ea41f08d-38b0-4805-b014-de7b40bb699f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. I-2681-426/2012                                   Proceso Nr. 3-61-3-00840-2012-0                        Procesinio sprendimo kategorija 38, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 5 d. Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui A.

Z., jo atstovui R. N., atsakovo atstovei Akvilei Kalantaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Z. skundÄ atsakovui Ä®monių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Vermosa“) dėl sprendimo panaikinimo.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                               n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas A. Z. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė panaikinti Ä®monių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2012-02-09 įsakymÄ Nr. V-12 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ įgaliotam asmeniui A. Z. skyrimo“ (b. l. 1–5).             Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiÅ¡kino, kad skundžiamas Departamento direktoriaus        2012-02-09 įsakymas yra individualus teisės taikymo aktas, todėl turi atitikti VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, t. y. turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

PareiÅ¡kėjo teigimu savo sprendime atsakovas netinkamai įvertino susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , neatsižvelgė į bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ pateiktus paaiÅ¡kinimus bei dokumentus, neatsižvelgė į tai, kad net ir konstatavus formalų pažeidimÄ , nėra bÅ«tina skirti nuobaudÄ . Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių   17 p. nustatyta, kad Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trÅ«kumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimÄ , atsižvelgęs į jų reikÅ¡mingumÄ , savo sprendimu gali skirti administratoriui (jo įgaliotam asmeniui) vienÄ iÅ¡ nuobaudų:

įspėjimÄ ar vieÅ¡ai skelbiamÄ Ä¯spėjimÄ . Tokia formuluotė rodo, kad Departamento direktorius gali pasirinkti skirti ar neskirti nurodytas nuobaudas ir Å¡is sprendimas priklauso nuo to, kaip Departamentas įvertina pažeidimÄ â€“ reikÅ¡mingas jis ar nereikÅ¡mingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-13 nutartis adm. b. Nr. A62-2938-11 ir kt.). Toks teisinis reguliavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad turi bÅ«ti įvertinamas pažeidimo mastas, padariniai ir tik tada priimamas sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo.

Tačiau atsakovas bankroto administratoriaus nurodytas aplinkybes vertino formaliai, neatsižvelgė, kad dėl Å¡ių administratoriaus veiksmų nebuvo gauta jokių skundų iÅ¡ buvusių įmonės darbuotojų, taip pat, kad paraiÅ¡kos Garantiniam fondui buvo pateiktos dar iki nuobaudos administratoriaus įgaliotam asmeniui paskyrimo.Nurodo, kad UAB „Inter trakas“ bankroto byla buvo iÅ¡kelta 2010-08-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010-09-10. Po bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Inter trakas“ vadovas informavo administratorių, kad bendrovėje dirba viena darbuotoja – E. Å ., kuri yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, tačiau nepateikė jokių duomenų ir dokumentų, patvirtinančių, kokio dydžio įsiskolinimas yra susidaręs minėtai darbuotojai. 2010-09-28 bankroto administratorius iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ Nr. 2010/R-l 13 E. Å ., kuriuo informavo apie bÅ«simÄ atleidimÄ bei kreditorinio reikalavimo pateikimo tvarkÄ ir terminus, o 2010-10-18 E. Å . pasiraÅ¡ius buvo įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir pakartotinai pateikta informacija apie bÅ«tinumÄ pateikti kreditorinį reikalavimÄ .

Nepaisant daugkartinių raginimų E. Å . kreditorinio reikalavimo nepateikė.Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 21 str. nustato, kad teisme iÅ¡kėlus bankroto bylÄ kreditoriai turi teisę per teismo nustatytÄ laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Ä®statymo 11 str. 3 d. 10 p. numato, jog pagal kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaromas Å¡ių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sÄ raÅ¡as ir teikiamas tvirtinti teismui.

E. Å . kreditorinio reikalavimo administratoriui nepateikė, o iÅ¡ įmonės apskaitos dokumentų nebuvo galima nustatyti tikslaus reikalavimo dydžio. Todėl pagal apskaitos dokumentus bankroto administratorius įtraukė      E. Å . į kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 8 342,21 Lt reikalavimu. 2010-11-29 Vilniaus apygardos teismas patvirtino BUAB „Inter trakas“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Bankroto administratorius telefonu periodiÅ¡kai ragino E. Å . patikslinti kreditorinį reikalavimÄ , kad galėtų tinkamai užpildyti ir pateikti paraiÅ¡kÄ Garantiniam fondui, tačiau Å¡i darbuotoja administratorių telefonu informavo, kad patikslinti savo reikalavimo negali, todėl sutinka su įmonės apskaitos dokumentuose nurodytu jo dydžiu. 2011-04-04 elektroniniu paÅ¡tu nusiųstas formas Å¡i darbuotoja administratoriui grÄ Å¾ino užpildytas tik po mėnesio.

Tik gavęs visus reikiamus dokumentus, bankroto administratorius galėjo tinkamai užpildyti ir pateikti paraiÅ¡kÄ Garantiniam fondui.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ UAB „Monali“, jos vadovas nepateikė bankroto administratoriui įsiskolinimų darbuotojams sÄ raÅ¡o ir įsiskolinimų detalizacijos. Suėjus terminui, iki kurio bankrutuojančios bendrovės kreditoriai turėjo teisę pareikÅ¡ti savo kreditorinius reikalavimus, nei vienas bankrutuojančios bendrovės darbuotojas nepateikė bankroto administratoriui savo kreditorinių reikalavimų.

Bankroto administratorius savo iniciatyva ieÅ¡kojo buvusių įmonės darbuotojų, su jais ne kartÄ bendravo telefonu ir ragino užpildyti praÅ¡ymus Garantiniam fondui, tačiau darbuotojų praÅ¡ymai įtraukti juos į kreditorių sÄ raÅ¡Ä bei sutikimai su patvirtintais įsiskolinimų dydžiais buvo gauti tik 2011 m. kovo–balandžio mėnesiais. BUAB „Arheda“ atveju, paraiÅ¡kÄ Garantiniam fondui buvo pateikta pavėluotai, tačiau tokį vėlavimÄ sÄ lygojo tuo metu susidaręs didelis UAB „Vermosa“ buhalterės darbo krÅ«vis.

Nepaisant to, vėlavimo laikotarpis buvo trumpas ir jokių neigiamų padarinių nesukėlė, todėl toks pažeidimas laikytinas mažareikÅ¡miu ir dėl jo nuobauda neturi bÅ«ti skiriama.UAB „Kiaunė“ bankroto byla buvo iÅ¡kelta 2010-09-16 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011-01-13, kreditoriniai reikalavimai Å¡ioje byloje buvo patvirtinti 2011-05-19 nutartimi, kuriÄ UAB „Vermosa“ gavo 2011-05-23 (įsiteisėjo 2011-05-30), terminas pateikti dokumentus Departamentui suėjo          2011-07-30.

ParaiÅ¡kÄ Garantiniam fondui UAB „Vermosa“ pateikė 2011-10-18. Pažymi, kad bankroto administratoriaus darbÄ itin apsunkino paieÅ¡kos įmonės apskaitos registruose, banko ir kasos dokumentuose, nes bankrutavusioje įmonėje nebuvo nustatyta pastovi atsiskaitymo su darbuotojais tvarka. Darbuotojams buvo iÅ¡mokami pinigai iÅ¡ kasos, per bankÄ bei užskaitomas darbo užmokestis per avansines apyskaitas, t. y. darbo užmokesčio įsiskolinimas darbuotojams buvo sumažinamas per avansines apyskaitas atitinkamai mažinant arba didinant įsiskolinimÄ darbuotojui kaip atskaitingam asmeniui (tokių užskaitymų be darbuotojo sutikimo daryti negalima).

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad BUAB „Instaliacinės technologijos“ dokumentų pateikimo Garantiniam fondui nežymus vėlavimas susidarė dėl įtempto darbo krÅ«vio ir dėl buhalterės, tvarkiusios bankrutavusių įmonių apskaitÄ , atostogų.PareiÅ¡kėjas 2012-06-25 teismui pateiktame patikslintame skunde paaiÅ¡kino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012-05-21 sprendimu pripažino Taisyklių 17 p. nuostatas prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijos 5 str. 2 d., todėl ginčijamu įsakymu paskirta poveikio priemonė iÅ¡ esmės nėra pagrįsta teisės aktų nuostatomis.

Atsakovas prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 54–59). Pagrįsdamas savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad, vadovaujantis Ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 22 p., atlikta stebėsena. Buvo nustatyta, kad UAB „Vermosa“, administruodama BUAB „Inter trakas“, BUAB „Monali“, BUAB „Instaliacinės technologijos“, BUAB „Arheda“, BUAB „Kiaunė“, nepateikė Garantinio fondo administratoriui ir Departamentui dokumentų dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti per Garantinio fondo įstatymo (toliau – ir GFÄ®) 6 str. 2 d. nustatytÄ 2 mėnesių terminÄ nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos.Pažymi, kad BUAB „Inter trakas“ paraiÅ¡ka turėjo bÅ«ti pateikta Departamentui iki 2011-02-08, tačiau gauta 2011-07-22, t. y. praleidus GFÄ® 6 str. 2 d. nurodytÄ terminÄ . Be to, vertinant atsakomybės klausimÄ , buvo nagrinėjamos pareiÅ¡kėjo nurodytos vėlavimo priežastys.

Atsakovas nurodo, kad paraiÅ¡kų pateikimo Departamentui terminai buvo praleisti ir BUAB „MONALI“, BUAB „ARHEDA“, BUAB „KIAUNĖ“, BUAB „Instaliacinės technologijos“ atveju, o priimant skundžiamÄ sprendimÄ visos UAB „Vermosa“ nurodytos aplinkybės buvo įvertintos.Ä®statymo 11 str. 3 d. 12 p. nustato pareigÄ bankroto administratoriui pateikti paraiÅ¡kÄ Departamentui. Vadovaujantis GFÄ® 6 str. 2 d., „bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratorius (likvidacinės komisijos pirmininkas), kai įmonė neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaitymui su darbuotojais, per 2 mėnesius nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka privalo pateikti Garantinio fondo administratoriui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti“.

Pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato GFÄ® 6 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų pateikti Garantinio fondo administratoriui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais vykdymo iÅ¡imčių. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-10-06 sprendime administracinėje byloje Nr. A756-2475/2011 yra pabrėžęs, jog teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis iÅ¡mokų iÅ¡ Garantinio fondo lėšų skyrimÄ , „siekiama visų pirma apginti interesus tų bankrutuojančių įmonės kreditorių, kurių reikalavimai kyla iÅ¡ darbo santykių.

Atsižvelgiant į asmenų, kurių reikalavimams tenkinti yra skiriamos iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo, socialinį pažeidžiamumÄ , įstatyme ir buvo nustatytas terminas, per kurį turi bÅ«ti paduodama paraiÅ¡ka dėl tokių iÅ¡mokų ir kurio pradžia siejama bÅ«tent su kreditorinių reikalavimų patvirtinimo momentu, o ne su kitokiomis aplinkybėmis“. Todėl UAB „Vermosa“ paaiÅ¡kinimuose nurodytos aplinkybės, atsakovo nuomone, nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių paraiÅ¡kos negalėjo bÅ«ti pateiktos laiku.

Atlikęs veiklos tikrinimÄ , Departamentas konstatavo, jog UAB „Vermosa“, atlikdama minėtų bendrovių bankroto procedÅ«ras, pažeidė Ä®statymo 11 str. 3 d. 12 p., t. y. per GFÄ® 6 str. 2 d. nustatytÄ terminÄ nepateikė Departamentui paraiÅ¡kos dėl pirmosios eilės kreditorių (darbuotojų), o nurodytos vėlavimo priežastys negali bÅ«ti laikomos pateisinančiomis netinkamÄ nustatytos pareigos vykdymÄ . Atsakovės teigimu, nurodyti teisės aktų pažeidimai yra reikÅ¡mingi, kadangi yrÄ vilkinamas nurodytų įmonių kreditorių – darbuotojų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, tenkinimas iÅ¡ Garantinio fondo lėšų, todėl buvo skirtas įspėjimas.Atsakovas pažymi, kad Departamento tarnautojo iÅ¡vada laikytina skundžiamo akto – įsakymo – sudėtine dalimi ir faktinių aplinkybių pakartotinis nurodymas bei vertinimas įsakyme bÅ«tų perteklinis, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai apie VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų pažeidimus vertintini kritiÅ¡kai.             Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vermosa“ teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 139–140) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti, o savo pozicijÄ pagrindė iÅ¡ esmės tokiais pačiais argumentai kaip ir pareiÅ¡kėjas.             Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas patvirtino skundo motyvus ir prašė skundÄ tenkinti.             Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.             Skundas tenkintinas.Nustatyta, kad Departamento darbuotojai, atlikę bankroto administratoriaus UAB „Vermosta“ veiklos patikrinimÄ 2012-01-30 surašė iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuota, kad, administruojant BUAB „Inter trakas“, BUAB „Monali“, BUAB „Instaliacinės technologijos“, BUAB „Arheda“, BUAB „Kiaunė“ bankroto procedÅ«ras, buvo pažeistas Ä®statymo 11 str. 3 d. 12 p., Garantinio fondo įstatymo 6 str. 2 d.

įtvirtintos nuostatos (b. l. 70–76).Departamento direktorius, vadovaudamasis Ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 p., už Ä®statymo 11 str. 3 d. 12 p. bei Garantinio fondo įstatymo 6 str. 2 d. pažeidimus, 2012-02-09 įsakymu Nr. V-12 bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ įgaliotam asmeniui A. Z., vykdančiam BUAB „Inter trakas“, BUAB „Monali“, BUAB „Instaliacinės technologijos“, BUAB „Arheda“, BUAB „Kiaunė“ bankroto procedÅ«ras, paskyrė įspėjimÄ (b. l. 37).Byloje spręstinas ginčas dėl Departamento direktoriaus 2012-02-09 įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.Taigi, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo pagrįstumÄ , bÅ«tina įvertinti skundžiamo Departamento direktoriaus 2012-02-09 įsakymo, kuris laikytinas vieÅ¡ojo administravimo aktu, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.Kaip minėta, skundžiamo Departamento įsakymo priėmimo teisiniu pagrindu yra nurodomas Taisyklių 17 punktas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-05-21 sprendimu (adm. b. Nr. I502-12/2012) pripažinta, kad Taisyklių 17 p. prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai.

Minėtame sprendime teismas pažymėjo, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų kompetencija turi bÅ«ti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o atitinkamam teisėkÅ«ros subjektui virÅ¡ijus jam teisės aktais suteiktÄ kompetencijÄ ir priėmus norminį administracinį aktÄ , kurį jis nėra įgaliotas priimti, tuo pačiu bÅ«tų pažeistas ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas. Teismas, įvertinęs Taisyklių 17 p. nustatytÄ reguliavimÄ , atsižvelgęs į sÄ vokos „nuobauda“ lingvistinę reikÅ¡mę, padarė iÅ¡vadÄ , jog minėtas punktas įtvirtino administratorių teisinę atsakomybę už teisei prieÅ¡ingÄ veikimÄ ar neveikimÄ , atsakomybės taikymas gali turėti neigiamos įtakos administratorių Å«kinei veiklai bei tokiu bÅ«du riboti jų teises, daryti netiesioginę įtakÄ administratoriaus teisei verstis bankrutuojančių (bankrutavusių) įmonių administravimo veikla.

Dėl nurodytų priežasčių išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Taisyklių 17 p. įtvirtinta administratorių teisinė atsakomybė bei nuobaudos galėjo būti nustatytos tik įstatymu.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-05-21 sprendimas „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-05-30, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 str. 1 d., Taisyklių 17 p. nuostatos negali būti taikomos nuo teismo sprendimo paskelbimo.

Nagrinėjamo ginčo atveju yra reikÅ¡mingi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009-04-01 nutartyje (adm. b. Nr.A502-72/2009) pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad kilus ginčui dėl individualaus administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, toks aktas galutinio teisinio stabilumo nėra įgijęs, nes jo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas dar nėra užbaigtas. Todėl teismas, nagrinėdamas bylÄ po to, kai atitinkamas norminis administracinis aktas buvo pripažintas neteisėtu, jau nebegali vadovautis ir remtis teisės normomis, kurios yra pripažintos prieÅ¡taraujančiomis aukÅ¡tesnės galios teisės aktui (neteisėtomis) dar iki procesinio sprendimo, kuriuo byla iÅ¡sprendžiama iÅ¡ esmės, priėmimo teisme.

PrieÅ¡ingu atveju tektų daryti iÅ¡vadÄ , kad galutinio teisinio stabilumo neįgijęs administracinis aktas yra teisėtas, nors jis ir buvo priimtas remiantis teisės normomis, prieÅ¡taraujančiomis aukÅ¡tesnės galios teisės aktui, o teismas, atlikdamas galutinį teisinio stabilumo dar neįgijusio administracinio akto teisėtumo įvertinimÄ , turėtų remtis neteisėtomis (prieÅ¡taraujančiomis aukÅ¡tesnės galios teisės aktui) teisės normomis. Tačiau toks teisės aiÅ¡kinimas bÅ«tų neteisingas, nesiderintų su teisės aktų hierarchijos principu.

Teismas taip pat pažymėjo, kad tokiu atveju nėra reikšminga tai, ar norminio administracinio akto teisėtumo patikra buvo inicijuota toje pačioje, o kitoje administracinėje byloje.Šio ginčo atveju Departamento direktoriaus 2012-02-29 įsakymas buvo apskųstas teismui, todėl teisiniai santykiai galutinai susiformavę nebuvo, o tinkamos teisės normos reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-21 sprendimo paskelbimo, Taisyklių 17 p. nuostatos negali būti taikomos, todėl darytina išvada, kad Departamento direktoriaus 2012-02-09 įsakymu poveikio priemonės taikymas yra teisiškai nepagrįstas.             Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, sprendžiama, kad Departamento direktoriaus        2012-02-09 įsakymas Nr. V-12 pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija    nusprendė:

PareiÅ¡kėjo A. Z. skundÄ tenkinti.Panaikinti Ä®monių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus         2012-02-09 įsakymÄ Nr. V-12 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ įgaliotam asmeniui A. Z. skyrimo“.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                                        RÅ«ta Miliuvienė                                                                                                                     Irena Paulauskienė                                                                  JÅ«ra Marija Strumskienė