ea429313-39cd-40a2-aaad-af6244e2bbd8 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-97-253/2020 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00781-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Aurimo Brazdeikio, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo S. Å . apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. Å . ieÅ¡kinį atsakovams D.

Å . ir S. Å . dėl testamento pripažinimo galiojančiu, trečiasis asmuo – Å ilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas E. Å . kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas: pripažinti galiojančiu testatorės E. Å . 2007 m. spalio 26 d. testamentÄ , patvirtintÄ Å ilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. R., notarinio registro (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2.

Tauragės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino; pripažino galiojančiu testatorės E. Å . 2007 m. spalio 26 d. testamentÄ , patvirtintÄ Å ilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. R., notarinio registro (duomenys neskelbtini). Minėtu sprendimu nusprendė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui E. Å . 38,61 Eur permokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį, sumokėtÄ 2019 m. balandžio 30 d.; priteisti iÅ¡ atsakovo S. Å . 1 075,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui E. Å .; priteisti iÅ¡ atsakovo S. Å . valstybei teismo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, – 19,17 Eur.

3. Teismas spręsdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nurodė, kad vertindamas atsakovų procesinį elgesį, atsižvelgia į tai, kad atsakovė D. Å . ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio neginčijo, atsakovas S. Å . atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, iÅ¡liko pasyvus.

4. Teismas pažymėjo, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl atsakovo kaltės, kadangi kitu atveju Å¡alys ginÄÄ galėjo užbaigti taikiai, todėl, ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, visos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo S. Å .. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Apeliaciniu skundu atsakovas S. Å . (toliau – apeliantas) praÅ¡o pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nustatant, kad iÅ¡ atsakovų S. Å . ir D.

Å . lygiomis dalimis priteistina 1 075,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui ir 19,17 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei; iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliantui priteisti 121,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 5.1. Teismas atsakovę atleido nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo motyvuodamas tuo, kad ji ieÅ¡kinio neginčijo, tačiau apeliantas taip pat ieÅ¡kinio neginčijo. Teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja įstatymo nuostatai, kad tylėjimas laikomas asmens valios iÅ¡raiÅ¡ka tik įstatymų ar sandorio Å¡alių susitarimo numatytais atvejais.

Teismas savo iÅ¡vados nepagrindė jokia teisės norma, nustatančia, kad atsakovo pasyvumas reiÅ¡kia iÅ¡reikÅ¡tÄ jo valiÄ ginčyti ieÅ¡kinį. 5.2. Nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovo iÅ¡laidos susidarė dėl atsakovo procesinio pasyvumo byloje. 5.3. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų teisinės pagalbos iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų matyti, kad joms įtakos niekaip nepadarė apelianto pasyvumas, dėl apelianto atsiliepimo nepateikimo ar nedalyvavimo teismo posėdyje, dėl atsakovo pasyvumo atsakovui nebuvo papildomai suteikta teisinių paslaugų, raÅ¡oma procesinių dokumentų ar pan. 5.4.

Teismo motyvas, kad apeliantas kaltas, kad ieÅ¡kovas turėjo kreiptis į teismÄ , nors Å¡alys galėjo iki tol ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, yra nepagrįstas, netinkamai aiÅ¡kinant testamento galiÄ reglamentuojančias materialines teisės normas. IeÅ¡kovas, siekdamas ankstesnio testamento teisinių padarinių privalėjo kreiptis į teismÄ dėl Å¡io testamento pripažinimo galiojančiu, nepriklausomai nuo bet kurių kitų asmenų nuomonės. Apelianto kaltės dėl to, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , nėra, o prieÅ¡ingas teismo motyvas, kuriuo teismas grindė visų teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimÄ iÅ¡ apelianto, yra nepagrįstas.

6. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas E. Å . praÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 6.1. Atsakovo elgesys lėmė teisminių procedÅ«rų inicijavimÄ , ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į teismÄ , mokėti žyminį mokestį ir advokatui už teisines paslaugas. 6.2. Atsakovas pats sau prieÅ¡tarauja vertinant apeliacinio skundo argumentus ir jo faktinį elgesį, jeigu bÅ«tų buvęs susitarimas netrukdyti pripažinti testamentÄ galiojančiu, atsakovas bÅ«tų nurodęs, jog su ieÅ¡kiniu sutinka. 6.3.

Atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kadangi, gavęs procesinius dokumentus ir teismo Å¡aukimÄ , nevykdė pareigos pateikti atsiliepimÄ , neinformavo teismo apie nedalyvavimÄ teismo posėdyje. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas iÅ¡sprendė ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , t. y. atsakovo S. Å . teigimu, teismas nepagrįstai jį įpareigojo atlyginti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir mano, kad Å¡ios iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovų S. Å . ir D. Å . lygiomis dalimis. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, todėl apeliacijos dalykas apibrėžiamas apeliacinio skundo ribomis.

10. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl 2007 m. spalio 26 d. E. Å . sudaryto testamento pripažinimo galiojančiu, pripažinus vėlesnį 2014 m. gegužės 15 d. E. Å . sudarytÄ testamentÄ negaliojančiu.

11. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas E. Å . ir atsakovai D. Å ., S. Å . yra E. Å . vaikai. E. Å . 2007 m. spalio 26 d. sudarė testamentÄ , notarinio registro (duomenys neskelbtini), kuriuo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini) paliko sÅ«nui ieÅ¡kovui E. Å .. 2014 m. gegužės 15 d. E. Å . sudarė kitÄ testamentÄ , notarinio registro (duomenys neskelbtini), kuriuo jai priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, pinigines lėšas ir turtines teises paliko kitam sÅ«nui atsakovui S. Å .. 2017 m. spalio 18 d.

E. Å . mirė. IeÅ¡kovas 2018 m. sausio 16 d. Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notarų biurui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl E. Å . palikimo priėmimo. 2018 m. vasario 27 d. Tauragės apylinkės teisme buvo iÅ¡kelta civilinė byla Nr. e2-26-220/2019 pagal ieÅ¡kovų E. Å . ir D. Å . ieÅ¡kinį atsakovui S. Å . dėl E. Å . 2014 m. gegužės 15 d. testamento pripažinimo negaliojančiu. Minėtoje byloje 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo paskirta E. Å . pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad E. Š. nuo 2010 metų diagnozuota kraujagyslinė demensija, dėl įgytos silpnaprotystės ji 2014 m. gegužės 15 d., t. y. testamento sudarymo metu, negalėjo suprasti savo veiksmų bei jų valdyti. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtinta ieškovų E. Š., D. Š. ir atsakovo S. Š. 2019 m. balandžio 8 d. taikos sutartis, kuria 2014 m. gegužės 15 d. Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaro A.

G. patvirtintas testatorės E. Å . testamentas, notarinio registro (duomenys neskelbtini), pripažintas negaliojančiu. IeÅ¡kovas E. Å . kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti galiojančiu testatorės E. Å . 2007 m. spalio 26 d. testamentÄ , patvirtintÄ Å ilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. R., notarinio registro (duomenys neskelbtini).

12. Skundžiamu sprendimu teismas ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkino ir pripažino 2007 m. spalio 26 d. sudarytÄ testatorės E. Å . testamentÄ galiojančiu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovų procesinį elgesį, nusprendė, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl atsakovo S. Å . kaltės, todėl visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant teismo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (19,17 Eur), susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iÅ¡ jo.

13. Apeliantas, nesutikdamas su teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais grindžiamas visų bylinėjimosi išlaidų priteisimas vien iš apelianto, yra teisiškai nepagrįsti. Nėra pagrindo išvadai, kad apelianto procesinis elgesys buvo netinkamas ir kad išlaidos susidarė dėl priežasčių, dėl kurių kaltas apeliantas.

14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kitaip tariant, joje įtvirtintas bendras bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, kad pralaimėjusi šalis moka. Galimi nukrypimai nuo šios taisyklės numatyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

15. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, asmens patirtos ginant pažeistÄ teisę, turi bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies padengiamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ iÅ¡sprendžia teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginÄÄ byloje pralaimėjusi Å¡alis atlygina laimėjusiai Å¡aliai jos patirtas iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).

16. IeÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkinus, ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidos paprastai atlyginamos iÅ¡ visų atsakovų lygiomis dalimis, ir tik nustačius didesnę vieno iÅ¡ atsakovų kaltę (netinkamÄ procesinį elgesį) dėl ieÅ¡kovo (ir valstybės) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimo ar jų padidėjimo, gali bÅ«ti pagrindas priteisti iÅ¡ Å¡io atsakovo didesnę dalį bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas atsakovÄ S. Å . įpareigojo atlyginti 100 proc. ieÅ¡kovo ir valstybės bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas tokį sprendimÄ motyvavo tuo, jog atsakovė D. Å . ieÅ¡kinį pripažino ir jo neginčijo, o atsakovas S. Å . atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, iÅ¡liko pasyvus. Nurodė, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl atsakovo S. Å . kaltės, kadangi kitu atveju Å¡alys ginÄÄ galėjo užbaigti taikiai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nepritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui.

17. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad abu atsakovai į bylÄ buvo įtraukti kaip mirusiosios E. Å . įpėdiniai. Byloje nėra įrodymų apie atsakovui S. Å . pateiktÄ konkretų taikos sutarties projektÄ . Be to, galimybė užbaigti bylÄ taikos sutartimi yra Å¡alies teisė, bet ne pareiga (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl atsakovo S. Å . kaltės, kadangi kitu atveju Å¡alys ginÄÄ galėjo užbaigti taikiai, yra niekaip nemotyvuota.

Taip pat aplinkybė, kad atsakovas S. Å . nedalyvavo teismo posėdyje, negali bÅ«ti vertinama kaip procesinis elgesys, dėl kurio bylos nagrinėjimas teisme užtruko. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas bÅ«tinu (1 e. b. t; b. l. 82). IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2019 m. birželio 5 d. atsakovui S. Å . buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas su priedais dėl atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį pateikimo, jame nurodyta, kad per keturiolika dienų nuo teismo praneÅ¡imo įteikimo dienos atsakovas privalo pateikti atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (I e. b. t; b. l. 39).

Minėtame praneÅ¡ime nurodytos atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikimo pasekmės. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. birželio 7 d., atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 28 d. nutarė skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje 2019 m. rugpjūčio 21 d. 9 val. 30 min. Teismo Å¡aukimas atsakovui įteiktas 2019 m. liepos 5 d. 2019 m. rugpjūčio 21 d. atsakovas į teismo posėdį neatvyko, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, teismas nutarė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės bendra tvarka.

Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog įstatymas numato atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmes, taip pat neatvykimo į teismo posėdį pasekmes (CPK 142 straipsnio 4 dalis; 246 straipsnis), tarp kurių nėra sankcijos – visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. ieÅ¡kovo atstovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo su iÅ¡laidas pagrindžiančius apskaičiavimus, juo prašė ieÅ¡kovui priteisti 1 000,00 Eur sumÄ advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, jog anksčiau patirtas iÅ¡laidas sudaro: konsultacija – 50,00 Eur; ieÅ¡kinio paruoÅ¡imas – 800,00 Eur; atstovavimas teisme – 150,00 Eur. Ä®vertinus anksčiau nurodytų dokumentų turinį darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje susidariusioms atstovavimo iÅ¡laidoms įtakos nedarė atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikimas ar atsakovo nedalyvavimas teismo posėdyje, dėl minėtų atsakovo veiksmų ieÅ¡kovui nebuvo papildomai suteikta teisinių paslaugų.

19. Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovė D. Å . ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pripažino, o atsakovas S. Å . iÅ¡liko pasyvus ir dėl to atsakovei D. Å . nėra pagrindo atlyginti dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vėlesnį testamentÄ pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, iÅ¡skyrus įstatyme numatytus atvejus. Esant reikalavimui pripažinti pirmesnį testamentÄ galiojančiu, teismas sprendžia pirmesnio testamento galiojimo klausimÄ .

IeÅ¡kovas siekdamas ankstesnio testamento teisinių padarinių privalėjo kreiptis į teismÄ dėl 2007 m. spalio 26 d. sudaryto testamento pripažinimo galiojančiu. Taigi nagrinėjamu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė ne dėl atsakovo kaltų ar neatsargių veiksmų, o atsakovas S. Å . susidariusioje situacijoje neatliko jokių prieÅ¡taraujančių teisės aktams veiksmų, kurie bÅ«tų galėję pažeisti ieÅ¡kovo interesus, todėl anksčiau aptartos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos atsakovo S. Å . didesnei kaltei dėl ieÅ¡kovo ir valstybės susidariusių bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįsti.

Remiantis anksčiau nustatytų aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, suteikiančiomis teismui teisę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

20. Kaip jau minėta, CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas priteisiamas iÅ¡ antrosios Å¡alies. Aptariamos teisės normos prasme proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip Å¡alis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginÄÄ byloje (pavyzdžiui, ieÅ¡kovas, kurio ieÅ¡kinys patenkintas). Ji paaiÅ¡kėja teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir priėmus (priimant) sprendimÄ dėl ginčo esmės. Tokiai proceso Å¡aliai pagal aptariamÄ teisės normÄ pralaimėjusioji Å¡alis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai iÅ¡leistas lėšas – patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

21. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Todėl ieškovo ieškinį tenkinus visiškai jo turėtos bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš atsakovų. Ieškovas pateikė duomenis, kad jo bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-2495-439/2019 sudaro 1000,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 75,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstos, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio.

Tenkinus ieÅ¡kinį aukščiau nurodytos iÅ¡laidos, apeliacinės instancijos teismui nenustačius CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytų sÄ lygų, lygiomis dalimis turėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovų D. Å . ir S. Å .. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas E. Å . ieÅ¡kiniu be kita ko prašė patirtas iÅ¡laidas (teisinių paslaugų ir atstovavimo iÅ¡laidas pagal atskirai pateiktÄ praÅ¡ymÄ ) priteisti tik iÅ¡ atsakovo S. Å .. Kadangi įstatymas nedraudžia iÅ¡ ko praÅ¡yti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų arba jų atlyginimo atsisakyti, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas tik iÅ¡ atsakovo S. Å ., vadovaudamasi CPK 93 straipsnio nuostatomis, teisingumo ir protingumo principais priteisia ieÅ¡kovui E. Å . iÅ¡ atsakovo S. Å . 500,00 Eur (1 000 Eur :

2) jo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 37,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio (75,00 Eur : 2).

22. Byloje nustatyta, jog valstybė patyrė 19,17 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovo ieškinį tenkinus, jos priteisiamos iš atsakovų D. Š. ir S. Š., t. y. lygiomis dalimis po 9,59 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisdamas visas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo S. Å ., t. y. teismas nepagrįstai nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalis, kuria buvo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, keistina – ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo S. Å . priteisiama 37,50 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio dalis ir 500,00 Eur iÅ¡laidų už teisines paslaugas. Taip pat keistina sprendimo dalis, kuria valstybės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, priteisiamos lygiomis dalimis iÅ¡ abiejų atsakovų, t. y., po 9,59 Eur.

24. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl plačiau nenagrinėjami. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties 25. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ , todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 26. Apeliacinį skundÄ patenkinus, konstatuotina, kad apeliantas turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Apeliantas pateikė duomenis, kad jo bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 121,00 Eur. Å ios iÅ¡laidos pagrįstos, nevirÅ¡ija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimÄ , atsakovo praÅ¡ymas dėl 121,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo yra tenkintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

S. Å . apeliacinį skundÄ tenkinti. Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo S. Å . priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovui E. Å . ir valstybei, ir Å¡iÄ sprendimo dalį iÅ¡dėstyti taip: „Priteisti iÅ¡ atsakovo S. Å . ieÅ¡kovui E. Å . 37,50 Eur (trisdeÅ¡imt septynių eurų 50 ct) jo sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir 500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų 00 ct) iÅ¡laidas už advokato teisines paslaugas. Priteisti iÅ¡ atsakovų D.

Å . ir S. Å . į valstybės biudžetÄ po 9,59 Eur (devynis eurus 59 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. Å . atsakovui S. Å . 121,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ , 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Aurimas Brazdeikis Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas