ea44a124-82b0-4fea-a324-1cc13bb03f69 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-4535-723/2019 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00995-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 15 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Kapustienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai T. S., jos atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei L. K.,suinteresuoto asmens Sodininkų bendrijos „Svajonė“ pirmininkui A. Å .,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T. S. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Sodininkų bendrija „Svajonė“, n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja T. S. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. B. Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Gamybinės butų Å«kio valdyba 1981 m. iÅ¡skyrė sodo sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos dėdė J. B., kuris iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja T. S. priėmė dėdės palikimÄ jį pradėdama faktiÅ¡kai valdyti (teismas nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ).

Priėmusi palikimÄ pareiÅ¡kėja pradėjo tvarkyti ir sodo, kurį ji priėmė kaip dėdės palikimÄ , dokumentus. Pradėjusi Å¡io sodo namelio įregistravimÄ , o taip pat bandydama iÅ¡pirkti žemės sklypÄ , pareiÅ¡kėja sužinojo, kad nėra iÅ¡likę kolektyvinio sodo skyrimo dėdei dokumentų, kadangi kaip liudija Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2017-07-10 pažyma, Å¡iam archyvui neperduoti saugoti Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Gamybinės butų Å«kio valdybos dokumentai, o J.

B. sodÄ gavo bÅ«tent iÅ¡ Å¡ios organizacijos įsteigus ir dalinant kolektyvinius sodus. Sodų kaimynai, kurie turi sodus nuo pat jų gavimo pradžios ir kurie taip pat iÅ¡likę tik keli, aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad J. B. gavo sodÄ kartu su jais nuo pat sodų įsteigimo pradžios. Per visus pastaruosius metus buvo bandoma įvairiose vietose rasti bet kokių duomenų ar dokumentų apie sodo iÅ¡skyrimÄ J. B., tačiau paieÅ¡kos buvo nesėkmingos ir neradus iÅ¡ esmės jokių duomenų, kreiptasi su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mė turinčio fakto nustatymo.

Pažymėjo, kad savo pareiÅ¡kimÄ Ä¯rodinės iÅ¡ esmės tik liudytojų parodymais, kadangi kitokio bÅ«do tiesiog nėra.

2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimu su pareiÅ¡kimu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-242-261/2016 pažymėta, kad „vertinant pareiÅ¡kėjų teisę pirkti žemės sklypÄ , yra reikÅ¡minga mirusios R. J. valia įsigyti jai sutektÄ Å¾emės sklypÄ , nes tik iÅ¡reiÅ¡kus tokiÄ valiÄ , paveldėtojams atsiranda teisė jÄ realizuoti. <...> pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada grindžiama ir kitais įrodymais, kurie patvirtina, kad R.

J. buvo iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ pasinaudoti teise pirkti žemės sklypÄ , t.y. R. J. buvo įtraukta į sodininkų bendrijos „Vita“ parduodamų sklypų asmenų sÄ raÅ¡Ä (b.l. 32-33), ji sutiko su parduodamo sklypo įkainojimo aktu (b.l. 36)“. Å ioje byloje mirusioji buvo įtraukta į sodininkų bendrijos „Vita“ parduodamų sklypų asmenų sÄ raÅ¡Ä Vilniaus rajono valdybos 1992‑07‑14 potvarkiu Nr. 883. Kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje taip pat paminėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-04 potvarkis Nr. 1233 dėl sodininkų bendrijos „Karklas“ parduodamų sklypų sÄ raÅ¡o (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-14 nutartis Nr. A444-1809/2013).

Taigi abiejose nagrinėtose bylose mirusiųjų atžvilgiu buvo priimti administraciniai aktai dėl valstybinės žemės sklypų Å¡iems asmenims pardavimo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 4-10 punktų nuostatas, asmuo, pageidaujantis pirkti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , teikdavo praÅ¡ymÄ miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai, kuri suraÅ¡ydavo sklypo įkainojimo aktÄ bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ ir supažindindavo su Å¡iais dokumentais pirkėjÄ .

Å ie dokumentai bÅ«davo teikiami miesto (rajono) valdybai, kuri leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise tvirtino savo potvarkiu. Potvarkyje turėjo bÅ«ti nurodyta parduodamo žemės sklypo vieta ir dydis; sklypo kaina; nuosavybės teisės apribojimai, suderinti su pirkėju žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekte; asmuo, įgaliotas miesto (rajono) valdybos vardu pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos praneÅ¡imÄ , iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo „sutarties pasiraÅ¡ymo dienos turėjo sumokėti praneÅ¡ime nurodytÄ sklypo kainÄ (arba privalomÄ jÄ jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas iÅ¡simokėtinai) ir su apmokėjimÄ patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvykti nustatytu laiku pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.

Taigi miesto (rajono) valdybos potvarkis buvo administracinis aktas, kuriuo asmeniui buvo patvirtinta teisė įsigyti valstybinės žemės sklypÄ (analogiÅ¡kai Å¡iuo metu priimamiems NŽT teritorinių padalinių vadovų sprendimams (įsakymams) dėl žemės sklypo pardavimo). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl administracinių teritorinių vienetų tiesioginio valdymo“ 2, 4 ir 5 straipsnio nuostatomis, atitinkamos savivaldybės teritorijoje įvedus tiesioginį valdymÄ Vyriausybės įgaliotinis turėjo užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, taip pat atitinkamoje teritorijoje turėjo vykdyti bÅ«tinas valstybinės valdžios ir valdymo organų funkcijas, tiesiogiai vadovauti savivaldybės organų žinioje buvusių bei jų reguliavimo sferai priskirtų įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklai.

Å is pareigÅ«nas turėjo teisę naikinti atitinkamoje teritorijoje esančių žemesniosios pakopos savivaldybių tarybų bei jų valdymo organų aktus, o prireikus sustabdyti Å¡ių organų įgaliojimus ir vykdyti jų funkcijas arba ten paskirti atstovÄ . Taigi minėti potvarkiai taip pat galėjo bÅ«ti priimti ir Vyriausybės įgaliotinio. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad įpėdinio praÅ¡ymas dėl valstybinės žemės sklypo mėgėjų sodo teritorijoje, už kurį mirusysis nebuvo sumokėjęs įmokų, pardavimo gali bÅ«ti tenkinamas tais atvejais, kai buvo priimtas administracinis aktas dėl Å¡io žemės sklypo pardavimo mirusiajam.

PareiÅ¡kėja 2017-04-26 NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė „parduoti žemės sklypÄ Nr. 6, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo skirtas J. B. vardu. Kadangi esu paveldetoja“. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017-06-05 raÅ¡tu atsakė į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , kad praÅ¡yme minimas žemės sklypas Nr. 6 yra suprojektuotas ir pažymėtas sodininkų bendrijos „Svajonė“ generaliniame plane, tačiau NŽT Vilniaus rajono skyrius neturi duomenų dėl Å¡io žemės sklypo skyrimo (suteikimo).

NŽT Vilniaus rajono skyriaus duomenimis, Vilniaus susivienijimo „Sodai“ „Svajonė“ sodininkų bendrijos visuotiniame narių susirinkime, įvykusiame 1992-04-22, buvo nutarta leisti privatizuoti visus 53 bendrijai priklausančius sodo sklypus. Å io susirinkimo protokole Nr. 1 nurodyti žemės sklypai, kuriuos buvo nuspręsta leisti privatizuoti, tačiau žemės sklypas Nr. 6 į šį sÄ raÅ¡Ä nebuvo įtrauktas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-16 potvarkiu Nr. 1290 p „Dėl sodų pardavimo“ buvo nuspręsta parduoti žemės sklypus sodininkų bendrijai „Svajonė“.

Ä® Å¡io potvarkio priedelio Nr. 18 Sodininkų bendrijos „Svajonė“ privatizuojamų žemės sklypų sÄ raÅ¡Ä nebuvo įtrauktas žemės sklypas Nr.

6. Taigi mirusiajam J. B. žemės sklypas Nr. 6, esantis sodininkų bendrijoje „Svajonė“ potvarkiu nebuvo skirtas (suteiktas). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kitų mėgėjų sodo teritorijose esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995-05-18, prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka.

Įvertinus NŽT Vilniaus rajono skyriuje saugomus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajono skyriui potvarkius ir sodininkų bendrijos „Svajonė“ valdybos posėdžių protokolus, nebuvo rastas nei potvarkis, nei išrašas, kuriuo žemės sklypas Nr. 6, esantis sodininkų bendrijoje „Svajonė“, būtų suteiktas mirusiajam J. B.. Taigi prašomas nustatyti faktas pareiškėjai neturėtų jokios juridinės reikšmės, t.y. šio fakto nustatymas nesukurtų pareiškėjai jos siekiamų teisių, kadangi administracinis aktas dėl žemės sklypo Nr. 6 skyrimo (suteikimo) mirusiajam J.

B. turėjo bÅ«ti priimtas po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992‑02‑07 nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (neteko galios 1993-07-21) įsigaliojimo dienos.

3. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja T. S. prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodė, kad J. B. sodas buvo skirtas iÅ¡ darbovietės iki 1992 metų. Jis ten toliau gyveno. Nežino kodėl sodo neprivatizavo. Jis turėjo sÅ«nų, kitaip mÄ stė, gal nenorėjo. Kaip iÅ¡geriantis žmogus gal tikrai nenorėjo nuosavybės. Su juo buvo sunku susikalbėti. Dėdė mirė prieÅ¡ 20 metų. Jo palikimÄ ji priėmė prieÅ¡ tris metus. Užtruko kol rado atstovÄ , kuris jai sutiko padėti. J. B. sode buvo, juo naudojosi, jį tvarkė kol buvo gyvas.

Tuo metu dar turėjo sÅ«nų V. B., jis mirė prieÅ¡ kažkur 15 metų. Žmona taip pat mirusi. SÅ«nus mirė po tėvo mirties. Po dėdės mirties ieÅ¡kovo advokato, bet niekas nenorėjo padėti. Ji palikimÄ priėmė teismo sprendimu. 2000 metais ji negalėjo priimti palikimo. Ji pati už sodÄ mokesčiu moka jau kokius 10 metų. Po J. B. mirties ji mokėjo už sodÄ mokesčius, tikrai pradėjo mokėti apie 2002 metus. Sodo pirmininkas iÅ¡rašė kvitukÄ , kad ji apmokėtų skolas už sodo sklypÄ .

Po J. B. mirties ji atvažiuodavo į sklypÄ . J. B. buvo visÄ laik supratingas, bet labai daug gerdavo ir nieko nenorėjo tvarkyti. Tokių įrodymų neturi. J. B. žinojo, kad tÄ sodÄ reikia tvarkyti, bet tiesiog užleido. Taip vėlai pradėjo rÅ«pintis sodu, nes dar buvo jos sesuo, kuri nenorėjo dalintis tuo sodu. Nesusitarė su sese tų dokumentų tvarkymu. PareiÅ¡kėjos atstovas adv. V. Sviderskis nurodė, kad sklypo naudojimo faktas iki pat mirties abejonių nekelia. Tam, kad bÅ«tų galima 1992 metais dalyvauti privatizavime asmuo turėjo pirma bÅ«ti teisėtai ir legaliu bÅ«du įgavęs atitinkamÄ turtÄ .

Negalėjo bet koks pretendentas, kuriam turtas nebuvo teisėtai suteiktas ir kuris nebuvo įtrauktas į bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä , dalyvauti, pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl privatizavimo. Neturint bÅ«tent Å¡itojo duomens, kurie nėra iÅ¡likę, pareiÅ¡kėja net neturėjo galimybės startuoti su praÅ¡ymu. BÅ«tent todėl nustatinėjamas praÅ¡omas faktas. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, Å¡ių bendrijų nariams, kiti sodo teritorijoje esantys sodo sklypai – jų naudotojams.

Å ie duomenys atidaro galimybes valstybinės žemės sklypÄ parduoti be aukciono. Po (duomenys neskelbtini) metų J. B. mirties iÅ¡ tiesų buvo sÅ«nus, kuris tuo nesidomėjo, buvo pareiÅ¡kėja ir jos sesuo, kurios Å¡iame procese dalyvavo vienaip arba kitaip tvarkėsi. BÅ«tent jos priėmė palikimÄ , tik teisė sÄ voka, kad pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Ji nesikreipė dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, nei į paveldėjimo vietos notarÄ . Å io dokumento nepadarius, pareiÅ¡kėjai bandant Å¡io sklypo klausimÄ iÅ¡spręsti, ji atsiremia į dvi problemas, t.y. nebuvo iÅ¡spręstas ir nustatytas faktas dėl palikimo priėmimo, ir neturėjo jokių duomenų, kad Å¡itas sodas buvo iÅ¡skirtas J.

B.. Å io fakto nustatymas leistų tęsti klausimÄ dėl privatizavimo ar iÅ¡spirkimo. Suinteresuoto asmens Sodininkų bendrijos „Svajonė“ pirmininkas A. Å . nurodė, kad yra matęs pareiÅ¡kėjÄ retkarčiais atvažiuojant. J. B. pažinojo, kartu dirbo, sklypų kaimynai. J. B. pradžioje ten negyveno, ten buvo sukaltas sandėliukas, kuriame jis ir mirė, bet taip jis atvažiuodavo. Su juo dar gyveno sugyventinė, kuri mirė po dviejų metų nuo jo mirties. Žino apie sodo suteikimÄ . Suteikimas buvo tarybų rajono vykdomojo komiteto buvo sÄ raÅ¡as, kurį pateikė norintieji įsigyti sklypus.

Jie parašė pareiÅ¡kimus ir atidavė gamybinių Å«kių valdybai. Valdyba padarė sÄ raÅ¡Ä . Tada visus surinko ir buvo notaras atvažiavęs. Kurie norėjo privatizuoti, visi privatizavo. SÄ raÅ¡e B. nebuvo. Jis sakė, jam nereikia. Jis privatizuoti nenorėjo. Jam sklypas buvo sÄ raÅ¡u iÅ¡skirtas, bet kai mirė nuo tos dienos ir narystė dingo. Kažkur po 10 metų nuo privatizacijos, B. neturėjo kur gyventi, tai gyveno tam sode. Ten ir mirė. Jis (pirmininkas) ėjo per instancijas, kad tÄ sklypÄ kažkam iÅ¡skirtų, bet visi pasakydavo, jog turi bÅ«ti aukcionas.

Jis pats bandė tÄ B. sklypÄ privatizuoti, bet jam nepavyko. Pagal sÄ raÅ¡Ä 1982 metais B. buvo bendrijos narys. Negali pasakyti, ar 1992 metais B. buvo bendrijos nariu, taip pat ir ar iki mirties juo buvo. Kai jis tapo pirmininku, tai pas jį atėjus pasakė, kad negali imti nario mokesčių iÅ¡ paÅ¡alinių žmonių. Jis pirmininku yra tris metus. Dabar nario mokesčio iÅ¡ neima, nes asmuo nėra savininkas ir narys. Narys numirė. Savininkas yra valstybė. PrivatizacijÄ organizavo tuometis pirmininkas, buvo pakviesti visi, B. privatizuoti nenorėjo.

Jis sakė, kam jÅ«s privatizavot, o man nereikia. Visi bendravo. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė L. K. prašė pareiÅ¡kimo netenkinti. Nurodė, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas Å¡iai dienai jokios teisinės reikÅ¡mės neturės. Sodo suteikimÄ ir leidimÄ jį įsigyti teisės aktas buvo priimtas tik 1992 metais Vyriausybės nutarimas Nr.

89. Jame buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad pilietis, siekiantis įsigyti žemės sklypÄ sodininkų bendrijoje, turėjo pateikti praÅ¡ymÄ , iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ , kad jam bÅ«tų skirtas potvarkiu žemės sklypas, todėl mano, kad praÅ¡omas juridinis faktas, kad 1981 metais buvo skirtas, juo remiantis sklypas negalėjo bÅ«ti skirtas tik remiantis Å¡ituo 1981 m. aktu, nes turėjo bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta naudotojo valia. PareiÅ¡kėja neįrodė, kad J. B. siekė ir norėjo įsigyti tÄ sklypÄ . Sklypas gal ir buvo skirtas tarybiniais laikais.

Å iais laikais Lietuvos respublikoje galiojo įstatymai ir Vyriausybės nutarimas Nr. 89, kuriuo buvo leista įsigyti sodo sklypus jų naudotojams, kurie buvo skirti tarybiniais laikais naudojimui. PareiÅ¡kėjos dėdė neiÅ¡reiÅ¡kė tokios valios, todėl pareiÅ¡kėja kaip įpėdinė neįgyja teisės įsigyti šį sodo sklypÄ . PareiÅ¡kėja negalės, nustačius praÅ¡omÄ faktÄ , iÅ¡spirti žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės Å¡iuo metu. Å itas sklypas buvo suteiktas sodininkų bendrijai, pažymėtas generaliniame plane.

Tik nuo 1992 iki 1995 metų turėjo bÅ«ti padarytas sodo suteikimas. Liudytoja I. D. nurodė, kad porÄ kartų matė pareiÅ¡kėjÄ . J. B. puikiai pažįsta. Ji iÅ¡ finansų skyriaus. Gamybinė butų Å«kio valdyba buvo organizacinė. Buvo visokie skyriai ir rašė praÅ¡ymus, kad priimtų į tÄ sklypų gavimÄ . Tai buvo 1982 metais, kai Vilniaus rajonas atidavė sklypus. Daug kas rašė praÅ¡ymus, paskui traukė burtų keliu. Taip ir B. matyt buvo gavęs. Privatizacijos metu B. niekas matyt nerÅ«pėjo.

Jis nieko nesiteikė. Daug dar ir dabar tokių yra tokių, kurie neiÅ¡sipirko. Jis buvo geriantis. Gaudavo alga, iÅ¡dalindavo skolas ir nieko nebeturėdavo. Kai buvo blaivas, tai mÄ stantis žmogus. PareiÅ¡kimas netenkinamas.Byla nutrauktina.

4. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-02-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-130-647/2017 turto paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja T. S. priėmė J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ , nuo jo atsiradimo dienos. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2017-06-05 atsakyme Nr. 48SD-6928-(14.48.104.) į pareiÅ¡kėjos T. S. praÅ¡ymÄ dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 6, esančio (duomenys neskelbtini) privatizavimo, nurodė, kad Å¡is žemės sklypas Nr. 6 yra suprojektuotas ir pažymėtas sodininkų bendrijos „Svajonė“ generaliniame plane, tačiau skyrius neturi dokumentų dėl Å¡io žemės sklypo skyrimo (suteikimo).

Atsižvelgiant į tai paprašė pateikti skyriui dokumentÄ , kuriuo pagrindu J. B. suteiktas (skirtas) Å¡is valstybinės žemės sklypas Nr. 6, o neradus skyrimo dokumentų, iÅ¡aiÅ¡kino teisę kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinė reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. UAB „Naujininkų Å«kis“ 2017-07-11 raÅ¡te Nr. S2-396 nurodė, kad UAB „Naujininkų Å«kis“ archyve nėra informacijos dėl J. B. priskirto sodo sklypo (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja pateikė į bylÄ mokėjimo nurodymų pervesti įmokas kopijas, kad A.

K. sumokėjo 468 Lt už tikslinius įnaÅ¡us sodo nario nuo 2002-2007 metų ir 82 Lt už 2008 metus. Kada lėšos pervesto iÅ¡ mokėjimo nurodymų nustatyti negalima. Taip pat pateiktas kvitas, kad 2013-08-06 pareiÅ¡kėja T. S. sumokėjo 518,40 Lt nario mokestį už 2010 metus (ieÅ¡kinio priedas Nr. 11). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius į bylÄ pateikė įrodymus, kad Vilniaus susivienijimo „Sodai“ „Svajonė“ sodininkų bendrijos visuotiniame narių susirinkime, įvykusiame 1992-04-22, buvo nutarta leisti privatizuoti visus 55 bendrijai priklausančius sodo sklypus.

Å io susirinkimo protokole Nr. 1 nurodyti žemės sklypai, kuriuos buvo nuspręsta leisti privatizuoti, tačiau žemės sklypas Nr. 6 į šį sÄ raÅ¡Ä neįtrauktas (savininko vardas, pavardė nenurodyti). Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-16 potvarkiu Nr. 1290 p „Dėl sodų pardavimo“ buvo nuspręsta parduoti žemės sklypus sodininkų bendrijoms, tame tarpe ir sodininkų bendrijai „Svajonė“ pagal priedelius. IÅ¡ Å¡io potvarkio priedelio Nr. 18 Sodininkų bendrijos „Svajonė“ privatizuojamų žemės sklypų sÄ raÅ¡o matyti, kad nebuvo įtrauktas žemės sklypas Nr. 6. 5.Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.

PareiÅ¡kėja T. S. siekia privatizuoti jos dėdei J. B. skirtÄ ir jo naudotÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 6, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, nuo pareiÅ¡kėjos praÅ¡omos nustatyti aplinkybės nepriklauso pareiÅ¡kėjos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kadangi, teismui nustačius, jog J. B. buvo iÅ¡skirtas (suteiktas) žemės sklypas, tai nesukels jai jokių teisinių padarinių, t. y. neturės jokios juridinės reikÅ¡mės. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Ä® Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytÄ , sutiktina su suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos argumentais, kad nagrinėjant asmenų, kuriems mėgėjų sodo teritorijoje valstybinės žemės sklypai buvo suteikti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau už juos nebuvo įmokėtos įmokos, įpėdinių praÅ¡ymus pirkti tokius sklypus bÅ«tina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-242-261/2016 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vertinant paveldėtojo teisę pirkti žemės sklypÄ , yra reikÅ¡minga mirusio palikėjo valia įsigyti jam suteiktÄ Å¾emės sklypÄ , nes tik iÅ¡reiÅ¡kus tokiÄ valiÄ , paveldėtojams atsiranda teisė jÄ realizuoti. Å ios teisės realizavimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443, kuriuo buvo patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės. Å ių Taisyklių 25.9 papunkčiu nustatyta, kad pageidaujantys pirkti be aukciono valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje turi pateikti paveldėjimo teisės liudijimo kopijÄ , jeigu valstybinės žemės sklypÄ pageidauja pirkti mirusio asmens, kuriam buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas, įpėdiniai. minimoje byloje mirusioji buvo įtraukta į sodininkų bendrijos parduodamų sklypų asmenų sÄ raÅ¡Ä Vilniaus rajono valdybos potvarkiu.

Kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A444-1809/2013 buvo priimta 2013-10-14 nutartis, kurioje taip pat minimas Vyriausybės įgaliotinio potvarkis suteikti mirusiajam palikėjui teisę iÅ¡pirkti žemės sklypÄ sodininkų bendrijoje. Taigi, abiejose nurodytose bylose mirusiųjų atžvilgiu buvo priimti administraciniai aktai dėl valstybinės žemės sklypų Å¡iems asmenims pardavimo. 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 89 buvo patvirtinti Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 4 punktu buvo nustatyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯sigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypÄ , kuriame taip pat turi bÅ«ti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamÄ sklypÄ forma (iÅ¡ karto ar iÅ¡simokėtinai) bei priklausančios lengvatos, dokumentÄ , kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, sklypo planÄ .

Miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba, gavusi asmens praÅ¡ymÄ , suraÅ¡ydavo sklypo įkainojimo aktÄ bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ ir supažindindavo su Å¡iais dokumentais pirkėjÄ . Toliau Å¡ie dokumentai bÅ«davo teikiami miesto (rajono) valdybai, kuri leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise tvirtindavo savo potvarkiu. Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos praneÅ¡imÄ , iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos turėjo sumokėti praneÅ¡ime nurodytÄ sklypo kainÄ (arba privalomÄ jÄ jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas iÅ¡simokėtinai) ir su apmokėjimÄ patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvykti nustatytu laiku pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.

Taigi miesto (rajono) valdybos potvarkis buvo administracinis aktas, kuriuo asmeniui buvo patvirtinama teisė įsigyti valstybinės žemės sklypÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl administracinių teritorinių vienetų tiesioginio valdymo“ 2, 4, 5 straipsniais, atitinkamos savivaldybės teritorijoje įvedus tiesioginį valdymÄ Vyriausybės įgaliotinis turėjo užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, taip pat atitinkamoje teritorijoje turėjo vykdyti bÅ«tinas valstybinės valdžios ir valdymo organų funkcijas, tiesiogiai vadovauti savivaldybės organų žinioje buvusių bei jų reguliavimo sferai priskirtų įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklai.

Jis turėjo teisę naikinti atitinkamoje teritorijoje esančių žemesniosios pakopos savivaldybių tarybų bei jų valdymo organų aktus, o prireikus sustabdyti Å¡ių organų įgaliojimus ir vykdyti jų funkcijas arba ten paskirti savo atstovÄ . Taigi, aukščiau nurodyti potvarkiai galėjo bÅ«ti priimti ir Vyriausybės įgaliotinio. IÅ¡ aukščiau aptartų teisės normų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų matyti, kad įpėdinio praÅ¡ymas dėl valstybinės žemės sklypo mėgėjų sodo teritorijoje, už kurį mirusysis nebuvo sumokėjęs įmokų, pardavimo gali bÅ«ti tenkinamas tais atvejais, kai buvo priimtas administracinis aktas dėl Å¡io žemės sklypo pardavimo mirusiajam.

Nagrinėjamos bylos atveju, tokio administracinio akto priimta nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėjos dėdė J. B. net nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs savo valios privatizuoti žemės sklypÄ . Nėra jokių duomenų, kad J. B. pateikė nustatytos formos praÅ¡ymÄ su priedais, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis nepasinaudojo 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 89 suteiktomis teisėmis ir ginčo sklypas liko neprivatizuotas. Teismo posėdyje pati pareiÅ¡kėja patvirtino, kad dėdė nuosavybės nenorėjo, privatizavimu nesidomėjo.

Sodininkų bendrijos „Svajonė“ pirmininkas Å¡ias aplinkybes patvirtino, t.y., kad norintieji privatizuoti žemės sklypus privatizavo, jo J. B. nurodė, nenorintis privatizuoti. Liudytoja apklausta I. D. taip pat patvirtino, kad J. B. privatizacija nerÅ«pėjo. Darytina iÅ¡vada, kad J. B. nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs savo valios privatizuoti žemės sklypo. Asmens teisė įsigyti valstybei priklausantį žemės sklypÄ nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė. TokiÄ teisę valstybė suteikė 1992 metais ir įstatymų bei poįstatyminių aktų pagrindu leido Lietuvos Respublikos piliečiams ja pasinaudoti, tačiau tai buvo ne imperatyvas, o teisė ir galimybė.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius į bylÄ pateikė įrodymus, kad Vilniaus susivienijimo „Sodai“ „Svajonė“ sodininkų bendrijos visuotiniame narių susirinkime, įvykusiame 1992-04-22, buvo nutarta leisti privatizuoti visus 55 bendrijai priklausančius sodo sklypus. Å io susirinkimo protokole Nr. 1 nurodyti žemės sklypai, kuriuos buvo nuspręsta leisti privatizuoti, tačiau žemės sklypas Nr. 6 į šį sÄ raÅ¡Ä neįtrauktas (savininko vardas, pavardė nenurodyti).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-16 potvarkiu Nr. 1290 p „Dėl sodų pardavimo“ buvo nuspręsta parduoti žemės sklypus sodininkų bendrijoms, tame tarpe ir sodininkų bendrijai „Svajonė“ pagal priedelius. IÅ¡ Å¡io potvarkio priedelio Nr. 18 Sodininkų bendrijos „Svajonė“ privatizuojamų žemės sklypų sÄ raÅ¡o matyti, kad nebuvo įtrauktas žemės sklypas Nr.

6. Taigi, mirusiam pareiškėjos dėdei J. B. žemės sklypas Nr. 6 sodininkų bendrijoje „Svajonė“ potvarkiu nebuvo suteiktas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kitų mėgėjų sodo teritorijose esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995-05-18, prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad praÅ¡omas nustatyti faktas pareiÅ¡kėjai neturėtų jokios teisinės reikÅ¡mės, t.y. Å¡io fakto nustatymas nesukurtų pareiÅ¡kėjai jos siekiamų teisių, kadangi nebuvo priimtas joks administracinis aktas dėl žemės sklypo Nr. 6 skyrimo (suteikimo) mirusiajam J. B. po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992‑02‑07 nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ įsigaliojimo dienos, o ir nebuvo pačio mirusiojo J.

B. iÅ¡reikÅ¡tos valios įsigyti šį žemės sklypÄ . Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kai iÅ¡ paduoto pareiÅ¡kimo matyti, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė Å¡ių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas – bylÄ nutraukia (CPK 293 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismo vertinimu yra pagrindas bylÄ nutraukti kaip nenagrinėtinÄ teisme ypatingos teisenos tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ė : BylÄ nutraukti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius