareiškėjų parengimo „Frontex“ koordinuotai ir 2023 m. kovo 7 d. planuotai bendrai grąžinimo operacijai į (duomenys neskelbtini) procedūras. Atsakovas taip pat nurodė, kad Belgijos Karalystė, negavusi leidimo tūpti Afrikoje, perkėlė jungtinę grąžinimo operaciją į 2023 m. balandžio 25 d.; operacija įvyko, jos metu buvo išsiųsti du iš šešių planuotų išsiųsti užsieniečių. Dar vienas asmuo buvo išsiųstas komercinių avialinijų pagalba, pareigūnams jį lydint iki kilmės šalies. Atsakovo teigimu, kiti trys asmenys pasišalino po to, kai jiems buvo pritaikyta švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, neribojanti judėjimo laisvės. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjų buvimo vieta nėra žinoma, jie negyvena anksčiau deklaruotu adresu ir nepranešė institucijoms apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl, atsakovo vertinimu, tai rodo nebendradarbiavimą ir siekį išvengti išsiuntimo.

16. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju VSAT vykdė minėtų Migracijos departamento sprendimų sąlygas ir ruošėsi 2023 m. kovo 7 d. „Frontex“ koordinuojamam pareiškėjų bei kitų užsieniečių grąžinimui. Atsakovo teigimu, buvo įvertinta pareiškėjų pozicija dėl nenoro savanoriškai išvykti, atliktas pareiškėjų fizinės būklės patikrinimas ir įvertintos galimos rizikos, kad neribojant jų judėjimo laisvės pareiškėjai gali pasislėpti ar kitaip apsunkinti išsiuntimo procedūrą. Atsakovas nurodė, kad dėl šių priežasčių VSAT kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su prašymu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, prašymą tenkino.

17. Atsakovas nurodė, kad VSAT pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka vykdė jiems pavestas funkcijas, vadovavosi Migracijos departamento ir teismų priimtais sprendimais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pareiškėjų asmens laisvės neteisėtai nesuvaržė. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad vertintos rizikos, jo teigimu, pasitvirtino. Atsakovas nurodė, kad konkreti išsiuntimo data nebuvo viešinama siekiant nesudaryti kliūčių sėkmingam išsiuntimo procedūros įgyvendinimui; pagal taikomą praktiką užsieniečiai apie išsiuntimo datą informuojami likus 5–7 dienoms iki išsiuntimo vykdymo. Atsakovo teigimu, pareiškėjus sulaikius iki 48 val. ir supažindinus su sulaikymo pagrindais, jiems buvo paaiškinta, kad jų atžvilgiu pradedama vykdyti išsiuntimo procedūra.

18. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių nei žalos atsiradimo faktą, nei jos dydį. Atsakovo teigimu, pareiškėjai, žinodami apie neteisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje ir įsiteisėjusius sprendimus dėl išsiuntimo, turėjo suprasti, kad darbas Lietuvoje gali būti galimas tik ribotą laiką, kol bus vykdoma išsiuntimo procedūra, ir neturėti nepagrįstų lūkesčių nuolat gyventi bei dirbti Lietuvoje. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjams jiems suprantama kalba buvo paaiškinti sulaikymo pagrindai ir tikslas tiek sulaikymo (iki 48 val.) metu, tiek teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie nežinojo apie sulaikymo aplinkybes.

19. Atsakovas nurodė, kad LVAT 2023 m. kovo 9 d. nutartyse, atsižvelgdamas į individualią užsieniečių situaciją, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo nustatytų judėjimo laisvės apribojimų būtinumą ir proporcingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinio sprendimo įvykdymas ir Įstatymo tikslai gali būti pasiekti neribojant judėjimo laisvės.

20. Atsakovo teigimu, LVAT išvada dėl neproporcingumo (judėjimo ribojimo laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. kovo 9 d.) savaime nereiškia, kad VSAT pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė, kai privalėjo veikti; ši išvada grindžiama būtent išskirtinių aplinkybių nebuvimu, vertinant būtinumą ir proporcingumą. Atsakovas taip pat nurodė, kad konkreti išsiuntimo data saugumo sumetimais nebuvo viešinama ir tik tuomet buvo kreiptasi į teismą dėl judėjimo laisvės apribojimo.

21. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų teiginiai nepatvirtina būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), todėl neturtinė žala negali būti priteisiama. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjai nepagrindė nei neturtinės žalos fakto, nei priežastinio ryšio, nepateikė jų skaičiavimus patvirtinančių dokumentų ar duomenų.

22. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjai nenurodė, kokie konkretūs VSAT pareigūnų veiksmai, jų teigimu, lėmė diskriminaciją dėl rasės. Atsakovo vertinimu, vien subjektyviai nurodomi nepatogumai, kančios ar nerimas savaime nepatvirtina neturtinės žalos atsiradimo dėl teisės aktų nustatyta tvarka atliktų VSAT veiksmų.

23. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų skundo teiginiai yra subjektyvūs ir nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų nuostatomis, todėl nesudaro pagrindo pripažinti VSAT veiksmų neteisėtais. Atsakovas taip pat nurodė, kad nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos (pirmiausia – neteisėtų veiksmų), žalos atlyginimas negalimas.

II. 24. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

25. Teismas nustatė šias aplinkybes:

25.1. (Duomenys neskelbtini) pilietis M. M. F. atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. liepos mėn. neteisėtų migrantų grupėje, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos. Sulaikymo metu jis neturėjo asmens tapatybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė rašytinį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Užsienietis buvo apgyvendintas VSAT patalpose.

25.2. Migracijos departamentas užsieniečio prašymą išnagrinėjo skubos tvarka ir 2021 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą nesuteikti M. M. F. prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Migracijos departamento Pirmoji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2022 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 31 d., išnagrinėję apeliacinį skundą, nutarė skundą atmesti kaip nepagrįstą. LVAT 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi skundą atmetė (administracinė byla Nr. eA-2360-502/2022, teisminio proceso Nr. 3-62-3-00209-2022-1).

25.3. Migracijos departamentas 2022 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Asmuo apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai, išnagrinėję skundą dėl minėto sprendimo, 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu skundo netenkino. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2023 m. vasario 26 d.

25.4. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2022 m. lapkričio 18 d. pakeitė užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę ir taikė kitą – įpareigojimą kiekvieną antradienį pranešti VSAT apie savo buvimo vietą, iki 2023 m. sausio 2 d.

25.5. 2022 m. gruodžio 16 d. iš (duomenys neskelbtini) ambasados buvo gautas minėto užsieniečio kelionės dokumentas, galiojantis tris mėnesius nuo išdavimo dienos.

25.6. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnas 2023 m. vasario 13 d. apie 21.15 val. priėmė sprendimą sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. M. F. ne ilgiau kaip 48 val.

25.7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. vasario 15 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M. F. taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą teismas nustatė iki 2023 m. kovo 16 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Užsienietis šį sprendimą apskundė LVAT, kuris 2023 m. kovo 9 d. sprendimu skundą tenkino ir panaikino minėtą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimą (administracinė byla Nr. A-1503-1047/2023, teisminio proceso Nr. 4-45-3-00088-2023-9).

25.8. M. M. F. 2023 m. kovo 9 d. išleistas iš VSAT. Šiuo metu jo buvimo vieta nėra žinoma.

25.9. VSAT Varėnos pasienio rinktinės, Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, 2021 m. liepos 4 d. buvo sulaikyta asmenų grupė, nelegaliai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną. Tarp sulaikytų asmenų buvo (duomenys neskelbtini) pilietis S. K., kuris neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje.

25.10. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu nusprendė nesuteikti prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Su priimtu Migracijos departamento sprendimu užsienietis nesutiko ir jį skundė. Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2022 m. sausio 5 d. sprendimu užsieniečio skundą dėl minėto Migracijos departamento sprendimo atmetė. Su sprendimu užsienietis nesutiko ir skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. kovo 21 d. išnagrinėjo S. K. skundą ir nusprendė tenkinti jį iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, sumažindamas draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką iš 5 metų į 2 metus. Likusią skundo dalį atmetė. LVAT 2022 m. balandžio 20 d. nutarė S. K. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-2145-567/2022, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00212-2022-4).

25.11. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Užsienietis apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

25.12. VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centras 2022 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą dėl apgyvendinimo VSAT užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. priėmė sprendimą taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 10 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

25.13. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną antradienį nuo 8.00 iki 17.00 val. pranešti VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą, šią priemonę taikant iki 2023 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. 2022 m. gruodžio 16 d. iš (duomenys neskelbtini) gautas (duomenys neskelbtini) piliečio S. K. grįžimo dokumentas, galiojantis tris mėnesius nuo išdavimo dienos.

25.14. (Duomenys neskelbtini) pilietis S. K. 2023 m. vasario 13 d. buvo sulaikytas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnų ne ilgiau kaip 48 valandoms, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 114 straipsnio 1 dalimi.

25.15. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. vasario 15 d. sprendimu užsieniečiui paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, iki 2023 m. kovo 16 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Užsienietis apskundė šį sprendimą LVAT, kuris 2023 m. kovo 9 d. sprendimu skundą tenkino ir panaikino minėtą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimą (administracinė byla Nr. A-1504-1188/2023, teisminio proceso Nr. 4-45-3-00090-2023-2).

25.16. 2023 m. vasario 17 d. (duomenys neskelbtini) pilietis S. K. pateikė pakartotiną prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymą, kurį Migracijos departamentas išnagrinėjo iš esmės skubos tvarka ir 2023 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs.

25.17. VSAT 2023 m. vasario 24 d. pagal Įstatymo 14021 straipsnio 1 dalį kreipėsi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą. Tačiau LVAT 2023 m. kovo 9 d. panaikinus Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimą, VSAT prašė teismo teikimą palikti nenagrinėtą. 2023 m. kovo 9 d. S. K. išleistas iš VSAT. Šiuo metu jo buvimo vieta nėra žinoma.

26. Byloje nustatyta, kad abu užsieniečiai buvo sulaikyti VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus (toliau – VSAT Migracijos skyrius) pareigūnų 2023 m. vasario 13 d. Iš byloje esančio VSAT Migracijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2023 m. vasario 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad užsieniečiai buvo sulaikyti vykdant neteisėtos migracijos procesų stebėseną ir kontrolę pagal gautą Užsieniečių registracijos centro informaciją. Tikrinant duomenis MIGRIS sistemoje nustatyta, kad užsieniečiai Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai. Užsieniečiai buvo pristatyti į Vilniaus pasienio rinktinę, kur buvo sprendžiama dėl užsieniečių sulaikymo.

27. VSAT Migracijos skyriaus 2023 m. vasario 13 d. 21 val. 15 min. priimtas sprendimas Nr. 23S16138 sulaikyti ne ilgiau kaip 48 val. (duomenys neskelbtini) pilietį M. M. F., kuris Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kadangi jo atžvilgiu įsiteisėjo Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

28. Užsieniečių registracijos centras 2023 m. vasario 15 d. su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, kuriuo prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. M. F. iki 2023 m. gegužės 14 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdytas sprendimas dėl išsiuntimo.

29. Išnagrinėję teikimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. vasario 15 d. taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. kovo 16 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra (administracinė byla Nr. A20.-114-617/2023).

30. VSAT Migracijos skyriaus 2023 m. vasario 13 d. 21 val. 15 min. priimtas sprendimas Nr. 23S16139 sulaikyti ne ilgiau kaip 48 val. (duomenys neskelbtini) pilietį S. K., kuris Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kadangi jo atžvilgiu įsiteisėjo Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

31. Užsieniečių registracijos centras 2023 m. vasario 15 d. su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, kuriuo prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. K. iki 2023 m. gegužės 14 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdytas sprendimas dėl išsiuntimo.

32. Išnagrinėjęs teikimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2023 m. vasario 15 d. taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. kovo 16 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra (administracinė byla Nr. A20.-116-617/2023).

33. Iš Užsieniečių registracijos centro 2023 m. vasario 15 d. teikimo Nr. 21-7K-254 matyti, kad M. M. F. nesutinka savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, bando pasislėpti, išvengti išsiuntimo iš Lietuvos, kas laikytina nebendradarbiavimu su kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už priimtų jo atžvilgiu sprendimų vykdymą. Tikėtina, kad siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ar pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju institucijos neturės galimybės įvykdyti jo atžvilgiu priimtų sprendimų.

34. Užsieniečių registracijos centro 2023 m. vasario 15 d. teikime Nr. 21-7K-255 dėl S. K. nurodyta, kad užsienietis nesutinka savanoriškai išvykti, teigia, kad bet kokiomis aplinkybėmis nori pasilikti Europos Sąjungoje ir neketina grįžti į savo kilmės šalį, tai vertinama kaip nebendradarbiavimas su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis. Teikime nurodyta, kad asmuo bandys slapstytis, vengs išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bandys sutrikdyti išsiuntimo procedūros organizavimą ir vykdymą iki įvykdant išsiuntimo procedūrą.

35. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju LVAT 2023 m. kovo 9 d. panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimus ir priėmė naujus sprendimus, kuriais Užsieniečių registracijos centro teikimai buvo atmesti. Po to tiek M. M. F., tiek S. K. pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro, o jų tiksli buvimo vieta nėra žinoma. Dėl to Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. 21S44804 išsiųsti M. M. F. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. 21S41399 išsiųsti S. K. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) nebuvo įvykdyti. Kaip nurodė pareiškėjų atstovas teismo posėdyje, šiuo metu pareiškėjai yra Vokietijoje, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjai pasišalino iš Lietuvos Respublikos.

36. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, patvirtina, kad VSAT pagrįstai nustatė pagrindus 2023 m. vasario 13 d. sprendimais sulaikyti M. M. F. ir S. K. (Įstatymo 113 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų judėjimo laisvė laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2023 m. kovo 9 d. buvo apribota teismo sprendimais.

37. Teismas, priimdamas sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, vertina visų faktinių aplinkybių visumą, Įstatymo 112-115 straipsniuose nurodytų pagrindų, sąlygų buvimą / nebuvimą, todėl VSAT 2023 m. vasario 13 d. sprendimas sulaikyti ir 2023 m. vasario 15 d. teikimas negali būti laikomi esmine (lemiama) aplinkybe, sprendžiant pareiškėjų sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimu byloje Nr. A20.-114-617/2023 pareiškėjui M. M. F. buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. kovo 16 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, nors VSAT 2023 m. vasario 15 d. prašė sulaikyti užsienietį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimu byloje Nr. A20.-116-617/2023 pareiškėjui S. K. buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. kovo 16 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, nors VSAT 2023 m. vasario 15 d. taip pat prašė sulaikyti užsienietį.

38. Teismas nesutiko su pareiškėjų skundo argumentais, kad pareiškėjo M. M. F. teisių pažeidimas buvo konstatuotas LVAT 2023 m. kovo 9 d. sprendime administracinėje byloje A-1503-1047/2023. LVAT darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai skyrė užsieniečio judėjimo laisvę apribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi nenustatyta išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo nustatytų judėjimo laisvės apribojimų būtinumą ir proporcingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju galutinio sprendimo įvykdymas ir Įstatymo tikslai gali būti pasiekti neribojant vienos pagrindinių asmens teisių, judėjimo laisvės, garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio. Taigi, LVAT pareiškėjo M. M. F. judėjimo laisvės ribojimo neproporcingumą siejo ne su VSAT priimtu sprendimu sulaikyti užsienietį ar 2023 m. vasario 15 d. teikimu sulaikyti užsienietį, bet su pirmosios instancijos teismo nustatyta priemone, kuri nebuvo būtina.

39. Iš LVAT 2023 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1504-1188/2023 matyti, kad LVAT pareiškėjo S. K. judėjimo laisvės ribojimo neproporcingumą siejo ne su VSAT priimtais sprendimais sulaikyti užsienietį ar 2023 m. vasario 15 d. teikimu dėl sulaikymo, bet su pirmosios instancijos teismo nustatyta priemone, kuri nebuvo būtina.

40. Tačiau, kaip jau buvo minėta, vėlesnis pareiškėjų elgesys parodė, kad abu pareiškėjai turėjo tikslą pabėgti ir išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę.

41. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad įvertinęs bylos faktines aplinkybes, galiojantį reglamentavimą, nenustatyta neteisėtų VSAT veiksmų, galėjusių nulemti neproporcingą pareiškėjų laisvės apribojimą laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. kovo 9 d. Nenustačius valstybės institucijos – VSAT neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo ir spręsti valstybės deliktinės atsakomybės klausimo.

42. Teismas akcentavo, kad ginčo atveju pareiškėjai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jų patirtą neturtinę žalą. Be to, nepagrindė prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumos dydžio. Pareiškėjai, žinodami, kad jų atžvilgiu yra priimti Migracijos departamento sprendimai išsiųsti užsieniečius į kilmės valstybę, negalėjo tikėtis likti ir dirbti Lietuvoje.

43. Pareiškėjai nurodė, kad dėl neteisėtų VSAT veiksmų negalėdami vykdyti darbo funkcijų atitinkamai 13 ir 15 darbo dienų, jie patyrė atitinkamai 819,40 Eur ir 889,84 Eur nuostolius. Dėl šių argumentų teismas pažymėjo, kad 2023 m. vasario 13 d. pareiškėjai buvo sulaikyti 21 val. 15 min. ir ne ilgiau kaip 48 valandoms, o teismo sprendimai paskirti pareiškėjams alternatyvią sulaikymui priemonę buvo priimti 2023 m. vasario 15 d. Pažymėtina ir tai, kad VSAT atstovė pateikė išrašą, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų apie pareiškėją M. M. F. nėra.

44. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai nepagrindė turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo, iš bylos medžiagos nebuvo nustatyta neteisėtų VSAT veiksmų, galėjusių lemti neproporcingą pareiškėjų laisvės apribojimą laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. kovo 9 d. Todėl tiek pareiškėjo M. M. F., tiek S. K. prašymai atmestini kaip nepagrįsti.

45. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų prašymai netenkinami, jie neįgijo ir teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 46. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

47. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

47.1. Teismas turėtų vadovautis LVAT įsiteisėjusiame sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjų laisvė buvo ribojama neteisėtai.

47.2. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nors LVAT pripažino pareiškėjų laisvės apribojimą nepagrįstu ir neteisėtu, valstybei nekyla atsakomybė atlyginti žalą, kadangi apribojimo teisėtumas buvo patvirtintas panaikintais pirmosios instancijos teismo sprendimais, pažeidė pareiškėjų teisę į teisingą teismą ir veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

47.3. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad negali pateikti individualias moralines kančias patvirtinančių įrodymų, nes Užsieniečių registracijos centre nebuvo teikiama psichologinė pagalba, o neturintiems asmens kodo pareiškėjams neteikiamos privalomojo sveikatos draudimo paslaugos.

47.4. Pareiškėjams laisvės apribojimas sukėlė ir pagilino nesaugumą, nepasitikėjimą visuomene ir valstybės institucijomis, bendravimo galimybių apribojimą, lėmė darbo ir gyvenamosios vietos praradimą, sukėlė psichologines kančias ir baimę dėl savo ateities. Šie pareiškėjų dvasiniai išgyvenimai ir fizinės kančios yra tiesioginė neteisėtų Lietuvos valstybės institucijų juos sulaikant ir apribojant judėjimo laisvę, veiksmų pasekmė. Neteisėtai sulaikyti pareiškėjai, netekę darbo ir gyvenamosios vietos išvyko iš Lietuvos bėgdami nuo tolesnio nepagrįsto valstybės institucijų persekiojimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjai sieja su, jų vertinimu, neteisėtais Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų veiksmais, ribojant jų laisvę laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. kovo 9 d.

49. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta visų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų valstybės atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų sulaikymas ir vėlesnis laisvės ribojimas buvo vykdomi Valstybės sienos apsaugos tarnybai veikiant teisės aktų nustatyta tvarka, įgyvendinant Migracijos departamento ir teismų sprendimus bei remiantis tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis pagrįstai vertinti pareiškėjų nebendradarbiavimo, slapstymosi ir išsiuntimo vengimo rizikas. Dėl šių priežasčių VSAT veiksmai nepripažinti neteisėtais CK 6.271 straipsnio prasme.

50. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimais konstatuotas judėjimo laisvės ribojimo neproporcingumas buvo siejamas ne su Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiksmais, o su pirmosios instancijos teismo paskirta alternatyvia priemone, kuri konkrečiomis aplinkybėmis nebuvo būtina. Todėl vien šis konstatavimas savaime nesudaro pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti. Be to, pareiškėjai neįrodė realios turtinės ar neturtinės žalos atsiradimo bei priežastinio ryšio su konkrečiais neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, o jų vėlesnis pasišalinimas iš Lietuvos patvirtino institucijų vertintų rizikų pagrįstumą.

51. Apeliaciniame skunde pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nors įsiteisėjusiais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimais buvo konstatuotas jų laisvės ribojimo neteisėtumas. Pareiškėjų vertinimu, šie sprendimai turi prejudicinę ir res judicata galią ir negalėjo būti kvestionuojami nagrinėjant žalos atlyginimo bylą. Jie nurodo, kad neteisėtas laisvės apribojimas savaime sukuria teisę į kompensaciją pagal CK 6.271 straipsnį ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 5 dalį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo papildomų individualių neturtinės žalos įrodymų, nors žalos dydžio nustatymas yra teismo diskrecija, grindžiama teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

52. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2023 m. vasario 13 d. sprendimais Nr. 23S16138 ir Nr. 23S16139 buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų iki 2023 m. vasario 15 d.

53. Vėliau Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. vasario 15 d. sprendimais bylose A20.-114-617/2023 ir A20.-116-617/2023 patenkino Pabradės užsieniečių registracijos centro teikimus ir nutarė taikyti pareiškėjams M. M. F. ir S. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. kovo 16 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinius skundus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 9 d. sprendimais bylose A-1503-1047/2023 ir A-1504-1188/2023 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimus panaikino, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimus atmetė.

54. Taigi, pareiškėjų laisvė laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. vasario 15 d. buvo apribota Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimais, o laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2023 m. kovo 9 d. – teismo sprendimais.

55. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi nurodė, kad nors atsakovo Lietuvos valstybės atstovu pareiškėjai nurodo Valstybės sienos apsaugos tarnybą, tačiau iš skundo turinio nėra aišku, kokio subjekto (Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar teismo, taikiusio pareiškėjams alternatyvią sulaikymui priemonę) veiksmai, pareiškėjų vertinimu, jiems sukėlė žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti šioje byloje. Teismas, be kita ko, pasiūlė pareiškėjams pateikti papildomus paaiškinimus, nurodant kokio konkretaus subjekto ir kokie konkretūs neteisėti veiksmai galimai sukėlė pareiškėjams turtinę ir neturtinę žalą.

56. Pareiškėjams pateikus patikslintą skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjų patikslinto skundo dalis dėl neteisėtais teismo veiksmais sukeltos žalos yra nagrinėtina bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme. Todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjų patikslinto skundo dalį dėl teismo neteisėtais veiksmais kilusios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ši teismo nutartis įsiteisėjo. Taigi, teismo veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2023 m. kovo 9 d. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl pareiškėjų reikalavimų

57. Apeliantai teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimai, kuriais konstatuotas jų laisvės ribojimo neteisėtumas, turi prejudicinę reikšmę bei res judicata galią ir todėl nagrinėjant žalos atlyginimo bylą negalėjo būti iš naujo kvestionuojami.

58. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir ištyręs byloje esančius įrodymus, su apeliaciniu skundu šioje dalyje sutinka iš dalies. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 9 d. sprendimais administracinėse bylose Nr. A-1504-1188/2023 ir Nr. A-1503-1047/2023 tiesiogiai nesprendė dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2023 m. vasario 13 d. sprendimų Nr. 23S16138 ir Nr. 23S16139 teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau šiuose sprendimuose buvo vertintos tos pačios faktinės aplinkybės, kurios sudarė pagrindą tiek minėtiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimams, tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimams priimti.

59. Tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2023 m. vasario 13 d. sprendimai, tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimai faktiškai rėmėsi tomis pačiomis faktinėmis prielaidomis: kad prieglobsčio procedūra buvo baigta, sprendimai galutiniai, užsieniečiams išduoti galiojantys grįžimo dokumentai, artimiausiu metu planuojamas jų išsiuntimas, jie neturi socialinių ar šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, atsisako savanoriškai išvykti ir egzistuoja jų pasišalinimo rizika.

60. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimų, teismas užsieniečių situaciją vertino kompleksiškai, pažymėdamas, kad nagrinėjamoje byloje turi būti įvertinta, ar nurodytos išsiuntimo aplinkybės yra įrodytos ir ar jos sudaro pakankamą pagrindą riboti asmens judėjimo laisvę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1504-1188/2023 25 punktą).

61. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimuose konstatuota, kad nebuvo nustatyta ypatingų aplinkybių, dėl kurių pritaikyti užsieniečių judėjimo laisvės apribojimai galėtų būti laikomi neabejotinai būtinais ir proporcingais siekiamam tikslui – užsieniečių išsiuntimo procedūrų pabaigai užtikrinti. Teismo nuomone, Valstybės sienos apsaugos tarnyba neturėjo pakankamo pagrindo tas pačias faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei tai padarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2023 m. vasario 13 d. sprendimai Nr. 23S16138 ir Nr. 23S16139 laikytini nepagrįstais.

62. Be to, iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2023 m. vasario 13 d. sprendimų Nr. 23S16138 ir Nr. 23S16139 turinio bei atsakovo paaiškinimų matyti, kad šiuose sprendimuose nebuvo išsamiai nurodytos visos užsieniečių sulaikymo priežastys, įskaitant aplinkybes, susijusias su gautais kelionės dokumentais ir suplanuotu išsiuntimu. Neišsamus sprendimų motyvavimas lemia išvadą, kad minėti sprendimai yra ne tik nepagrįsti, bet ir neteisėti. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiksmai buvo teisėti, negali būti laikoma pagrįsta.

63. Nustačius Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiksmų neteisėtumą, spręstina dėl žalos buvimo fakto. Tačiau pirmosios instancijos teismas neištyrė byloje esančių įrodymų ir nevertino, ar dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiksmų, priimant 2023 m. vasario 13 d. sprendimus ir teikiant teikimus teismui, užsieniečiai patyrė neturtinę žalą, taip pat nepadarė dėl to jokių motyvuotų išvadų.

64. Taip pat pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė galimos turtinės žalos buvimo faktą ir jos dydį. Byloje esantys įrodymai yra prieštaringi: pareiškėjai teigia, kad dirbo ir gavo darbo užmokestį, tačiau iš kitų byloje esančių duomenų, įskaitant Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovės pateiktą informaciją, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų apie pareiškėją M. M. F. nėra, matyti priešingos aplinkybės.

65. Atsižvelgiant į tai, byloje būtina išsiaiškinti abiejų užsieniečių faktinę darbo situaciją, įvertinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis dėl jų darbo užmokesčio, išreikalauti iš darbdavio darbo užmokesčio mokėjimą patvirtinančius buhalterinius dokumentus, leidimus įdarbinti užsieniečius bei nustatyti, ar darbo sutartys faktiškai buvo vykdomos. Taip pat spręstina, ar darbas buvo atliekamas teisėtai, ar nelegaliai, ir ar dėl to pareiškėjai patyrė turtinę žalą bei koks galėtų būti jos dydis.

66. Pirmosios instancijos teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, buvo padarytas proceso teisės pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis). Šis pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl egzistuoja pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

67. Pareiškėjai prašo iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus tai, kad byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų M. M. F. ir S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan