ea3f17ce-3d7f-46b2-b260-480d29deb744 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-27614-964/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21951-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.5.; 2.4.2.9.1.; 3.2.6.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Å iÅ¡kienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Anželikai Krus - Å elginskich, Gintarei Žemaitytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei L. K., jos atstovui advokatui Dainiui Baronui, atsakovių Č. U. ir J. B. atstovui advokatui Viačeslavui Beperšč, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. K. ieÅ¡kinį atsakovėms Č. U. ir J. B. dėl teisės įregistruoti sklypo kadastrinius matavimus pripažinimo. Teismas n u s t a t ė:

1. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama leisti jai suderinimui pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriui matininkės V. Å . parengtÄ 0,3181 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ be atsakovių sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotu ir leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininkės V. Å . parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovių praÅ¡ymo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji, kaip ir atsakovės, yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Å is sklypas taip pat priklauso ir kitiems asmenims. Å iuo metu Nekilnojamojo turto kadastre yra įregistruoti sklypo kadastriniai matavimai pagal 1999 metais sudarytÄ planÄ , kuriame sklypo dalys iÅ¡skirtos į „A“, „B“, „C“ ir „D“ dalis. IeÅ¡kovė, gavusi atsakovių sutikimÄ , jai priklausančioje žemės sklypo dalyje pastatė gyvenamÄ jį namÄ , atliko namo kadastrinius matavimus.

VÄ® Registrų centras atsisakė įregistruoti namÄ ir ieÅ¡kovės nuosavybės teises į jį nepateikus žemės sklypo, kuriame stove statinys, kadastro duomenų. IeÅ¡kovė dar 2015 m. inicijavo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo procedÅ«rÄ , tačiau atsakovės, nepateikdamos jokių motyvų, atsisakė pasiraÅ¡yti ant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto. IeÅ¡kovė 2019-11-22 pakartotinai inicijavo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo procedÅ«rÄ , tačiau vėlgi atsakovės nesutiko pasiraÅ¡yti ant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, teigdamos, kad nebuvo informuotos apie 2019-11-22 vykusiÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo – parodymo procedÅ«rÄ .

IeÅ¡kovė jÄ inicijavo dar kartÄ , 2020-05-27 atsakovėms iÅ¡siuntė kvietimus dalyvauti 2020-06-08 vyksiančioje žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo procedÅ«roje, tačiau atsakovės nedalyvavo. Buvo sudarytas 2020-06-08 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuris atsakovėms iÅ¡siųstas registruotu paÅ¡tu, tačiau jokio atsakymo negauta. IeÅ¡kovė neturi galimybių teikti derinti sklypo kadastrinių matavimų bylÄ ir įregistruoti namÄ be atsakovių sutikimo, kurio jos neduoda.

3. Atsakovės Č. U. ir J. B. teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad matininkė V. Å . 2020-06-08 buvo atvykusi į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atlikti kadastrinius matavimus. Atsakovės 2020-03-04 ir 2020-07-08 raÅ¡tais bei 2020-06-08 matininkės kvietimu atvykus į žemės sklypÄ , ieÅ¡kovei paaiÅ¡kino, kad tarp žemės sklypo bendrasavininkų prieÅ¡ naujai pastatyto gyvenamojo namo kadastrinių matavimų atlikimÄ turėtų bÅ«ti pas notarÄ pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir toks susitarimas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Kol žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta, negalima įvertinti, ar ieÅ¡kovė teisėtai pasirinko gyvenamojo namo statybos vietÄ . IeÅ¡kovė nesutinka nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ . Pažymėjo, kad S. B., Č. U. ir J. B. susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo nebuvo patvirtintas notaro ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jis ieÅ¡kovei neprivalomas ir ji akivaizdžiai jo nesilaiko, nes žemės sklypo bendro naudojimo dalyje „D“, kurioje numatytas privažiavimas prie atsakovės Č.

U. sklypo dalies „C“, jį įrengė darÅ¾Ä .

4. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės L. K. atstovas advokatas Dainius Baronas ieÅ¡kinį palaikė. Nurodė, kad ieÅ¡kovei atiteko dalis žemės sklypo pagal dovanojimo sutartį. Joje nurodyta, kokia konkreti dalis perduodama ieÅ¡kovei. 2011-12-11 atsakovės iÅ¡davė ieÅ¡kovei sutikimÄ statyti statinius. IeÅ¡kovė pastatė namÄ , tačiau negali įregistruoti, nes turi bÅ«ti patikslinti žemės sklypo kadastriniai matavimai, t.y. iÅ¡orinės sklypo ribos ir statinių vieta žemės sklype.

Bandyta ne kartÄ , tačiau atsakovės kadastrinių matavimų nepasiraÅ¡o, nors pastabų dėl iÅ¡orinių sklypo ribų neteikia. Jei statinys pastatytas pažeidžiant statybÄ leidžiančius dokumentus, yra kitos procedÅ«ros tam prieÅ¡tarauti, visgi jomis atsakovės nesinaudojo, į valstybės institucijas dėl neteisėtos statybos nesikreipė. Tokiu bÅ«du yra apribotos ieÅ¡kovės galimybės valdyti statinį. Pažymėjo, kad nesutarimas egzistuoja dėl žemės dalių vidinio valdymo, be to, ne tarp ieÅ¡kovės ir atsakovių, o tarp pastarųjų ir ieÅ¡kovės motinos.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyto daržo ieÅ¡kovė nesodino. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintas „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles”. Atstatyti riboženkliai. Sudarant žemės sklypo paženklinimo aktÄ naudojimosi tvarka nenustatinėjama. 1999 m. vidinės ribos buvo nurodytos (kaip preliminari naudojimosi tvarka), dabar to nereikia.

Jos gali bÅ«ti nustatytos tik atidalinus žemės sklypo dalis arba nustačius naudojimosi tvarkÄ . Tvora nėra registruota, tačiau ir neturi bÅ«ti, todėl ir siena neturėjo buvo pažymėta plane.

5. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė L. K. ieÅ¡kinį palaikė. PaaiÅ¡kino, kad VÄ® Registrų centras atsisakė registruoti namÄ , nes neatlikti kadastriniai matavimai. Matininkė buvo atvykusi, matavo, kalbėjosi su atsakovėmis, jos kėlė reikalavimus dėl vidinių ribų. 1999 m. atsakovės pasirašė susitarimÄ dėl naudojimosi tvarkos, tačiau jis neįregistruotas. Ten, kur atsakovės mini darÅ¾Ä , niekada pravažiavimo ir nebuvo. Ten bendro naudojimo plotas, daržas pasodintas seniai.

6. Teismo posėdžio metu atsakovių Č. U. ir J. B. atstovas advokatas Viačeslavas Beperšč su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad pirmiau turi bÅ«ti nustatyta naudojimosi tvarka, o tik tuomet kadastriniai matavimai. Å iuo metu naudojimosi tvarka, kuri bÅ«tų visiems bendrasavininkiams privaloma, nenustatyta, todėl negalima registruoti ir namo. Matininkė atliko žemės sklypo iÅ¡orinių ribų ir žemės sklype esančių statinių matavimus. Nors atsakovės davė sutikimÄ namo statybai, jame nebuvo nurodyta, kurioje sklypo dalyje.

Kadangi ieÅ¡kovės motina pasodino darÅ¾Ä , pažeidė atsakovių teises. Naujai atliktuose kadastriniuose matavimuose nepažymėtas privažiavimas prie atsakovių sklypo dalies, tvora. Matininkės sprendimo neskundė, nes netikslinga, kadangi bet kuris savininkas gali kreiptis dėl riboženklių atstatymo. IeÅ¡kinys tenkintinas 7. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad 0,3181 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei (789/3181 dalys), S. B. paveldėtojams J.

B. (500/3181 dalys), P. B. (500/3181 dalys), J. B. 500/3181 dalys) ir R. B. (500/3181 dalys), bei atsakovėms Č. U. (882/3181 dalys) ir J. B. (1010/3181 dalys). 1999 metais sudarytame Å¡io sklypo plane dalys buvo iÅ¡skirstytos į „A“, „B“, „C“ ir „D“ dalis, „A“ dalį paskiriant (Å¡iuo metu jau mirusiam) S. B., „B“ dalį paskiriant J. B., „C“ dalį paskiriant Č. U., o „D“ dalį paskiriant bendram naudojimui. Pagal šį planÄ 2000-05-04 atlikti sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. 8. 2011-12-09 atsakovės J.

B. ir Č. U. iÅ¡davė sutikimÄ , kad S. B. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje statytų gyvenamÄ jį namÄ bei kitus statinius, neiÅ¡laikant įstatymų nustatytų normatyvinių atstumų iki sklypo ribos, ir įregistruotų nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ bei kitus pastatus VÄ® Registrų centre. 2012-09-04 S. B. 789/3181 dalį iÅ¡ jo turimų 1289/3181 padovanojo ieÅ¡kovei. Dovanojimo sutarties 2.1-2.2. p. numatyta, kad S. B. dovanoja žemės dalį žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėtÄ indeksu „A“, turinčiÄ 728 kv. m. ploto, ir 61 kv. m.

žemės sklypo dalį, esančiÄ bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „D“, iÅ¡ viso turinčioje 323 kv. m. 2020-10-01 Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieÅ¡kovei iÅ¡davė leidimÄ sklype statyti gyvenamosios paskirties vieno buto gyvenamÄ jį namÄ . IeÅ¡kovė pastatė gyvenamÄ jį namÄ , UAB “Geo Baltija” 2015-05-18 nustatė namo kadastro duomenis, parengė kadastrinių matavimų bylÄ , tačiau VÄ® Registrų centras 2015-06-15 priėmė sprendimÄ atsisakyti įregistruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ Nekilnojamojo turto kadastre ir nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre, nes nepatikslinti žemės sklypo, kuriame stovi minėtas statinys, kadastro duomenys.

Nepaisant ne kartÄ inicijuotos žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo procedÅ«ros, atsakovės nepasiraÅ¡o ant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - ir nuostatų) 15.5. p. numatyta, kad jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliÅ¡kai suremontuoti pastatai ar iÅ¡kasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitaliÅ¡kai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigÅ«racija) nepasikeičia), žemės sklypo kadastro duomenys privalo bÅ«ti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitaliÅ¡kai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.

10. IeÅ¡kovė pastatė namÄ , vadinasi, privalo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Nuostatai numato, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai (nuostatų 32.1.1. p.), kartografuojamos faktinės žemės naudmenos – užstatytos teritorijos ribos (pastatų, kiemų, aikÅ¡telių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė (32.1.3.1.), apskaičiuojami žemės sklypo ir žemės naudmenų plotai (32.1.5) bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro bylos parengimui ir įraÅ¡ymui į Nekilnojamojo turto registrÄ . Taigi nustatoma (tikslinama) sklypo iÅ¡orinė riba, parengtame sklypo plane pažymimi sklype esantys statiniai.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovės iniciatyva matininkė V. Å . kelis kartus atliko 3181 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), matavimus bei sudarė sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus. Paskutinis jų – 2020-06-08. Atsakydamos į praÅ¡ymÄ jį pasiraÅ¡yti, atsakovės 2020-07-08 praneÅ¡ime nurodė, kad 2020-06-08 žemės sklypo matavimai nebuvo vykdomi, sklypo planas sudarytas diena vėliau nei suraÅ¡ytas aktas, žemės sklypo plano nepasirašė kiti žemės sklypo bendrasavininkiai, tarp žemės sklypo bendrasavininkių nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuriÄ bÅ«tina nustatyti, kad jos pasiraÅ¡ytų žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktÄ .

12. Gavusi šį atsakovių atsakymÄ , matininkė nusprendė žemės sklypo ribų netikslinti, nurodžiusi, kad sklypo ribos nepakitę, todėl tiesiog buvo atstatomi riboženkliai, patikslinama žemės sklypo iÅ¡orinė riba. PaaiÅ¡kino, kad žemės sklypo plane nurodyta data nebÅ«tinai turi sutapti su paženklinimo – parodymo akte nurodyta data, kadangi ant plano raÅ¡oma žemės sklypo sudarymo data. Ä®vykus žemės sklypo ženklinimui neatvykusiems asmenims pakartotinai iÅ¡siunčiami praneÅ¡imai. Kartu su praneÅ¡imu siunčiama žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas, bet ne žemės sklypo planas, nes žemės sklypo planas yra pilnai sudaromas ir pateikiamas pasiraÅ¡yti suėjus 30 dienų terminui, kai visi turi teisę pareikÅ¡ti pastabas. Atkreipė dėmesį, kad atliekant žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimÄ nėra nustatinėjama žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad ir gavę matininkės atsakymÄ atsakovės pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktÄ atsisakė, su tuo nesutiko ir viso bylos nagrinėjimo metu, nurodydamos papildomas naujas priežastis, kurių kaip pastabų neteikė matininkei, t.y. teigė davę sutikimÄ namo statybai, nenurodžius, kurioje sklypo dalyje; ieÅ¡kovės motina pasodino darÅ¾Ä , taip pažeidė atsakovių teises; naujai atliktuose kadastriniuose matavimuose nepažymėtas privažiavimas prie atsakovių sklypo dalies, tvora.

14. Pažymėtina, kad visas pastabas atsakovės turėjo teikti matininkei ir naujų neturėtų reikÅ¡ti teisme. Kita vertus, nei matininkei teiktos pastabos, nei tos, kurias atsakovių atstovas nurodė bylÄ nagrinėjant teisme, neįrodo atliktų kadastrinių matavimų neteisėtumo. Su sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu sutiko visi bendrasavininkiai iÅ¡skyrus atsakoves. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė pastatė tvorÄ pažeisdama reikalavimus, kad ji registruotina ir turėjo bÅ«ti pažymėta plane.

Taip pat atsakovės niekuo nepagrindė savo argumento dėl plane nepažymėto privažiavimo prie jų sklypo dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad jų dalys nėra atidalintos, nėra nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, kÄ jos pripažįsta ir pačios, todėl nurodyti privažiavimÄ prie konkrečių nenustatytų dalių nėra galimybės. Argumentai dėl ieÅ¡kovės motinos veiksmų pasodinant darÅ¾Ä apskritai neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant dėl sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, nes Å¡iuos veiksmus atliko ne ieÅ¡kovė, daržo sodinimas – sezoninis darbas, kuris kitais metais gali bÅ«ti neatliekamas, sudarant parodymo - patikrinimo aktÄ Å¡i aplinkybė nevertinama.

15. Esminis motyvas, dėl ko atsakovės nesutiko pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto yra nepasiraÅ¡yta naudojimosi sklypu tvarka. Pažymėtina, ieÅ¡kovė posėdžio metu patvirtino, kad tam neprieÅ¡tarauja ir jÄ pasiraÅ¡yti galėtų. Kita vertus, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nebuvimas nėra kliÅ«tis žemės sklypo kadastriniams duomenims patikslinti ir nėra priežastis, pateisinanti atsakovių atsisakymÄ pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktÄ , nes juo nėra nustatinėjamos bendrasavininkių dalys sklypo viduje, o iÅ¡orinės sklypo ribos nepakito ir ginčo dėl to nėra.

Duomenų, kad matininkė bÅ«tų neteisingai pažymėjusi plane namÄ , taip pat nėra, jų nenurodė bei niekaip nepagrindė ir atsakovė. IeÅ¡kovė patvirtino, kad matininkė buvo atvykusi į sklypÄ ir jo ribas tikslino. Matininkės atvykimÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį patvirtino ir pačios atsakovės. Darytina iÅ¡vada, kad kadastriniai matavimai buvo atliekami (tikslinami), nėra jokių objektyvių priežasčių neleisti ieÅ¡kovei pabaigti žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo procedÅ«ros pagal jos iniciatyva parengtÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktÄ .

16. Pagal CK 4.72 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Kadangi gali bÅ«ti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali bÅ«ti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiÅ¡kia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).

17. LR žemės Å«kio ministro žemės Å«kio ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 22 p. numatyta, kad jei žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ pasiraÅ¡o visi žemės sklypo (esamieji arba bÅ«simieji) savininkai (bendraturčiai).

18. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomÄ daiktÄ ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Å ie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimÄ atlikti teisinę registracijÄ , tačiau atsisakymas turi bÅ«ti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ kadastrinių matavimų darbų nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-282-425/2019).

19. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei, atsakovėms ir kitiems asmenims, todėl žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktÄ turi pasiraÅ¡yti ir kiti sklypo bendrasavininkiai. Ginčo nėra, kad atsakovės gavo šį aktÄ , su juo susipažino ir jo nepasirašė, nurodydamos matininkei priežastis, kurios teismo nepripažintos svarbiomis. Nesutikdamos pasiraÅ¡yti sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto atsakovės nepagrįstai varžo ieÅ¡kovės teises, trukdo tinkamai įgyvendinti jos nuosavybės teisę į namo ir žemės sklypo dalį.

Atsakovių teisių pažeidimo dėl kadastrinių matavimų patikslinimo nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinys tenkinamas leidžiant ieÅ¡kovei be atsakovių sutikimo pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriui matininkės V. Å . parengtÄ 0,3181 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ su plane pažymėtomis ribomis ir plotu ir leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininkės V.

Š. parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovių prašymo.

20. Tenkinus ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str). IeÅ¡kovė patyrė 75 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų ir 1 936 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrįstos į bylÄ pateiktais įrodymais. Atstovavimo iÅ¡laidos, įvertinus suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir bylos sudėtingumÄ , laikytinos objektyviomis, jos atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius, todėl lygiomis dalimis priteisiamos iÅ¡ atsakovių.

CPK 93 str. 4 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2,3, dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nukrypti nuo proporcingumo principų tenkintų ieškinio reikalavimų daliai teismas gali tik atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas priežastis, tačiau atsakovių atstovas prašo priteisiant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgti į tai, kad atsakovė J.

B. pensininkė, per mėnesį gauna tik 402 Eur pensijÄ , atsakovė Č. U. taip pat pensininkė, turi neįgalumÄ . Minėti duomenys galėtų turėti reikÅ¡mę sprendžiant dėl atstovavimo iÅ¡laidų mokėjimo iÅ¡dėstymo, bet atsakovių atstovas to neprašė, o atstovavimo iÅ¡laidų priteisimui/nepriteisimui ar mažinimui tai reikÅ¡mės neturi, juo labiau, kad pati ieÅ¡kovė taip pat turi neįgalumÄ , jai neterminuotai nustatytas net 60 proc. netektas darbingumas. Kitų priežasčių mažinti priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas nenustatė, nes jos susidarė iÅ¡imtinai dėl atsakovių elgesio, t.y. kategoriÅ¡ko nesutikimo su ieÅ¡kinio reikalavimais, net ieÅ¡kovei ir sutikus dėl taikaus ginčo sprendimo tenkinant esminę prieÅ¡taravimo ieÅ¡kiniui sÄ lygÄ , t y. sutikus pasiraÅ¡yti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

21. Å ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (5,58 Eur) sudaro didesnę nei 5 Eur sumÄ , tačiau jas dalijant po lygiai abiems atsakovės, gaunama mažesnė nei 5 Eur suma, todėl pagal CPK 95 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei nepriteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.

Leisti ieÅ¡kovei L. K. pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriui suderinimui matininkės V. Å . parengtÄ 0,3181 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ be atsakovių sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotu. Leisti ieÅ¡kovei L. K. pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininkės V. Å . parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovių praÅ¡ymo.

Priteisti ieÅ¡kovei L. K., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovių Č. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., (duomenys neskelbtini), po 1 005,50 Eur (tÅ«kstantį penkis eurus, 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvienos. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Loreta Å iÅ¡kienė