2018-04-05 Nr. AB-7113-3-61-3-00242-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-246-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00242-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maisto pramonės logistikos grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maisto pramonės logistikos grupė“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui – viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Maisto pramonės logistikos grupė“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pripažįstami negaliojančiais pareiškėjui išduoti pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai; 2) panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 „Dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“ (toliau – ir Raštas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti apskųstų Sprendimo ir Rašto galiojimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl prašymo panaikinti Raštą bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Rašto galiojimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – Sprendimo galiojimo sustabdymo.

Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti, kadangi nors skundžiamas Sprendimas turi įtakos pareiškėjo pareigai savarankiškai sumokėti 1 423,17 Eur mokesčių, tačiau Sprendimas nesukuria pareiškėjui prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytų neigiamų pasekmių. Pažymėjo, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nėra apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti 1 423,17 Eur mokestis, o duomenų apie vykstančias procedūras, kurių metu pareiškėjui gali būti priskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, nėra.

III. Pareiškėjas UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo galiojimą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas klaidingai vertino, jog Sprendimas jam nesukelia teisinių pasekmių, kadangi tik gavęs Sprendimą ir Raštą pareiškėjas sužinojo apie savo tariamą pareigą apskaičiuoti ir susimokėti 1 423,17 Eur mokestį iki 2018 m. vasario 15 d.

Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas ir Raštas turėtų būti vertintini kaip vientisas dokumentas, o pareiškėjo skunde nurodyta grėsmė yra tiesiogiai susijusi su skundžiamais aktais, kadangi pareiškėjas Raštu, kuris grindžiamas Sprendimu, iki nurodyto termino buvo įpareigotas sumokėti minėtą mokestį. Pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą svarbu ne faktas, kokio dydžio žala gali kilti, o paties atsakomybės principo taikymas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas, ginčo nutartimi vertindamas pareiškėjo teisių pažeidimą, pasisakė dėl ginčo esmės, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo vertinimu, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Sprendimas nesukuria pareiškėjui neigiamų finansinių pasekmių, kadangi juo nėra apskaičiuotas mokėtinas mokestis, o pareiškėjo įvardijama grėsmė kyla iš kitų administracinių procedūrų.

Atsakovo teigimu, reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju pažeistų viešąjį interesą, kadangi laikinai sustabdžius Sprendimo galiojimą valstybės institucijoms dėl senaties terminų gali būti apribotos galimybės apskaičiuoti atitinkamus mokesčius. Pažymi, kad pagal galiojančią tvarką sprendimu patvirtinus mokestinio patikrinimo aktą, Vilniaus RAAD siunčia sprendimą vykdyti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl pareiškėjas, nesutikdamas su paskaičiuotu mokesčiu, Vilniaus RAAD sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką galės skųsti teismui, o mokestinis ginčas sustabdys sprendimo vykdymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų tesenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę: laikinai sustabdyti ginčijamo akto Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ galiojimą. Ginčijamu Sprendimu Vilniaus RAAD patvirtino 2017 m. lapkričio 8 d. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54, kuriuo pripažinti naikintinais VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo pakuočių atliekų sutvarkymą. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 „Dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pareiškėjas buvo informuotas, jog turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti. Pareiškėjas Sprendimą ir Raštą apskundė teismui, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl prašymo panaikinti Raštą.

Pareiškėjas siekia, kad būtų laikinai sustabdytas Sprendimo galiojimas, nes, jo teigimu, neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti pareiškėjo interesus ir padaryti jam didelių nuostolių.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Sprendimas nesukuria pareiškėjui prašyme ir atskirajame skunde nurodytų neigiamų pasekmių, nes juo pareiškėjui nėra apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Taigi, šiuo atveju nenustatyta, kad dėl Sprendimo galiojimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo finansinė padėtis, sutriktų ūkinė veikla ar kiltų kitokia grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas dėl skundžiamo Sprendimo patirs didelius finansinius sunkumus, bus sutrikdyta arba neįmanoma jo veikla, nepagrindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad dėl Sprendimo galiojimo jo patirtų finansinių nuostolių nebus galima kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Sprendimas būtų panaikintas. Tokia pozicija neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai administracinėse bylose dėl tapačių faktinių ir teisinių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-221-525/2018, Nr. eAS-219-552/2018, Nr. eAS-211-525/2018).

Dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, jog Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, išreiškė išankstinę nuomonę dėl ginčo esmės, pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos dalykas yra Sprendimo dalies, kuria pripažįstami negaliojančiais pareiškėjui išduoti pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, pagrįstumas ir teisėtumas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl pareiškėjui Sprendimu sukeliamų teisinių pasekmių nevertintina kaip teismo išankstinė nuomonė dėl ginčo esmės.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2018 m. vasario 7 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maisto pramonės logistikos grupė“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė