ea42a869-ea1f-41a3-944b-1e4f63db3e99 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D. Šiugždinytė                                            Baudž. byla Nr.1A-289-238/11;Teisėja D. Mazur              Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01626-2009-5; Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.5.; 1.2.26.2.1.; 1.1.7.2.5.; 2.4.6.4.2.   KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S Lietuvos Respublikos vardu 2011 m. birželio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei, išteisintajam L.

D., įstatyminei atstovei G. D., iÅ¡teisintojo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Linos Gudonienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Å iuo nuosprendžiu P. D. ir R. D. dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis LR BK 93 straipsnio ir BK 38 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas. IÅ¡ P. D. ir Roko D. K. teritorinei ligonių kasai priteista 2599,77 Lt, J. B. 834 Lt civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                                    n u s t a t ė:L.

D. buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas nepilnametis, 2009-12-11 apie 13 val. 30 min., vieÅ¡oje vietoje (duomenys neskelbtini) Kaune, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. D. ir nepilnamečiu P. D., tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip vienÄ kartÄ nukentėjusiajam J. B. į veido sritį, o nepilnamečiui P. D. sudavus ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam J. B. į veido sritį, R. D. sudavus ne mažiau kaip vienÄ kartÄ nukentėjusiajam J. B. į veido sritį, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam J.

B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį nosies kaulų lūžiais, tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas nepilnametis, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, mokyklos koridoriuje pertraukos metu, matant kitiems moksleiviams, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. D. bei nepilnamečiu P. D., įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, bendrais veiksmais rankomis suduodami nenustatytÄ skaičių smÅ«gių nepilnamečiam J.

B., demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį, tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-10 nuosprendžiu L. D. dėl kaltinimo pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Lina Gudonienė apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-10 nuosprendį dėl nepilnamečio L.

D. iÅ¡teisinimo panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį. L. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnio 1dalyje ir nubausti: pagal LR BK 138 str. 1 d. paskirti 1 metų. laisvės apribojimo bausmę; pagal LR BK 284 str. 1 d. paskirti jam 1 metų 4 mėnesių laivės apribojimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. subendrinti paskirtas bausmes apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimti Å¡velnesnę, ir paskirti galutinę subendrintÄ 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 20 val. iki 6 val., tęsti mokslÄ bei neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 val. per 4 mėnesius, dirbant 20 valandų per mėnesį sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Tenkinti L. B. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį likusiems 834 Lt, Kauno teritorinei ligonių kasai priteisti civilinį ieÅ¡kinį solidariai iÅ¡ P. D., R. D. ir L. D..Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, jog teismo nuosprendžio teiginys, kad R. D. ir P. D. parodė, jog L. D. nukentėjusiojo nemušė, nėra fiksuotas nei ikiteisminio tyrimo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teisme protokoluose.

PrieÅ¡ingai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu (2010-09-16 teismo posėdžio protokolas) P. D. ir R. D., aiÅ¡kindami aplinkybes, parodė, jog nematė, kÄ darė L. D., be to, nei vienas iÅ¡ jų nepatvirtino, kad L. D. nemušė nukentėjusiojo. Be to, teismas nepagrįstai ignoravo liudytojo Å . N. nurodytas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes:

1) jog nukentėjusiajam J. B. atsitraukus, visi trys įtariamieji nukentėjusįjį puolė ir pradėjo muÅ¡ti (2010-10-28 teismo posėdžio protokolas), t. y. „tada J. pradėjo muÅ¡ti trise: P. D., R. D. ir tas 9-okas, kur atėjęs iÅ¡ jaunimo mokyklos ir dabar mokosi mokykloje. Jie daužė J. rankomis į įvairias kÅ«no vietas: į galvÄ , pilvÄ , į Å¡onus“ (ikiteisminio tyrimo metu duoti Å . N. parodymai, kurie pagarsinti teisminio bylos nagrinėjimo metu (2010-10-28 teismo posėdžio protokolas );

Å . N. 2010-05-19 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu atpažino L. D. kaip tÄ devintokÄ iÅ¡ jaunimo mokyklos, kuris, kaip jis nurodė apklausoje, mušė J. B. (t.1, b. l. 88-89). Prokurorės manymu, teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog paties nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nenuoseklÅ«s. Teismas nuosprendyje nurodo, jog „ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad pradėjus stumdytis jam į nosį trenkė Ž.

S., po to trenkė R. D., po to P. D. ir L. D.“. Tačiau 2009-12-29 pirmos nukentėjusiojo J. B. apklausos protokole (t.1, b. l. 12-13) užfiksuota, jog P. D. (o ne Ž. S., kaip iÅ¡dėstyta nuosprendyje) nusiėmė kuprinę ir trenkė jam kumščiu į veidÄ , tuomet nekentėjusysis gindamasis trenkė jam atgal, bet nežino, ar pataikė. Po to, kai pradėjo stumdytis, iÅ¡ Å¡ono jam trenkė Ž. S.. Nukentėjusysis apsisuko ir ėjo, nes iÅ¡ nosies bėgo kraujas ir apsisuko galva. Tada P. D. brolis R.

D. trenkė jam kumščiu į smilkinį, kelis kartus į nosį. Dar priÅ¡oko devintokas iÅ¡ jaunimo mokyklos (kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, L. D.), kuris taip pat jam trenkė į veidÄ . D. P. D. priÅ¡okęs taip pat ėmė trankyti į veidÄ . Teismas nuosprendyje konstatavo, jog „ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu po keturių mėnesių jis parodė, kad jį sumušė keturiese: P. D., R. D., Ž. S. ir L. D., taip pat parodė, kad muÅ¡tynes pradėjo P. D. ir jis atsakė tuo pačiu.

Po to pajuto smÅ«gį iÅ¡ Å¡ono, tada trenkė Ž. S. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta ikiteisminio tyrimo metu), tai buvo smÅ«gis į smilkinį, o ne į nosį, nes nuo smÅ«gio apsvaigo. Tada trenkė R. D. tiesiai į veidÄ du kartus, vienas buvo į nosį. Po to, kai nustojo muÅ¡ti R. D. į veidÄ trenkė L. D.“. Tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis J. B. tos pačios apklausos metu, t. y. papildomai apklaustas 2010-04-27 ikiteisminio tyrimo metu, parodo, kad po to, kai R. nustojo muÅ¡ti, L.

D. jam trenkė į veidÄ , kiek kartų, pasakyti negali, bet tikrai ne vienÄ . L. jam trenkė į veidÄ , į nosį (t. 1, b. l. 14). Teisminio bylos nagrinėjimo metu (2010-09-16, 2010-10-28 teismo posėdžio protokolai) nukentėjusysis J. B. davė analogiÅ¡kus parodymus, pabrėždamas, jog tikslesnius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, nes tada iÅ¡ karto po įvykio prisiminė geriau, o dabar praėjus daug laiko, jis ne viskÄ prisimena. Kadangi tokie nukentėjusiojo J. B. parodymai yra logiÅ¡ki ir pagrįstai argumentuoti, konstatuotina, kad neteisinga manyti ir klaidinga teigti, kad nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, yra nenuoseklÅ«s ir skiriasi nurodant įvykio aplinkybes.

Prokurorė teigia, kad nepagrįstas teismo motyvas, jog parodymai, kad pasipylė smÅ«gių kruÅ¡a, yra tik liudytojo S. N., kurių nepatvirtina nei specialisto iÅ¡vada, nei nukentėjusysis, nei kaltinamieji, ar kiti liudytojai, kurie buvo taip pat stebėtojai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta mokytoja I. V. parodė, jog viskÄ matė iÅ¡kart po muÅ¡tynių. Ji parodė, jog kai nukentėjusysis Justinas ėjo visas kruvinas, aplinkui buvo daug vaikų. Justinas sakė, kad jį mušė P., R. ir L.

D., Justinas sakė, kad „pasipylė kumščių kruÅ¡a iÅ¡ P., R. ir L.“. Teismas neatsižvelgė į tai, kad specialisto iÅ¡vadoje, kuri atlikta po įvykio praėjus apie porÄ mėnesių, ir tik medicininių dokumentų dėstomojoje dalyje nurodyta, kad 2009-12-11 apie 14 val. 30 min. GMP iÅ¡ mokyklos J. B. pristatė į KMUK Vaikų skubios pagalbos skyrių, kur jam buvo konstatuota galvos trauma, nosies trauma bei veido sumuÅ¡imas, o tai patvirtina nukentėjusiojo J. B. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, jog veidas nuo smÅ«gių buvo mėlynas, lÅ«pa prakirsta (2010-09-16 teismo posėdžio protokolas).

Nukentėjusiojo atstovė L. B. taip pat patvirtino, jog ligoninėje Justinui susiuvo lÅ«pÄ , vėliau operavo nosį. Prokurorė skunde teigia, jog byloje esančios ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės rodo kaltinamųjų P. ir R. D. ir L. D. veiksmų bendrumÄ bei spontaniÅ¡kai kilusį susitarimÄ panaudoti prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtÄ . Vien tas faktas, kad matydami ir suprasdami vienas kito veiksmus bei jiems pritardami, kiekvienas suduodamas nukentėjusiajam rankomis į veidÄ bei tuo kaip bendravykdytojai papildė vienas kito veiksmus, rodo kaltinamųjų bendrÄ siekį sužaloti nukentėjusįjį (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-229/2008), be to, jie suvokė, kad bendrais veiksmais suduodami nukentėjusiajam smÅ«gius į veido sritį dalyvauja nukentėjusiojo sužalojimo procese, kad nukentėjusysis nebus pajėgus apsiginti nuo trijų asmenų smÅ«gių, todėl darytina iÅ¡vada, jog suduodami smÅ«gius nukentėjusiajam kaltinamieji P. D., R.

D. ir L. D. suvokė veikos pavojingumÄ , galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, tačiau jų savo sÄ monėje nedetalizavo, t. y. veikė neapibrėžta tyčia. Be to, smÅ«gių lokalizacijos vieta galva kiekvienam asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbi, o tai reiÅ¡kia, kad kiekvienas smÅ«gis, suduotas į galvÄ , gali sukelti realų pavojų sveikatai, o kai kuriais atvejais - ir gyvybei. Kadangi visi kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, todėl net ir nesant galimybės nustatyti, nuo kurio kaltinamojo smÅ«gių lūžo nukentėjusiajam nosis, visi kaltininkai turi atsakyti ir už atsiradusius padarinius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Taip pat prokurorė nurodo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.

Tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tai ypač konstatuotina dėl L. D. ir R. D. padarytos veikos. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas ne visada neigia veikos prieÅ¡ingumÄ vieÅ¡ajai tvarkai (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-136/2010).

Analizuojant bylos duomenis matyti, jog P. D. savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinko bÅ«tent vieÅ¡Ä vietÄ (mokyklos koridorių) ir bÅ«dÄ (muÅ¡tynes), kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ Ä¯rodo ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo J. B. parodymai, kaltinamųjų R. ir P. D. parodymai, mokytojos I. V. parodymai apie tai, jog daug vaikų muÅ¡tynes stebėjo sustoję ratu, o sumuÅ¡to J.

B. vaizdas Å¡okiravo aplinkinius. Smurto veiksmai atlikti vieÅ¡ojoje vietoje, t. y. mokyklos koridoriuje, kur nuolat bÅ«na nemažai vaikų, stebint kitiems moksleiviams. Konflikto inicijavimas ir po to einantis smurtas atitinka įžūlaus elgesio sampratÄ . K. P. D., R. D. ir L. D. suprato, kad daro tai vieÅ¡oje vietoje, numatė, kad Å¡iais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, galėjo numatyti jog įvykio liudininkai patirs neigiamų iÅ¡gyvenimų, sutriks įprasta vieÅ¡a tvarka, t. y. mokinių ramybė pertraukos metu.

Byloje nustatytos aplinkybės rodo kaltinamųjų veiksmų bendrumÄ bei spontaniÅ¡kai kilusį susitarimÄ vieÅ¡oje vietoje panaudoti prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtÄ , ir taip įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Tai, kad matydami ir suprasdami vienas kito veiksmus bei jiems pritardami, kiekvienas suduodamas nukentėjusiajam, kaip bendravykdytojai papildė vienas kito veiksmus, o tai jau rodo kaltinamųjų bendrÄ siekį pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-229/2008 ).

Dėl šių aplinkybių prokurorė mano, jog L. D. atžvilgiu turi būti priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.Prokurorė taip pat nurodo, jog L. B. pareikštas civilinis ieškinys likusiems 834 litams yra pagrįstas tuo, kad reikėjo važinėti pas sūnų į ligoninę, mokėti už operacijas, samdyti korepetitorius, buvo kitų išlaidų, todėl tenkintinas. Kauno teritorinei ligonių kasai civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamųjų P. D., R. D. ir L. D. solidariai, kadangi išlaidos atsirado dėl jų padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiojo J.

B. atžvilgiu, tai yra už nukentėjusiojo gydymÄ .Apeliaciniame skunde teigiama, kad skiriant L. D. bausmę bÅ«tina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, taip pat į tai, kad L. D. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepilnametis, nusikalto pirmÄ kartÄ , padarė nesunkų nusikaltimÄ , lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė ta, kad veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje su P. D. ir R.

D., taip pat atsižvelgiant į L. D. charakteristikÄ . PraÅ¡o skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę - laisvės apribojimÄ .             Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis L. D., jo gynėjas bei įstatyminė atstovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės L. G. apeliacinis skundas tenkinamas.                           Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir priimtu iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu L.

D. atžvilgiu.Kolegija pažymi, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl L. D. veikos ir kaltės, neatitinka bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad teismo teiginys, jog R. D. ir P. D. parodė, jog L. D. nemušė nukentėjusiojo, nepagrįstas. Prokurorė pagrįstai skunde teigia, jog toks teiginys nėra fiksuotas nei ikiteisminio tyrimo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teisme protokoluose. Priešingai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu (2010-09-16 teismo posėdžio protokolas) P. D. ir R.

D., aiÅ¡kindami aplinkybes, parodė, jog nematė, kÄ darė L. D., be to, nei vienas iÅ¡ jų nei 2010-09-16, nei 2010-10-28 dienos posėdyje nepatvirtino, kad L. D. nemušė nukentėjusiojo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiojo J. B. parodymus dėl L. D. veiksmų, vertino kritiÅ¡kai, kaip nenuoseklius, nes, kaip matyti iÅ¡ jo parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, J. B. nuosekliai tvirtino, jog smurtÄ jo atžvilgiu vartojo visi kaltinamieji, t. y.

R. D., P. D. ir L. D.. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog L. D. jam sudavė smÅ«gius. Be to, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, jog L. D. smÅ«gius sudavė po to, kai nukentėjusysis jau buvo susimušęs su P. D.. Pirmosios instancijos teisme 2010-09-16 posėdyje nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog „pirmas trenkė P., po to Ž., tada einant link palangės trenkė R., po R. smÅ«gių mušė L., R. smÅ«gis buvo ne vienas, dar ir nuo L. gavau į veido sritį.

Einant link palangės R. trenkė mažiausiai 2 smÅ«gius, paskui dar ir L.“. Be to, nukentėjusysis patvirtino pirminius savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 110), t. y. patvirtino, jog „pirmas pradėjo muÅ¡ti P., nusiėmė kuprinę ir trenkė kumščiu į veidÄ , besistumdant į nosį trenkė Ž. S.. Tada dar R. D. trenkė į smilkinį, į nosį kelis kartus. Dar priÅ¡oko devintokas iÅ¡ jaunimo mokyklos, kuris taip pat trenkė į veidÄ . D. P. D. priÅ¡okęs ėmė trankyti į veidÄ â€œ.

Byloje taip pat iÅ¡tirti ir papildomi nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 14), kuriuose nukentėjusysis parodė jog „pirma trenkė P. D., po to trenkė Ž. S., nueinant tiesiai į veidÄ trenkė R. D., trenkė kelis kartus, trenkė į veidÄ , į nosį; kai Rokas nustojo muÅ¡ti, trenkė L. D., L. trenkė ne vienÄ kartÄ , trenkė į veidÄ , į nosį“. Å ie parodymai dėl smÅ«giuojančių asmenų, veiksmų eiliÅ¡kumo tarpusavyje sutampa, todėl teismas nepagrįstai nukentėjusiojo parodymus laikė nenuosekliais.

Nukentėjusiojo parodymai dėl to, jog L. D. tikrai smÅ«giavo, kad jis smÅ«giavo į veido sritį, po to, kai jam smÅ«gius buvo sudavęs P. D., Ž. S. ir R. D., nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Be to, ta aplinkybė, kad nukentėjusiajam smÅ«gius sudavė ir L. D., patvirtinama ir liudytojo Å . N., bei liudytojos I. V. parodymais. Liudytojas Å . N. parodė, jog „visi kaltinamieji mušė J. B., P. D. pirmas puolė J. B., kuris apsigynė ir paskui visi trys – R., P. ir L., puolė J.. P. trenkė vienÄ smÅ«gį į žandÄ , R. trenkė tiesiai į nosį, visų smÅ«gių nebeprisimena.

Devintokas, apie kurį kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu, yra L. D.“. Jis taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad „pirmas smÅ«gius sudavė P. D., tada J. pradėjo muÅ¡ti trise: P. D., R. D. ir devintokas, atėjęs iÅ¡ jaunimo mokyklos. J. J. daužė į įvairias kÅ«no vietas: į galvÄ , pilvÄ , Å¡onÄ . Kiek kuris smÅ«gių sudavė, pasakyti negali, nes jų buvo daug“. Liudytoja I. V. teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, jog J. B. sakė, kad jį „mušė P., R. ir L..

J. jai sakė, kad „pasipylė kumščių kruÅ¡a iÅ¡ P., R. ir L.“. Be to, pažymėtina, jog Å . N. 2010-05-19 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu atpažino L. D. kaip tÄ devintokÄ iÅ¡ jaunimo mokyklos, kuris, kaip jis nurodė apklausoje, mušė J. B. ( t. 1., b. l. 88-89).Taigi Å¡ių parodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusįjį mušė trys asmenys, tai yra P. D., R. D. ir L. D.. Pirmas smÅ«gius sudavė P. D., po to mušė visi trys - R. D., P. D. ir L. D.. Nukentėjusysis patvirtino, jog L.

D. smÅ«gius sudavė į veidÄ . Å . N. patvirtino, jog nuteistieji daužė į įvairias kÅ«no vietas: galvÄ , pilvÄ , Å¡onus. Liudytoju apklaustas Ž. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė susikibusius nukentėjusįjį ir P. D., tačiau visų muÅ¡tynių nematė. M. K. taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jis matė tik muÅ¡tynių pabaigÄ , kas, keliese mušėsi, pasakyti negali. Å ie parodymai patvirtina tik buvus patį muÅ¡tynių faktÄ , tiesiogiai L.

D. kaltės nepatvirtina, tačiau jie taip pat ir nepaneigia fakto, jog L. D. dalyvavo muštynėse ir sudavė nukentėjusiajam, kuris nustatytas anksčiau paminėtais ir aptartais įrodymais. Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2009-12-11 apie 14 val. 30 min. GMP iš mokyklos J. B. pristatė į KMUK Vaikų skubios pagalbos skyrių, kur jam buvo konstatuota galvos trauma, nosies trauma bei veido sumušimas. Tai patvirtina nukentėjusiojo J. B. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, jog veidas nuo smūgių buvo mėlynas, lūpa prakirsta (2010-09-16 teismo posėdžio protokolas).

Nukentėjusiojo atstovė L. B. taip pat patvirtino, jog ligoninėje Justinui susiuvo lÅ«pÄ , vėliau operavo nosį. Å ios aplinkybės taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl daugybinių smÅ«gių bei liudytojos I. V. parodymus, jog Justinas jai sakęs, kad mušė visi trys kaltinamieji, kad pasipylė kumščių kruÅ¡a. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas laiko nepagrįstomis teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma iÅ¡vadas, jog nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme davė nenuoseklius parodymus.

Taip pat nepagrįsta ir teismo iÅ¡vada, jog Å . N. parodymų, kad pasipylė smÅ«gių kruÅ¡a, nepatvirtina nei specialisto iÅ¡vada, nei nukentėjusysis, nei kaltinamieji, ar kiti liudytojai, nes kaip jau minėta, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir nukentėjusysis, kuris parodė, jog buvo suduotas ne vienas smÅ«gis, ir specialisto iÅ¡vada, kuria konstatuota galvos trauma, nosies trauma bei veido sumuÅ¡imas, ir liudytojos I. V. parodymai. Be to, Å . N. parodymo atpažinti metu atpažino L. D. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, jog jis mušė nukentėjusįjį. Nors L.

D. neigė dalyvavęs muÅ¡tynėse, tačiau teisėjų kolegija šiuos parodymus vertina kaip kaltinamojo siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokie parodymai prieÅ¡tarauja anksčiau aptartų įrodomų visuma nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms ir jie paneigiami anksčiau aptartais įrodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptartų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina aplinkybę, jog L. D. dalyvavo muÅ¡tynėse, sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į veido sritį J.

B. ir bendrais veiksmais su P. D. ir R. D. padarė nukentėjusiajam J. B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį nosies kaulų lūžiais. Be to, Å¡iais veiksmais L. D. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį. Todėl teismas laiko visiÅ¡kai nepagrįsta byloje iÅ¡tirtų duomenų visuma, jų analize teismo iÅ¡vadÄ , jog teismui nepateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad L. D. dalyvavo ar kitaip prisidėjo prie nusikalstamų veikų padarymo.

Å i iÅ¡vada prieÅ¡tarauja anksčiau aptarties įrodymams, kurie buvo iÅ¡nagrinėti pirmosios instancijos teisme, ir jais nustatytoms aplinkybėms. Teismas konstatuoja, jog byloje taip pat įrodyta aplinkybė, jog L. D. veikė bendrininkų grupėje.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Taigi bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iÅ¡ bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ jų vaidmens, veiksmų pobÅ«džio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymÄ .

Šiuo atveju bendrininkavimo objektyvieji požymiai pasireiškė tuo, jog visi kaltinamieji sudavė smūgius nukentėjusiajam J. B. į veido, galvos sritį. Byloje išsamiai ištyrus visus įrodymus, nėra galimybės nustatyti, nuo kurio asmens konkrečių veiksmų kilo pasekmės, todėl svarbu nustatyti ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

Susitarimas gali bÅ«ti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais. Ä®rodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai yra iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Å iuo atveju byloje anksčiau aptartų įrodymų visuma nustatyta, jog į veido, galvos sritį kumščiais sudavė visi trys: R. D., P. D., L. D., todėl nustatytas sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , galėjo atsirasti nuo kiekvieno iÅ¡ jų veiksmų.

Byloje nustatyta, jog smÅ«gius nuteistieji sudavė to paties įvykio metu, vienas paskui kitÄ , beveik tuo pačiu metu, L. D. sudavė po to, kai jau buvo pavartotas smurtas, tai yra po to, kai nukentėjusiajam jau buvo sudavę P. D. ir R. D.. L. D. mušė nukentėjusįjį kartu su kitais kaltinamaisiais vienu metu ir tai patvirtina, jog kaltinamieji vienas kito veiksmų pavojingumÄ ir galimas pasekmes suprato, t. y. suprato, jog kiekvieno iÅ¡ jų veiksmai yra pavojingi, nes suduota į sveikatai, ir net gyvybei pavojingas vietas galvÄ , veidÄ .

Taip jie suvokė, jog savo bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sužalojimo procese, kad nukentėjusysis nebus pajėgus apsiginti nuo trijų asmenų, suvokė, jog jie kaip bendravykdytojai papildo vienas kito veiksmus, todėl darytina iÅ¡vada, jog jie visi suvokė galimybę atsirasti įvairiems pavojingiems padariniams, tačiau jų savo sÄ monėje nedetalizavo. Å ių aplinkybių visuma patvirtina, jog susitarimas kilo spontaniÅ¡kai ir buvo iÅ¡reikÅ¡tas kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkliudentiniais veiksmais.

Be to, L. D. prisidėjo prie jau daromos veikos, o tai patvirtina, jog iÅ¡reiÅ¡kė pritarimÄ tokiems veiksmams ir kartu savo sutikimÄ daryti bendrÄ veikÄ . Kadangi veika padaryta bendrininkų grupėje, kiekvienas iÅ¡ jų, o taip pat ir L. D., turi atsakyti už bendrus kilusius padarinius. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog pasitvirtino ir kaltinimas L. D. dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo. Pažymėtina, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje ir kad dėl jo kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl bÅ«tina nustatyti, kad pažeidėjas suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir tų padarinių norėtų. Tačiau teismų praktikoje sprendžiant dėl kaltininko tyčios turinio dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo pripažįstama, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeninių paskatų buvimas ne visada neigia veikos prieÅ¡ingumÄ vieÅ¡ajai tvarkai. Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal 284 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Pagal teismų praktikÄ visuomenės sutrikdymu laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas.

Byloje nustatyta, kad L. D. mokyklos koridoriuje pertraukos metu įžūliu elgesiu, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje su P. D. ir R. D., sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.Kolegija pažymi, kad vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, kaip jau minėta, yra fizinio smurto panaudojimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. be jokios dingsties arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos ar panaÅ¡iai.

Byloje nustatyta, jog L. D. smurtÄ pradėjo vartoti nukentėjusiojo atžvilgiu iÅ¡ viso be jokios asmeninės priežasties, be jokios konkrečios dingsties. Jis sudavė smÅ«gius po to, kai smÅ«gius buvo sudavę kiti asmenys. Ä®vykis vyko vieÅ¡oje vietoje, pertraukos metu, jį matė ir kiti mokiniai. Todėl darytina iÅ¡vada, jog L. D. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog tokiu savo elgesiu pažeidžia visuomenės rimtį, rodo nepagarbÄ aplinkiniams, siekė taip veikti ir suprato, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei parodyta nepagarba aplinkiniams.

IÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, jog visuomenės rimtis buvo sutrikdyta, nes muÅ¡tynes matė kiti moksleiviai, jie susibÅ«rė aplink besimuÅ¡ančius. Å ios aplinkybės patvirtina taip pat ir tÄ aplinkybę, kad L. D. veikė bendrininkų grupėje. L. D. ir kitų bendrininkų susitarimas buvo iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais-L. D. prisidėjimu, bendru muÅ¡imu, ir susitarimas pasireiÅ¡kė nusikalstamos veikos eigoje. Å ios aplinkybės patvirtina, jog L. D. suvokė, kad tiek jis pats pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tiek ir kiti kaltinamieji, suduodami smÅ«gius nukentėjusiajam vieÅ¡oje vietoje, pažeidžia visuomenės rimtį ir rodo nepagarbÄ aplinkiniams.

Visi kaltinamieji matė vienas kito veiksmus, suprato jų pobÅ«dį, ir jiems pritardami savo veikimu, papildė vienas kito veiksmus. Tai patvirtina, jog visi bendrininkai turėjo bendrÄ siekį - pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas laiko įrodyta L. D. kaltę ir dėl vieÅ¡osios tvarko pažeidimo. L. D. veika atitinka LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Fizinis smurtas ir dėl jo nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas arba sukeliamas fizinis skausmas atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymį, jeigu tai padaroma vieÅ¡oje vietoje sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ , Tokiu atveju padaryta veika papildomai pagal BK 140 straipsnį nekvalifikuojama.

O jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio atitinkamÄ dalį. Ä®vertinus visus bylos įrodymus ir byloje surinktus duomenis, daroma iÅ¡vada, kad byloje nustatyta, jog L. D., bÅ«damas nepilnametis, 2009-12-11 apie 13 val. 30 min., vieÅ¡oje vietoje (duomenys neskelbtini) Kaune, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. D. ir nepilnamečiu P. D., tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip vienÄ kartÄ nukentėjusiajam J.

B. į veido sritį, o nepilnamečiui P. D. sudavus ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam J. B. į veido sritį, R. D. sudavus ne mažiau kaip vienÄ kartÄ nukentėjusiajam J. B. į veido sritį, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam J. B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį nosies kaulų lūžiais, tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.Taip pat nustatyta, kad jis, bÅ«damas nepilnametis, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, mokyklos koridoriuje pertraukos metu, matant kitiems moksleiviams, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R.

D. bei nepilnamečiu P. D., įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu -bendrais veiksmais, rankomis suduodami nenustatytÄ skaičių smÅ«gių nepilnamečiam J. B., demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį, tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.K. L. D. veika atitinka LR BK 138 straipsnio 1 dalyje ir LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius. Kadangi abi nusikalstamos veikos padarytos tais pačiais veiksmais vienu metu, toje pačioje vietoje, Å¡ios veikos sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį.

L. D. kaltas, todėl baustinas. Skiriant bausmę L. D. atsižvelgiama į tai, kad padaryti du tyčiniai nusikaltimai, abu priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos padarytos be jokio aiÅ¡kaus tikslo ir motyvo, L. D. nusikalto bÅ«damas nepilnametis, nusikalto pirmÄ kartÄ , mokosi, mokykloje charakterizuojamas gerai. L. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog nusikalto bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , sprendžia, jog laisvės apribojimo bausmė Å¡iuo atveju labiausiai atitiktų padaryto nusikaltimų pavojingumÄ ir padėtų pasiekti bausmės tikslus, numatytus LR BPK 41 straipsnyje.

Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino L. D., netinkamai išspręstas ir civilinių ieškinių klausimas. Nukentėjusiojo atstovė L. B. byloje buvo pareiškusi 2500 litų civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Ieškinį grindė tuo, kad reikėjo važinėti pas sūnų į ligoninę, mokėti už operacijas, samdyti korepetitorius, buvo ir kitų išlaidų. Teisminio nagrinėjimo metu R. D. ir P. D. motina atlygino J.

B. dalį ieškinio- 1666 litus. J. B. patvirtino tai ir nurodė, jog jokių pretenzijų P. D. ir R. D. neturi, su jais susitaikė ir jiems atleido. L. B. prašė priteisti iš L. D. 834 Lt. Teismas konstatuoja, jog civilinės ieškovės ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog J. B. iš tiesų buvo sužalotas, jam lūžo nosies kaulai, buvo atlikta operacija, todėl teismas laiko pagrįstais ieškovės teiginius, jog turėjo papildomų išlaidų dėl važinėjimo pas sūnų į ligoninę, korepetitorių samdymo ir kitų išlaidų.

Å ios iÅ¡laidos, teisėjų kolegijos manymu, pagrįstos ir turi bÅ«ti atlygintos. Atsižvelgiant į tai, jog nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, visi kaltinamieji buvo bendravykdytojai, žalÄ padarė bendrais nusikalstamais veiksmais, visi yra atsakingi už civilinės ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas ir privalo atlyginti jai padarytÄ turtinę žalÄ . Kaltinamųjų atsakomybė solidari. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog dalį, t. y. 1666 litus, atlygino kitų kaltinamųjų R. D. ir P. D. motina, likusi dalis, t. y. 834 litai, priteistini iÅ¡ L.

D.. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 2599,77 Lt civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo J. B. gydymo. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Kadangi žala atsirado dėl bendrų kaltinamųjų veiksmų, Kauno teritorinės ligonių kasos patirtos 2599,77 Lt išlaidos iš kaltinamųjų P. D., R. D. ir L. D. turi būti priteistos solidariai. Dėl šių aplinkybių nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių keistina (LR BPK 328 straipsnio 4 punktas).Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžio išvadų dalis dėl L.

D. nekaltumo nepagrįsta išsamia bylos įrodymų analize, prieštarauja byloje surinktų įrodymų visuma nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl nuosprendžio dalis dėl L. D. išteisinimo naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas nuosprendis (LR BPK 329 straipsnio 2 punktas).             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi,                                                     n u s p r e n d ė :

Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Linos Gudonienė apeliacinį skundÄ patenkinti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį dėl L. D. iÅ¡teisinimo panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.             L. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir :Pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį skirti bausmę laisvės apribojimÄ 1 (vieniems) metams.             Vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 6 dalimi įpareigoti L.

D. per visÄ laisvės apribojimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti mokslÄ .Vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, skirti įpareigojimÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį skirti bausmę laisvės apribojimÄ 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.             Vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti L.

D. per visÄ laisvės apribojimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti mokslÄ .Vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, skirti įpareigojimÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimti Å¡velnesnę bausmę ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės apribojimÄ 1 (vieniems) metams 4 mėnesiams.

             Vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 6 dalimi įpareigoti L. D. per visÄ laisvės apribojimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti mokslÄ .Vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, skirti įpareigojimÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo pakeisti.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J.

B. civilinis ieškinys dėl 834 Lt žalai atlyginti atmestas.Nukentėjusiojo atstovės civilinės ieškovės L. B. civilinį ieškinį tenkinti. Iš L. D. priteisti 834 Lt (aštuonis šimtus trisdešimt keturis litus) L. B. turtinei žalai atlyginti, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Solidariai iš P. D., R. D., L. D., priteisti 2599,77 Lt (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt devynis litus 70 centų) Kauno teritorinei ligonių kasai žalai atlyginti.               Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

             Kolegijos pirmininkė teisėja                                                          Danguolė Šiugždinytė Teisėjai                                                                                          Gytis Večerskas                                                                      Valdas Vitunskas