AS-552-207-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-207/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01767-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 3R-197(AG-171/01-2011); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjo užsienio politikos klausimais M. Ž. 2011 m. birželio 30 d. atsakymą Nr. (1D-2497)2D-4559; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Lietuvos Respublikos Prezidentei pateiktą prašymą.

Pareiškėjas R. A. 2011 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundo papildymą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. liepos 13 d. potvarkio Nr. 2K-1 dalį, kuria patvirtintą Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (toliau – ir Prezidento kanceliarija) struktūrą sudaro Ekonominės ir socialinės politikos grupė, Švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų grupė, Nacionalinio saugumo grupė, Spaudos tarnyba, Teisės grupė, Užsienio politikos grupė, Respublikos Prezidentės kabinetas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. A. 2011 m. gruodžio 8 d. skundo papildymą Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo (toliau – ir Prezidento įstatymas) 9 straipsnio 3 dalimi, Respublikos Prezidento kanceliarijos vidaus darbo organizavimo klausimais ir kitais teisės aktuose nustatytais atvejais Respublikos Prezidentas leidžia potvarkius. Tuo tarpu, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vidaus administravimas – tai veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Prezidento potvarkis, kuriuo patvirtinta Prezidento kanceliarijos struktūra, yra vidaus administravimo aktas.

Teismas pažymėjo, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjo skundžiama vidaus administravimo akto dalis nesukelia jam teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo 2011 m. gruodžio 8 d. skundo papildymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. A. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti, priimti ir nagrinėti jo skundo papildymą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė netinkamą išvadą, jog skundžiama potvarkio dalis nesukelia jam teisinių pasekmių, todėl nepagrįstai atsisakė priimti skundo papildymą. Teismas neįvykdė ABTĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimo nurodyti, į kokią instituciją pareiškėjas privalo kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė ginčijamu potvarkiu klaidina visuomenę ir sudaro sąlygas korupcijos klestėjimui valstybėje.

Tokiu būdu skundžiamu potvarkiu patvirtintoje Prezidento kanceliarijos struktūroje dirbantys asmenys yra Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kurie yra nepavaldūs Prezidento kanceliarijos kancleriui ir Prezidento kanceliarijoje nedirba. Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija yra du skirtingi juridiniai asmenys, įsteigti pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos Prezidentas (vieno juridinio asmens vadovas) neturi jokios teisės duoti nurodymus, leisti potvarkius dėl įgaliojimo Respublikos Prezidento patarėjams, kurie yra Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, nepavaldūs Prezidento kanceliarijos kancleriui ir Prezidento kanceliarijoje nedirba, atstovauti Prezidento kanceliariją – kitą juridinį asmenį, juolab – per kito juridinio asmens vadovą, t.y.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį. Pažymi, kad Prezidento įstatymo 13 straipsnio 4 dalis įpareigoja Respublikos Prezidentą tvirtinti Prezidento kanceliarijos nuostatus ir struktūrą, tačiau iki šio momento Prezidentė D. G. to nepadarė. Aptartą ydingą praktiką patvirtina teismui pateiktas Prezidento kanceliarijos 2011 m. spalio 25 d. atsiliepimas į pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 22 d. skundą, kurį pasirašė Respublikos Prezidentės patarėja I. P., kuri yra Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoja, nepavaldi Prezidento kanceliarijos kancleriui ir Prezidento kanceliarijoje nedirba.

Prie Prezidento kanceliarijos atsiliepimo pridėtas Lietuvos Respublikos Prezidentės D. G. 2011 m. sausio 6 d. potvarkis Nr. 2K-171 „Dėl atstovavimo teismuose“, kurio 1 straipsniu ji įgaliojo „Respublikos Prezidentės patarėjus <...> atstovauti <...> ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją Lietuvos Respublikos teismuose <...>“. Neturėdama tokio įgaliojimo, Respublikos Prezidentės patarėja I. P. neturėtų net teisės pasirašyti ir pateikti teismui tokį atsiliepimą. Tokius neteisėtus veiksmus atliko ir Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais M.

Ž., pateikęs 2011 m. birželio 30 d. atsakymą Nr. (1D-2497)2D-4559. Todėl mano, kad I. P., M. Ž. ir D. G. veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamojo kodekso 228, 229 ir 300 straipsniuose, požymių. Pažymi, kad Prezidento įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus, todėl šiuo atveju potvarkis buvo priimtas neteisėtai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija atsiliepime į pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas ir nėra juridinis asmuo. Tuo tarpu, Prezidento kanceliarija, skirtingai nei Respublikos Prezidentas, yra viešasis juridinis asmuo. Prezidento kanceliarija yra įsteigta labai konkrečiam tikslui, kuris yra nurodytas Prezidento įstatymo 13 straipsnyje, t. y. padėti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir atlikti Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą. Be to, pagal Prezidento įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalis, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovą – kanclerį į pareigas priima ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas; taip būtent Respublikos Prezidentas tvirtina Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatus ir struktūrą. Taigi Respublikos Prezidentui įstatymu suteikta teisė spręsti, kokia turi būti Prezidento kanceliarijos struktūra ir darbo tvarka, kad ji padėtų Respublikos Prezidentui tinkamai įgyvendinti savo funkcijas. Respublikos Prezidentas turi teisę leisti teisės aktus, kuriais įgalioja Respublikos Prezidento politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus, dirbančius Prezidento kanceliarijoje, atstovauti tiek patį Respublikos Prezidentą, tiek Prezidento kanceliariją. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad potvarkiu išvardintose grupėse ir Respublikos Prezidentės kabinete dirbantys asmenys yra Lietuvos Respublikos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kurie nepavaldūs Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje nedirba. Remiantis Prezidento įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, darytina išvada, kad Prezidento kanceliarijos sudėtyje gali dirbti Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, be to, nėra jokių teisinių argumentų teigti, kad tokie valstybė tarnautojai negali būti tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi pačiam Lietuvos Respublikos Prezidentui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. A. ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo papildymą prašant panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. liepos 13 d. potvarkio Nr. 2K-1 dalį, kuriuo patvirtintą Prezidento kanceliarijos struktūrą sudaro Ekonominės ir socialinės politikos grupė, Švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų grupė, Nacionalinio saugumo grupė, Spaudos tarnyba, Teisės grupė, Užsienio politikos grupė ir Respublikos Prezidentės kabinetas.

Pažymėtina, kad pagal Prezidento įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, Respublikos Prezidento kanceliarijos vidaus darbo organizavimo klausimais ir kitais teisės aktuose nustatytais atvejais Respublikos Prezidentas leidžia potvarkius. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vidaus administravimas – tai veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. Remdamasi nurodytu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo skundžiamas aktas (jo dalis) priimtas vidaus administravimo srityje, o pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Todėl jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo skundžiamo potvarkio turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju akivaizdu, jog skundžiamas potvarkis (jo dalis) savaime nesukėlė pareiškėjui materialinių pasekmių (nepadarė įtakos jo teisėms ir pareigoms). Kaip minėta, teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundžiamas aktas negali būti ginčo objektu administraciniame teisme, pareiškėjo skundo papildymą pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. A. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė