2021-04-21 Nr. AB-8728-3-61-3-02895-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-400-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02895-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizacijos), dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. S. teismui pateikė skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos 2019 m. balandžio 1 d. buvo pavadinimas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2018 m. birželio 6 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas buvo per mažas, šį plotą papildomai mažino kameroje įrengtas sanitarinis mazgas ir baldai. Teigė, kad tualetas visose kamerose atitvertas neaukšta sienele, todėl matomas kitiems kameroje laikomiems asmenims, be to, matomas pareigūnų pro kameros duryse įrengtą langelį. Toks kamerų įrengimas neužtikrino pareiškėjo privatumo, naudojantis sanitariniais mazgais, visą jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį. Nurodė, kad reikiamo privatumo neužtikrino ir užuolaidų, atskiriančių gyvenamąją ir tualeto erdvę, įrengimas.

3. Atkreipė dėmesį, kad kameros Nr. 316 langai buvo priešais staliaus dirbtuves, todėl sklido nemalonus garsas, dulkės. Kameroje Nr. 316 buvo drėgna, nes virš jos įrengtos dušo patalpos, todėl lubos padengtos pelėsiu, taip pat prie valgomojo stalo kameroje kaupdavosi vanduo. Pareiškėjo manymu, tokie pažeidimai galėjo būti neužfiksuoti dėl nesąžiningų pareigūnų veiksmų atliekant savo pareigas. Pažymėjo, kad nors kameroje Nr. 329 pareiškėjas buvo laikomas dviese su kitu asmeniu, buvo įrengtos dvi dviaukštės lovos, taigi dėl to nebuvo galimybės judėti, taip pat nebuvo galimybės prieiti prie lango ir jį atidaryti. Teigė, kad kamera Nr. 165 buvo avarinės būklės, dėl lango grotų, vandens maišytuvo, apšvietimo šioje kameroje pareiškėjas buvo kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau tik po trijų savaičių perkeltas į kitą kamerą.

4. Pareiškėjas teigė, kad pasivaikščiojimai buvo organizuojami netinkamai. Paaiškino, kad pasivaikščiojimai gryname ore buvo vykdomi be nustatyto grafiko, o jeigu pareiškėjas tuo metu būdavo mokykloje, teisme ar dalyvaudavo pokalbyje su advokatu, administracija laikė, jog pareiškėjas pasivaikščiojimo atsisako. Pasivaikščiojimų kiemelių įrengimas netinkamas, daugelis kiemelių avarinės būklės, kiemeliai įrengti su asbesto plaušu, kuris aplaužytas, išbyrėjęs. Pasivaikščiojimų grafikas sudarytas tik po to, kai pareiškėjas pateikė skundą Lukiškių TI-K direktoriui ir patyrė sužalojimą. Pareiškėjas patyrė sužalojimus dėl netinkamos pasivaikščiojimų kiemelių priežiūros, patys nuteistieji kiemelių iš ryto sutvarkyti nespėja, nes tuo metu dalina maistą. Be to, pareiškėjas nurodė, kad suimtųjų padėtis negali būti kitokia nei nuteistųjų asmenų, taigi pasivaikščiojimo laikas turėjo būti padidintas iki dviejų valandų.

5. Pareiškėjas manė, kad maisto tiekimas organizuojamas netinkamai, ne kartą kreipėsi į pareigūnus, prašydamas svarstyklių, siekiant patikrinti tiekiamo maisto svorį, tačiau to nebuvo daroma. Tiekiamos porcijos neatitiko nurodyto svorio reikalavimų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl maisto kokybės kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, nes kartą buvo apsinuodijęs.

6. Pareiškėjas teigė, kad dušo patalpos nėra dezinfekuojamos, nors jomis naudojasi ir užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys. Nuteistieji, turintys žaizdų kūne ir sergantys užkrečiamomis ligomis, naudojasi dušo patalpa su kitais asmenimis. Pareiškėjo nuomone, nuteistiesiems galimybė pasinaudoti dušu turėtų būti suteikiama bent du kartus per savaitę, vadovaujantis teisingumo ministro įsakymu.

7. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K esančioje maisto parduotuvėje pardavinėjamas maistas, kurio tinkamumo naudoti terminas yra pasibaigęs arba baigiasi tą pačią apsipirkimo dieną. Be to, kainos šioje parduotuvėje dvigubai viršija įprastas kainas. Pareiškėjo teisės yra šiukščiai pažeidžiamos, nes jis neturi galimybės apsipirkti kitur.

8. Lukiškių TI-K buvo itin sunku užsiregistruoti vizitui pas psichologą, todėl nėra galimybės gauti psichologinę pagalbą, nepaisant to, kad pareiškėjas jaučia stresą ir depresiją. Pozityvaus užimtumo programoms nėra skirta atskirų patalpų, nevedamos paskaitos. Teigė, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas, nes užsienio valstybės piliečiams atskiros patalpos pozityvaus užimtumo programoms buvo suteiktos. Pažymėjo, kad reali galimybė pasinaudoti sporto sale nėra suteikta, nes vienai kamerai skiriama tik viena valanda per savaitę.

9. Nurodė, kad pradėjo lankyti mokyklą, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą, tačiau pareiškėjui neskirta mokymosi pašalpų, nebuvo išduotos mokymosi priemonės ar kanceliariniai reikmenys. Taip pat Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai aprūpintas apranga bei reikiamais daiktais. Pareiškėjas teigė, kad išduoti žieminiai drabužiai buvo seni, sportinių batelių pagrindas pagamintas iš plastmasės, išduota tik viena pora kojinių ir vieni apatiniai. Nors pareiškėjas yra nemokus, atsisakyta jam išduoti virdulį.

10. Teigė, kad Lukiškių TI-K ribojamas elektros tiekimas. Pareiškėjas, sirgdamas ar sušalęs ir siekdamas atsigerti karšto gėrimo, nakties metu neturi galimybės užvirinti vandens. Nepaisant to, visos nakties metu įjungtas šviestuvas, dėl kurio pareiškėjas negalėjo užmigti, o šiam naktiniam apšvietimui palaikyti naudojamos lemputės, kurios gyvenamosioms patalpoms netinkamos. Dėl šių priežasčių pablogėjo pareiškėjo regėjimas.

11. Daugelyje kamerų nėra įrengtas iškvietimo mygtukas, dėl to pareiškėjas turi belstis į duris, siekiant išsikviesti pareigūną. Dėl šios priežasties taip pat kyla konfliktai su kitais nuteistaisiais. Manė, kad kai kurie iškvietimo mygtukai tyčia buvo išjungti, jog nuteistieji asmenys netrukdytų pareigūnams. Pareiškėjas teigė, kad dėl tokio netinkamo pareigūnų iškvietimo organizavimo jam buvo kilęs pavojus – pareiškėjas, belsdamas į kameros duris, bandė išsikviesti pareigūną, jam atėjus prašė iškviesti medicinos seselę, tačiau pareigūnas į tokį pareiškėjo prašymą nesureagavo, pagalbos nesuteikė. Taip pat manė, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. visose gyvenamosiose patalpose turėjo būti sumontuotos priešgaisrinės saugos signalizacijos, tačiau jų nėra, taigi pareiškėjas buvo kalinamas pastate, neskirtame gyventi žmonėms.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13. Paaiškino, kad priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę. Esant įrengtiems sanitarinių mazgų atitvėrimams nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, elgesio kontrolės ir užkardyti konfliktinių situacijų. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka taikytinų higienos normų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad pataisos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi etikos normų, taip pat stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo principų.

14. Nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmėms sudėti. Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Visose kamerose yra centrinio šildymo įranga. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Įkalinimo įstaigoje nėra atliekamas kasdienis triukšmo lygio matavimas, įskaitant ir medienos apdorojimo dirbtuvėse ar remonto darbų aikštelėse.

15. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše, ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių skg. 6 esančių korpusų dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 m, plotis – 1,2 m. Dušinių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, yra nuolydis į vandens nutekėjimo angą. Lukiškių TI-K dušinėse įrengta vieta nusirengimui ar apsirengimui, veikia mechaninė vėdinimo sistema – įrengti ventiliatoriai, taip pat yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, veidrodis, lentynėlė, šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Dušinės maišytuvai techniškai tvarkingi, karšto ir šalto vandens tiekimo sistema veikia. Į dušus buvo nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Dušo patalpos kiekvieną dieną valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Teigė, kad pasivaikščiojimai Lukiškių TI-K buvo organizuojami griežtai laikantis nuteistųjų ir suimtųjų dienotvarkės. Pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka, yra laistomi.

16. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Aktualūs ginčo laikotarpiui valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 (aktualus iki 2014 m. liepos 1 d.), 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 (aktualus iki 2018 m. sausio 1 d.), 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 (aktualus iki 2018 m. sausio 1 d.), 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 (aktualus nuo 2018 m. sausio 1 d.). Pareiškėjui yra nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis. Pažymėjo, kad išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraštyje nustatytų patiekalų receptūros ir patiekalų technologinių aprašymų. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos, o pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų.

17. Nurodė, kad priešgaisrinės apsaugos reikalavimuose nėra įtvirtinta pareigos kamerose įrengti autonominių dūmų signalizatoriaus. Evakuacinių išėjimų planai buvo iškabinti Lukiškių TI-K koridoriuose matomose vietose. Įvykus gaisrui ar kitoms stichinėms nelaimėms, suimtųjų ir nuteistųjų evakuaciją į saugias zonas turėjo užtikrinti Lukiškių TI-K pareigūnai, kurie žinojo ir turėjo evakuacinius išėjimo planus. Gavus pareiškėjo prašymus išduoti higienos reikmenis, šie reikmenys buvo jam išduodami, arba buvo pateikiamas rašytinis atsakymas, kodėl prašymas negali būti tenkintas. Nuteistiesiems (suimtiesiems) pagal raštišką prašymą buvo išduodami nauji, tinkami naudojimui drabužiai ir avalynė, pažymėjo, kad nuteistieji ir suimtieji turi teisę šiuos drabužius ir avalynę priimti ar nepriimti, tai yra jų apsisprendimas. Pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti individualiose pataisos programose, individualiose konsultacijose, kurias veda resocializacijos psichologai. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose.

18. Elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais galima būtų valdyti naktinio, dieninio apšvietimo veikimą ir elektros energijos tiekimą į patalpas. Elektra į gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus nėra teikiama nepertraukiamojo miego metu, nustatytu suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje. Pažymėjo, kad įstaigos administracija nebuvo gavusi pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl nepagrįstai nurašomų piniginių lėšų arba dėl netinkamos kokybės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lobby Baltic“ parduotuvės prekių.

19. Nurodė, kad tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 29 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už patirtą sužalojimą dėl pasivaikščiojimų kiemelių nepriežiūros. Teismas, be kita ko, pareiškėjo M. S. skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui M. S.iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

21. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-2817-561/2018 (teismo proceso Nr. 3-61-3-01411-2018-1) ir 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl 2018 m. vasario 3 d. pasivaikščiojimo kiemelyje patirto sužalojimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, nustatęs nagrinėjamos bylos bei jau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-2817-561/2018 dalyko, pagrindo bei šalių tapatumą, konstatavo, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už patirtą sužalojimą dėl pasivaikščiojimų kiemelių nepriežiūros nutrauktina.

22. Teismas vadovavosi Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 20 d.), 104 punktu, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) 1.3.1 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) ir padarė išvadą, jog pareiškėjui Lukiškių TI-K kameroje turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjui visą kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį teko teisės aktų reikalavimus atitinkantis gyvenamasis plotas, ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teismas, be kita ko, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, nusprendė, jog nėra pagrindo atimti baldų ar sanitarinio mazgo užimamo ploto iš bendro kameros ploto ir konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu.

23. Teismas, iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad kamerose Nr. 254 ir Nr. 257, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2017 m. spalio 30 d., nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d., 2017 m. gruodžio 20 d., nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. sausio 30 d., sanitarinis mazgas buvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis nuo 2013 m., todėl laikė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu kamerose Nr. 254 ir Nr. 257 nebuvo pažeistas.

24. Atsakovo atstovas teigė, kad nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. kamerų sanitariniuose mazguose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Taigi, pagal pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (išskyrus kameras Nr. 254 ir Nr. 257), sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, be to, pagal pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį matyti, kad užuolaidos sanitariniame mazge taip pat dar nebuvo įrengtos. Teismas įvertino, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sanitarinių mazgų tinkamą atitvėrimą nuo kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, gyvenamojo ploto, todėl konstatavo, jog sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas toliau nurodytą pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį: nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. spalio 19 d., nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d., nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2018 m. birželio 6 d., iš viso 401 parą, todėl šį laikotarpį pareiškėjo privatumas juo naudojantis galėjo būti pažeistas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dalį laiko kamerose buvo laikomas vienas, t. y. 26 paras, teismas laikė, kad pažeidimo intensyvumas šiomis paromis nebuvo didelis.

25. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) patikrinimo aktų nustatė, kad buvo tikrintos kameros, dėl kurių įrengimo sąlygų pareiškėjas skundėsi, t. y. Nr. 329, Nr. 165, tačiau pažeidimų šiuose kamerose nustatyta nebuvo. Atsakovo atstovui pateikus duomenis, jog Lukiškių TI-K kamerose, dėl kurių pareiškėjas skundėsi, trūkumų nenustatyta, teismas pareiškėjo argumentus dėl kamerų neatitikties higienos normų reikalavimams atmetė. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatė, kad Lukiškių TI-K kameros yra periodiškai tikrinamos, o nustačius atitinkamus higienos normų reikalavimų pažeidimus, šie pažeidimai operatyviai šalinami. Į pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamų sąlygų kameroje Nr. 165 įkalinimo įstaigos administracija operatyviai reagavo, atsakė į pareiškėjo skundą ir nustatė, jog pareiškėjo nurodytų pažeidimų nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas neturėjo pagrindo pareiškėjo teiginius dėl kamerų neatitikties higienos normų reikalavimams laikyti pagrįstais, todėl juos atmetė kaip neįrodytus.

26. Teismas nurodė, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovo atstovas tarnybiniame pranešime dėl pareiškėjo laikymo sąlygų nurodė, jog dušo patalpos kiekvieną dieną buvo valomos naudojant dezinfekcines priemones, NVSC 2017 m. sausio 9 d. patikrinimo akte užfiksavo, kad Lukiškių TI-K yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, taip pat, jog visiems į Lukiškių TI-K atvykstantiems asmenims yra atliekama medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas, o nustačius, jog asmuo serga ar įtariama, kad serga užkrečiama liga, jis yra izoliuojamas I-ojo korpuso 8 poste ir II-ojo korpuso tam skirtose kamerose. Įvertinęs nurodytus rašytinius įrodymus, teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamos naudojimosi dušu tvarkos bei netinkamos dušo patalpų priežiūros atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjui užtikrinama teisė prausti kūną karštu vandeniu vieną kartą per savaitę iki 15 min. Pareiškėjas argumentų dėl netinkamos dušo patalpos dezinfekcijos nepateikė, nenurodė nei kokiomis dienomis, nei kokiomis aplinkybėmis pareiškėjui kilo pavojus ar grėsmė dėl dušo patalpoje kartu besimaudančių asmenų. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo užtikrintas nuteistųjų ar suimtųjų asmenų, sergančių užkrečiamomis ligomis atskyrimas ir izoliavimas, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui dėl naudojimosi dušu tvarkos galėjo kilti neturtinė žala.

27. Teismas nustatė, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą dienotvarkę, pasivaikščiojimo laikas numatytas laiko intervale nuo 6.45 val. iki 12.30 val. Pagal 2017 m. liepos 18 d. patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę numatyta, kad pasivaikščiojimas vykdomas pasirinktinai nuo 8.20 val. iki 12.00 val. arba nuo 13.30 val. iki 17.30 val. Lukiškių TI-K 2018 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjui galimybė pasivaikščioti gryname ore suteikta, pasivaikščiojimo kiemeliai techniškai tvarkingi. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektorė 2018 m. vasario 15 d. raštu taip pat informavo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra prižiūrimi, šaltuoju metu laiku juose barstomas smėlis su druska. Lukiškių TI-K 2018 m. birželio 4 d. raštu, atsakydamas į pareiškėjo 2018 m. gegužės 7 d. skundą, informavo, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos organizuoja ir vykdo visų suimtųjų ir nuteistųjų pasivaikščiojimą gryname ore dienotvarkėje numatytu metu, galimybės leisti asmeniui pasivaikščioti jam patogiu metu nėra, nes pasivaikščiojimai organizuojami pagal nustatytą grafiką. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių pasivaikščiojimo kiemelių, kurių įrengimas jo lūkesčių netenkina, o skunde nurodė tik abstrakčius teiginius dėl galimo netinkamo kiemelių įrengimo. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimai buvo vykdomi nustatytu grafiku, pasivaikščiojimams ir kitiems užsiėmimams dienotvarkėje skirtas atskiras laikas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamos pasivaikščiojimų tvarkos organizavimo ar netinkamo pasivaikščiojimų kiemelių įrengimo atmetė kaip nepagrįstus.

28. Teismas vadovavosi Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 20 d.), 27 punktu ir padarė išvadą, kad elektros tiekimo išjungimas yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lukiškių TI-K esančių asmenų saugumą, nepertraukiamą miegą. Teismas taip pat pastebėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai nedraudžia naudoti apšvietimą nakties metu, todėl, kaip nurodė teismas, nuteistųjų stebėjimas naktį yra susijęs su saugumo užtikrinimu laisvės atėmimo vietoje ir yra būtinas siekiant užtikrinti nuteistųjų asmenų saugumą.

29. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 19 d. su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl maisto porcijų ir teigė, jog maisto dalintojas vakarienės metu dalino maistą, kuris neatitinka nei kiekio, nei kokybės reikalavimų. Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 8 d. raštu pareiškėją informavo, kad teisės aktai nenumato porcijų svėrimo kamerose, maistas prieš jį dalinant yra patikrinamas, tikrinama ne mažiau nei 10 porcijų ir išvedamas aritmetinis vidurkis, todėl pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu. Lukiškių TI-K administracija 2018 m. gegužės 31 d. raštu informavo pareiškėją, kad maistas suimtiesiems (nuteistiesiems) gaminamas pagal Kalėjimų departamento patvirtintą valgiaraštį, pareiškėjo nurodytas maistas buvo patikrintas, nustatyta, kad jis kokybiškas. UAB „Pontem“ atsakydama į pareiškėjo skundą, 2018 m. gegužės 17 d. raštu taip pat nurodė, jog kiekvieną dieną maistas gaminamas pagal Kalėjimų departamento patvirtintą valgiaraštį, kiekvienam maitinimui atskirai, kiekvieną dieną ir kiekvieno maitinimo patiekalų kokybę patvirtina įkalinimo įstaigos sveikatos priežiūros specialistas ir direktoriaus paskirtas budintysis padėjėjas, pastabų dėl morkų kokybės žurnale neužfiksuota. Lukiškių TI-K 2018 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad dėl virškinimo sutrikimų pareiškėjas į slaugytoją kreipėsi 2018 m. gegužės 14 d., buvo duota virškinimą gerinančių medikamentų, daugiau į sveikatos priežiūros tarnybos medicinos darbuotojus pareiškėjas nesikreipė. Lukiškių TI-K 2018 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime sveikatos priežiūros tarnybos specialistas patvirtino, kad pagaminto maisto kokybė ir jusliniai patikrinimo rezultatai įrašomi į maisto kokybės įvertinimo žurnalą, 2018 m. gegužės 13 d. maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems buvo tikrintas bloko patalpose, patikrintas maistas įvertintas kokybiškai ir rezultatas įrašytas kokybės įvertinimo žurnale. Tokias aplinkybes, kaip nurodė teismas, patvirtina ir į bylą pateikta maisto kokybės žurnalo įvertinimo kopija.

30. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su maisto tiekimu Lukiškių TI-K, teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamos maisto kokybės ar netinkamo maisto tiekimo organizavimo atmetė kaip nepagrįstus. Iš į bylą pateiktų duomenų teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K nuolat tikrina asmenims tiekiamo maisto kokybę, rezultatus fiksuoja maisto kokybės įvertinimo žurnale. Pažymėjo, kad maistas Lukiškių TI-K gaminamas pagal valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, Maitinimo organizavimo taisykles bei maisto receptūras. Be to, vadovaujantis minėtomis Maitinimo organizavimo taisyklėmis, kaip nurodė teismas, išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Taigi, teismas padarė išvadą, kad išduodamo maisto kokybė Lukiškių TI-K yra griežtai tikrinama, o kokybės neatitikimai, jeigu tokių būtų, fiksuojami žurnale. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad dėl pareiškėjo nurodomų nusiskundimų, kuriuos jis reiškė Lukiškių TI-K, būtų nustatyti maisto kokybės reikalavimų pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl nekokybiško maisto atmetė kaip nepagrįstus.

31. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K imasi priemonių užtikrinti, jog parduotuvėje tiekiamos prekės atitiktų kokybės reikalavimus, o kainos neviršytų šalia esančių parduotuvių kainų. Pagal atsakovo atstovo į bylą pateiktus duomenis teismas nustatė, kad pareiškėjas skundų dėl UAB „Lobby Baltic“ prekių kokybės ar kainų nereiškė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog kalinimo įstaigoje veikiančioje parduotuvėje kainos didesnės, nenurodė konkrečių atvejų ir prekių. Šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo abejoti dėl Lukiškių TI-K atliekamos kainų stebėsenos ir vykdomos kontrolės, todėl teismui nepateikus priešingas išvadas pagrindžiančių įrodymų, Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatė.

32. Teismas vadovavosi atsakovo atstovo į bylą pateiktais paaiškinimais, į bylą pateiktais duomenimis ir padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K nuolatos vyksta pozityvus užimtumas, asmenims tik reikia išreikšti norą jame dalyvauti.

33. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 2 d. pateikė prašymą nemokamai išduoti asmens higienos priemones, skutimosi peiliukų, muilo, skalbimo miltelių, šampūną, tualetinio popieriaus, dantų pastą, dantų šepetuką. Lukiškių TI-K 2017 m. gegužės 5 d. raštu tokio pareiškėjo prašymo netenkino, argumentuojant, kad pareiškėjas yra mokus, nes mėnesį iki prašymo pateikimo savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (arba) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Pareiškėjas su tokiu pačiu prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir 2017 m. liepos 10 d., tačiau Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojas 2017 m. liepos 10 d. raštu prašymo netenkino tais pačiais argumentais. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl higienos reikmenų išdavimo, tačiau Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojas 2017 m. lapkričio 16 d. raštu nurodė pareiškėjui, jog toks prašymas netenkintinas, nes 2017 m. spalio 23 d. higienos reikmenys išduoti pagal 2017 m. spalio 10 d. prašymą, o prašymas išduoti šampūną, skutimosi putas, indų ploviklį „Fairy“ ir kempines netenkintinas, nes šios priemonės nėra nurodytos Laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas). Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl higienos priemonių išdavimo kreipėsi 2017 m. spalio 10 d. raštu ir prašomos higienos priemonės, nurodytos Tvarkos apraše, jam išduotos, šią aplinkybę patvirtina nuteistojo materialinio buitinio aprūpinimo lentelės duomenys. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 14 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas nemokamai išduoti muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, skutimosi peiliukus, dezodorantą, skalbimo miltelius, tualetinį popierių. Lukiškių TI-K 2018 m. gegužės 17 d. raštu informavo pareiškėją, kad toks prašymas netenkintinas, nes pareiškėjas per mėnesį iki prašymo pateikimo dienos išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą ir asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams įsigyti.

34. Teismas, vadovaujantis Tvarkos aprašo 13 punktu, pareiškėjo teiginius, jog jam nepagrįstai neišduoti higienos reikmenys, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų ir nenurodė konkrečių aplinkybių dėl avalynės ar drabužių jam nesuteikimo ar jų netinkamos kokybės, todėl tokius pareiškėjo teiginius laikė bendro pobūdžio. Be to, teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų reiškęs prašymus įkalinimo įstaigos administracijai dėl kanceliarinių prekių įsigijimo ar suteikimo, todėl tokius teiginius taip pat laikė neįrodytais ir atmetė kaip nepagrįstus.

35. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 3 d. pateikė prašymą Lukiškių TI-K administracijai dėl piniginės išmokos (pašalpos) skyrimo už spalio mėnesį. Lukiškių TI-K administracija 2017 m. lapkričio 27 d. raštu tokio pareiškėjo prašymo netenkino, argumentuodama, kad Socialinės paramos suimtiesiems fonde šiuo metu pinigų nėra ir 2017 m. spalio mėnesį nebuvo, todėl prašymas skirti piniginę pašalpą nebus tenkinamas. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl piniginės išmokos (pašalpos) išdavimo už 2017 m. lapkričio mėn., tačiau Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 19 d. raštu informavo pareiškėją, kad pašalpa nebus skiriama, nes fonde tam pinigų nėra ir 2017 m. lapkričio mėn. nebuvo.

36. Teismas pažymėjo, kad pagal Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2009 m. gegužės 24 d.), 7.1 punktą Laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Taigi, teismas nurodė, kad diskrecijos teisė skirti tam tikro dydžio pašalpą yra suteikta laisvės atėmimo vietos direktoriui. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymai skirti piniginę pašalpą nebuvo tenkinti, nes Socialinės paramos nuteistiesiems fonde lėšų nebuvo, todėl Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neskiriant pareiškėjui pašalpos iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo ar piniginės išmokos, nenustatyta.

37. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 20 d. pateikė prašymą išduoti elektrinį virdulį, nes dėl blogos finansinės padėties negali jo pats įsigyti iš įkalinimo įstaigos parduotuvės. Lukiškių TI-K tokį pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė 2017 m. lapkričio 30 d. raštu, argumentuodamas, kad teisės aktai nenumato galimybės išduoti pareiškėjui virdulį. Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 27 d. rašte nurodė, kad Tvarkos apraše suimtiesiems virdulių išdavimas nenumatytas. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl virdulio nesuteikimo atmetė kaip nepagrįstus.

38. Teismas įvertino, kad pareiškėjas savo teiginių dėl iškvietimo mygtukų ir priešgaisrinės signalizacijos nedetalizavo, jo nurodyti teiginiai yra bendro pobūdžio ir abstraktūs. Pareiškėjas nenurodė konkrečių kamerų, kuriose, jo nuomone, tokie pažeidimai galėjo būti nustatyti, todėl atsakovui šiuo atveju tektų nepagrįstai didelė pareiga pateikti pareiškėjo teiginius paneigiančius įrodymus, juolab, kad tik pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, laisvės atėmimo vietos administracijai tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

39. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 401 parą pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniais mazgais. Teismas nurodė, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

40. Taigi, kaip nurodė teismas, pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K naudojantis netinkamai įrengtais sanitariniais mazgais iš viso 401 parą, dalį šio laiko (26 paras) pareiškėjas kameroje buvo kalinamas vienas, todėl pažeidimo intensyvumas tomis paromis, kai pareiškėjas kameroje buvo kalinamas vienas, laikytinas nedideliu. Kitų kalinimo sąlygų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, į pažeidimo mastą, jo trukmę, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į aplinkybę, kad pareiškėjas dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas pareiškėjui priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 41. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti pilnai.

42. Pareiškėjas teigia, kad EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, paaiškina, kad iš pateiktų kameros plotų reikia atimti sanitarinius įrenginius (tualeto, pertvaros bei kriauklės matmenis). Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad kameroje Nr. 329 buvo dvi dviaukštės lovos, viena iš jų nenaudojama, todėl buvo dar labiau ribojamas pareiškėjo judėjimas.

43. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad 26 paras, kai pareiškėjas buvo kameroje laikomas vienas, pažeidimo dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu intensyvumas buvo mažesnis. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie leidimus, kurie būtų išduoti atitinkamų institucijų, apie veikiančias dirbtuves gyvenamajame rajone ir Lukiškių TI-K teritorijoje. Atsakovas tik nurodė, kad garso matavimai niekada nebuvo atliekami.

44. Kameroje Nr. 316 šalia valgomojo stalo buvo neatitvertas nutekėjimo vamzdis, kuris nuolatos buvo aprasotas, dėl jo ant lubų ir sienų matėsi pelėsis, o ant grindų nuolatos buvo bala. Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovas neįrodė, jog tuo metu, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 316, pažeidimų nebuvo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dėl kameros Nr. 165 Lukiškių TI-K administracijai pateikė skundą, tačiau tik po trijų savaičių įstatytas langas ir pakeista lemputė, o sudužusios plytelės taip ir liko nepakeistos.

45. Pareiškėjo teigimu, pasivaikščiojimo grafikas nebuvo tinkamai vykdytas ir paaiškina, jog jam priklausė ne mažiau kaip 1,5 val. pasivaikščiojimas. Pareiškėjas nurodo, kad žiemos sezonui jam buvo išduoti vasariniai sportbačiai, t. y. drabužiai išduoti ne pagal sezoną. Taip pat teigia, kad buvo išduota viena pora apatinių ir kojinių.

46. Pareiškėjas paaiškina, kad priešgaisrinės saugos evakuacijos planų ir dūmų detektoriaus kiekvienoje kameroje nebuvo. Prašymai pas psichologą registruojami nebuvo, nesutinka dėl pašalpos neskyrimo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad vertinimas, jog jam neturi būti suteikiamas virdulys, yra diskriminacinio pobūdžio.

47. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

48. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

49. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Mano, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 50. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K (teisių perėmėjas po reorganizavimo – Vilniaus PN), atlyginimo.

51. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 401 parą Lukiškių TI-K kamerose buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, veikiančių Lukiškių TI-K dirbtuvių, higienos normų pažeidimų kamerose Nr. 316 ir Nr. 165, pasivaikščiojimo trukmės, išduotų drabužių, iškvietimo mygtukų ir priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo, psichologo pagalbos suteikimo, pašalpų neskyrimo ir aprūpinimo virduliu.

53. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

54. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

55. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Kalėjimų departamento 2017 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. 2S-7338 „Dėl skundo“, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių šio rašto nepateikė pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina kartu su apeliaciniu skundu pateikto Kalėjimų departamento 2017 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. 2S-7338 „Dėl skundo“. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo taip pat pridėjo Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. 96-5448 „Dėl aprūpinimo virduliu“ ir Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 96-5141 „Dėl laikymo sąlygų“, kurių kopijos jau yra byloje, todėl šie dokumentai nelaikytini naujais įrodymais ir dėl jų prijungimo prie bylos teisėjų kolegija nepasisako.

56. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažo jam tekusio gyvenamojo ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu atitiko minimalius teisės aktuose reglamentuojamus reikalavimus. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.). Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ginčo laikotarpiu vienam nuteistajam patalpoje tenkantį gyvenamąjį plotą.

57. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nepateikė duomenų apie leidimus, kurių pagrindu veikia dirbtuvės ir tik abstrakčiai nurodė, jog nebuvo atliekami garso matavimai. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, pažymi, kad pareiškėjas dėl triukšmo į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, o dirbtuvių veikla savaime nepatvirtina neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nesant galimybės pailsėti kameroje, pareiškėjas galėjo kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją, jog būtų perkeliamas į kitą kamerą.

58. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (29 str. 3 d.). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo statusas yra suimtasis, jam priklauso ne 1,5 val., kaip teigia pareiškėjas, tačiau 1 val. pasivaikščiojimo trukmė. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuris įpareigotų Lukiškių TI-K organizuoti pasivaikščiojimą gryname ore konkrečiu dienos metu ar slenkančiu grafiku.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas / ar neveikė signalizacijos mygtukas, konstatavimas, savaime nesuponuoja pareiškėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų ir kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė konkrečių atvejų, kada ir dėl kokių aplinkybių jam buvo iškilusi grėsmė, dėl kurios jam būtų reikėję pasinaudoti signalizacijos mygtuku, kurio kameroje tuo metu nebuvo (jis neveikė). Taigi, pareiškėjas neįrodė, kad dėl signalizacijos mygtukų nebuvimo / neveikimo Lukiškių TI-K kamerose jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. neturtinė žala.

60. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtinto Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo (2009 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 430 redakcija) 7.1 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas.

61. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad diskrecijos teisė skirti tam tikro dydžio pašalpą yra suteikta laisvės atėmimo vietos direktoriui. Iš Lukiškių TI-K administracijos 2017 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. 96-5395 „Dėl neskirtos pašalpos“, Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. 96-5712 „Dėl neskirtos pašalpos“ matyti, jog pareiškėjo prašymai skirti piniginę pašalpą nebuvo tenkinti, nes Socialinės paramos nuteistiesiems fonde lėšų nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neskiriant pareiškėjui pašalpos iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo ar piniginės išmokos, nenustatyta.

62. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.), elektriniu virduliu aprūpinamos kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas. Šių normų redakcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 ir įsigaliojusioje 2017 m. sausio 1 d., kuria teisės akto pavadinimas pakeistas į Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą, virdulio suteikimas kamerai nebenumatytas. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K, atsisakydamas išduoti pareiškėjui virdulį, neteisėtų veiksmų neatliko.

63. Pareiškėjas teigia, kad prašymai pas psichologą nebuvo registruojami, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, kada kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu užregistruoti vizitui pas psichologą. Taip pat pareiškėjas nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų ir nenurodė konkrečių aplinkybių dėl avalynės ar drabužių jam nesuteikimo ar jų netinkamos kokybės, todėl tokie pareiškėjo teiginiai laikytini bendro pobūdžio.

64. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2324-602/2020 ir kt.).

65. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepateikė į bylą jokių duomenų dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde reiškiamų nusiskundimų (dėl to, kad kameroje Nr. 316 šalia valgomojo stalo buvo neatitvertas nutekėjimo vamzdis, kuris nuolatos buvo aprasotas ir todėl ant lubų bei sienų matėsi pelėsis, o ant grindų nuolatos buvo bala). Pareiškėjas pakankamai detalizavo su minėtais pažeidimais nurodytas aplinkybes, todėl, atsižvelgiant į šios nutarties 64 punkte nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo argumentai dėl to, kad kameroje Nr. 316 šalia valgomojo stalo buvo neatitvertas nutekėjimo vamzdis, kuris nuolatos buvo aprasotas, dėl jo ant lubų ir sienų matėsi pelėsis, o ant grindų nuolatos buvo bala, pripažintini nustatytais. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kamera Nr. 165, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertinimu ir plačiau nepasisako (žr. nutarties 25 p.).

66. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kameroje Nr. 316 nebuvo užtikrinti higienos normų reikalavimai 8 paras (laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. balandžio 26 d.), 401 parą Lukiškių TI-K kamerose buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, tuo metu, kai pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas (26 paras), privatumo pažeidimo intensyvumas buvo mažesnis nei tuo metu, kai jis kameroje buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, ir į šią aplinkybę atsižvelgtina nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Be to, iš byloje esančių duomenų nėra jokio pagrindo nustatyti, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kilusi žala pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai ir tyčia būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų asmenų, esančių analogiškoje padėtyje. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas būtų nesuderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu.

67. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

68. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

69. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

70. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (1 000 Eur) yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

71. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. S. (M. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė