ea3e3473-a4fe-4b24-8d1b-84152dd0c87d · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-591-394/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01802-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.4.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 22 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. (A. G.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. G. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-3 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ryÅ¡ium su laisvės apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017-03-24 iki 2017-09-28, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų (Å¡alta, drėgna, tamsu, pelėsis), asmens ir daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, rÅ«kantys asmenys laikomi kartu su nerÅ«kančiais.

Kalinamas netinkamomis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , t.y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ .PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (3, 71, 74 b. l.).Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (71 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (62-69 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2017-03-24 iki 2017-09-28, kamerose Nr. 7, 35, 17, 94, 88, 37, 102, 40, 23, 44, 18, 10 ir 12, kuriose jam teko nuo 3,66 iki 16,6 kv. m. Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.Atsakovas nurodo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas tikrino pareiÅ¡kėjo laikymo kameras Nr. 7, 88, 94, 102, 35 ir 12, kameroje Nr. 7 dirbtinė apÅ¡vieta atitiko reikalavimus, pelėsio nėra, galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta.

Kamerose Nr. 88, 94, 102 dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 88, 94 taip pat atitiko reikalavimus, kamerose matomas pelėsis, kuris buvo pašalintas, kameroje Nr. 94 atliekamas remontas. Kameroje Nr. 35 dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, oro temperatūra ir santykinė drėgmė nebuvo vertintos, nes tikrinimo metu buvo praverti langai. Kameroje Nr. 12 dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, pelėsio nėra, galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta.

Kitos kameros pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI laikotarpiu nebuvo tikrintos, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų neužfiksuota. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kameroje.

NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriam pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui higienos norma netaikoma. Atsakovas nurodo, kad nuo 2010 m. Å iaulių tardymo izoliatoriuje taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykę asmenys jų pageidavimu paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų, pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai atvykusios asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia nuteistojo (suimtojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ klausimÄ .

Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs, skunde nenurodo, ar jis pats yra rūkantis, ar ne, skundžiasi abstrakčiai dėl tariamo rūkančiųjų ir nerūkančiųjų asmenų laikymo toje pačioje kameroje. Įstaiga teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, nes pareiškėjas buvo laikomas nesant jokių jo pretenzijų dėl Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo.Atsakovas nurodo, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) atvykus į Šiaulių TI, jie, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip 2 valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Suimtiesiems (nuteistiesiems) visa krata privalomai atliekama atvykus į Å iaulių TI, taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. PareiÅ¡kėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, tai pareiÅ¡kėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas patikrinimo aktų matosi, kad kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius Å¡varÅ«s. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas A. G. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2017-03-24 iki 2017-09-28, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir higienos normos reikalavimų.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2017-11-13 pažymos Nr. 60/09-41998 (8-12 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas A.

G. Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017-03-24 iki 2017-09-28, viso 163 dienas, kamerose Nr. 7, 35, 17, 94, 88, 37, 102, 40, 23, 44, 18, 10 ir 12, vienas arba su dar 1-5 asmenimis, ir jam teko nuo 3,66 iki 16,63 kv. m., taigi visas 163 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius (8-12 b. l.), sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ (14-15 b. l.) ir kartu su pareiÅ¡kėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad kamerose Nr. 7, 17, 94, 40, 18, kai jose buvo laikomi daugiausia 5-6 asmenys, taip pat ir kameroje Nr. 35, kai joje buvo laikomi 2 asmenys, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotÄ pareiÅ¡kėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m.

Kamerose Nr. 88, 37, 17, 102, 23, 44, 10 ir 12, net ir atėmus sanitarinio mazgo plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Ä®vertinus duomenis apie baldų užimamÄ plotÄ (16-19 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiÅ¡kėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, Å¡alta, drėgna, tamsu, pelėsis. Atsakovas atsiliepime pasisakė dėl kamerų Nr. 7, 88, 94, 102, 35 ir 12 patikrinimo rezultatų, į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktus, iÅ¡ kurių matosi, kad 2017 m. balandžio 4 d. patikrinimo metu buvo patikrintos pareiÅ¡kėjo laikymo kameros Nr. 37, 7, 44, 17 ir 10, patikrinimo akte Nr. PA.6-101 (24-25 b. l.) užfiksuota, kad dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 37 buvo 150 lx ir neatitiko nustatytų ribinių dydžių, dirbtinė apÅ¡vieta kamerose Nr. 7 ir 44 atitiko higienos normos reikalavimus, oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 17 nevertinta, nes patikrinimo metu kameroje buvo praverti langai, oro temperatÅ«ra kamerose Nr. 10 ir 44 atitiko higienos normos reikalavimus. 2017 m. balandžio 25 d. buvo patikrintos kameros Nr. 88, 94 ir 102, dirbtinė apÅ¡vieta Å¡iose kamerose atitiko higienos normos reglamentuojamÄ , oro temperatÅ«ra kamerose Nr. 88 ir 94 taip pat atitiko higienos normos reikalavimus, santykinė drėgmė atitiko reikalavimus visose tikrintose kamerose, ant kamerų Nr. 88, 94 ir 102 lubų ir sienų yra vizualiai matomo pelėsio (HN 134:2015 39 p. pažeidimas) (26-29 b. l.). 2017 m. gegužės 11 d. patikrinimo metu patikrinta pareiÅ¡kėjo laikymo kamera Nr. 35, nustatyta, kad dirbtinė apÅ¡vieta Å¡ioje kameroje atitiko reikalavimus, pelėsio nenustatyta, galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ sudaryta (30-32 b. l.).

PareiÅ¡kėjo laikymo kamera Nr. 12 patikrinta 2017 m. spalio 12 d. patikrinimo metu, nustatyta, kad dirbtinė apÅ¡vieta atitiko reikalavimus, pelėsio nėra, galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ per langus sudaryta (33-35 b. l.). IÅ¡ atsakovo raÅ¡to, 2017 m. rugpjūčio 2 d. raÅ¡yto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentui, matosi, kad iki nustatyto termino paÅ¡alinti pažeidimus (iki 2017-08-03), kamerose Nr. 88 ir 102 paÅ¡alintas pelėsis, sienos ir lubos perglaistytos, nudažytos, kameroje Nr. 94 liepos mėnesį pradėtas remontas (36 b. l.).

Iš Šiaulių TI ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos apie 2016 metais atliktus remonto darbus matosi, kad 2016 metais buvo remontuojama kamera Nr. 35, remonto metu pašalintas pelėsis, perdažytos sienos ir lubos, sumontuoti nauji vamzdžiai ir klozetas (20-23 b. l.). Kameroje Nr. 94 pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017-04-13 iki 2017-04-18, kameroje Nr. 88 - 2017 m. balandžio 21 d., o kameroje Nr. 102 – 2017 m. gegužės mėn., pelėsis kamerose Nr. 88 ir 102 pašalintas tik 2017 m. rugpjūčio mėn., todėl laikytina, kad šis higienos normos pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 88, 94 ir 102 metu.

Kameroje Nr. 37 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2017-05-19 – 2017-05-20, patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 4 d., t.y., dirbtinės paÅ¡vietos pažeidimas Å¡ioje kameroje nustatytas anksčiau, negu pareiÅ¡kėjas buvo joje laikomas, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad nustatytas pažeidimas buvo paÅ¡alintas iki pareiÅ¡kėjo patalpinimo į Å¡iÄ kamerÄ , todėl laikytina, kad jis buvo ir pareiÅ¡kėjo laikymo Å¡ioje kameroje metu. Taigi įvertinus patikrinimo aktuose užfiksuotus rezultatus, spręstina, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI kamerose buvo laikomas kamerose Nr. 88, 94 ir 102, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 39 punkto, numatančio, kad ant gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimus, ir kameroje Nr. 37, pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 14 punkto, reglamentuojančio laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų dirbtinę apÅ¡vietÄ , reikalavimus.Atsakovas nepateikė jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo laikymo kamerų Nr. 18, 23 ir 40, kurios nebuvo tikrintos Å¡ioje byloje nurodytų patikrinimų metu, atitikimo higienos normos reikalavimams, o pagal įrodinėjimo naÅ¡tos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje Nedayborshch prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimÄ byloje Grigoryevskikh prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 21689/93), 426 p.).

Atsižvelgdamas į šį teismų praktikoje nurodytÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ , teismas laiko, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad Å iaulių TI kamerose Nr. 18, 23 ir 40 Å¡alta, drėgna, tamsu, pelėsis, ir konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iose kamerose buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkto, reglamentuojančio patalpų dirbtinę apÅ¡vietÄ , 16 punkto, reglamentuojančio patalpų santykinę oro drėgmę bei oro temperatÅ«rÄ , 39 punkto, kuriame nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimus.

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl asmens apžiÅ«ros atvykstant ir iÅ¡vykstant į / iÅ¡ Å iaulių TI, nurodo, kad asmens ir daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, asmuo esant žemai oro temperatÅ«rai yra verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiÅ«ros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos.

Iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad bendro naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai buvo tikrinami 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. gegužės 11 d. patikrinimų metu, patikrinimo aktuose užfiksuota, kad kratos patalpos ir naudojamas inventorius (vonelės) švarūs (24-25, 26-28, 30-32 b. l.), taigi patikrinimo aktuose užfiksuoti duomenys paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl nešvarių vonelių.

Be to, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl asmens ir daiktų apžiÅ«ros antisanitarinėmis sÄ lygomis yra abstraktÅ«s, nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, tačiau nenurodė, kad bÅ«tent jam jo apžiÅ«ra buvo atlikta antisanitarinėmis sÄ lygomis, kuo tas pasireiÅ¡kė ir kada tai buvo padaryta, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui atvykstant/iÅ¡vykstant iÅ¡ Å iaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytÄ tvarkÄ ar higienos normos reikalavimus, ir dėl to pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«kantieji ir nerÅ«kantieji asmenys laikomi kartu, tai žemina asmens orumÄ .

Pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nenumato, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų, taigi toks skirstymas į kameras Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse neįtvirtintas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015-11-01) 7 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant higienos normos nuostatas, asmenys jų raÅ¡tiÅ¡ku pareiÅ¡kimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų, Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ klausimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė esÄ s nerÅ«kantis, o pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje prie pareiÅ¡kėjo žalingų įpročių 2017-03-27 pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu nurodytas rÅ«kymas (40 b. l.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo yra pasisakęs, jog tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad jo kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo laikymas kamerose, kuriose nustatyti higienos normos pažeidimai (12 dienų), ir kamerose, dėl kurių pareiÅ¡kėjo nurodyti higienos normos pažeidimai nebuvo paneigti (93 dienos), sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ . Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų bÅ«klės ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, nesiskundė (13 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2017-10-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2204-575/2017, 2017-11-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2403-502/2017, 2017-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2459-442/2017 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 250 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. G. (A. G.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. G. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 250,00 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Eur) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja                                                                                 Jarūnė Sedalienė