ea451f9e-c1f7-4064-97cc-ac554b2bc1f1 · Alytaus apylinkės teismas

? Baudžiamosios bylos Nr. e1-179-308/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-231169-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1; 1.2.14.1.2.3; 2.1.16.1.13; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 6 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų teisėjas Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas, iÅ¡nagrinėjęs Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros (Varėna) prokurorės Reginos JuÅ¡kevičienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , kurioje:

A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Varėnos r. sav., teistas, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : A. Ž. pagrobė svetimÄ turtÄ - automobilį, o bÅ«tent: 2019 m. liepos mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ sodybos kiemo tyčia pagrobė J.

N. priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 200 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. N. 200 eurų turtinę žalÄ . Tokiais veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kaltinimas A. Ž. grindžiamas Å¡iais įrodymais: Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir fotolentelėmis, kai 2019-07-20 buvo apžiÅ«rėta vieta (duomenys neskelbtini), A. Ž. priklausančioje sodyboje, kur prie Å«kinio pastato rastas automobilis „Peugeot 306“, mėlynos spalvos, be valstybinių numerių, be dviejų galinių ratų. ( b. 16-25) Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V.

A. 2019-07-20 tarnybiniu praneÅ¡imu, kad 2019-07-19 21.19 val. buvo gautas Alytaus apskrities VPK OVS budėtojo praneÅ¡imas apie tai, kad į BendrÄ jį pagalbos centrÄ kreipėsi J. N., kuris pranešė, jog A. Ž. pavogė ir pardavė jam priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie namo (duomenys neskelbtini). Patikrinus nustatyta, kad automobilis „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rastas A. Ž. sodyboje (duomenys neskelbtini) (b. l. 9,14) Nukentėjusiojo J.

N. parodymais, kad jis maždaug prieÅ¡ du metus nusipirko automobilį „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo tvarkingas, su dokumentais. Automobilį jis laikė (duomenys neskelbtini), prie Å«kinių pastatų, kuriuose yra padarytos gyvenamosios patalpos. Viename iÅ¡ pastatų gyveno jo geras pažįstamas J. S., kuris, iÅ¡važiuodamas į ligoninę, paprašė, kad jis prižiÅ«rėtų Å¡io gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , todėl jis persikraustė į (duomenys neskelbtini), prie to gyvenamojo bÅ«sto pastatė ir savo automobilį. 2018 m. gruodžio 6 d. dėl pablogėjusios sveikatos jį iÅ¡vežė į Varėnos ligoninę, po to į Vilniuje esančiÄ Santaros ligoninę.

Kažkur 2018 m. gruodžio mėn. pabaigoje jis vėl grįžo į Varėnos ligoninės slaugos skyrių, po to 2019 m. gegužės 28 d. jį pervežė į Alytaus senelių globos namus. Per tÄ laikÄ jis nebuvo grįžęs į (duomenys neskelbtini). Maždaug prieÅ¡ dvi savaites jam paskambino iÅ¡ (duomenys neskelbtini) moteris, vardu J., pavardės nežino, pasakė, kad jo automobilį „Peugeot 306“ pardavė A. Ž. su S.. A. Ž. jis pažįsta, Å¡is gyvena tuose pačiuose Å«kiniuose pastatuose (duomenys neskelbtini), o S. nepažįsta.

Apie vagystę jis pranešė bendruoju pagalbos numeriu. PrieÅ¡ iÅ¡važiuodamas į ligoninę, jis savo automobilį paliko tvarkingÄ , užrakintÄ . Automobilis buvo su visais keturiais ratais, važiuojantis. Automobilio padangos buvo visos naujos. PrieÅ¡ ligoninę jis automobiliu naudojosi, važinėjo. Automobilio užvedimo raktus ir visus automobilio dokumentus yra palikęs saugoti savo sesei M. M., gyvenančiai Varėnoje. PrieÅ¡ iÅ¡važiuodamas į ligoninę, jis savo automobilio niekam nedavė naudotis, niekas neturėjo teisės Å¡iuo važinėtis ir disponuoti.

Dėl automobilio vagystės jam padaryta 200 eurų žala. ( b. l. 30-34, 39-42) Liudytojo A. Ž. parodymais, kad 2019 m. liepos mėn., tikslaus laiko nepamena, jam paskambino pažįstamas Ž. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir pasiÅ«lė pirkti automobilį. SekančiÄ dienÄ su dviračiu jis nuvažiavo pas Ž. M. į namus. Å is parodė savo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), esantį automobilį, kurį ruošėsi parduoti. Automobilis buvo „Peugeot 306“, mėlynos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis apžiÅ«rėjo automobilį, Å¡is jam tiko, todėl su Ž.

M. sutarė, kad automobilį pirks už 35 eurus. TÄ pačiÄ dienÄ jis Ž. M. davė 20 eurų, pasakė, kad likusius pinigus 15 eurų atiduos sekančiÄ dienÄ . Pas Ž. M. jis neklausė, iÅ¡ kur pas šį tas automobilis. Ž. M. minėjo, kad automobilis be dokumentų, minėjo, kad lyg tai nuraÅ¡ytas. TÄ pačiÄ dienÄ jis automobilį parsitempė į namus ir pastatė savo kieme. Automobilio atidžiau jis neapžiÅ«rinėjo, tik nusiėmė galinius automobilio ratus. VienÄ automobilio ratÄ jis paskolino Ž.

M.. To, kad Å¡is automobilis yra vogtas, jis nežinojo. ( b. l. 59-62) Liudytojo G. M. parodymais, kad 2019-07-17 apie 06.30 val. pas jį namus atėjo pažįstami A. Ž. ir V. S.. Jis namuose turėjo alaus, pasiÅ«lė kartu iÅ¡gerti. Begeriant alų, A. Ž. pasakė, kad yra automobilis, kurį reikėtų parduoti, minėjo, jog automobilis kažkokio J., kuris lyg tai Å¡iam tÄ automobilį yra dovanojęs. Jis pasakė, kad gali paimti automobilį, atsilygindamas A. Ž. pavaiÅ¡ino alumi. A. Ž. parodė tÄ automobilį, tai buvo „Peugeot 306“, valstybinių numerių nepamena, mėlynos spalvos.

Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), prie Å«kinių pastatų. Jis apžiÅ«rėjo automobilį, automobilis buvo nerakintas. Tada jis paprašė pažįstamo D. A., kad Å¡is automobilį partemptų su traktoriumi į jo kiemÄ . Partempus į kiemÄ , jis dar pasiÅ«lė automobilį pirkti (duomenys neskelbtini) gyventojui J. A., kuris automobilį apžiÅ«rėjo, fotografavo, bet iÅ¡kart nepirko. PrieÅ¡ tai Ž. M. jo buvo klausęs, ar jis nežino kokio parduodamo automobilio, minėjo, kad gali bÅ«ti ir be dokumentų.

Tada jis vėl paprašė D. A., Å¡is su traktoriumi nutempė automobilį į (duomenys neskelbtini), pas Ž. M., kuris už automobilį pasiÅ«lė iki 100 eurų, po to pasiÅ«lė mainyti į žoliapjovę. Jis sutiko atlikti tokius mainus ir iÅ¡ Ž. M. pasiėmė žoliapjovę, o pats Å¡iam paliko automobilį. Ž. M. paprašė automobilio dokumentų. Jis pasakė, kad automobilio dokumentus atneÅ¡ kitÄ kartÄ , kai jam atneÅ¡ A. Ž.. Kadangi A. Ž. jokių automobilio dokumentų jam neatnešė, todėl jis dokumentų nenunešė ir Ž.

M.. To, kad šis automobilis yra vogtas, jis nežinojo. ( b. l. 67-71) Liudytojo Ž. M. parodymais, kad 2019 m. liepos mėn. viduryje, tiksliai dienos neprisimena, jam paskambino pažįstamas G. M. ir pasiūlė pirkti automobilį „Peugeot 306“. Jis paklausė, kelintų metų automobilis, ar šis važiuojantis, ar yra dokumentai. G. M. jam pasakė, kad automobilis tvarkoje tik nėra techninės apžiūros talono. Automobilio jam reikėjo, todėl paklausė, kiek G. M. nori pinigų už automobilį.

G. M. pasakė, kad nori 300 eurų arba žoliapjovės. Jie sutarė, kad duos už automobilį žoliapjovę. TÄ pačiÄ dienÄ G. M. traktoriumi, kurį vairavo D. A., atitempė automobilį „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pastatė pas jį kieme, parodė, kaip automobilis užsiveda. Automobilį užvedinėjo laideliais. Jis paprašė G. automobilio dokumentų. Å is pasakė, kad automobilio dokumentus ir užvedimo raktelius atiduos pirmadienį. Ta sÄ lyga tiko, todėl jis už maÅ¡inÄ G.

M. atidavė savo turėtÄ naujÄ Å¾oliapjovę. Jos dokumentų nedavė, susitarė, kad dokumentus duos, kai Å¡is duos maÅ¡inos raktelius ir dokumentus. Pirmadienį iÅ¡ G. M. automobilio dokumentų ir raktelių jis nesulaukė. G. minėjo, kad dokumentus ir raktelius Å¡iam turi duoti A. Ž., kuriam ir priklauso ta maÅ¡ina. Kai jis klausė pas A. Ž. dokumentų, Å¡is sakė, kad maÅ¡ina „Peugeot“ padovanota savininko ir dokumentus maÅ¡inos gaus, bet negavo. Vėliau tÄ automobilį po kelių dienų, supratęs, kad Å¡is netinkamas naudojimui, jis pardavė A.

Ž. už 35 eurus, pasakydamas, kad dokumentus pasiims iÅ¡ A. Ž.. Kad Å¡is automobilis vogtas, jis nežinojo ir net neįtarė, todėl ir pirko. Daugiau apie šį automobilį ir vagystę jis nieko nežino, tai turėtų paaiÅ¡kinti A. Ž.. ( b. l. 76 -83) Liudytojo D. A. parodymais, kad 2019 m. vasarÄ , birželio, o gal liepos mėn., tikslios datos pasakyti jis negali, neprisimena, jam į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino pažįstamas G. M., paprašė iÅ¡ vieno kiemo į kitÄ kiemÄ su traktoriumi pertempti automobilį.

Jis sutiko, tÄ pačiÄ dienÄ su jam priklausančiu traktoriumi jis nuvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso pasakyti negali, kam priklauso tas namas, nežino. Ten buvo G. M., kuris jam parodė automobilį ,,Peugeot", žalios ar mėlynos spalvos, tiksliai neprisimena, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Automobilis stovėjo už namo. G. M. paaiÅ¡kino, kad automobilį padovanojo kažkoks giminaitis, daugiau nieko nepasakojo. Kaip jis suprato, automobilis neužsivedė, nebuvo automobilio raktelių.

Jokių automobilio dokumentų jis nematė, niekas jam jokių dokumentų nerodė. Jis prisikabino automobilį prie traktoriaus ir nutempė į (duomenys neskelbtini), į pažįstamo Ž. M. sodybÄ . Tempiant automobilį, G. M. automobilį vairavo, sėdėjo automobilio priekyje, vairuotojo vietoje. Automobilį jis paliko Ž. M. sodybos kieme. Ž. M. išėjo į kiemÄ , automobilį apžiÅ«rėjo, kalbėjosi su G. M.. Jam G. M. už automobilio nutempimÄ sumokėjo deÅ¡imt eurų ir jis iÅ¡važiavo.

Kas vyko toliau, jis nežino. Daugiau jis to automobilio nematė. Apie tai, kam tiksliai priklauso automobilis, kurį jis pertempė iÅ¡ vienos sodybos į kitÄ , jis nežino. Apie tai, kad automobilis gali bÅ«ti pavogtas, jis nieko nežinojo, niekas nebuvo sakęs. Su automobilio vagyste jis visiÅ¡kai nesusijęs. ( b. l. 86-88) Liudytojos M. M. parodymais, kad 2019 m. liepos mėn., tikslios datos pasakyti negali, neprisimena, jai telefonu paskambinęs brolis J. N. paprašė, kad ji paskambintų į policijÄ dėl maÅ¡inos.

Paklausus, kas atsitiko, brolis paaiÅ¡kino, kad jam kažkas pranešė, jog iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kažkur netoli seniÅ«nijos, pavogė jo automobilį. Automobilio markės, spalvos ji nežino, brolis jai nesakė. Broliui ji pasakė, kad paskambinti į policijÄ ji negali, nes nežino jokių automobilio duomenų, nežino tikslios automobilio laikymo vietos, negalės policijai nurodyti, iÅ¡ kurios tiksliai vietos automobilis buvo pavogtas. Tuo metu, kai brolis J. N. jai skambino, Å¡is buvo Alytaus senelių globos namuose, kur jis buvo gydomas po dviejų patirtų insultų.

Po kelių dienų jai telefonu paskambino socialinė darbuotoja iš Alytaus senelių globos namų, pranešė, kad pas jos brolį buvo atvykę policijos pareigūnai dėl pavogto automobilio. Dėl broliui J. N. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ji gali pasakyti tik tiek, kad brolis šį automobilį laikė kažkur (duomenys neskelbtini), prie seniūnijos, tai ji žino iš brolio pasakojimo. Brolis iki ligos ir sveikatos pablogėjimo pastovios gyvenamosios vietos neturėjo.

Kurį laikÄ jis gyveno (duomenys neskelbtini), paskui kažkur (duomenys neskelbtini). Pas kÄ ir kur tiksliai jis gyveno (duomenys neskelbtini), ji pasakyti negali, nežino. Pas jÄ to automobilio nėra nei dokumentų, nei raktelių. Brolis jai Å¡ių nedavė. Visi automobilio dokumentai ir rakteliai buvo pas brolį. Kada, kas ir kokiomis aplinkybėmis paėmė J. N. priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ji pasakyti negali, nes nieko apie tai nežino. ( b. l. 91-93) VÄ® „Regitra“ duomenimis, kad automobilis „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J.

N.. ( b. l.

95) Ä®tariamojo A. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentelėmis, kai jis parodė vietÄ (duomenys neskelbtini), kur stovėjo J. N. priklausantis automobilis „Peugeot 306“. (b. l. 163-168) Ä®tariamojo A. Ž. papildomais parodymais, kad savo kaltę dėl automobilio vagystės pripažįsta pilnai, dėl savo poelgio jis nuoÅ¡irdžiai gailisi. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo davęs parodymus, tačiau tada nenurodė visų aplinkybių, nepripažino savo kaltės. Duodamas parodymus, jis pasakė ne viskÄ taip, kaip buvo, nes tuo metu buvo sutrikęs ir iÅ¡sigandęs. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), lauko virtuvėje.

Netoli jo, kitoje lauko virtuvėje, laikinai gyveno pažįstamas J. N.. Netoli lauko virtuvių stovėjo J. N. automobilis, ,,Peugeot“ markės, tamsios spalvos, valstybinių numerių nežino. Automobiliu naudojosi pats J. N., kelis kartus matė šį tuo automobiliu važiuojantį. Po to kurį laikÄ automobilis stovėjo nenaudojamas. 2019 m. J. N. pablogėjo sveikata, Å¡is greitosios med. pagalbos automobiliu buvo iÅ¡vežtas į Varėnos ligoninę, vėliau perkeltas į Alytaus senelių namus.

Nuo to laiko jis J. N. nematė, su Å¡iuo nebendravo. IÅ¡vykdamas J. N. paprašė, kad jis prižiÅ«rėtų Å¡iam priklausantį automobilį. Automobilio dokumentų ir automobilio užvedimo raktelių J. N. jam nedavė. Jis prižadėjo automobilį saugoti. Tarp jų susitarimas dėl automobilio saugojimo buvo žodinis. Pagal tarpusavio susitarimÄ jis automobilį turėjo prižiÅ«rėti, jį saugoti. Automobilio parduoti, šį kam nors perleisti, automobiliu naudotis J. N. jam neleido. Naudotis pats automobiliu jis ir negalėjo, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. 2019 m. birželio mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, neprisimena, jam telefonu paskambino G.

M. ir pasiÅ«lė ateiti pas šį į namus iÅ¡gerti. Jis sutiko ir iÅ¡ karto nuėjo pas G., Å¡io namuose buvo pats G. ir jam pažįstamas V. S.. Kieme visi trys iÅ¡gėrė vienÄ plastikinį butelį alaus bei geriant alų, G. M. pradėjo jo klausinėti apie automobilį, stovintį netoli jo lauko virtuvės. Jis pasakė, kad automobilis yra jo pažįstamo, kuris gyvena senelių namuose, paaiÅ¡kino, kad jis automobilį prižiÅ«ri. Gal jis dar kÄ nors G. pasakė, bet dabar to neprisimena. G.

M. sugalvojo nueiti to automobilio pasižiūrėti. Tada jis kartu su G. M. ir V. S. visi nuėjo prie to automobilio. G. atidarė vairuotojo pusės dureles, kurios buvo neužrakintos, apžiūrėjo automobilio vidų, ieškojo raktelių ir dokumentų, bet nei raktelių, nei dokumentų automobilyje nerado. G. M. automobilis patiko. Jis pasakė, kad šis gali automobilį imti. Kodėl jis taip pasakė ir kodėl leido paimti automobilį, nurodyti negali. G. M. jam už automobilį pažadėjo nupirkti pakuotę, t. y.

šešis butelius, alaus. G. M. kažkam telefonu paskambino. Po kurio laiko atvažiavo tamsios spalvos automobilis, automobiliu atvykęs jaunas vyriškis, kurio vardo ir pavardės jis nežino, prikabino J. N. priklausantį ,,Peugeot“ markės automobilį prie savo automobilio ir ištempė. Tempiant automobilį ,,Peugeot“, automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo G. M.. Vėliau jis sužinojo, kad automobilis buvo nutemptas iki G. M. namų, o dar vėliau su traktoriumi automobilis buvo nutemptas pas Ž.

M. į (duomenys neskelbtini). Kas automobilį nutempė, jis nežino. Po to jis automobilio daugiau nematė. Dėl savo poelgio, kad leido G. M. paimti J. N. priklausantį automobilį, jis nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jis suprato, kad automobilis yra vagiamas, nes J. N. jam automobilio parduoti ar kam nors perleisti neleido. G. M. jam alaus nenupirko ir nedavė. J. N. jis atsipraÅ¡ys, su Å¡iuo susitaikys. ( b. l. 159-161) 2019-12-23 praneÅ¡imu įtariamajam A. Ž. buvo praneÅ¡ta apie prokuroro ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per 6 mėn. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Ä®tariamasis A. Ž. sutiko, kad procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutiko su siÅ«lomos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu. Teismas k o n s t a t u o j a : Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , sprendžia, kad kaltinamojo A. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį.

IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. Ž. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes jis, iÅ¡ sodybos kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia pagrobė J. N. priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 200 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. N. 200 eurų turtinę žalÄ . Ä®statymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, iÅ¡skyrus atvejus, kai už nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebÅ«ti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar paÅ¡alina padarytÄ Å¾alÄ , jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokiÄ Å¾alÄ atlyginti ar paÅ¡alinti. Už A. Ž. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebÅ«ti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

PareiÅ¡kime, kurį pasirašė kaltinamasis, buvo iÅ¡aiÅ¡kinta galimybė procesÄ užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su Å¡io proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl siÅ«lomos paskirti bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar paÅ¡alina padarytÄ Å¾alÄ , jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokiÄ Å¾alÄ atlyginti ar paÅ¡alinti.

Nukentėjusysis byloje civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, kadangi automobilis „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam J. N.. Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikÅ¡mę.

Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiÅ¡kia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Ž. praeityje teistas, teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, nėra duomenų, kad paskirtos baudos bÅ«tų sumokėtos (b. l. 135-142), niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 132-134), į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitÄ neįraÅ¡ytas.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltinamojo asmenybę, vertinant tai, kad automobilis „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam J. N.. Nukentėjusysis civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, prieÅ¡taravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, todėl, siekiant ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir jį prevenciÅ¡kai pataisyti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti A.

Ž. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas ir prokuroro siūlomas bausmės rūšis – A. Ž. skiriant laisvės apribojimo bausmę 1 m., įpareigojant jį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ( b. l. 170-172) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Kaltinamajam iÅ¡aiÅ¡kinta teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Ž. galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, paskirtÄ A.

Ž., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti A. Ž., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo Å¡io dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mams praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Jei A. Ž. Å¡ia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teisme ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas