ea3d9f35-d793-4bc4-bb4e-7de56cf6812d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-290-1076/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56475-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.4.4.2.1; 1.2.7.2.2.3; 1.2.7.7; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, nuteistajam K.

L., gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka miÅ¡riu bÅ«du – nuotoliniu bÅ«du ir proceso dalyviams dalyvaujant teismo posėdžių salėje, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. pripažintas kaltu ir nuteistas: ‑ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnį (2010 m. liepos 2 d.

įstatymo Nr. XI-989 redakcija) (dėl nukentėjusiosios U. D. tvirkinimo) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; ‑ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams; ‑ pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ laisvės atėmimu 2 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, paskirta galutinė bausmė ‑ laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams. K. L. dėl kaltinimo pagal BK 153 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl nukentėjusiosios J. P. tvirkinimo) iÅ¡teisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. K. L. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. vidurio iki 2013 m. vidurio, tiksliau nenustatytomis datomis ir laiku, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), bute (duomenys neskelbtini), bei kitose tyrimo metu nenustatytose vietose, žinodamas, kad U.

D., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, bučiavo jÄ , kiÅ¡damas savo liežuvį į jos burnÄ , nenustatytÄ skaičių kartų savo rankomis per rÅ«bus ir po rÅ«bais lietė, glostė mažametės kojas, krÅ«tinę, rankomis dirgino jos lytinius organus, demonstravo savo apnuogintÄ lytinį organÄ , paėmęs mažametės rankÄ , dėjo jÄ prie savo apnuoginto lytinio organo, vulgariai kalbėjo su mažamete lytiÅ¡kumo ir lytinio gyvenimo temomis. Tokiais veiksmais, sukeliančiais per ankstyvÄ mažametės U.

D. domėjimÄ si lytiniais santykiais, kėsindamasis į jos seksualinį neliečiamumÄ , K. L. tvirkino mažametę U. D..

2. Be to, K. L. laikotarpiu nuo 2007 m. vidurio iki 2011 m. vidurio, tiksliau nenustatyta data ir laiku, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kambaryje, žinodamas, kad U. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės bei panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ jėga paguldęs mažametę ant lovos, užgulęs jÄ visu savo kÅ«no svoriu, o nukentėjusiajai pradėjus prieÅ¡intis – laikydamas jos rankas, pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrÄ su U. D. prieÅ¡ jos valiÄ analiniu bÅ«du, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nepavykus įvesti savo lytinio organo į nukentėjusiosios analinę angÄ .

3. Aukščiau nurodytais veiksmais – atlikdamas U. D. tvirkinimo veiksmus bei pasikėsindamas seksualiai prievartauti mažametę U. D., kaltinamasis K. L. padarė žalÄ nukentėjusiosios psichinei sveikatai, sukeldamas nukentėjusiajai laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimus – vidutinio sunkumo depresijos epizodÄ , nepatikslintÄ kaip atsirandantį postnataliniu periodu (F 32.10), ir potrauminio streso sutrikimÄ (F43.1), trikdančius nukentėjusiosios kasdienį funkcionavimÄ bei adaptacijÄ ir iÅ¡liekančius iki dabar, ir taip nesunkiai sutrikdė mažametės U.

D. sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. L. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti Klaipėdos rajono prokuratÅ«rai atlikti objektyvų ikiteisminį tyrimÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 4.1. Pasak nuteistojo, nuosprendis priimtas vadovaujantis nepatikimais, melagingais ikiteisminio tyrimo duomenimis, prokurorės užsakyta, suformuluota menamais klausimais nukentėjusiosios psichologinės-psichiatrinės ambulatorinės ekspertizės iÅ¡vada, kuri prieÅ¡tarauja Klaipėdos psichikos sveikos centre žymiai anksčiau nustatytai nukentėjusiosios diagnozei dėl psichikos problemų.

Anot nuteistojo, nagrinėjamu atveju priežastinis ryÅ¡ys nebuvo susietas su išžaginimu ar tvirkinimu, nors nukentėjusioji buvo gydoma stacionare. Apeliantas teigia, kad ekspertizės iÅ¡vados dėl nukentėjusiosios psichologinių problemų prieÅ¡tarauja mokyklos psichologės iÅ¡vadoms. Psichologė dirbo su nukentėjusiÄ ja nuo antros klasės, pastaroji turėjo psichologinių problemų dėl patyčių mokykloje, tėvų skyrybų, o ne dėl išžaginimo ar tvirkinimo. Žaginto ar tvirkinto vaiko elgesys tampa seksualizuotas ir dažniausiai atsispindi vaiko pieÅ¡iniuose arba raÅ¡iniuose, nepastebėti tokio elgesio neįmanoma.

Nei viename iÅ¡ nukentėjusiosios nuo 2007 m. iki 2021 m. pieÅ¡tų pieÅ¡inių seksualizuoto vaiko požymių neįžvelgiama. 4.2. Apelianto manymu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas melagingais ir Å¡meižikiÅ¡kais U. D. pareiÅ¡kimais nuteistojo atžvilgiu. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistojo atžvilgiu buvo padaryta daug esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų pažeidimų bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje ir BPK 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės turėti advokatÄ pažeidimas.

Apeliantas teigia, kad buvo tris kartus nesėkmingai kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių, o 2020 m. rugsėjo 2 d. praneÅ¡imu teisėjas informavo, kad gynėjas K. L. nėra bÅ«tinas. 4.3. Nuteistajam nepavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių prokurorė JÅ«ratė Pocienė neorganizavo nuteistojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kuris apklausė nukentėjusiÄ jÄ . Pasak apelianto, prokurorė, nesiėmusi panaÅ¡ios iniciatyvos nuteistojo atžvilgiu, pažeidė BPK 189 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Taip pat buvo pažeista BPK 190 straipsnio nuostata, nes nebuvo padaryta akistata su nukentėjusiÄ ja U. D. ne tik nuteistajam, bet ir jos senelei A. K., kurios parodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja anÅ«kės melagingiems parodymams. 4.4. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista BPK 187 straipsnio 1 dalies nuostata – praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodyti nusikaltimo padarymo vietÄ . Teisėjas ignoravo nuteistojo praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti į teismo posėdį ikiteisminį tyrimÄ vykdžiusiÄ pareigÅ«nę G.

B.. Taip pat kaltinamajame akte bei nuosprendyje nenurodyta nusikaltimo vieta ir laikas, tačiau nurodyta daug adresų, kuriuose nuteistasis net nebuvo. Apeliantas pastebi, kad (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini) gatvės, taip pat namo Nr. (duomenys neskelbtini), nes tiek namų kaime nėra. Pasak apelianto, teisėjas tiražavo tÄ pačiÄ klastotę. Nuteistasis teismui buvo pateikęs tikslų adresÄ , kuriuo jis gyveno kartu su savo sugyventine A. K., ir pridėjo namo, kuriame lankėsi nukentėjusioji per visas iÅ¡eigines ir senelės atostogas, nuotraukų kopijas.

Nuteistasis teigia, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kuri priklauso (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, apelianto manymu, nepažeidžiant BPK 174 straipsnio 1 dalies nuostatos, ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliekamas ikiteisminio tyrimo įstaigoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kontroliuojant (duomenys neskelbtini) prokuratūrai. 4.5. Apeliantas teigia, kad buvo pažeista BPK 196 straipsnio nuostata, nes buvo būtina patikrinti nuteistojo parodymus tariamo nusikaltimo vietoje, taip pat nukentėjusiosios parodymus. 4.6.

Apeliantas nurodo, kad tam, jog fabrikuojama byla nesubyrėtų ikiteisminio tyrimo metu, specialiai nebuvo nustatinėjamos kaimynų ir draugių tapatybės, su kuriais visÄ (duomenys neskelbtini) buvimo laikÄ artimai bendravo nukentėjusioji U. D., byloje nebuvo apklausti asmenys, nesuinteresuoti bylos baigtimi. Byloje nebuvo nustatinėjami visi objektyvÅ«s liudytojai, teisme neapklaustas tyrėjas. 4.7. Apeliantas teigia, kad teismas žinojo, jog kita nukentėjusioji J. P. prisipažino prokurorei J. Pocienei, kad į visÄ Å¡iÄ istorijÄ buvo įtraukta U.

D., ir savo parodymų bei iškeltų pretenzijų nuteistajam atsisakė.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis K. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo K. L. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Ä®vertinusi skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai pripažino K. L. kaltu pagal BK 153 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ ir baudžiamojo proceso nuostatų nepažeidė. Dėl baudžiamojo proceso nuostatų laikymosi 7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojo proceso metu buvo pažeista K. L. teisė turėti gynėjÄ . Su Å¡iuo nuteistojo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu prieÅ¡ kiekvienÄ apklausÄ nuteistajam K. L. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta jo teisė turėti gynėjÄ (t. 6, b. l. 130-135). Pirmosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ metu nuteistasis K. L. atsisakė duoti parodymus, nes neturėjo gynėjo (t. 6, b. l. 140-142). K. L. pakartotinai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė turėti gynėjÄ ir nuteistasis K. L. parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui 2019 m. gegužės 27 d. davė dalyvaujant gynėjai (t. 6, b. l. 143-157).

Tačiau vėliau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos K. L. pastoviai keisdavo ir atsisakydavo jam valstybės paskirtų gynėjų (t. 6, b. l. 106, 108, 114-115, 119-120, 121, 123-124, 169, 174-176), nepateikdavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyriui deklaracijų ir dokumentų, patvirtinančių jo pajamas ir turimÄ turtÄ . Pirmosios instancijos teisme nuteistajam taip pat buvo iÅ¡aiÅ¡kinta jo teisė į gynybÄ bei teisė turėti gynėjÄ (t. 7, b. l. 53, 71), tačiau Å¡ia teise K. L. nepasinaudojo, nepasisamdė sau advokato ir dėl antrinės nemokamos teisinės pagalbos jam suteikimo nesikreipė, nurodydamas, kad tam neturi laiko (t. 7, b. l. 70-71).

Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, nuteistajam K. L. buvo parinkta ir paskirta gynėja ‑ advokatė Silva Mardosaitė (t. 8, b. l. 87-88), kuri dalyvavo teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo K. L. teisė turėti gynėjÄ nebuvo pažeista.

8. Taip pat apeliantas teigia, kad kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodytas klaidingas nusikaltimo padarymo adresas. Apeliantas pastebi, kad (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini) gatvės, taip pat namo Nr. (duomenys neskelbtini), nes tiek namų kaime nėra. Å iam nuteistojo teiginiui nepritartina. Liudytoja R. U. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui parodė, kad buvo įsigijusi namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį vėliau iÅ¡nuomojo A. K. ir K. L. (t. 1, b. l. 179-180). IÅ¡ nukentėjusios U.

D. parodymų (t. 1, b. l. 70-78; t. 7, b. l. 87-88), taip pat liudytojų D. D. (t. 1, b. l. 163-165), N. D. (t. 7, b. l. 140) parodymų matyti, kad K. L. kartu su A. K. nuomojosi namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur važinėjo savaitgaliais ir per savo atostogas U. D.. Liudytoja N. D. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui parodė, kad jos motina ir K. L. nuomojosi namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 122). Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui parodė, kad iki 2013 metų kartu su K.

L. nuomojosi namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 139-140). Minėti liudytojai ir nukentėjusioji suklydo nurodydami, kad A. K. ir K. L. iÅ¡sinuomotas namas buvo (duomenys neskelbtini), nes abu (duomenys neskelbtini) yra vienas Å¡alia kito, tame pačiame (duomenys neskelbtini). Buvusi namo Å¡eimininkė R. U. tiksliai nurodė namo adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu, susisiekus su (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vadovu E. V., buvo nustatytas tikslus vienos iÅ¡ nusikalstamų veikų padarymo adresas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 51, 55).

Tuo tarpu iÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad kita nusikalstama veika buvo padaryta bute, esančiame (duomenys neskelbtini). BPK 174 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimÄ atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigÅ«nas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminį tyrimÄ atliko (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja G.

B., o ikiteisminį tyrimÄ kontroliavo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė JÅ«ratė Pocienė. Todėl nagrinėjamu atveju BPK 174 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.

9. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo nuteistojo praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti ir apklausti ikiteisminį tyrimÄ atlikusiÄ tyrėjÄ G. B. ir motyvuotai šį praÅ¡ymÄ atmetė (t. 7, b. l. 141). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra begalinis, jis jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikÅ¡mę teisingo sprendimo priėmimui. Å iuo atveju tai, kad byloje neatlikti nuteistojo K. L. apeliaciniame skunde nurodyti veiksmai, renkant ir vertinant įrodymus – nuteistasis K. L. nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nebuvo padaryta akistata nuteistojo K. L. su nukentėjusiÄ ja U. D. bei U. D. su jos senele A. K., nebuvo padarytas nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymų patikrinimas vietoje, nebuvo nustatyti visi objektyvÅ«s liudytojai, neapklaustas ikiteisminį tyrimÄ atlikęs tyrėjas – nereiÅ¡kia, jog Å¡iai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos tiek, kiek tai bÅ«tina; taip pat tai nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos ar kaip nors apribotos nuteistojo procesinės teisės ar kad teismai neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ .

Visos bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nagrinėjami K. L. prašymai bei skundai dėl papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, kurie buvo motyvuotai atmesti prokurorės ir aukštesniojo prokuroro (t. 5, b. l. 22-23, 40-41, 44-45).

10. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nepaÅ¡alintų abejonių ar prieÅ¡taravimų, kurie turėtų bÅ«ti vertinami nuteistojo naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta pakankamai iÅ¡sami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieÅ¡taringais duomenimis. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumÄ , tyrė bei analizavo nuteistÄ jį teisinančius ir kaltinančius įrodymus.

Teismas laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus parodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. L. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 153 straipsnį (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-989 redakcija), 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Dėl K. L. kaltės 11.

Apeliantas iš esmės neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kelia abejones jį kaltinančių įrodymų patikimumu.

12. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrÄ su tokiu asmeniu prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, panaudojo fizinį smurtÄ ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudojo bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiÅ¡kiasi lytinės aistros tenkinimu prieÅ¡ mažamečio asmens valiÄ , esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo bÅ«dui:

1) panaudojant fizinį smurtÄ , 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , 3) kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis, 4) pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Be to, lytinė aistra gali bÅ«ti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du (dirginant lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kÅ«nÄ ir pan.). Mažamečiu laikomas nukentėjusysis, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį iÅ¡sivystymÄ bei socialinę brandÄ suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimÄ tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Tačiau nagrinėjamoje byloje toks iÅ¡skirtinis atvejis nenustatytas. Å io nusikaltimo (seksualinio prievartavimo) sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrÄ , ar pajuto seksualinį pasitenkinimÄ arba malonumÄ , nes baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ veikÄ kyla atlikus pavojingus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014).

13. BK 153 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. BK 153 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens seksualinį neliečiamumÄ , nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiÅ«rio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvÄ vaiko domėjimÄ si lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013).

Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiÅ¡kia demonstruojant jaunesniam negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiÅ¡kai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrÄ mažamečio akivaizdoje ir pan. Tačiau tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012). Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiÅ¡kia veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio nei Å¡eÅ¡iolikos metų asmens lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ susidomėjimÄ lytinėmis funkcijomis, nesveikÄ , iÅ¡kreiptÄ santykių tarp lyčių įsivaizdavimÄ ir sutrikdyti jaunesnio nei Å¡eÅ¡iolikos metų asmens fizinį bei psichologinį vystymÄ si (kasacinės nutartys Nr. 2K-725/2007, 2K–356/2014).

14. Nuteistasis K. L. teisiamajame posėdyje neigė seksualiai prievartavęs, tvirkinęs, bučiavęs savo sugyventinės anÅ«kę U. D. ir parodė, kad jis, atlikęs 12 metų laisvės atėmimo bausmę, turėjo erekcijos problemų. U. D. pas senelę atvažiuodavo savaitgaliais (bÅ«davo nuo penktadienio iki sekmadienio), U. D. bÅ«davo pirmame namo aukÅ¡te, o nuteistasis K. L. – antrame, bendrÄ laikÄ leisdavo virtuvėje. Nuteistojo K. L. bendravimas su U. D. atÅ¡alo 2010 metais tada, kada ji pasakė (anot nuteistojo, melagingai) savo senelei A.

K., kad K. L. miegojo (turėjo seksualinių santykių) su jos motina N. D.. Nuteistasis K. L. teigė, kad Å¡ito proceso iniciatorė yra nukentėjusiosios U. D. motina N. D., nes U. D., padedant savo motinai, buvo apÅ¡meižusi ir savo tėvÄ S. D. (duomenys neskelbtini), kadangi N. D. po skyrybų savo vaikÄ (U. D.) pavertė „karo įrankiu“; J. P. buvo „pamokyta kÄ sakyti“ savo draugės U. D.. Pasak nuteistojo, N. D. tokiu bÅ«du siekia, kad U. D. kuo ilgiau neiÅ¡važiuotų pas tėvÄ (t. 7, b. l. 72-73).

15. Nuteistojo K. L. parodymus paneigia byloje esantis įrodymų visetas, visų pirma nukentėjusiosios U. D. parodymai ir kiti bylos duomenys, kurie patvirtina ir papildo minėtus parodymus – liudytojų D. D., J. P., N. D., S. D., L. K. parodymai, ekspertės A. Šiaulytės paaiškinimai, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas bei kita bylos medžiaga.

16. Nukentėjusioji U. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad K. L. atliko su ja seksualinio pobÅ«džio veiksmus, kai ji buvo 5 ‑ 11 metų amžiaus, viskas dažniausiai vykdavo jos senelės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), o namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), K. L. tik vienÄ kartÄ jÄ pabučiavo į lÅ«pas su liežuviu, tuo metu nukentėjusioji jautėsi Å¡lykščiai. Nukentėjusioji U. D. apie K. L. veiksmus papasakojo savo vyresnei seseriai D. D. ir draugei J. P.; tuomet pastaroji U.

D. papasakojo, kad K. L., kai jai buvo 6-7 metai, taip pat norėjo jÄ (J. P.) pabučiuoti, bet ji iÅ¡sigando ir pabėgo pas savo motinÄ . Nukentėjusioji nepasakojo apie K. L. seksualinio pobÅ«džio veiksmus (duomenys neskelbtini) draugams, nes iÅ¡ pradžių galvojo, kad tai tik žaidimas. Nukentėjusioji vienÄ kartÄ papasakojo apie K. L. veiksmus savo senelei, tačiau ji atsakė, kad taip K. L. tik žaidžia. Nukentėjusioji U. D., bÅ«dama (duomenys neskelbtini), socialinei darbuotojai papasakojo apie K. L. veiksmus.

U. D. parodė, kad ji neturi priežasties apkalbėti K. L., neturi iÅ¡ to jokios naudos, už patirtÄ Å¾alÄ nepraÅ¡o pinigų, tiesiog nori teisingumo (t. 7, b. l. 87-88). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusioji nurodė viso proceso metu.

17. Nukentėjusioji U. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui papildomai parodė, kad ji savaitgaliais atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas ten gyvenančiÄ senelę ir K. L.. IÅ¡ pradžių K. L. buvo „geras senelis“, žaisdavo su ja (U. D.), bet paskui, prisijaukinęs jÄ , pradėjo labai dažnai, kiekvienÄ kartÄ , kai ji atvažiuodavo pas senelę, rankomis per rÅ«bus ir po jais liesti, glostyti jos kojas, krÅ«tinę, apkabinėti jau ne kaip senelis. K. L. daug kartų (daugiau nei 6-7 kartus) be jokios priežasties, jai matant, nusimaudavo savo kelnes, parodydavo savo lytinį organÄ ir vėl apsimaudavo kelnes.

Nukentėjusioji apie tai, kad K. L. parodė jai savo lytinį organÄ , papasakojo savo senelei A. K., tačiau ji pasakė nekreipti į tai dėmesio, K. L. taip žaidžia. Žaidžiant automobilyje, K. L. daugiau nei 5 kartus sakė jai (U. D.), kad jie kartu važiuos į miÅ¡kÄ lytiÅ¡kai santykiaut, vienÄ kartÄ buvo pasiÅ«lęs 200 Lt už tai, kad ji sutiktų su juo važiuoti į miÅ¡kÄ , kartais sakydavo, kad po to „pakas po žeme“, taip pat sakė, kad jie kartu turės vaikų. U. D. miegant vienoje lovoje su senele ir K.

L., pastarasis liesdavo jos Å¡launis, per apatinius paliesdavo jos lytinius organus. VienÄ kartÄ , kai senelės nebuvo namuose, K. L. miegamajame nustÅ«mė jÄ ant lovos, pradėjo jÄ grabalioti, numovė jai kelnes ir pats iki kelių nusimovė savo kelnes ir apatinius rÅ«bus, parodė savo lytinį organÄ ir juo pamaskatavo, tada K. L., atsigulęs ant jos (U. D.) (ji gulėjo ant nugaros), jÄ laikydamas, kad negalėtų judėti, įkiÅ¡o į jos lytinį organÄ (ar iÅ¡angę) savo lytinį organÄ , tuo metu nukentėjusioji juto labai didelį skausmÄ , labai bijojo, klykė, prieÅ¡inosi, smeigė pirÅ¡tus K.

L. į akis, spardėsi ir pataikė K. L. į lytinį organÄ ar Å¡alia jo; nuo to laiko nukentėjusioji pradėjo bijoti K. L.. KitÄ kartÄ , kai senelė su kaimynėmis virtuvėje gėrė, nukentėjusioji U. D. kartu su K. L. gulėdami lovoje žiÅ«rėjo televizorių, tada K. L. pradėjo kaire ranka liesti jos apatinę kÅ«no dalį, iÅ¡ pradžių Å¡launis, o paskui lytinius organus, lietė nuogÄ kÅ«nÄ po rÅ«bais, po kelnėmis ir jos apatiniais, pirÅ¡tais suko prie klitorio, taip kartojo kelis kartus.

VienÄ kartÄ , K. L., nusimovęs kelnes ir apatinius, apsinuoginęs savo lytinį organÄ , paėmė U. D. rankÄ ir padėjo jÄ ant savo lytinio organo ir jÄ judino apie 2-3 sekundes, tada paleido jos rankÄ ir apsimovė kelnes. Nuketėjusiosios U. D. motinos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), K. L. per savo gimtadienį pabučiavo U. D. į lÅ«pas, į jos burnÄ Ä¯kiÅ¡damas ir liežuvį, nukentėjusiajai buvo nemalonu, Å¡lykÅ¡tu. Apie K. L. veiksmus, kad pastarasis jÄ liečia, U. D. papasakojo savo vyresniajai seseriai, kuri taip pat sakė, kad K.

L. ir jÄ (seserį) norėjo pabučiuoti su liežuviu. J. P. jai pasakojo, kad K. L., kai J. P. buvo apie 5 metai, bandė jÄ paliesti ar pabučiuoti, tačiau ji iÅ¡sigando ir pabėgo pas motinÄ . Nukentėjusioji U. D. apie K. L. veiksmus papasakojo (duomenys neskelbtini) vaikų teisių tarnybai. Kai nukentėjusioji U. D. pagalvoja apie K. L., jÄ apima liÅ«desys, labai didelis pyktis, anot nukentėjusiosios, K. L. jÄ sužalojo, dėl jo poelgio ji norėjo mirti (t. 1, b. l. 70-78). AnalogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusioji U.

D. nurodė apklausoje, vykusioje 2018 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini) policijoje (t. 6, b. l. 14-27, 28-57), ir ekspertizės metu (t. 4, b. l. 160-179).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti viso proceso metu nuosekliais nukentėjusiosios U. D. parodymais. Nukentėjusioji U. D. papasakojo apie K. L. seksualinio pobūdžio veiksmus atliktus jos atžvilgiu. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojos D. D. ir J. P.. Nukentėjusioji U. D. savo seseriai D. D. ir draugei J. P. nuteistojo K. L. veiksmus apibūdino iš esmės analogiškai, kaip ir duodama parodymus apklausų metu. Liudytoja D. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 metais telefonu jos sesuo U.

D. jai papasakojo, kad K. L. jÄ negražiai liečia, taip pat liečia jos genitalijas, prašė jį liesti, kad jÄ iÅ¡prievartavo į užpakalį. D. D. papasakojo U. D., kad K. L. lindo ir prie jos (D. D.) ir vienÄ kartÄ jÄ bučiuodamas į gerklę įkiÅ¡o savo liežuvį (t. 7, b. l. 115-116). AnalogiÅ¡kas aplinkybes liudytoja D. D. nurodė ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (t. 1, b. l. 163-165). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos J. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytoja parodė, kad U.

D. jai pasakojo, jog K. L. „lindo“ prie jos, ilgÄ laikÄ prie jos seksualiai priekabiavo ir net iÅ¡prievartavo (t. 1, b. l. 91-93). Nukentėjusioji U. D. apie K. L. seksualinio pobÅ«džio veiksmus papasakojo ir savo motinai N. D.. Liudytoja N. D., nukentėjusiosios U. D. motina, teisiamajame posėdyje parodė, kad prieÅ¡ metus U. D., verkdama jai pasakė, kad K. L. jÄ skriaudė, „lindo prie jos“, iÅ¡prievartavo jÄ . U. D. pasakojo, kad apie tai pasakė senelei, bet ji nekreipė į tai dėmesio (anot liudytojos N. D., senelė bijojo K.

L.). U. D. savaitgaliais važiuodavo pas senelę į (duomenys neskelbtini), bet paskui pasakė, kad nebenori ten važiuoti. Liudytoja N. D. tiki nukentėjusiosios U. D. pasakojimu, ji nelinkusi fantazuoti, negali tai iÅ¡sigalvoti, dukra turi skriaudÄ ir tai daro nepasipelnymo tikslais (t. 7, b. l. 140).

19. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. D. ir J. P. bÅ«tų suinteresuotos, turėtų kokių nors motyvų apkalbėti K. L.. Liudytoja D. D. nuteistÄ jį K. L. matė vos kelis kartus, nes greitai iÅ¡važiavo į užsienį, kur ir liko gyventi. Liudytoja J. P., be kita ko teigė, jog ilgÄ laikÄ tylėjo apie K. L. veiksmus, nes jo bijojo, kadangi jis anksčiau buvo teistas už kito žmogaus nužudymÄ bei Å¡aunamuoju ginklu sužalojęs jos motinÄ (t. 1, b. l. 91-93). Pirmosios instancijos teisme buvo paskelbti liudytojos J.

P. motinos R. P. parodymai, kad dukra jai papasakojo analogiÅ¡kas aplinkybes (t. 1, b. l. 151-153). Nors liudytojos J. P. nepavyko apklausti teisiamajame posėdyje, nes ji iÅ¡vyko gyventi į užsienį ir atsisakė važiuoti į teismo posėdį, tačiau ji savo 2020 m. sausio 27 d. raÅ¡te palaikė ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, nurodydama, kad apklausos metu sakė tiesÄ , nieko neiÅ¡sigalvojo (t. 1, b. l. 98). Liudytoja J. P. 2020 m. spalio 15 d. el. laiÅ¡ke, raÅ¡ytame prokurorei J. Pocienei, paaiÅ¡kino, kad praeitame laiÅ¡ke netinkamai iÅ¡sireiÅ¡kė, „įvėlimÄ Ä¯ parodymus ne savo noru“ reikia suprasti, kad ji buvo paminėta kitos nukentėjusiosios parodymuose, todėl turėjo duoti parodymus iÅ¡ savo pusės. J.

P. nurodė, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, nieko neslėpė ir nemelavo, kÄ prisiminė, viskÄ nurodė (t. 7, b. l. 84).

20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios U. D. nurodomos aplinkybės apie jos atžvilgiu K. L. atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus viso proceso metu iš esmės nekito. Nukentėjusioji U. D. iš esmės vienodai, nuosekliai ir detaliai paaiškino visas esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teismas nenustatė pagrindo, jo nenurodė ir pats nuteistasis, kodėl nukentėjusiajai U. D., esant užsienyje ((duomenys neskelbtini)), būtų buvę naudinga apkalbėti K. L., duoti prieš jį melagingus parodymus (duomenys neskelbtini) socialinei darbuotojai ir policijos pareigūnams, kai nuo įvykių jau buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas – keleri metai (nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) parodymus davė 2018 metais, o seksualinio pobūdžio veiksmai jos atžvilgiu buvo atlikti 2007-2013 metais).

Nukentėjusioji U. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji neturi priežasties apkalbėti K. L., neturi iÅ¡ to jokios naudos, už patirtÄ Å¾alÄ nepraÅ¡o pinigų, tiesiog nori teisingumo (t. 7, b. l. 87-88). Teisiamajame posėdyje jos motina N. D. parodė, kad dukra turi skriaudÄ ir tai daro nepasipelnymo tikslais (t. 7, b. l. 140). Pažymėtina, kad ir nuteistasis K. L. nurodė, kad nuo 2010 metų atsiribojo nuo U. D. ir jokių artimesnių santykių su ja nebepalaikė. 2019 m. rugpjūčio 20 d.

– spalio 18 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-145/2019 konstatuota, kad padidinto polinkio fantazuoti ar padidinto įtaigumo U. D. nenustatyta. Taip pat nenustatytas galimai kitų asmenų daromas poveikis U. D. parodymams. Visa tai rodo, kad nukentėjusioji U. D. galėjo duoti objektyvius parodymus byloje. U. D. parodymai yra pakankamai išsamūs, kad jais būtų galima vadovautis toliau (t. 4, b. l. 160-179). Ekspertė A. Šiaulytė teisiamajame posėdyje patvirtino ekspertizės akto išvadas ir paaiškino, kad U.

D., duodama parodymus užsienyje, Lietuvoje ir ekspertizės metu buvo nuosekli, jos parodymai neiškraipyti, ji labai nuoširdžiai, atvirai ir detaliai kalbėjo apie savo patirtis, jos pasakojimas nekėlė abejonių jo tikrumu, patikimumu, jos pasakojimas buvo logiškas ir nuoseklus, jai nenustatytas polinkis fantazuoti ir padidintas įtaigumas. Nenustatyta, kad U. D. parodymams buvo daromas tėvo ar motinos poveikis. U. D. parodymai yra realistiški, ji nurodė detales iš asmeninės patirties, kurių neišmoksi, U.

D. pasakojo daug, buvo atvira ir suinteresuota atvira kalbėti (t. 7, b. l. 147-148). Liudytojai D. D., N. D. ir S. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad tiki U. D. pasakojimu apie K. L. atliktus su ja seksualinio pobūdžio veiksmus, nes U. D. nelinkusi fantazuoti, negalėjo to išsigalvoti, meluoti (t. 7, b. l. 95-96, 115-116, 140). Liudytoja L. K., buvusi mokyklos psichologė, teisiamajame posėdyje parodė, kad U. D. nebuvo linkusi išsigalvoti, meluoti (t. 7, b. l. 140-141). Be to, liudytojas S. D., nukentėjusiosios U.

D. tėvas, teisiamajame posėdyje parodė, kad byloje nagrinėjamos aplinkybės iÅ¡aiÅ¡kėjo, kai dukra atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pradėjo lankytis pas psichologÄ (t. 7, b. l. 95-96). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) gautų dokumentų matyti, kad pirmÄ kartÄ ‑ 2018 m. sausio 31 d. U. D. aplinkybes apie praeityje patirtÄ seksualinę prievartÄ iÅ¡ senelės draugo nurodė atsitiktinai, spontaniÅ¡kai, bendraudama su mokinių socialine darbuotoja, iÅ¡ anksto nesiekdama inicijuoti kokio nors tyrimo pradėjimo K.

L. atžvilgiu, po to tolesnį aplinkybių aiÅ¡kinimÄ si inicijavo patys (duomenys neskelbtini) policijos pareigÅ«nai (t. 6, b. l. 8, 10). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiÄ jÄ U. D. pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas, tačiau byloje nėra civilinio ieÅ¡kinio dėl patirtos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, taip pat nebuvo praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ nuteistojo iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, kas patvirtina, jog nei pati nukentėjusioji U. D., nei jos tėvai Å¡ioje byloje neturi jokio materialinio suinteresuotumo ar siekio pasipelnyti.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, sugretinus juos tarpusavyje, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios U. D. parodymų teisingumu ir patikimumu. Be to, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

21. Nuteistojo K. L. teiginiai, kad Å¡io proceso iniciatorė yra nukentėjusiosios U. D. motina N. D., kuri tokiu bÅ«du siekė, kad nukentėjusioji kuo ilgiau neiÅ¡važiuotų pas tėvÄ , yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti jokiais faktiniais bylos duomenimis, be to, juos paneigia byloje esantys įrodymai. Kaip jau minėta anksčiau, ekspertizės akte konstatuota, kad padidinto polinkio fantazuoti ar padidinto įtaigumo U. D. nenustatyta. Taip pat nenustatytas galimai kitų asmenų daromas poveikis U. D. parodymams (t. 4, b. l. 160-179).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad U. D. (duomenys neskelbtini) mokinių socialinei darbuotojai apie K. L. seksualinio pobÅ«džio veiksmus papasakojo 2018 m. sausio 31 d., t. y. jau bÅ«dama užsienyje – (duomenys neskelbtini), kur iÅ¡važiavo savo motinos N. D. sutikimu (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, N. D. sutikus, vaiko U. D. laikinoji gyvenamoji vieta 2017‑2018 mokslo metų laikotarpiu nustatyta su tėvu S. D. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 46-48)). IÅ¡ pačios nukentėjusiosios U.

D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad, prasidėjus tyrimui, jos motina N. D. nenorėjo, kad ji (U. D.) atvažiuotų į LietuvÄ , gÄ sdino, kad U. D. turės 6 mėn. gulėti psichiatrinėje ligoninėje, jeigu ji grįš į LietuvÄ (t. 1, b. l. 74). Ekspertizės metu nukentėjusioji U. D. nurodė, kad motina jÄ pribaugino, jog ja niekas nepatikės (t. 4, b. l. 174). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad N. D. bÅ«tų turėjusi kokį nors motyvÄ / tikslÄ nepagrįstai apkaltinti nuteistÄ jį K.

L., ar bÅ«tų dariusi kokiÄ nors įtakÄ U. D. duodamiems parodymams. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų bei N. D., K. L. ir A. K. telefoninių pokalbių suvestinių, matyti, kad nukentėjusiosios motina siekė padėti nuteistajam, praneÅ¡davo jam asmeniÅ¡kai arba jo sugyventinei ‑ savo motinai A. K. apie ikiteisminio tyrimo eigÄ , sužinotas bylos aplinkybes, bandė surasti dukrÄ kompromituojančiÄ medžiagÄ , nuslėpti nuo jos apie jai paskirtÄ psichiatrinę ekspertizę, tikėjosi, kad byla nebus perduota teismui (t. 2, b. l. 103-148).

Pirmosios instancijos teisme K. L. sugyventinė A. K. atsisakė duoti parodymus; teisme buvo paskelbtas jos pareiškimas (t. 7, b. l. 89), kad liudytojai nieko nežinoma apie galimus K. L. nusikalstamus veiksmus U. D. atžvilgiu. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija kritiškai vertina šio pareiškimo turinį; be to, byloje nėra tokių duomenų, kad A. K. būtų pati betarpiškai mačiusi nuteistajam inkriminuotus veiksmus.

22. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos(duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. J. 2017 m. birželio 29 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 153 straipsnio 1 dalį S. D. atžvilgiu pagal U. D. duotus parodymus (t. 2, b. l. 23-27). IÅ¡ ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, kad U. D. nurodė, kad jai pirmÄ kartÄ iÅ¡važiavus į (duomenys neskelbtini) pas tėvÄ , jos motina įkalbėjo jÄ Vaikų teisių apsaugos atstovams pasakyti, jog tėvas prie jos seksualiai priekabiavo („lietė jÄ â€œ) ir smurtavo, kad greičiau galėtų sugrįžti į LietuvÄ pas motinÄ .

Motina žadėjo pasikeisti, bet taip ir nepasikeitė (t. 4, b. l. 161, 173, 175). Ekspertė A. Šiaulytė teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad ekspertizės atlikimo metu vertino ir U. D. tėvo apkalbėjimo aplinkybes. U. D. pasidavė motinos manipuliacijoms sugrįžti namo ir melagingai apkaltino tėvÄ seksualiniu priekabiavimu, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad U. D. buvo padidintai įtaigi, ji tiesiog buvo pažeidžiama artimo žmogaus – motinos (t. 7, b. l. 147-148). Nepaisant buvusio poveikio U.

D. iš motinos pusės sprendžiant civilinius ginčus su nukentėjusiosios tėvu, nagrinėjamu atveju, kiek tai susiję su U. D. parodymais K. L. atžvilgiu, nenustatyta jokia pašalinių asmenų įtaka U. D. ar bandymas ja manipuliuoti. Priešingai, byloje nustatyta, kad U. D. bandydama pasiskųsti dėl K. L. veiksmų motinai N. D. ir senelei A. K., ji pastarųjų išklausymo ir palaikymo nesulaukė, senelė jai paaiškino, kad tai yra tik „žaidimas“, į tai nereikia kreipti dėmesio, o motina ja nepatikėjo, dėl ko U.

D. ir toliau kentėjo nuteistojo K. L. seksualinę prievartÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija vertina, jog S. D. apkalbėjimo faktas nepaneigia nukentėjusiosios U. D. parodymų patikimumo dėl nuteistojo K. L. veiksmų jos atžvilgiu; be to, juos patvirtina aukščiau aptarti bylos duomenys.

23. Kitaip negu skunde teigia nuteistasis, liudytojos L. K. parodymai jo kaltės nepaneigia. Liudytoja L. K., buvusi mokyklos psichologė, teisiamajame posėdyje parodė, kad U. D. pradėjo pas jÄ lankytis dėl tėvų skyrybų. Nors liudytoja ir nepastebėjo seksualinės prievartos dalykų, nematė seksualizuoto turinio pieÅ¡inių, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nebuvo tos prievartos. Viskas priklauso nuo to, kaip seksualiai smurtaujantis suaugęs asmuo pateikia tai vaikui – kaip meilę, žaidimÄ , paslaptį.

Jei vaikas suvoktų tai kaip skriaudÄ , tai jis vengtų eiti į tÄ situacijÄ (t. 7, b. l. 140-141). IÅ¡ ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, kad U. D. nurodė, jog 2-oje klasėje dėl vykusių tėvų skyrybų pradėjo lankytis pas mokyklos psichologÄ , lankėsi iki 5-os klasės, tačiau nebuvo atvira, nes bijojo, kad psichologė viskÄ pasakys motinai, kuri už tai fiziÅ¡kai bausdavo (t. 4, b. l. 161, 173). Ekspertė A. Šiaulytė teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad tuo metu U.

D. psichologei ne viskÄ pasakojo, nes bijojo motinos reakcijos, U. D. atsirinkdavo, kÄ pasakyti psichologei, tokiu bÅ«du save apsaugodama. Tuo metu U. D. reagavo pagal savo amžių. U. D., sulaukusi iÅ¡ aplinkinių reakcijÄ Ä¯ K. L. veiksmus, kad tai tik žaidimas, jog nereikia kreipti į tai dėmesio, pastarieji jai parodė pavyzdį kaip į tai reikia reaguoti, kad nieko ypatingo nevyksta ir kad ji nesulauks pagalbos iÅ¡ suagusiųjų, kuriais pasitiki (t. 7, b. l. 147-148). Dėl nurodytų priežasčių nukentėjusioji U.

D. nepasakojo mokyklos psichologei apie jos atžvilgiu atliktus K. L. seksualinio pobÅ«džio veiksmus, todėl mokyklos psichologė L. K. nežinojo visų U. D. elgesio problemų. Ekspertinio tyrimo metu, įvertinus visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ , kuri nebuvo žinoma mokyklos psichologei ‑ liudytojai L. K. ir kitiems mokyklos darbuotojams, buvo nustatyta, kad U. D. psichologinės problemos bei jai diagnozuoti psichikos sutrikimai kilo bÅ«tent dėl jos nurodytų K. L. seksualinės prievartos veiksmų, o visi kiti faktoriai (tėvų skyrybų procesas, konfliktiniai santykiai su motina ir pan.) tik dar labiau gilino Å¡iuos sutrikimus, bet nebuvo jų priežastis.

Ekspertė A. Šiaulytė teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad U. D. psichikos bÅ«sena palaipsniui pradėjo blogėti bÅ«tent po K. L. veiksmų. Visi kiti aplinkiniai veiksniai – tėvų skyrybos, patyčios mokykloje, nepalaikantis, konfliktiÅ¡kas jos motinos bendravimo stilius tiktai sunkino jos emocinę bÅ«senÄ , neleido jai gerėti, tačiau tai nebuvo lemiamas momentas jos psichinės bÅ«klės blogėjimui. U. D. konstatuoti psichiniai sveikatos sutrikimai ir jų priežastis buvo K. L. veiksmai, o ne gretutiniai faktoriai (t. 7, b. l. 147-148).

Ekspertizės akte nurodyta, kad Å¡iuo metu U. D. konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu (F 32.10), ir potrauminio streso sutrikimas (F43.1), tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradę dėl K. L. veiksmų, trikdantys jos kasdieninį funkcionavimÄ bei adaptacijÄ ir iÅ¡liekantys iki dabar. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu, U. D. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, nes po byloje nagrinėjamo įvykio U. D. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t. 4, b. l. 179).

24. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-145/2019 nurodytomis aplinkybėmis ir padarytomis iÅ¡vadomis. Ekspertizės akte pakankamai detaliai apraÅ¡yti medicininiai, psichologiniai – psichiniai nukentėjusiosios U. D. duomenys, tirtos bylos aplinkybės bei motyvuotai padarytos atitinkamos iÅ¡vados. Nors anksčiau nukentėjusioji U. D. ne kartÄ lankėsi pas psichologus ir psichiatrus bei jai buvo nustatomos skirtingos diagnozės (tai buvo įvertinta ir ekspertizės akte), tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akte Nr. 103MS-145/2019 nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis iÅ¡vadomis, nes anksčiau nebuvo žinomos Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės apie K.

L. seksualinio pobÅ«džio veiksmus, atliktus U. D. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino K. L. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, nukentėjusiosios U. D. atžvilgiu. Dėl proceso iÅ¡laidų 25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistÄ jį K. L. ginti parinkta advokatė Silva Mardosaitė (t. 8, b. l. 87), kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi buvo paskirta nuteistojo K.

L. gynėja (t. 8, b. l.

88) ir dalyvavo teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų iÅ¡laidų, kuria praÅ¡oma iÅ¡spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , nurodant, jog iÅ¡ nuteistojo K. L. priteistina suma už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ sudaro 333,00 eurai.

26. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

27. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundÄ , kuris atmestas. Nuteistajam Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, kas apsunkina nuteistojo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikime nurodytÄ sumÄ antrinės teisinės pagalbos suteikimo iÅ¡laidoms apmokėti, be to, nuteistasis yra pensininkas ir bylos duomenimis kitų pajamų neturi. Ä®vertinus nuteistojo K.

L. turtinę padėtį, advokatės darbo sÄ naudas, taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo surengti du teismo posėdžiai, papildomas įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl patirtų iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme netenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistojo K. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl patirtų iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme atmesti. Teisėjai Justas Namavičius Ernestas RimÅ¡elis Linas Å iukÅ¡ta