2021-04-21 Nr. AB-8263-3-61-3-02855-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-264-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02855-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 56

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „PHE LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (po reorganizacijos – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba), uždarosioms akcinėms bendrovėms „KJ 220“, „PPR Investicijos“ bei „PHE LT“ (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (po reorganizacijos – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba), uždaroji akcinė bendrovė „Baltpool“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ bei Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos) dėl administracinių aktų panaikinimo ir nepagrįstai išmokėtų lėšų grąžinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2018 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydamas:

1. panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. gegužės 23 d. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „KJ 220“ išduotas Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymas Nr. 17ĮP2-181400, Nr. 17ĮP2-181392, Nr. 17ĮP2-181397, Nr. 17ĮP2-181396 ir Nr. 17ĮP-181387;

2. panaikinti Inspekcijos 2017 m. gegužės 22 d. UAB „PPR Investicijos“ išduotą Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 17ĮP2-181394;

3. panaikinti Inspekcijos 2017 m. birželio 1 d. UAB „KJ 220“ išduotus leidimus gaminti elektros energiją Nr. L-1139, Nr. L-1138, Nr. L-1137, Nr. L-1135;

4. panaikinti Inspekcijos 2017 m. lapkričio 30 d. UAB „PHE LT“ išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1444;

5. panaikinti Inspekcijos 2017 m. birželio 1 d. UAB „PPR Investicijos“ išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1134;

6. priteisti iš UAB „KJ 220“ Lietuvos Respublikos naudai 221 029,35 Eur viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojant UAB „KJ 220“ grąžinti nurodytą sumą į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“;

7. priteisti iš UAB „PHE LT“ Lietuvos Respublikos naudai 28 757,34 Eur VIAP lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant UAB „PHE LT“ grąžinti nurodytą sumą į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“;

8. priteisti iš UAB „PPR Investicijos“ Lietuvos Respublikos naudai 54 706,79 Eur VIAP lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant UAB „PPR Investicijos“ grąžinti nurodytą sumą į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo pareiškimą, t. y. panaikino Inspekcijos 2017 m. birželio 1 d. UAB „KJ 220“ išduotus leidimus gaminti elektros energiją Nr. L-1139, Nr. L-1138, Nr. L-1137 ir Nr. L-1135, 2017 m. lapkričio 30 d. UAB „PHE LT“ išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1444 bei 2017 m. birželio 1 d. UAB „PPR Investicijos“ išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1134, priteisė iš UAB „KJ 220“ Lietuvos Respublikos naudai 221 029,35 Eur VIAP lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš UAB „PHE LT“ – 28 757,34 Eur VIAP lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš UAB „PPR Investicijos“ – 54 706,79 Eur VIAP lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant šias bendroves grąžinti nurodytas sumas į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“, taip pat nutraukė administracinę bylą dėl reikalavimų panaikinti Inspekcijos 2017 m. gegužės 23 d. UAB „KJ 220“ išduotas Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymas Nr. 17ĮP2-181400, Nr. 17ĮP2-181392, Nr. 17ĮP2-181397, Nr. 17ĮP2-181396 ir Nr. 17ĮP-181387 bei 2017 m. gegužės 22 d. UAB „PPR Investicijos“ išduotą Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 17ĮP2-181394, netenkino Inspekcijos ir UAB „KJ 220“ prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. spalio 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovų Inspekcijos, UAB „KJ 220“, UAB „PPR Investicijos“ bei UAB „PHE LT“ (toliau kartu – ir Bendrovės) apeliacinius skundus, 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltpool“ 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą išduoti vykdomuosius raštus dėl VIAP lėšų išieškojimo iš skolininkų UAB „KJ 220“, UAB „PPR Investicijos“ ir UAB „PHE LT“.

Atsakovai UAB „KJ 220“, UAB „PPR Investicijos“ bei UAB „PHE LT“ 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą dėl 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimo vykdymo sustabdymo ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Atsakovai UAB „KJ 220“, UAB „PPR Investicijos“ bei UAB „PHE LT“ 2020 m. lapkričio 18 d. pateikė patikslintą prašymą, kuriame prašė išdėstyti 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimo vykdymą taip: nustatyti, kad UAB „KJ 220“, UAB „PPR Investicijos“ bei UAB „PHE LT“ sumoka į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“, teismo sprendimu priteistas pinigų sumas per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 1 d., ne vėliau nei iki kiekvieno mėnesio 30-tos dienos sumokant:

i) UAB „KJ 220“ – 40 000 Eur, o paskutinį mokėjimo mėnesį – likusią mokėtiną sumą (įskaitant procesines palūkanas); ii) UAB „PPR Investicijos“ – 10 000 Eur, o paskutinį mokėjimo mėnesį – likusią mokėtiną sumą (įskaitant procesines palūkanas); iii) UAB „PHE LT“ – 5 000 Eur, o paskutinį mokėjimo mėnesį – likusią mokėtiną sumą (įskaitant procesines palūkanas). Atsakovai, grįsdami savo prašymą, pažymėjo, jog iš jų priteistos didelės pinigų sumos, Covid-19 pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas neigiamai paveikė Bendrovių finansinę situaciją, sutrikdė valstybės įstaigų darbą.

Be to, įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, atsakovai nebeturi galimybės vykdyti / vystyti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių veiklos tol, kol nebus gauti nauji leidimai gaminti elektros energiją. AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovus informavo, jog nuo 2020 m. spalio 28 d. nebesupirks atsakovų vėjo jėgainėse pagamintos ir į tinklus patiektos elektros energijos. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių yra pagrindinė atsakovų veikla, dėl teismo sprendimo sutriko atsakovų apyvartinių lėšų srautas.

Atsakovai kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (toliau – ir Taryba), prašydami išduoti leidimus plėtoti elektros gamybos pajėgumus bei gaminti elektros energiją jų jėgainėse, tačiau Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2020 m. lapkričio 17 d. informavo juos apie atsisakymą išduoti atsakovams prašomus leidimus, nurodydama, jog atsakovai privalo iš naujo atlikti teisės aktuose išvardytus veiksmus, kurie jau buvo atlikti prieš išduodant minėtu teismo sprendimu panaikintus leidimus (pvz., gauti ir pateikti tinklų operatoriaus išduotas elektrinės išankstines prijungimo prie energetikos tinklų sąlygas, pasirašyti ir pateikti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimo protokolą, gauti reikiamus Lietuvos kariuomenės patvirtinimus, išbandyti elektros gamybos įrenginius).

Atsakovų nuomone, elektros energijos gamyba jiems priklausančiose jėgainėse galėtų būti atnaujinta ne anksčiau nei 2021 m. vasarą. Atsakovai paaiškino, jog viena iš pagrindinių UAB „KJ 220“ veiklų yra nekilnojamojo turto nuoma / subnuoma verslo subjektams, tačiau ši veikla taip pat sutriko dėl įvesto karantino (didelė dalis nuomininkų nutraukė arba nebepratęsė nuomos santykių, bendrovė faktiškai neturi naujų nuomininkų, jos skolininkai laiku nevykdo savo finansinių įsipareigojimų). UAB „KJ 220“ įtraukta į sąrašą įmonių, kurioms taikomos mokestinės pagalbos priemonės, t. y.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jau yra pripažinusi Covid-19 šiai bendrovei sukeltas neigiamas pasekmes. Šiuo metu valstybiniu mastu susiklosčiusi situacija yra neeilinė ir itin sudėtinga, todėl finansinės verslo subjektų prievolės turėtų būti vykdomos protingumo ir teisingumo principus atitinkančia modifikuota tvarka.

Atsakovas Taryba atsiliepime į UAB „KJ 220“, UAB „PPR Investicijos“ bei UAB „PHE LT“ 2020 m. lapkričio 5 d. prašymą nurodė, jog ji nėra įgaliota administruoti VIAP lėšas, teismo prašė šį prašymą išnagrinėti savo nuožiūra.

Atsakovas Taryba atsiliepime į UAB „KJ 220“, UAB „PPR Investicijos“ bei UAB „PHE LT“ 2020 m. lapkričio 18 d. prašymą prašė netenkinti šio prašymo. Tarybos vertinimu, Bendrovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad joms priklausančių jėgainių veikla galės būti atnaujinta ne anksčiau nei 2021 m. liepos mėn. bei kad dėl Covid-19 plitimo taikomų priemonių yra sutrikusi valstybės įstaigų veikla, todėl jų prašymai išduoti leidimus negalės būti išnagrinėti teisės aktuose nustatytais terminais. Bendrovės nepaaiškino, kokią įtaką 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimo vykdymui gali turėti klausimo dėl naujų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gaminti elektros energiją išdavimo nagrinėjimas. Bendrovės nepateikė įrodymų, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuo 2020 m. spalio 28 d. nebesupirks jų jėgainėse pagamintos ir į tinklus patiektos elektros energijos. Taryba neturėjo duomenų apie tai, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo (2020 m. spalio 28 d.) Bendrovės nebegamina ir į tinklą nebetiekia elektros energijos. Tarybos įsitikinimu, Bendrovės turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą lėšomis, gaunamomis iš kitų sričių, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto nuomos. Taryba pabrėžė, kad iš Bendrovių priteistos lėšos buvo nepagrįstai joms išmokėtos iš valstybės biudžeto, todėl, esant sudėtingai valstybės ekonomikos situacijai dėl Covid-19 pandemijos, šios lėšos turi būti kuo skubiau grąžintos valstybei.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltpool“ atsiliepime į UAB „KJ 220“, UAB „PPR Investicijos“ bei UAB „PHE LT“ prašymą prašė netenkinti šio prašymo, UAB „Baltpool“ išduoti vykdomuosius raštus dėl VIAP lėšų išieškojimo iš Bendrovių; Bendrovių prašymą pripažinus pagrįstu, šį prašymą tenkinti tik iš dalies, t. y. nustatyti aiškų įmokų išdėstymo grafiką ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui (skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio mėn.) bei nurodyti, jog bet koks tokio grafiko vykdymo pažeidimas dėl bet kokių priežasčių yra pagrindas išduoti vykdomuosius raštus dėl teismo sprendimo vykdymo visa apimtimi.

UAB „Baltpool“ pabrėžė, kad elektros energijos vartotojų mokama VIAP kaina (kaip elektros energijos kainos dedamoji) negarantuoja, jog atitinkamą mėnesį surinktų lėšų pakaks atsiskaityti už visas tą mėnesį suteiktas VIAP paslaugas. UAB „Baltpool“, kaip VIAP lėšų biudžeto (fondo) administratorius, 2020 m. sausio–spalio mėnesiais VIAP teikiantiems asmenims išmokėjo 37 379 000 Eur daugiau nei buvo surinkta VIAP lėšų. Minėtą pinigų sumą UAB „Baltpool“ pasiskolino iš komercinių bankų, skolinimosi sąnaudas (palūkanas) kompensuoja visi elektros energijos vartotojai.

Taigi, savalaikis VIAP lėšų mokėjimas / grąžinimas į VIAP lėšų biudžetą ir, atitinkamai, VIAP lėšų biudžeto deficito mažinimas / subalansavimas yra tiesiogiai susijęs su viešuoju (visų elektros energijos vartotojų) interesu. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Bendrovių prašymo patenkinimas pažeistų viešąjį interesą, be to, toks prašymas grindžiamas tik bendro pobūdžio aplinkybių išdėstymu. Bendrovės nepagrindė, kaip konkrečiai karantino režimas paveikė jų turtinę padėtį. Bendrovės visą 2020 m. kovo 14 d.–2020 m. birželio 16 d. karantino laikotarpį (iki 2020 m. spalio 28 d.) vykdė elektros energijos gamybos veiklą, elektros energija buvo iš jų superkama rinkos sąlygomis (nepaisant to, jog jie negavo skatinimo VIAP lėšomis), karantino metu nustatyti ribojimai neturėjo įtakos jų elektros energijos pardavimo pajamoms.

Aplinkybė, kad UAB „KJ 220“ yra įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą nukentėjusių nuo Covid-19 mokesčių mokėtojų sąrašą, nepatvirtina pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nes UAB „KJ 220“ į šį sąrašą buvo įtraukta jai užpildžius supaprastintos formos prašymą, kurio vertinimo metu nebuvo atliekama mokesčių mokėtojo turtinės būklės analizė. Kita vertus, įmonės, kurios dėl karantino metu nustatytų suvaržymų ar draudimų veiklos vykdymui buvo įtrauktos į minėtą sąrašą, nėra atleidžiamos nuo delspinigių mokėjimo ir mokesčių išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus.

Bendrovės savo prašyme nedetalizavo, kokią įtaką karantino režimas turėjo UAB „PHE Lietuva“ ir UAB „PPR Investicijos“. Bendrovės galėjo ir turėjo įvertinti aplinkybę, jog teismas gali priimti jiems nepalankų sprendimą, atsižvelgti į jų veiklai vykdyti būtinų leidimų išdavimo procedūras. UAB „Baltpool“ pastebėjo, kad Bendrovės nepateikė jokių duomenų apie savo faktinę turtinę padėtį, todėl neaišku, kokia jų turto sudėtis, kokių jie turi įsipareigojimų ir kt. Dėl šios priežasties neįmanoma objektyviai įvertinti, ar Bendrovės gali teismo sprendimą įvykdyti dabar arba ateityje.

Šiuo metu taip pat dar nėra aišku, ar Bendrovėms pavyks gauti pageidaujamus leidimus. UAB „Baltpool“ manė, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, Bendrovės gali imtis veiksmų, siekdamas teismo sprendimo įvykdymą padaryti neįmanomu, pavyzdžiui, mažinti savo turto sudėtį, didinti turimus įsipareigojimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo neatmeta galimybės su Bendrovėmis sudaryti taikos sutartį, jiems pateikus adekvačias teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo priemones.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi tenkino UAB „KJ 220“, UAB „PPR Investicijos“ bei UAB „PHE LT“ 2020 m. lapkričio 18 d. prašymą, t. y. nustatė, kad:

1. UAB „KJ 220“ privalo grąžinti 221 029,35 Eur VIAP lėšų į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“, tokia tvarka:

1.1. ne vėliau negu iki 2021 m. liepos 31 d. – 40 000 Eur,

1.2. ne vėliau negu iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 40 000 Eur,

1.3. ne vėliau negu iki 2021 m. rugsėjo 30 d. – 40 000 Eur,

1.4. ne vėliau negu iki 2021 m. spalio 31 d. – 40 000 Eur,

1.5. ne vėliau negu iki 2021 m. lapkričio 30 d. – 40 000 Eur,

1.6. ne vėliau negu iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 21 029,35 Eur;

2. UAB „KJ 220“ Lietuvos Respublikos naudai privalo mokėti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (221 029,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tačiau ne vėliau negu iki 2021 m. gruodžio 31 d.;

3. UAB „PPR Investicijos“ privalo grąžinti 54 706,79 Eur VIAP lėšų į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“, tokia tvarka:

3.1. ne vėliau negu iki 2021 m. liepos 31 d. – 10 000 Eur,

3.2. ne vėliau negu iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 10 000 Eur,

3.3. ne vėliau negu iki 2021 m. rugsėjo 30 d. – 10 000 Eur,

3.4. ne vėliau negu iki 2021 m. spalio 31 d. – 10 000 Eur,

3.5. ne vėliau negu iki 2021 m. lapkričio 30 d. – 10 000 Eur,

3.6. ne vėliau negu iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 4 706,79 Eur;

4. UAB „PPR Investicijos“ Lietuvos Respublikos naudai privalo mokėti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (54 706,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tačiau ne vėliau negu iki 2021 m. gruodžio 31 d.;

5. UAB „PHE LT“ privalo grąžinti 28 757,34 Eur VIAP lėšų į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“, tokia tvarka:

5.1. ne vėliau negu iki 2021 m. liepos 31 d. – 5 000 Eur,

5.2. ne vėliau negu iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 5 000 Eur,

5.3. ne vėliau negu iki 2021 m. rugsėjo 30 d. – 5 000 Eur,

5.4. ne vėliau negu iki 2021 m. spalio 31 d. – 5 000 Eur,

5.5. ne vėliau negu iki 2021 m. lapkričio 30 d. – 5 000 Eur,

5.6. ne vėliau negu iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 3 757,34 Eur;

6. UAB „PHE LT“ Lietuvos Respublikos naudai privalo mokėti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (28 757,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tačiau ne vėliau negu iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi iš dalies tenkino UAB „Baltpool“ atskirąjį skundą ir panaikino 2020 m. gruodžio 2 d. teismo nutarties dalį, kuria tenkintas UAB „KJ 220“ ir UAB „PHE LT“ prašymas dėl 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, grąžino šį prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT konstatavo, kad UAB „PPR Investicijos“ įvykdė 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimą, t. y. grąžino 54 706,79 Eur sumą ir 6 246,66 Eur palūkanas į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą. LVAT, vertindamas skundžiamos nutarties dalį dėl UAB „KJ 220“ ir UAB „PHE LT“, pažymėjo, jog nutartyje nepasisakyta dėl atsiliepimuose į prašymą išdėstytų nesutikimo su teismo sprendimo vykdymo išdėstymu argumentų ir remiamasi iš esmės tik Bendrovių argumentu, kad dėl Covid-19 pandemijos jų veikla buvo apribota, sumažėjo pajamos. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad virusinės infekcijos Covid-19 plitimas ir visoje šalyje paskelbtas karantino režimas negali būti savaime vertinami kaip išimtinės aplinkybės teismų praktikos dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir atidėjimo kontekste. Karantino režimas paveikė visas proceso šalis, todėl vadovaujantis vien šiuo motyvu suteikti prioritetą tik vienos šalies interesams, nukrypstant nuo nustatytos sprendimų vykdymo tvarkos, būtų nepagrįsta ir neteisinga. Nors UAB „KJ 220“ yra įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo Covid-19, sąrašą, tačiau nei UAB „KJ 220“, nei UAB „PHE LT“ kartu su prašymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nepateikė įrodymų, patvirtinančius ne tik faktą, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių jų finansinė padėtis pablogėjo, bet ir aplinkybes, jog jų padėtis yra tokia sudėtinga, kad priteistos skolos mokėjimo neišdėstymas sukeltų joms itin sunkias pasekmes. UAB „KJ 220“ įrodymus apie gaunamų pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos / subnuomos sumažėjimą pateikė tik su atsiliepimu į atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismas taip pat niekaip neargumentavo teismo sprendimo vykdymo išdėstymo nuo 2021 m. liepos mėnesio.

Atsakovas Taryba 2021 m. vasario 24 d. rašte teismui nurodė jau pateikusi visus turimus įrodymus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltpool“ 2021 m. vasario 24 d. rašte papildomai nurodė, kad UAB „KJ 220“ 2021 m. sausio 14 d. įgijo bankrutuojančios įmonės statusą, 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimu priteista 221 029,35 Eur (neįskaitant procesinių palūkanų) sudaro 3,6886 proc. visų bendrovės įsiskolinimų. UAB „Baltpool“ yra pateikęs nemokumo administratoriui savo finansinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB „KJ 220“. Jis manė, kad byloje išduotų vykdomųjų raštų panaikinimas ir teismo sprendimo vykdymo nepagrįstas išdėstymas turėjo tiesioginę neigiamą įtaką galimybei įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Atsakovas UAB „PHE LT“ 2021 m. vasario 25 d. raštu teismą informavo, kad bendrovės įsiskolinimas siekia 132 372,04 Eur.

Atsakovas UAB „PHE LT“ 2021 m. vasario 25 d. pateikė teismui papildomus dokumentus. Tvirtino, kad šiuo atveju egzistuoja neabejotinas teisinis bei faktinis pagrindas visiškai tenkinti prašymą išdėstyti 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimo vykdymą (UAB „KJ 220“ ir UAB „PHE LT“ atžvilgiu). UAB „PHE LT“ pakartojo, jog nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Bendrovės nebeturi galimybės vykdyti / vystyti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių veiklą bei gauti pajamas iš šios veiklos tol, kol nebus gauti nauji leidimai.

Teismui jau anksčiau buvo pateikti detalūs duomenys apie kiekvienos iš Bendrovių pajamas, gaunamas iš elektros energijos gamybos jėgainėse veiklos, todėl jie nebuvo su prašymu teikiami pakartotinai. Kartu su 2018 m. rugsėjo 14 d. atskiruoju skundu teismui buvo pateiktos detalios buhalterinės pažymos, atspindinčios, be kita ko, Bendrovių pajamas iš jėgainėse pagamintos elektros energijos. Kartu su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog Bendrovės siekia kuo skubiau atnaujinti elektros energijos gamybos jėgainėse veiklą, pavyzdžiui, kreipėsi į Tarybą dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gaminti elektros energiją jėgainėse išdavimo.

Byloje esantys dokumentai patvirtina Bendrovių teiginius apie tikėtiną elektros energijos gavybos atnaujinimo datą. UAB „PHE LT“ pažymėjo, kad Taryba iki šiol nėra jai išdavusi leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (nepaisant to, jog bendrovė yra pateikusi Tarybai visus būtinus dokumentus, nuo prašymo išduoti leidimą praėjo daugiau nei 3 mėnesiai), todėl bendrovė net negali kreiptis dėl leidimo gaminti elektros energiją gavimo. Dėl Tarybos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus UAB „PHE LT“ patiria žalą ir neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimą.

Bendrovių prašymo tenkinimas būtų naudingas VIAP lėšų administratoriui, nes, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, padidėtų jo įvykdymo tikimybė, todėl tokio prašymo patenkinimas neprieštarautų viešajam interesui. UAB „PHE LT“ atkreipė dėmesį ir į tai, kad elektros energetikos sektoriaus VIAP biudžetas kasmet sudaro 100–150 mln. Eur, todėl iš Bendrovių priteista suma (iš viso 304,493,48 Eur) sudaro tik nežymią biudžeto dalį, UAB „PPR Investicijos“ jau yra sumokėjusi iš jos priteistą sumą, todėl teismo sprendimo neatidėliotinas įvykdymas neturėtų esminės reikšmės siekiant UAB „Baltpool“ akcentuojamų tikslų, t. y.

VIAP lėšų biudžeto deficito subalansavimo.

Atsakovas UAB „KJ 220“ 2021 m. vasario 25 d. raštu teismą informavo, jog UAB „KJ 220“ 2021 m. sausio 14 d. įgijo bankrutuojančios įmonės teisinį statusą. 2021 m. sausio 14 d. balanso duomenimis, bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 5 986 749 Eur.

Atsakovas UAB „PHE LT“ 2021 m. kovo 2 d. pateikė teismui papildomus dokumentus bei paaiškinimus. Nurodė, kad Taryba planavo 2021 m. kovo 1 d. posėdyje atsisakyti išduoti Bendrovėms leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus jiems priklausančiose vėjo jėgainėse, tačiau galiausiai nepriėmė jokio galutinio sprendimo.

Atsakovas Taryba 2021 m. kovo 3 d. pateikė teismui papildomus dokumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovų UAB „KJ 220“ ir UAB „PHE LT“ 2020 m. lapkričio 18 d. prašymo dėl 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir / ar išdėstymo, išduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Baltpool“ vykdomuosius raštus UAB „KJ 220“ ir UAB „PHE LT“ skoloms išieškoti.

Teismas, spręsdamas dėl galimybės išdėstyti teismo sprendimo vykdymą UAB „KJ 220“, atkreipė dėmesį į LVAT 2021 m. vasario 10 d. nutartyje padarytas išvadas, jog tokios aplinkybės kaip virusinės infekcijos Covid-19 plitimas ir visoje šalyje paskelbtas karantino režimas, kuris neigiamai paveikė ir Bendrovių finansinę padėtį, kurios yra visuotinai pripažintos ir neįrodinėtinos bei kurios vertintinos kaip itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui, negali būti savaime vertinamos kaip išimtinės aplinkybės teismų praktikos dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir atidėjimo kontekste. Nors Covid-19 pandemija ir dėl jos visoje šalies teritorijoje įvestas karantino režimas bei jo sąlygoti įvairūs draudimai ir apribojimai neabejotinai daugiau ar mažiau palietė daugumą ūkio subjektų, tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Karantinas ne visas verslo sritis, fizinių bei juridinių asmenų turtinę padėtį paveikė neigiamai, o tai, jog dėl šalyje paskelbto karantino valstybės institucijos taiko mokestines lengvatas bei mokėjimo atidėjimus, nepatvirtina ūkio subjekto sunkios turtinės padėties. Karantino režimas paveikė visas proceso šalis, todėl vadovaujantis vien šiuo motyvu suteikti prioritetą tik vienos šalies interesams, nukrypstant nuo nustatytos sprendimų vykdymo tvarkos, būtų nepagrįsta ir neteisinga. Nors UAB „KJ 220“ yra įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo Covid-19, sąrašą, tačiau bendrovė kartu su prašymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ne tik faktą, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių jos finansinė padėtis pablogėjo, bet aplinkybes, jog jos padėtis yra tokia sudėtinga, kad priteistos skolos mokėjimo neišdėstymas sukeltų jai itin sunkias pasekmes.

Teismas pažymėjo, kad UAB „KJ 220“ savo teiginiams, jog dėl leidimų panaikinimo teismo sprendimu nutrūko pajamų gavimas iš elektros energijos gamybos, dėl pandemijos sumažėjo pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos, pagrįsti pateikė 2020 m. gruodžio 23 d. pažymą apie pajamas iš nuomos už 2020 m. sausio – lapkričio mėn. (jos krito nuo 45 269 Eur iki 31 692 Eur) bei 2020 m. gruodžio 23 d. pažymą apie pajamas iš elektros energijos gamybos už 2019 m. lapkričio – 2020 m. lapkričio mėn. (jos krito nuo 14 623,18 Eur iki 0 Eur) (per metus iš elektros energijos gamybos UAB „KJ 220“ gaudavo virš 100 000 Eur pajamų (be VIAP lėšų)). Taigi, atsakovas pagrindė, kad jo pajamos stipriai sumažėjo. Teismas, atsakydamas į UAB „Baltpool“ ir Tarybos argumentą, kad VIAP lėšų biudžeto deficito mažinimas (subalansavimas) yra tiesiogiai susijęs su viešuoju visų elektros energijos vartotojų interesu, akcentavo, jog administraciniai teismai sprendžia dėl įmokų ar net priteisia įmokas, susijusias su viešuoju interesu (mokesčius, rinkliavas, projektinės paramos viešiesiems tikslams įmokas, socialinio draudimo įmokas ir pan.), todėl nėra pagrindo teigti, kad priteistoms VIAP lėšoms negalėtų būti taikomas teismo sprendimo atidėjimo ir / ar išdėstymo institutas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „KJ 220“ 2021 m. sausio 14 d. įgijo bankrutuojančios įmonės statusą, bendrovės teiginius apie naujų leidimų elektros energijos gamybai gavimą pripažino nepatikimais. Kadangi byloje nėra duomenų, jog ateityje UAB „KJ 220“ turtinės padėtis pagerės, nuspręsta netenkinti jo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo.

Teismas, spręsdamas dėl galimybės išdėstyti teismo sprendimo vykdymą UAB „PHE LT“, pastebėjo, kad bendrovė pateikė duomenis apie savo pajamas 2019 metais (164 228 Eur) ir 2020 metais (98 088 Eur), taip pat informaciją, jog ji neturi nekilnojamojo turto, 2021 m. vasario 25 d. jos įsiskolinimai sudarė 132 372,04 Eur. UAB „PHE LT“ taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ji nuo pat 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo (2020 m. spalio 28 d.) siekia gauti naują leidimą elektros energijos gamybai (2020 m. lapkričio 3 d. pateikė prašymą Tarybai), gavo tam banko garantiją. Kita vertus, Tarybos teigimu, UAB „PHE LT“ nevisiškai sutvarkė būtinus dokumentus pilnai nesusitvarkė dokumentų (dokumentuose atsispindi galimybė gaminti 250 kW, o ne 350 kW). Teismas sutiko su UAB „PHE LT“ pozicija, kad jos prašymas išduoti naują leidimą svarstomas ganėtinai ilgai. Pažymėta, kad Taryba 2020 m. gruodžio 22 d. faktinių aplinkybių patikrinimo akte Nr. KFAA-352 nustatė, kad vėjo jėgainė faktiškai egzistuoja, o bendrovės įsiskolinimas yra užtikrintas netesybomis (5 proc. metinėmis palūkanomis). Teismas padarė išvadą, kad dabartinė UAB „PHE LT“ turtinė padėtis yra sunki, ji galbūt nėra pajėgi iš karto sumokėti įsiskolinimą, tačiau byloje nėra patikimų duomenų, jog ateityje jos turtinės padėtis pagerės (be kita ko, Taryba iki šiol nepriėmė bendrovei palankaus net tarpinio sprendimo), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo netenkintinas.

III. Atsakovas UAB „PHE LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti UAB „PHE LT“ ir UAB „KJ 220“ prašymą išdėstyti 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimo vykdymą, t. y. išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsakovų nurodytu būdu.

UAB „PHE LT“ mano, kad skundžiama nutartis priimta visapusiškai ir objektyviai neįvertinus reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai pritaikius teisės normas, nutarties motyvai yra prieštaringi. Pažymi, kad dėl 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimo, kuriuo panaikintas bendrovei išduotas leidimas gaminti elektros energiją, ji neteko galimybės iš šios veiklos gauti pajamas. Logiška, kad, atnaujinus elektros energijos gamybos veiklą UAB „PHE LT“ priklausančioje vėjo jėgainėje, jos veikla pagerės, tai patvirtina ir byloje esantys dokumentai. Teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog Bendrovių gaunamos pajamos iš elektros energijos gamybos veiklos (be VIAP lėšų) sudaro reikšmingą jų pajamų dalį. Teismas pripažino, kad UAB „PHE LT“ nuosekliai ir intensyviai siekia atnaujinti elektros energijos gamybos veiklą, tačiau Taryba nepagrįstai ilgai atidėlioja leidimų išdavimo klausimo sprendimą. Teismo pozicija dėl įrodymų apie bendrovės finansinės būklės pagerėjimą ateityje nebuvimą prieštarauja anksčiau nutartyje teismo padarytoms išvadoms. Bendrovių pateikti dokumentai patvirtina ir aplinkybę, jog jos yra inicijavusios naujų leidimų gaminti elektros energiją jėgainėse procesą, ir jų preliminarius skaičiavimus, kada elektros energijos gavyba galėtų būti atnaujinta. UAB „PHE LT“ nesutinka su teismo vertinimu, jog vien dėl to, kad UAB „KJ 220“ yra įgijusi bankrutuojančios įmonės statusą, jos argumentai dėl naujų leidimų elektros energijos gamybai gavimo laikytini nepatikimais, kadangi teisės aktai neįtvirtina draudimų / ribojimų gaminti elektros energiją juridiniam asmeniui, įgijusiam bankrutuojančiojo statusą. UAB „PHE LT“ pakartoja, kad jos ir UAB „KJ 220“ grąžintinų VIAP lėšų dalis bendrame VIAP lėšų biudžete sudaro nereikšmingą dalį, šios sumos grąžinimas dalis neturės juntamos neigiamos įtakos viešajam interesui. Prievolė nedelsiant įvykdyti teismo sprendimą galėtų lemti UAB „PHE LT“ nemokumą ir galbūt pabaigą, tokiu atveju teismo priteista suma išvis nebūtų grąžinta.

Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti UAB „PHE LT“ atskirąjį skundą.

Taryba pakartoja anksčiau išdėstytus argumentus, be kita ko, jog byloje nėra duomenų apie jos veiklos sutrikimus ar kitokius apribojimus dėl Covid-19 pandemijos; byloje nėra duomenų apie būsimų Tarybos sprendimų dėl leidimų išdavimo įtaką 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimo vykdymui; Bendrovės yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurie gali generuoti pajamas užsiimdami kitokia komercine veikla (pvz., nekilnojamojo turto nuoma); teismo sprendimo įvykdymas yra susijęs su viešojo intereso užtikrinimu. Paaiškina, kad UAB „PHE LT“ prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus šiuo metu dar vis nagrinėjamas, šalinamos abejonės dėl jos pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumo (be kita ko, UAB „PHE LT“ pateikti duomenys yra prieštaringi, nes jie atspindi bendrovės galimybę gaminti elektros energiją 250 kW, o ne, kaip tvirtina bendrovė, 350 kW galios elektros energijos gamybos įrenginiuose). Taryba 2021 m. kovo 18 d. posėdyje nutarė atsisakyti išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus UAB „KJ 220“.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti UAB „PHE LT“ atskirąjį skundą.

Pareiškėjo įsitikinimu, tenkinus prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir nesant pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, kyla rizika, jog visiems elektros energijos vartotojams svarbaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas. Šiuo metu jau pradėta UAB „KJ 220“ bankroto procedūra. Pastebėta, kad nuo administracinės bylos nagrinėjimo pradžios iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (2020 m. spalio 28 d.) praėjo daugiau nei dveji metai, UAB „PHE LT“ turėjo teisę užsiimti elektros gamybos veikla ir šią veiklą vykdė visą minėtą laikotarpį. Taryba nėra priėmusi sprendimo atsisakyti išduoti UAB „PHE LT“ leidimą gaminti elektros energiją, pati bendrovė nurodė, jog elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių nėra vienintelė jos veiklos sritis, taigi bendrovė gali gauti pajamas. Pareiškėjas pabrėžia, kad nepaisant to, jog teismo sprendimu išieškoma gan nedidelė VIAP lėšų suma, tačiau UAB „Baltpool“ atsiskaito su elektros energijos gamintojais iš esmės iš skolintų lėšų, kas dar labiau didina jos veiklos sąnaudas, todėl priteistos sumos išieškojimas yra susijęs su valstybės interesais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltpool“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti UAB „PHE LT“ atskirąjį skundą.

UAB „Baltpool“ sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, mano, kad teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino reikšmingas faktines aplinkybes. Teigia, jog vien ta aplinkybė, kad UAB „PHE LT“ yra pateikusi Tarybai prašymą dėl leidimo gaminti elektros energiją išdavimo, nepatvirtina, kad bendrovės turtinė padėtis ateityje pagerės ir priteistos VIAP lėšos vėliau bus sumokėtos. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „PHE LT“ ateityje turės galimybę grąžint priteistą sumą į VIAP lėšų biudžetą. UAB „PHE LT“ yra informavusi UAB „Baltpool“ apie tai, jog neturi realių galimybių pateikti teismo sprendimo įvykdymą ateityje užtikrinančių priemonių. Be to, UAB „Baltpool“ nėra žinoma UAB „PHE LT“ skolinių įsipareigojimų apimtis. Atidėjus ir / ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, UAB „PHE LT“ gali pradėti vengti teismo sprendimo vykdymo (mažinti savo turto sudėtį ar pan.). UAB „Baltpool“ pakartoja, kad savalaikis VIAP lėšų išmokėjimas / grąžinimas į biudžetą ir, atitinkamai, VIAP lėšų biudžeto deficito mažinimas / subalansavimas yra tiesiogiai susijęs su viešuoju visų elektros energijos vartotojų interesu, kadangi VIAP lėšų biudžeto deficitas dengiamas lėšomis, pasiskolintomis iš komercinių bankų, tokio skolinimosi sąnaudas turi kompensuoti elektros energijos vartotojai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta išdėstyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo vykdymą UAB „PHE LT“ atžvilgiu 2020 m. lapkričio 18 d. prašyme nurodytu būdu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad atskirąjį skundą dėl 2021 m. kovo 3 d. teismo nutarties yra padavęs tik atsakovas UAB „PHE LT“, todėl teisėjų kolegija nevertina skundžiamos teismo nutarties dalies ir proceso šalių argumentų, susijusių su bankrutuojančia UAB „KJ 220“.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsnyje nurodyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. Sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuoja CPK 284 straipsnis. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

Akcentuotina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str., ABTĮ 16 str. 1 d.). Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – tai sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1205-624/2015).

Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

LVAT praktikoje konstatuota, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai turi būti taikomi tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar, atidėjus / išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar sprendimo vykdymą labai apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją.

Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo vykdymo atidėjimo / išdėstymo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-743-552/2016, 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-363-662/2017, 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1004-822/2019). Sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo, negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-336-492/2017, 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-769-520/2019, 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-968/2020).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu, be kita ko, panaikino Inspekcijos 2017 m. lapkričio 30 d. UAB „PHE LT“ išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1444 bei priteisė iš UAB „PHE LT“ Lietuvos Respublikos naudai 28 757,34 Eur VIAP lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant šią bendrovę grąžinti nurodytą sumą į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“.

2020 m. lapkričio 18 d. prašyme UAB „KJ 220“, UAB „PPR Investicijos“ ir UAB „PHE LT“ prašė išdėstyti 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimo vykdymą taip: nustatyti, kad Bendrovės sumoka į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“, teismo sprendimu priteistas pinigų sumas per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 1 d., ne vėliau nei iki kiekvieno mėnesio 30-tos dienos sumokant: <...> ii) UAB „PPR Investicijos“ – 10 000 Eur, o paskutinį mokėjimo mėnesį – likusią mokėtiną sumą (įskaitant procesines palūkanas).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkinto 2020 m. lapkričio 18 d. prašymo dalies dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo UAB „PHE LT“ atžvilgiu, padaręs išvadą, kad nors dabartinė bendrovės turtinė padėtis yra sunki ir ji galbūt nėra pajėgi iš karto sumokėti įsiskolinimą, tačiau byloje nėra patikimų duomenų, jog ateityje jos turtinė padėtis pagerės, nes Taryba iki šiol nėra priėmusi UAB „PHE LT“ palankaus bent tarpinio sprendimo.

UAB „PHE LT“ prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindžia tuo, kad dėl to, jog buvo panaikintas jai išduotas leidimas gaminti elektros energiją, ji neteko galimybės gauti pajamas iš elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių veiklos (tai – viena pagrindinių Bendrovių veiklų) ir jos finansinė padėtis žymiai pablogėjo. Atnaujinus elektros gamybos veiklą bendrovei priklausančioje vėjo jėgainėje (išdavus leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus ir, po to, leidimą gaminti elektros energiją), jos finansinė padėtis pagerėtų, tačiau Taryba vilkina priimti sprendimą dėl naujo leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus išdavimo. UAB „PHE LT“ šiuo metu neišgali atsiskaityti su UAB „Baltpool“, teismo sprendimo visiškas įvykdymas galbūt lemtų bendrovės nemokumą ir bankrotą, tokiu atveju priteista suma išvis nebūtų grąžinta į VIAP lėšų biudžetą. Prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo patenkinimas neturėtų juntamos neigiamos įtakos viešajam interesui, nes iš atsakovo priteista suma sudaro tik nereikšmingą VIAP lėšų biudžeto dalį.

Iš UAB „PHE LT“ 2021 m. vasario 25 d., 2021 m. kovo 2 d. pateiktų dokumentų matyti, jog bendrovės įsiskolinimas 2021 m. vasario 25 d. sudarė 132 372,04 Eur. UAB „PHE LT“ pajamos 2019 metais buvo 164 228 Eur, 2020 metais – 98 088 Eur; bendrovė neturi nekilnojamojo turto.

Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „PHE LT“ neįrodė, kad, netenkinus jos prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, tai lemtų bendrovės nemokumo situaciją, nebūtų užtikrintas teismo sprendimo vykdymas ar pan. Byloje nėra konkrečių, objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog UAB „PHE LT“ šiuo metu negali įvykdyti 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimo, be kita ko, neaišku, kiek turto bendrovė turi šiuo metu, kas sudaro jos nurodytą įsiskolinimą ir koks tokio įsiskolinimo mastas (pvz., kaip finansinių įsipareigojimų vykdymas yra išsidėstęs laike, koks įsiskolinimo dydžio santykis su bendrovės turto dydžiu). Tai, kad bendrovės pajamos žymiai sumažėjo, savaime nepaneigia galimybės jai įvykdyti teismo sprendimą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog UAB „PHE LT“ nepateikė patikimų įrodymų, kad ateityje jos finansinė padėtis pagerės. Bendrovė galimybę įvykdyti teismo sprendimą sieja su leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus ir gaminti elektros energiją išdavimu, tačiau teismui nebuvo pateikti duomenys apie tai, jog UAB „PHE LT“ buvo išduotas bent leidimas plėtoti elektros energijos pajėgumus, ir kyla abejonių dėl to, ar toks leidimas ateityje bendrovei išvis bus išduotas (Taryba 2020 m. kovo 2 d. posėdyje svarstė klausimą dėl atsisakymo išduoti UAB „PHE LT“ leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus, nors ir nepriėmė galutinio sprendimo). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti „PHE LT“ 2020 m. lapkričio 18 d. prašymą dėl 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir / ar išdėstymo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino UAB „PHE LT“ 2020 m. lapkričio 18 d. prašymo dėl 2019 m. birželio 11 d. teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir / ar išdėstymo. Atsižvelgiant į tai, UAB „PHE LT“ atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „PHE LT“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė