ea3d7118-de78-46e3-bfe2-bf1409f8a99e · Klaipėdos apygardos teismas

Bylos NrBylos Nr. 1S-32-557/2016Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.2.1.4.2.; 2.12.; KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 28 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo V. T. įgaliotojo atstovo advokato Mariaus Navicko skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties, ir n u s t a t ė:2015-09-11 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«roje gautas V.

T. pareiÅ¡kimas dėl DNSB „(duomenys neskelbtini)” pirmininko D. S. galimai padarytų BK 167 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų V. T. bei jo Å¡eimos narių atžvilgiu. Skunde V. T. nurodė, kad D. S. vykdo neteisėtÄ bendrijos nario V. T. bei jo Å¡eimos narių privataus gyvenimo (asmens) duomenų fiksavimÄ ir saugojimÄ vaizdo įraÅ¡ymo/fiksavimo įrenginiais.Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK vyriausiosios tyrėjos 2015-09-28 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Šį nutarimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė prokuratÅ«rai.Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuroro 2015-11-13 nutarimu V.

T. skundas atmestas, be kita ko motyvuojant tuo, kad iÅ¡ D. S. veiksmų seka, kad jis nerinko duomenų apie asmens privatų gyvenimÄ , o norėjo įrodyti tam tikrus faktus bei nustatyti ir užfiksuoti netinkamÄ (jo manymu) asmenų, Å¡unų elgesį, taip užtikrinant DNSB „(duomenys neskelbtini)“ interesus nagrinėjant civilines bylas, bendrijos turto apsaugÄ , vidaus tvarkos taisyklių laikymÄ si. Pabrėžiama, kad buvo fotografuojama ir filmuojama visiems prieinama įraÅ¡ymo technika ir tik vieÅ¡oje vietoje, jokių stebėjimo, fiksavimo prietaisų V.

T. automobilyje, bute nebuvo įrengta. Be to, informacija buvo vieÅ¡ai prieinama dėl paties V. T. elgesio vieÅ¡oje vietoje. Šį nutarimÄ V. T. įgaliotasis atstovas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjai.Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2015-12-21 nutartimi V. T. atstovo skundÄ atmetė. Ikiteisminio tyrimo teisėja be kita ko pažymėjo, kad D. S. pastangos užfiksuoti, kaip V. T. laikosi DNSB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisyklių – draudimo vežioti Å¡unis liftu, bei tai, kad Å¡unis vedžioja be antsnukio ir tuo taip pat galimai pažeidžia kitų asmenų teises į saugiÄ aplinkÄ , nelaikytinos nusikalstamu elgesiu BK 167 str. 1 d., prasme, o tik D.

S., kaip DNSB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos pirmininko, siekis pagal savo suvokimÄ užtikrinti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių laikymÄ si. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 3 p. nustato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiÅ«ros ir atnaujinimo.

Taigi, V. T. privalėjo laikytis bendrijoje patvirtintų taisyklių, o D. S., kaip bendrijos pirmininkas, siekti, kad Å¡ių taisyklių bÅ«tų laikomasi. Ikiteisminio tyrimo teisėja, vertindama D. S. veiksmus fotografuojant pravirÄ V. T. buto balkonÄ nustatė, jog taip pat nėra pagrindo teigti, jog tokiais veiksmais D. S. siekė neteisėtai rinkti informacijÄ apie V. T. privatų gyvenimÄ . Kaip matyti iÅ¡ D. S. ir V. T. elektroninio susiraÅ¡inėjimo bei pateiktame CD užfiksuotų nuotraukų įraÅ¡ymo laiko, balkonas nufotografuotas 2014-11-29, t. y., Å¡altuoju metu laiku.

Nėra pagrindo abejoti, kad padarytomis nuotraukomis, kaip akivaizdžiais įrodymais, D. S. siekė informuoti V. T., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Palangoje, kad jo buto balkonas yra atviras ir tuo keliama grėsmė ne tik jo paties buto Å¡ildymo sistemai, bet ir kitų namo gyventojų butams. Nėra jokių duomenų, kad Å¡ios nuotraukos buvo panaudotos kitais tikslais ar iÅ¡platintos kitiems asmenims. Taigi D. S., nufotografuodamas pravirÄ balkonÄ , tik norėjo apsaugoti paties V. T. ir kitų namo gyventojų turtÄ , o ne siekdamas neteisėtų, nusikalstamų tikslų.

Ikiteisminio tyrimo teisėja pažymėjo, jog šioje byloje buvo imtasi pakankamų priemonių ištirti V. T. pareiškime nurodytas aplinkybes ir pagrįstai nuspręsta, kad D. S. veikose nėra BK 167 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, kadangi nenustatytas vieno pagrindinių šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių – užfiksuota tik vieša informacija, kuria nepažeistas asmens privatus gyvenimas neliečiamumas, be to iš D. S. veiksmų negalima nustatyti, kad jis siekė kokių nors neteisėtų tikslų, vaizdinė medžiaga pateikta tik teismui ir pačiam V.

T., taigi D. S. veiksmuose nenustatyta tyčios. Skundu V. T. įgaliotasis atstovas advokatas M. Navickas praÅ¡o panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-12-21 nutartį, paminėtus prokuroro ir tyrėjos nutarimus, ir perduoti medžiagÄ prokuratÅ«rai aplinkybių iÅ¡tyrimui ir procesinio sprendimo priėmimui. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėja V. T. atstovo skundÄ atmetė tik dėl netinkamo veikos kvalifikavimo, kas sÄ lygojo neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

IÅ¡ rezoliucinėje skundžiamos teismo nutarties dalyje iÅ¡dėstytų formuluočių seka, kad teismas traktuoja, jog asmens veiksmai renkant informacijÄ apie V. T. nelaikytini neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ rinkimu tik dėl to, kad apie pareiÅ¡kėjÄ nebuvo gauta jokios kompromituojančios ar kitiems neprieinamos informacijos (teismas pabrėžia, kad užfiksuota tik vieÅ¡a informacija – apie tai, kad pareiÅ¡kėjas atvažiuoja su konkrečiu automobiliu, turi butÄ (duomenys neskelbtini), Palangoje, turi Å¡unis), todėl ir nėra pažeistas privataus asmens gyvenimo neliečiamumas.

Taip pat, kadangi iÅ¡ D. S. veiksmų negalima nustatyti, ko jis siekė (ar kad siekė kokių nors neteisėtų tikslų), todėl jo veiksmuose nėra tyčios. Taigi, anot teismo, nustačius, kad D. S. tokiu bÅ«du rinkdamas informacijÄ , dar siekė ir kokių nors (kitų) neteisėtų veiksmų, ar bÅ«tų jÄ kur nors platinęs, o ne tik (pagal reikalingumÄ , kurį apsprendė D. S.) pateikęs teismui ar pačiam pareiÅ¡kėjui, tai jau atitiktų BK 167 str. reglamentuojamÄ neteisėtÄ informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ rinkimÄ .

Su tokiu BK 167 str. numatytu baudžiamojo įstatymo normos aiÅ¡kinimu bei interpretavimu pareiÅ¡kėjo atstovas negali sutikti. Tokia nuostata prieÅ¡tarauja tiek paties įstatymo turiniui, tiek ir tokio pobÅ«džio bylose suformuotai teismų praktikai. Pirmiausia, bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad skirtingai nei traktuoja apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, įstatymas neteisėto duomenų apie privatų asmens gyvenimÄ rinkimo nesieja nei su tokios informacijos slaptumu ar konfidencialumu, o taip pat nereikalauja, kad renkant tokiÄ informacijÄ bÅ«tų siekiama kokių nors savarankiÅ¡kų nusikalstamų tikslų, (kaip pavyzdžiui, Å¡antažuoti, jÄ platinti ar pan.).

Todėl keistai skamba teismo nutartyje iÅ¡sakyti argumentai apie tai, kad nėra jokių duomenų, kad apie V. T. gyvenimÄ užfiksuotos nuotraukos buvo panaudotos kitais tikslais ar iÅ¡platintos kitiems asmenims, nes tokiems atvejams įstatymo leidėjas numato savarankiÅ¡kÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę apie neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ atskleidimÄ (BK 168 str.) Todėl Å¡iuo atveju, tam, kad asmens veiksmai bÅ«tų traktuojami pagal BK 167 str. turi bÅ«ti nustatyti du esminiai momentai, t. y. renkama informacija turėtų bÅ«tų neteisėtai - pažeidžiant įstatymo reikalavimus, ir informacija bÅ«tų renkama apie privatų asmens gyvenimÄ .Pažymi, jog teismas skundžiamoje nutartyje pripažįsta, kad BK 167 str. nedetalizuoja, kas yra privatus gyvenimas.

Tačiau šiuo atveju CK 2.23 str. 2 d. apibrėžia, kas yra laikoma privataus gyvenimo pažeidimu, tame tarpe paminėti ir neteisėto asmens stebėjimo atvejai. Akivaizdu, kad neteisėto fizinio asmens stebėjimo metu yra renkama ir gaunama informacija apie privatų asmenį. Todėl šiuo atveju nustačius, jog asmuo buvo stebimas (filmuojamas, fotografuojamas ar kitaip fiksuojamas) neteisėtai, akivaizdu, kad tokiu būdu gauta renkama ir gaunama informacija taip pat turėtų būti pripažinta kaip neteisėtu būdu surinkta informacija.

Palangos m. apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pripažindamas, kad informacijos rinkimo samprata apima visus neteisėto veikimo bÅ«dus, kažkodėl (be jokių motyvų) padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju konstatuoti tokių neteisėtų veiksmų nebuvo pagrindo. Mano, jog Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti prieÅ¡ingai, t. y. nustačius, kad buvo pažeistas privatus žmogaus gyvenimas neteisėtai jį stebint vaizdo kameromis (ir tokiu bÅ«du renkant apie jį informacijÄ ), tai įgalintų tai atlikusio asmens veiksmus kvalifikuoti pagal BK 167 str.

Taip pat atsižvelgiant į iÅ¡ LR Konstitucijos iÅ¡plaukiantį reglamentavimÄ , kad informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ , tai Å¡iuo atveju nustačius, kad vaizdo stebėjimo kamerų sumontavimas bendro naudojimosi patalpose nesant bendrasavininkų sutikimo yra laikomas neteisėtu, t. y. pažeidžiančiu įstatymo reikalavimus, tai sudarytų sÄ lygas traktuoti, jog tokiu atveju buvo padaryta BK 167 str. numatyta nusikalstama veika.Nurodo, jog itin aktuali Å¡iuos klausimus gvildenanti yra suformuota paskutinė kasacinio teismo praktika.

Kaip pavyzdžiui, kasacinis teismas 2015-06-26 priimtoje nutartyje (bylos Nr. 3K-3-430- 415/2015), kurios aplinkybės yra identiÅ¡kos kaip ir nagrinėjamu atveju (filmavimo kamerų įrengimas bendrÄ ja nuosavybe priklausančiose patalpose, tokiu bÅ«du gautų duomenų pateikinėjimas teismams bei policijos įstaigoms) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 2.23 str., Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuriuo įgyvendinta 1995 m. spalio 24 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – Direktyva 95/46). Todėl asmens stebėjimo vaizdo kameromis teisėtumo testui taikytinos nurodytuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos. Atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija nurodytoje byloje yra pažymėjusi, kad vaizdo kamerų sistemų įsirengimo ir jų naudojimo ribojimo teisinius pagrindus nustato CK 2.23 str., taip pat Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16, 19 str.

Beje, teisėjų kolegija nurodytoje byloje atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti namų valda nėra vieÅ¡a vieta. Nurodytoje byloje teismai nustatė, kad į atsakovo kameromis filmuojamÄ vaizdÄ patenka ne tik atsakovui priklausanti namų valdos dalis, bet ir dalis Å¡alių bendrai naudojamo žemės sklypo, kiemo, taip pat visi asmenys, gyvenantys name, bei į namÄ ateinantys paÅ¡aliniai asmenys. Be to, nuolatiniu filmavimu, nors ir atviru, kurį bÅ«tų galima pripažinti mažesne apimtimi ribojančiu asmens privatumÄ , sudaromas pagrįstas nuolatinio stebėjimo išėjus iÅ¡ namų pojÅ«tis.

Beje, bÅ«tent Å¡iuo pagrindu praÅ¡ydamas apginti nuo neteisėtų aukščiau kasacinio teismo apraÅ¡ytų D. S. veiksmų, į ikiteisminio tyrimo institucijas ir kreipėsi V. T.. Atsakydamas į Å¡iuos skundo argumentus, apylinkės teismas tai aiÅ¡kino visiÅ¡kai prieÅ¡ingai, t. y. kad tiek vestibiulyje, tiek ir namo kieme asmuo negali maksimaliai tikėtis apsaugoti savo privatumÄ . Kaip matyti iÅ¡ žemiau iÅ¡dėstyto, kasacinis teismas nurodytoje byloje iÅ¡aiÅ¡kino prieÅ¡ingai, kad nenustatęs byloje pagrindo riboti ieÅ¡kovės privataus gyvenimo gerbimÄ , atsižvelgiant į tai, kad ginčo Å¡alių namų valda nėra vieÅ¡a vieta, padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad atsakovas, negavęs ieÅ¡kovės sutikimo ir namų valdoje įrengęs stebėjimo kameras, nepagrįstai apribojo ieÅ¡kovės teisę į privataus gyvenimo gerbimÄ , stebėjimo kamerų įrengimas neatitiko teisingos ginčo Å¡alių interesų pusiausvyros principo, nebuvo užtikrinta Konvencijoje įtvirtinta asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovo vykdomas vaizdo stebėjimas nors ir teisėtu tikslu, tačiau neatitinka Ä®statymo 19 str. 1 d. nuostatų tiek stebimos teritorijos, tiek renkamų vaizdo duomenų apimčių prasme.

Teisėjų kolegija nurodytoje byloje atkreipė dėmesį į dar svarbesnį aspektÄ (kurį savo pareiÅ¡kimu bei skundais akcentavo ir pareiÅ¡kėjas V. T.) - gautų duomenų naudojimÄ , saugojimÄ , iÅ¡trynimÄ , nes ieÅ¡kovė (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas V. T.) neturi praktinių galimybių tai kontroliuoti. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad egzistuoja svari vaizdo stebėjimo sistemos valdytojo pareiga gerbti savo kaimynų ir kitų asmenų (patenkančių į stebimo atskiro įėjimo, laiptinės, automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir pan. sritį) teises.

ES Å¡alyse Å¡ios asmenų teisės ir interesai yra gerbiami nepriklausomai nuo duomenų apsaugos principų pagal bendrÄ sias civilinės teisės nuostatas, susijusias su asmeninių teisių, atvaizdo, Å¡eimos gyvenimo ir privatumo sferos apsauga. Nurodytame kontekste ypatingas dėmesys skiriamas vaizdo įrangai nustatyti, praneÅ¡imams ir informacijai pateikti bei laiku iÅ¡trinti vaizdÄ (per kelias valandas), jei nėra įvykdyta įsilaužimo ar kitų nusikaltimų. Analizuodamas Å¡iuo atveju taikytinas nuostatas kasacinis teismas nurodytoje byloje pažymėjo, kad Chartijos 7 str. yra nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas, bÅ«sto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas.

Chartijos 8 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugÄ . Asmens duomenys turi bÅ«ti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais. Kiekvienas turi teisę susipažinti su surinktais jo asmens duomenimis ir į tai, kad jie bÅ«tų iÅ¡taisomi (Chartijos 8 str. 2 ir 3 dalys). Taigi, nurodytoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad asmens duomenų rinkimo teisėtumÄ galima konstatuoti esant ne tik teisėtam tikslui, bet ir taikomų asmens duomenų apsaugos ribojimo priemonių proporcingumui.

Taigi Å¡ios bylos kontekste konstatuotas teisėtas atsakovo tikslas, taip pat nustatytas neproporcingas asmens duomenų apsaugos ribojimo priemonių taikymas, todėl pripažintas CK 2.23 str. 2 d. įtvirtintas ieÅ¡kovės privataus gyvenimo pažeidimas. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas kasacinio teismo pateiktas duomenų rinkimo teisėtumÄ pagrindžiančias nuostatas, V. T. atstovas tvirtina, kad apylinkės teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjo V. T. atstovo skundÄ , tiek ir ikiteisminio tyrimo institucijos, nagrinėdamos pareiÅ¡kėjo V.

T. pareiÅ¡kimÄ , jas aiÅ¡kino bei taikė netinkamai, kas sudaro pagrindÄ naikinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės bei prokuroro nutarimus ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis ir perduoti šį klausimÄ prokuratÅ«rai nagrinėti iÅ¡ naujo.V. T. atstovas nurodo, jog prokuroro nutarime pacituota BPK 168 str. 1 d. reglamentuoja, kad prokuroras, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteismini tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios Å¡io Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Taigi, iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto seka, kad prokurorui priimant sprendimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , jau pirminiuose prokuratÅ«rai pateiktuose dokumentuose turi bÅ«ti akivaizdžiai matyti, kad V.

T. pareiÅ¡kime pateikti duomenys apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi. Beje, Palangos m. apylinkės teismas, atmesdamas skundÄ , taip pat pažymėjo, kad baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veiksmuose bei pagrįsti jÄ pakankamais BPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Negalima sutikti su teismo argumentu, kad tokie reikalavimai keliami ikiteisminio tyrimo stadijoje sprendžiant klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Å iuo gi konkrečiu atveju, anot prokuroro ir teismo, BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos sÄ lygos, leidžiančios tvirtinti, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pasireiÅ¡kė netinkamu veikos kvalifikavimo bei BK 167 str. numatytos nusikaltimo sudėties aiÅ¡kinimu. Kaip matyti iÅ¡ prokuroro priimto nutarimo, į esmines V. T. pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes net nebuvo atsižvelgta (nebuvo apklausti pareiÅ¡kime nurodyti liudytojai, neiÅ¡reikalauti visi aplinkybes galintys patvirtinti vaizdo įraÅ¡ai, archyvas), o kitas jo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes galintys patvirtinti duomenys apskritai buvo palikti netirti.

Å iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo prokuroro nutarimo, įrodinėjimo pareiga nepagrįstai bandoma perkelti pačiam pareiÅ¡kėjui, konstatuojant, kad jis turėjo surinkti ir pateikti papildomÄ informacijÄ dėl BK 167 str. 1 d. numatytos nusikaltimo sudėties D. S. veiksmuose buvimo. Su tuo sutiko ir teismas, atkartodamas prokuroro argumentus dėl pateiktų duomenų nepakankamumo. Pradinėje tyrimo stadijoje ikiteisminio tyrimo institucijoms pateikti duomenys (tiek, kiek jie prieinami pareiÅ¡kėjui) yra daugiau nei pakankami, siekiant pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes.Mano, jog prokuroras skundžiamame nutarime netinkamai vertindamas faktines įvykio aplinkybes traktuoja, jog daugiabučio namo laiptinė, kurios bendrasavininkas kartu su kitais asmenimis yra ir pareiÅ¡kėjas, yra vieÅ¡a vieta (BK prasme), nes ten bet kada gali pasirodyti paÅ¡aliniai asmenys, todėl D.

S., filmuodamas ar fotografuodamas Å¡iose patalpose, anot prokuroro, veikė teisėtai. Tokie prokuroro nutarime iÅ¡dėstyti argumentai pirmiausia neatitinka BK 167 straipsnio, reglamentuojančio neteisėto duomenų apie privatų žmogaus gyvenimÄ , rinkimÄ , turinio, o taip pat, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja tokio pobÅ«džio bylose suformuotai teismų praktikai. LAT kasacinėje nutartyje Nr. 2K-198/2013 yra nurodęs, jog siekiant užtikrinti veiksmingÄ privatumo apsaugÄ , informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ rinkimo procesas iÅ¡ esmės formalizuojamas, siejamas su įstatymo nustatyta tvarka ir teismo sprendimo priėmimu.

Å ioje byloje teismas be kita ko akcentavo, kad sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 167 str., lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne automobilio nuosavybės teisės, o tai, kad nurodyta tame automobilyje įmontuota įranga pasinaudota siekiant rinkti informacijÄ apie nukentėjusiÄ jÄ , kuri juo naudojosi. BÅ«tent gana ilgai (mažiausiai apie tris mėnesius) N. Z. sekė A. N. Z., nežinojusios apie įrangÄ , judėjimo automobiliu marÅ¡rutÄ . Stebėjimas GPS priemonėmis pagal pobÅ«dį skiriasi nuo kitų vaizdo ir garso stebėjimo priemonių, kurios atskleidžia daugiau informacijos apie asmens elgesį, mintis ar jausmus ir dėl to gali labiau apriboti asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimÄ .

Vis dėlto sistemingas informacijos apie asmenį rinkimas naudojant GPS įrangÄ gali apriboti asmens teisę į privatumÄ , juolab kai tokia informacija panaudojama darant asmeniui tam tikrÄ poveikį (Å¡iuo atveju pats D. S. nurodo, kad tokiÄ informacijÄ kaupė siekdamas sudrausminti pareiÅ¡kėjÄ , tai, beje, darydamas užgauliai į jį kreipdamasis ir tokiu bÅ«du sukauptÄ informacijÄ iÅ¡siuntinėdamas visiems daugiabučio namo gyventojams). Vertina, jog nagrinėjamu atveju situacija yra panaÅ¡i į kasacinio teismo apraÅ¡ytai.

Ta aplinkybė, kad į daugiabučio laiptinę, kurios savininku kartu su kitais asmenimis yra ir pareiÅ¡kėjas, gali patekti kiti paÅ¡aliniai asmenys, nesudaro teisinio pagrindo vienam iÅ¡ Å¡io daugiabučio savininkų (kaip DNSB pirmininkas D. S. neturėjo jokių įgaliojimų atlikti nurodytus veiksmus, kÄ pats ir pripažįsta, nurodydamas, kad veikė kaip privatus asmuo) sumontuoti slaptas vaizdo įraÅ¡ymo priemones, bei nežinant kitiems savininkams bei negavus jų pritarimo, fiksuoti ir kaupti duomenis apie privatų žmonių gyvenimÄ (kad turi sukaupęs tokių duomenų archyvÄ , pripažįsta pats D.

S.). Kad tokio fiksavimo metu gaunami duomenys apie privatų žmogaus gyvenimÄ , nekelia abejonių, nes tokiu bÅ«du sužinoma, kada ir koks asmuo pas kÄ atėjo, koks asmuo su kuo kada grįžo namo ar kada išėjo ir pan. Juo labiau, kad kaip matyti iÅ¡ pacituotos kasacinio teismo praktikos, neteisėtu duomenų rinkimu pripažįstamas net ir GPS įrangos sumontavimas į nuosavybės teise priklausantį automobilį, kuriuo buvo gaunami duomenys tik apie asmens judėjimo marÅ¡rutÄ . Kasacinis teismas byloje Nr. 2K-7-629/2006 be kita ko yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad net ir stebint asmens susitikimus su kitais individais, kai Å¡ie asmenys gali tikėtis privatumo ir nesant motyvuoto teismo sprendimo arba negavus tokio asmens sutikimo, duomenys apie privatų asmens gyvenimÄ renkami neteisėtai.

Taigi, kasacinis teismas renkant informacijÄ apie privatų žmogaus gyvenimÄ visiÅ¡kai nesieja su tokio asmens buvimu (ar nebuvimu) vieÅ¡oje vietoje, o pirmiausia siejama su tokio asmens sutikimu, žinojimu ir pan. Taip pat, kaip matyti iÅ¡ Å¡io straipsnio konstrukcijos, įstatymo leidėjas (kaip matyti ir iÅ¡ teismų praktikos) neteisėto duomenų rinkimo nesieja su pasekmėmis – nusikalstamas jau yra jau pats tokių duomenų rinkimas, t. y. formalioji nusikaltimo sudėtis. Be to, Å¡io straipsnio neteisėtumo nepaÅ¡alina ir jokie tokios nusikalstamos veikos padarymo motyvai ar tikslai (jie Å¡io straipsnio dispozicijoje ir nėra nurodyti).Nurodo, jog kiti D.

S. atlikti veiksmai, kurių metu, nuleidus fotoaparatÄ , buvo fiksuojamos pareiÅ¡kėjo patalpos, taip pat yra vertintinas kaip itin grubus duomenų apie privatų žmogaus gyvenimÄ rinkimas. Kaip seka iÅ¡ skundžiamo prokuroro nutarimo turinio, D. S. veiksmų teisėtumas fiksuojant V. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas sietinas su tuo, ar to duomenų fiksavimo metu buvo gauti kokie nors duomenys apie privatų žmogaus gyvenimÄ , ar ne. Taigi, D. S. veiksmų teisėtumas siejamas su tuo, ar tuo metu buvo kas nors namuose, t. y. buvo gauta duomenų apie privatų Å¡eimos narių gyvenimÄ , ar ne.

Kaip minėta, įstatymo leidėjas Å¡io įstatymo taikymo nesieja su pasekmėmis, todėl jau vien tokie D. S. veiksmai nuleidus fotoaparatÄ iÅ¡ arti fiksuojant pareiÅ¡kėjui nežinant ir negavus jo sutikimo nuosavybės teise priklausančias patalpas (nepriklausomai nuo to, kokie duomenys apie privatų asmens gyvenimÄ tuo metu buvo gauti bei kokie buvo Å¡io elgesio motyvai) savarankiÅ¡kai traktuotini kaip atitinkantys BK 167 str. sudėtį. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas greičiausiai tuo laikotarpiu taip pat buvo sekamas, nes pats D.

S. tvirtino žinojęs, jog pareiÅ¡kėjo nėra namuose. Keista, kad D. S. neva tai iÅ¡ lauko matydamas atidarytÄ langÄ , pasirinko ne bendrÄ patalpų ir atidaryto balkono fiksavimÄ , kas bÅ«tų pakankamu pagrindu traktuoti, jog balkono langas buvo paliktas atidarytas (nes tai, kaip matyti iÅ¡ D. S. parodymų, buvo matyti iÅ¡ lauko jau plika akimi), o pasirinko kitÄ neteisėtÄ bÅ«dÄ - fiksavimÄ patalpų iÅ¡ arti, tuo pačiu metu fiksuojant duomenis apie privatų pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ . Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė skundžiamame nutarime D.

S. veiksmų teisėtumÄ ar neteisėtumÄ (kaip, beje, ir prokuroras) sieja ir su ta aplinkybe, kad vėliau jie buvo pateikti civilinėje byloje. Tačiau bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad Å¡ie duomenys buvo renkami nesant duomenų apie jokias civilines bylas, todėl vėlesnis jų bandymas tokiu bÅ«du iÅ¡vieÅ¡inti neeliminuoja pačių atliktų veiksmų neteisėtumo. Dar keisčiau atrodo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės priimtame nutarime D. S. veiksmų teisėtumÄ sieti su tuo, kad pastarasis nebuvo patekęs į vidų, kas pažymėtina, jau turėtų bÅ«ti traktuojama kaip asmens bÅ«sto neliečiamybės pažeidimas, t. y. sudarytų kitos nusikalstamos veikos sudėtį, o ne neteisėto duomenų rinkimo.

Kaip jau paminėta aukščiau skunde, siekiant rinkti garso/vaizdo informacijÄ apie kita asmenį be jo žinios, yra bÅ«tinas teismo leidimas, ir tai gali daryti tik įgaliotos valstybės institucijos, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius įstatymų nustatytus atvejus. Tad skundžiamo prokuroro nutarimo argumentas, kad kiekvienam visuomenės nariui yra prieinamos priemonės, leidžiančios slaptai rinkti informacijÄ yra ne tik nepagrįstas, bet ir akivaizdžiai prieÅ¡taraujantis Lietuvos Respublikos teisės aktams, įtvirtinantiems teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę ir nustatantiems Å¡ios teisės apsaugos priemones.

Kaip, pavyzdžiui, „Visuomenės informavimo įstatymo“ 13 str. nustatomi informacijos rinkimo apribojimai, siekiant apsaugoti asmens teisės, jo garbę ir orumÄ . Visuomenės informavimo įstatymo 13 str. 1 str. 1 d. imperatyviai nurodoma, kad draudžiama be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įraÅ¡us fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje (pareiÅ¡kėjas yra bendro naudojimo patalpų bendraturtis) ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiÅ¡kiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose.

Todėl skundžiamo prokuroro nutarimo argumentas, jog pareiÅ¡kėjo patalpų filmavimo metu pareiÅ¡kėjo tose patalpose nebuvo, yra nepagrįstas - pareiÅ¡kėjo patalpų filmavimas be jo sutikimo yra neteisėtas informacijos apie pareiÅ¡kėjo privatų gyvenimÄ rinkimas nepriklausomai nuo to, ar pareiÅ¡kėjas arba jo Å¡eimos nariai yra Å¡iose patalpose. PareiÅ¡kėjas tokio sutikimo nėra davęs nei DNSB „(duomenys neskelbtini)“, nei D. S.. Prokuroras savo nutarime teigia, kad „daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos (koridorius, laiptinė, fojė, liftas ir pan.) ir priklausantis žemės sklypas yra vieÅ¡oji vieta, nes ten gali pasirodyti kiti asmenys“.

Pagal teismų praktikÄ , asmuo savo privatumo nepraranda (t. y. jis negali bÅ«ti neginamas) ir vieÅ¡oje vietoje. Taigi Å¡iuo atveju nereikÅ¡minga, ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos yra vieÅ¡oji vieta, o svarbu yra tai, kad buvo filmuojama ir renkama informacija slaptai ir nežinant apie tai pareiÅ¡kėjui bei kitiems Å¡io daugiabučio namo gyventojams, o Å¡iuo atveju apie pareiÅ¡kėjÄ , jo Å¡eimos narius ir jiems priklausantį turtÄ , esantį Bendrijos administruojamame pastate adresu (duomenys neskelbtini), Palanga.

Mano, jog iÅ¡ tyrimui pateiktų duomenų akivaizdžiai matyti, kad duomenys apie pareiÅ¡kėjo ir jo Å¡eimos narių privatų gyvenimÄ buvo renkami vaizdo fiksavimo priemonėmis, pastariesiems nežinant, be pareiÅ¡kėjo V. T. ir jo Å¡eimos narių sutikimo. Prokuroras skundžiamame nutarime netinkamai vertino aplinkybę, kad, anot D. S., filmavimas buvo daromas neva renkant įrodymus civilinėse bylose. Kadangi visi įraÅ¡ai buvo padaryti po civilinių bylų iÅ¡kėlimo, laikytina, kad jau prasidėjus teismo procesui D.

S. pats savo iniciatyva rinko įrodymus, tam slapta panaudodamas garso ar vaizdo įraÅ¡ymo technikÄ . Toks įrodymų rinkimas faktiÅ¡kai prilyginamas operatyvinei veiklai, o operatyvinės veiklos priemonės gali bÅ«ti naudojamos tik valstybės įgaliotų asmenų. Asmuo savo iniciatyva gali rinkti įrodymus, panaudodamas slaptÄ garso įraÅ¡ymo technikÄ , tik iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo, jei asmuo savo iniciatyva renka įrodymus po bylos iÅ¡kėlimo, prokuroras privalo konstatuoti, kad įrodymai yra gauti pažeidžiant įstatymus.

Ši nuostata yra seniai suformuota teismų praktikoje, jos yra nuosekliai laikomasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. P. v. J. M. , bylos Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3- 271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. G. ir kt. v. A. M. M. , bylos Nr. 3K-302/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3- 412/2010; kt.) Privatus asmuo kito privataus asmens atžvilgiu privačioje (bendrijos bendraturčių, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo V. T.) valdoje neturi teisės taikyti jokių operatyvinės veiklos priemonių, tame tarpe ir garso ar vaizdo įraÅ¡inėjimo.Pabrėžia, kad prokuroro nutarime buvo visiÅ¡kai nevertintos itin reikÅ¡mingos aplinkybės, t. y. kad surinktÄ informacijÄ D. S. atskleidinėja kitiems asmenims, naudoja siekdamas užsipulti ir pažeminti pareiÅ¡kėjÄ .

Žemiau pateikiami duomenys rodo, kad tariamai kaip įrodymai civilinėje byloje surinkta informacija D. S. yra naudojama ir ne civilinėje byloje, atskleidžiama tretiesiems, procese nedalyvaujantiems asmenims ir palydima įžeidžiais, pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ pažeidžiančiais komentarais: pirma, kaip buvo minėta pareiÅ¡kėjo V. T. 2015 m. rugsėjo 7 d. pareiÅ¡kime, 2015 m. liepos 15 d. tiek pareiÅ¡kėjui, tiek kitiems bendrijos nariams iÅ¡ elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡siųstas elektroninis laiÅ¡kas su vaizdo įraÅ¡u, kuriame teigiama:

„Siunčiu trumpÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuoti V. T. Å¡unys pastate. Nors pono V. T. praÅ¡iau ne vienÄ kartÄ uždėti antsnukius, laikyti trumpesnius pavadėlius, viskas kaip žirniais į sienÄ . AÅ¡ vyrukui ne kartÄ minėjau, kad pastate dažnai laksto vaikai. IÅ¡eis netikėtai iÅ¡ už kampo, iÅ¡sigÄ s, taigi nebeiÅ¡imsi. Deja, ponas iÅ¡ sostinės iki Å¡iol nesupranta keliamo pavojaus. PažiÅ«rėkite kaip Å¡unys atidarinėja nagais duris, o Å¡eimininkas papÅ«tęs žandus tik stebi.

O juk paskui einame iš paskos ir imame už tos pačios rankenos! Būkite atsargūs. V. T. tiesiog įžūlus tipas,“ antra, D. S. korespondencijoje su pareiškėju atvirai grasina jį stebėti, kas akivaizdžiai nėra susiję nei su įrodymų civilinėse bylose rinkimu, nei su tariamų pažeidimų fiksavimu: 2014 m. spalio 6 d. pareiškėjui iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) (Bendrijos pirmininko elektroninio laiško kopija buvo pridėta prie 2015-10-28 skundo) buvo išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame teigiama:

„Ponas V., savo laiške, rašytame bendrijos nariams, teigiate, kad negaunate iš D. S. informacijos. Bet tai melas. Jūs neatvykstate su informacija susipažinti, nors Jums siūliau tai padaryti daug kartų. Antra. Jūs meluojate mirusio žmogaus vardu. Šioje vietoje esi storašiknis tešlagalvis. Taip nedaroma. Aš ponuliui esu sakęs, kad esi sumaišęs adresus. Kol tamstos elgesys nepasikeis, t. y. kol nepradėsi gerbti kitų bendrijos narių, būsi akylai prižiūrimas. Maniau, kad tamsta rimtesnis, bet iš tiesų netašytas stuobrys.

Pagarbiai, D. S.”.Ä®statyminės apsaugos dalykas yra ne konkreti informacija apie privatų asmens gyvenimÄ , o privataus gyvenimo neliečiamumas kaip vertybė. Todėl konkreti asmens privataus gyvenimo informacija saugoma nepaisant jos vertingumo ir reikÅ¡mingumo, t. y., nepriklausomai nuo to, ar neteisėtai surinkti duomenys yra reikÅ¡mingi. Net ir mažaverčių, iÅ¡ pirmo žvilgsnio nereikÅ¡mingų duomenų apie asmens privatų gyvenimÄ neteisėtas rinkimas yra laikytinas BK 167 str. 1 d. numatytu nusikaltimu, kadangi tokiais veiksmais pažeidžiama asmens privataus gyvenimo neliečiamybė.

Pagal pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes atliktas patikrinimas apsiribojo paaiÅ¡kinimų iÅ¡ potencialaus bylos įtariamojo D. S. gavimu – neatlikti jokie veiksmai, siekiant objektyviai, ne iÅ¡ D. S. žodžių iÅ¡siaiÅ¡kinti kaip, kur, kokia apimtimi ir kiek laiko vykdomas filmavimas, kas, kokia apimtimi ir kokiu pagrindu disponuoja padarytais vaizdo įraÅ¡ais, ar nerenkama informacija ir apie kitų bendrijos narių privatų gyvenimÄ ir pan. Taigi darytina iÅ¡vada, kad prokuroras, nepradėjęs ikiteisminio tyrimo ir matydamas bei žinodamas, kad trauktinas baudžiamojon atsakomybė asmuo D.

S. galimai vykdo neteisėtÄ pareiÅ¡kėjo V. T., jo Å¡eimos narių, kitų bendrijos narių privataus gyvenimo (asmens) duomenų, taip pat kitų bendrijos narių (patalpų savininkų/valdytojų) asmens duomenų fiksavimÄ ir saugojimÄ vaizdo įraÅ¡ymo/fiksavimo įrenginiais, nesiėmė jokių priemonių, leidžiančių objektyviai iÅ¡tirti tokius įtarimus – neatliko originalių vaizdo įrašų, jų archyvų, elektroninio susiraÅ¡inėjimo, galimai esančių kompiuteriuose ar kituose laikmenose, poėmio, neatliko kratos originalių vaizdo įrašų, jų archyvų galimo saugojimo/laikymo vietose, neiÅ¡siaiÅ¡kino, kokie duomenys kaupiami D.

S. „asmeniniame archyve“, apie kurį jis nurodo savo susiraÅ¡inėjime. Tikėtina, kad tokiu bÅ«du bÅ«tų buvę įmanoma trauktino baudžiamojon atsakomybėn asmens D. S. galimai neteisėtus veiksmus nutraukti, o pažeidėjui D. S. pritaikyti teisinę atsakomybę. Å iuo metu, D. S. sužinojus apie jo atžvilgiu pareiÅ¡kėjo paraÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ , Å¡ių duomenų surinkimas bei gavimas bus itin apsunkintas. Beje, bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo institucijos paliko be jokio tyrimo tÄ aplinkybę, kokiÄ Ä¯raÅ¡ymÄ Ä¯rangÄ naudojo D.

S., ar ji akivaizdžiai matoma, kiek jos buvo sumontavęs, kokiose vietose ir pan. Taigi, Å¡iuo atveju objektyviai ir pagrįstai kvalifikuoti D. S. veikas buvo galima tik atlikus jų tyrimÄ ir nustačius, kokia apimtimi ir kokiu laikotarpiu vykdytas filmavimas, kokia apimtimi ir kieno žinioje laikomi gauti vaizdo įraÅ¡ai. PareiÅ¡kėjas, nebÅ«damas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar operatyvinės veiklos subjektas, tokių duomenų pats į bylÄ pateikti negali, todėl skundžiamo nutarimo argumentai, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad D.

S. padarė nusikalstamÄ veikÄ â€“ nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas negali ir neprivalo pateikti visų nusikalstamai veikai konstatuoti reikalingų įrodymų – jų rinkimas yra ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų funkcija. PareiÅ¡kėjo pateikta informacija ir įrodymai leidžia atmesti prielaidÄ , kad nusikalstama veika akivaizdžiai nėra padaryta, ir to pagal BPK 168 str. l d. pakanka, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų pradėtas, o ne atsisakoma jį atlikti.Mano, jog pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nagrinėjęs apylinkės prokuratÅ«ros pareigÅ«nas iÅ¡ esmės tik formaliai atliko savo pareigas, tinkamai ir visapusiÅ¡kai nevertindamas visų pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių dėl galimos D.

S. nusikalstamos veikos ir dėl jų motyvuotai priimtame nutarime nepasisakydamas, visų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų tinkamai nekvalifikuodamas pagal aukščiau nurodytas BK normas, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«rai. Skundžiamu nutarimu prokuroras Å¡ių klaidų neiÅ¡taisė, nepagrįstai palaikė be iÅ¡samaus patikrinimo palaikomÄ pozicijÄ , kad ikiteisminį tyrimÄ atsisakytina pradėti.Skundas atmestinas.

BPK 2 str. įpareigoja prokurorÄ bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus reaguoti į kiekvienÄ informacijÄ apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika bÅ«tų atskleista. BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios Å¡io Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Vienas iÅ¡ BPK 3 str. 1 d. numatytų pagrindų, dėl kurio baudžiamasis procesas negalimas – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Jei veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama.BK 167 str. baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtÄ informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ rinkimÄ , kuriuo kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumÄ .

Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimÄ . Privataus gyvenimo sÄ voka yra gana plati, BK 167 str. nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į konkretaus asmens privataus gyvenimo sferÄ , teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumÄ . Informacijos rinkimo samprata apima visus įmanomus tam skirto neteisėto veikimo bÅ«dus – asmens sekimÄ , jo paties ar jo bÅ«sto stebėjimÄ , pokalbių klausymÄ si ir pan.

Privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo bÅ«das, Å¡eiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiÅ«ros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė bÅ«klė, sveikata, garbė, orumas ir kt.; asmens teisė į privatumÄ apima asmeninį, Å¡eimos ir namų gyvenimÄ , asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputacijÄ , asmeninių faktų slaptumÄ , draudimÄ skelbti konfidencialiÄ informacijÄ ir kt.

Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama ir su asmens bÅ«sena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lÅ«kesčiais (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Tačiau privatus gyvenimas neapima dalykų, kurie yra vieÅ¡ai prieinami. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 str. nurodyta, kad privatus gyvenimas – tai asmeninis žmogaus, jo Å¡eimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kuriÄ sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo Å«kinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susiraÅ¡inėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiÅ«ros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.Skunde prokuratÅ«rai V.

T. nurodė, kad D. S. vykdo neteisėtÄ jo, jo Å¡eimos narių privataus gyvenimo (asmens) duomenų fiksavimÄ , kad Å¡iuo atveju nustatyta, jog vaizdo stebėjimo kameros sumontuotos bendro naudojimosi patalpose nesant bendrasavininkų sutikimo, o toks sumontavimas yra laikomas neteisėtu, t. y. pažeidžiančiu įstatymo reikalavimus. Tačiau iÅ¡ skundo nagrinėjimo medžiagoje esančių duomenų matyti, jog D. S. filmuodamas neÅ¡iojama kamera daugiabučio namo vestibiulyje padarė 4 pavienius vaizdo įraÅ¡us (du iÅ¡ jų laikydamas kamerÄ rankoje ir betarpiÅ¡kai bendraudamas su V.

T., kitus du kamera stacionariai filmuodamas vestibiulį) ir tris V. T. balkono durų fotografijas, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad bendro naudojimo patalpose bÅ«tų sumontuota filmavimo įranga. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2015-03-09 sprendimu, iÅ¡nagrinėjusi 2014-12-16 V. T. skundÄ konstatavo, jog tiek pastato bendro naudojimo patalpose, tiek ir aplink pastatÄ esančioje teritorijoje vaizdo stebėjimas nėra vykdomas. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pagal 2015-04-21 V.

T. skundÄ atliko patikrinimÄ DNSB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, po kurio 2015-06-09 patikrinimo aktu nustatė, jog vaizdo stebėjimas vieÅ¡ose erdvėse patikrinimo metu vykdomas nebuvo, nerasta nei vaizdo stebėjimo kamerų, nei jų infrastruktÅ«ros. Tokiu bÅ«du nustatyta, jog skirtingai nei nurodoma pareiÅ¡kėjo atstovo skunde, D. S. savavaliÅ¡kai jokios vaizdo fiksavimo įrangos bendro naudojimo patalpose įdiegęs nebuvo, o lipdukas ant laukinių durų ir informacija apie filmavimÄ vestibiulyje D.

S. laiÅ¡kuose V. T. buvo tik prevencinio pobÅ«džio. IÅ¡ D. S. atsakymų Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, jo apklausos protokolo ir pačių įrašų matyti, jog visi įraÅ¡ai buvo daromi neÅ¡iojama buitine filmavimo kamera SONY HDR-AS30V. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog kasacinis teismas 2015-06-26 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-430-415/2015, kurios aplinkybės jo manymu yra identiÅ¡kos, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog kasacinėje byloje Nr. 3K-3-430-415/2015 teismas nustatė, kad ginčo Å¡alys yra gyvenamojo namo bendraturčiai, tačiau atsakovas stebėjimo kameras ant gyvenamojo namo stogo ir sienų įsirengė neturėdamas ieÅ¡kovės sutikimo, taip pat kamerų stebėjimo vaizdas apima daugiau, nei atsakovui priklauso dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, į stebėjimo zonÄ patenka ir ieÅ¡kovei priklausanti aplinka. Kitoje pareiÅ¡kėjo minimoje kasacinėje byloje Nr. 2K-198/2013 nustatyta, jog vyras įmontavo žmonos vairuojamame automobilyje GPS siųstuvÄ , o grimo kambaryje sumontavo pasiklausymo įrangÄ , kuria ilgai ir sistemingai sekė žmonos privatų gyvenimÄ .

Kasacinis teismas konstatavo, jog stebėjimas GPS priemonėmis pagal pobÅ«dį skiriasi nuo kitų vaizdo ir garso stebėjimo priemonių, kurios atskleidžia daugiau informacijos apie asmens elgesį, mintis ar jausmus ir dėl to gali labiau apriboti asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimÄ . Taigi minimose kasacinio teismo bylose asmenys bÅ«davo sekami ir stebimi įmontuotomis vaizdo kameromis, garso pasiklausymo įranga ar GPS imtuvais. Tuo tarpu Å¡iuo atveju, kaip jau minėta, nėra jokių duomenų, jog namo bendro naudojimo patalpose D.

S. bÅ«tų įmontavęs sekimo ar stebėjimo įrangÄ . Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 17 p. nustatyta, jog vaizdo stebėjimas – vaizdo duomenų, susijusių su fiziniu asmeniu (toliau – vaizdo duomenys), tvarkymas naudojant automatines vaizdo stebėjimo priemones (vaizdo ir fotokameras ar pan.), nepaisant to, ar Å¡ie duomenys yra iÅ¡saugomi laikmenoje. Todėl akivaizdu, jog minimoje teismų praktikoje analizuojamos nuolatos veikiančių vaizdo, garso ir judėjimo (GPS) stebėsenos įrenginių naudojimo teisėtumo ribos negali bÅ«ti tapatinamos su rankinės buitinės filmavimo kameros naudojimu ir atsitiktiniu vaizdo fiksavimu bendro naudojimo patalpose.

Tokio nenuolatinio, atsitiktinio vaizdo fiksavimo metu gaunami duomenys nesuteikia jokios sistemiÅ¡kos informacijos apie privatų užfiksuoto asmens gyvenimÄ , kada ir koks asmuo pas kÄ atėjo, koks asmuo su kuo kada grįžo namo ar kada išėjo ir pan. Skirtingai nei stacionarių stebėjimo kamerų įrengimo atveju, Å¡iuo atveju negalima kalbėti apie stebimos teritorijos ir renkamų vaizdo duomenų apimtis ar konstatuoti, jog buvo sudaromas pagrįstas nuolatinio stebėjimo išėjus iÅ¡ namų pojÅ«tis, nes nuolatinio stebėjimo įranga sumontuota nebuvo, o ir pats nuolatinis stebėjimas nebuvo atliekamas.

Jokiais duomenimis nepatvirtinamas ir pareiÅ¡kėjo teiginys apie D. S. galimai sukauptÄ archyvÄ su informacija apie jo privatų gyvenimÄ , kÄ pats D. S. kategoriÅ¡kai neigia. Taigi, nors pareiÅ¡kėjas bando iÅ¡plėsti D. S. atlikto vaizdo fiksavimo apimtį, nurodydamas, jog jis buvo nuolatos stebimas, o vestibiulyje buvo įmontuota vaizdo stebėjimo ir sekimo sistema, tačiau matyti, jog D. S. buitine filmavimo kamera iÅ¡ viso nufilmavo 4 vaizdo įraÅ¡us ir ta pačia kamera padarė 3 nuotraukas, todėl bÅ«tent Å¡i D.

S. veika, kuomet jis užfiksavo minimus įrašus, ir yra tikrinama dėl atitikties BK 167 str. sudėčiai.Nors skunde nurodoma, jog daugiabučio gyvenamojo namo vestibiulis nėra vieša vieta, kurioje V. T. negali tikėtis privatumo, tačiau iš skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog (duomenys neskelbtini), Palanga yra buvę poilsio namai, o šiuo metu daugiabutis, kuriame gyvena daug asmenų. Nagrinėjamoje byloje pateikti vaizdo įrašai yra padaryti bendro naudojimo patalpose – daugiabučio gyvenamojo namo vestibiulyje.

Pagal teismų praktikÄ , vieÅ¡oji vieta baudžiamojoje teisėje suprantama kaip tokia vieta, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). IÅ¡ vaizdo medžiagos matyti, jog vestibiulyje buvo iÅ¡kabinta skelbimų lenta vieÅ¡ai informacijai skelbti, jame gyventojai laikė savo dviračius, į jį netrukdomai iÅ¡ lauko galėjo patekti ne tik namo gyventojai, bet ir kiti, Å¡iame name negyvenantys asmenys, taigi tokioje vietoje asmuo negali maksimaliai tikėtis apsaugoti savo privatumÄ , iÅ¡vengti kontaktų su kitais asmenimis ar bÅ«ti jų stebimas, be to, pats yra įpareigotas laikytis vieÅ¡osios tvarkos, bendrųjų gero elgesio, pagarbos aplinkiniams taisyklių.

Nors pareiškėjas teigia, kad būdamas viešoje vietoje, asmuo visiškai nepraranda savo privatumo, tačiau pats nenurodo, kokios jo privačios gyvenimo detalės buvo užfiksuotos D. S. vaizdo įrašuose šioje viešoje vietoje. Kita vertus, CK 2.22 str. 2 d. nurodyta, jog asmens sutikimo nereikia, jeigu fotografuojama viešoje vietoje, taigi asmens fotografavimas viešoje vietoje neužtraukia net civilinės atsakomybės. Kaip jau minėta, privatus gyvenimas neapima dalykų, kurie yra viešai prieinami – šiuo atveju užfiksuotas V.

T. kalbinimas, lipimas į liftÄ , Å¡unų vedžiojimas, bei praviros balkono durys (nuotraukose). IÅ¡ D. S. veiksmų matyti, kad jis nerinko duomenų apie asmens privatų gyvenimÄ , o norėjo įrodyti tam tikrus faktus bei nustatyti ir užfiksuoti netinkamÄ (jo manymu) asmenų elgesį, taip užtikrinant DNSB „(duomenys neskelbtini)“ interesus nagrinėjant civilines bylas, bendrijos turto apsaugÄ , vidaus tvarkos taisyklių laikymÄ si. IÅ¡ skundo nagrinėjimo medžiagos bei teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog tarp DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir V.

T. ilgÄ laikÄ vyksta civilinio proceso tvarka sprendžiami teisminiai ginčai. Matyti, jog vienas iÅ¡ ginčo pagrindų yra tai, jog atsakovo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba ir/ar jos pirmininkas nepateikė praÅ¡ymuose nurodytų dokumentų ieÅ¡kovui V. T.. 2 vaizdo failuose (prie medžiagos esančioje laikmenoje pavadintuose „13 priedas 2015 03 08 irasas_x264“ ir „14 priedas 2015 03 11 irasas_x264“) matyti, kaip D. S. filmuodamas kalbina V. T. ir siÅ«lo jam susipažinti su dokumentais, tokiu bÅ«du rinkdamas įrodymus civilinei bylai.

Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-269/2012). Taigi nuspręsti, ar civilinėje byloje pateiktas įrodymas atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, tarp jų ir teisėtumo, turi nuspręsti civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas.

Privačių asmenų pokalbių įraÅ¡inėjimas, padarytas vieno iÅ¡ paÅ¡nekovų, ir privatus tokio įraÅ¡o naudojimas savaime nepažeidžia Konvencijos 8 str., jeigu tai padaryta privačiomis priemonėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-141/2008). Taigi aplinkybė, jog D. S. vieÅ¡oje vietoje nufilmavo savo pokalbį su V. T., siekdamas užginčyti civilinėje byloje V. T. pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip asmens privatumo pažeidimas ar privačios informacijos apie asmenį neteisėtas rinkimas.Kituose dviejuose vaizdo failuose (prie medžiagos esančioje laikmenoje pavadintuose „Centrinis vestibiulis.

Su rekvizitais.“ ir „Šunys lifte. Su rekvizitais.“) užfiksuotas V. T., vedžiojantis Å¡unis. IÅ¡ medžiagoje esančio D. S. laiÅ¡ko namo gyventojams matyti, jog šį vaizdo įraÅ¡Ä D. S. padarė ne siekdamas rinkti asmeninę informacijÄ apie V. T., tačiau norėdamas perspėti namo gyventojus dėl galimai egzistuojančios grėsmės, tai rodo laiÅ¡ko namo gyventojams turinys, kuriame nurodoma: „AÅ¡ vyrukui ne kartÄ minėjau, kad pastate dažnai laksto vaikai. IÅ¡eis netikėtai iÅ¡ už kampo, iÅ¡sigÄ s, taigi nebeiÅ¡imsi.

Deja, ponas iÅ¡ sostinės iki Å¡iol nesupranta keliamo pavojaus. <...> BÅ«kite atsargÅ«s.“. Taip pat pažymėtina, jog D. S., bÅ«damas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, vykdydamas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 14. str. 6 p. nuostatas, kuriose inter alia numatyta, jog bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ , bei atsižvelgdamas į DNSB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narių pareigÄ tausoti bendrijos turtÄ (22.12 p.) ir naudotis bendro naudojimosi patalpomis nepažeidžiant kitų patalpų savininkų teisių (23 p.), siekė užfiksuoti galimÄ bendrijos nario pareigų pažeidimÄ .

Be to, abiejuose vaizdo įraÅ¡uose matyti, kad Å¡unys iÅ¡ tiesų vedami be antsnukio, o viename iÅ¡ jų vienas Å¡uo ir be pavadėlio, o toks elgesys iÅ¡ties galėtų bÅ«ti laikomas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisyklių – draudimo vežioti Å¡unis liftu, taip pat GyvÅ«nų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 52 p., be kita ko numatančio, kad kiti Å¡unys (ne pavojingi) bendrojo naudojimo patalpose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo, o Å¡unį vedantis asmuo turi užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ rimtį, kad Å¡uo nekels grėsmės ar iÅ¡gÄ sčio žmonėms ir kitiems gyvÅ«nams, pažeidimu.

Dėl to tokie D. S. veiksmai, kai jis užfiksuoja, kaip V. T. galimai nesilaiko DNSB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos bei GyvÅ«nų laikymo taisyklių (atsakomybę už GyvÅ«nų laikymo taisyklių nesilaikymÄ numato ATPK 110 str.), taip pat nelaikytini nusikalstamu elgesiu BK 167 str. 1 d., prasme, o tik D. S., kaip DNSB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos pirmininko, siekiu užtikrinti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymÄ si bendrijos teritorijoje.

Ne D. S. neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ rinkimu baudžiamosios teisės prasme, o pagal savo supratimÄ atliekamu DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pareigų vykdymu, kurio teisėtumas turėtų bÅ«ti vertinamas, remiantis kitų teisės Å¡akų normomis, laikytinos ir 3 vienu metu vaizdo kamera padarytos nuotraukos, kuriuose buvo nufotografuotas praviras V. T. buto balkonas. Å ios nuotraukas buvo iÅ¡siųstos pačiam buto savininkui V. T., laiÅ¡ke nurodant: „pas jus bute atviras balkonas, už lango -10, su specialiu termometru pamatavome temperatÅ«rÄ bute.

Prie įėjimo durų - 1,6 laipsniai. Jei nepraleidinėjote fizikos pamokų, pasidarysite iÅ¡vadas, Ponas V., užpilsite žemiau esančius butus. Rekomenduoju kuo greičiau pasirÅ«pinti savo nuosavybe“. Akivaizdu, jog D. S. savo veiksmais bandė apsaugoti daugiabučio Å¡ildymo sistemÄ nuo galimo vamzdžių užšalimo, informuodamas V. T., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Palangoje, kad jo buto balkonas yra atviras ir tuo keliama grėsmė tiek Å¡ildymo sistemai, tiek ir kitų namo gyventojų butams dėl galimo patalpų užliejimo.

PareiÅ¡kėjo atstovas nurodo, kad D. S. pripažino, jog žinojo, kad V. T. nebuvo namuose, ir tai patvirtina, jog D. S. rinko privačiÄ informacijÄ , tačiau akivaizdu, jog iÅ¡ lauko pastebėjus praviras balkono duris, lauke esant minusinei temperatÅ«rai, prie namo nestovint V. T. automobiliui, D. S. ir nevykdydamas V. T. sekimo galėjo suprasti, jog bute nieko nėra, ir siekiant iÅ¡vengti galimų nuostolių, reikia kuo skubiau susisiekti su savininku. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog asmens privatus gyvenimas visų pirma gintinas civilinėmis teisės priemonėmis – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antros knygos II skyriuje „Specifinės fizinių asmenų civilinės teisės ir jų įgyvendinimas“ apibrėžta tiek teisė į atvaizdÄ , tiek į privatų gyvenimÄ , taip pat numatant Å¡ių pažeistų teisių gynimo bÅ«dus.

CK 2.23 str. 3 d. numatyta, jog draudžiama rinkti informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ pažeidžiant įstatymus, o 4 d. įtvirtinta, jog privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, taip pat asmeninio susiraÅ¡inėjimo paskelbimas pažeidžiant Å¡io straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytÄ tvarkÄ , taip pat įėjimas į asmens gyvenamÄ jį bÅ«stÄ be jo sutikimo, iÅ¡skyrus įstatymų numatytas iÅ¡imtis, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymÄ bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimÄ , yra pagrindas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Tik tuomet, kai nustatoma, jog neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ rinkimas yra plataus masto ir sistemingas, jis laikomas pakankamai pavojingu, kad bÅ«tų naudojamos baudžiamosios teisės priemonės. Å iuo atveju D. S. nebuvo įmontavęs jokios aplinkos stebėjimo ir filmavimo įrangos, neatliko nuolatinio monitoringo veiksmų. Jis neÅ¡iojama buitine kamera 4 kartus nufilmavo V. T. vestibiulyje ir 3 kartus nufotografavo V. T. balkono duris. Skundo nagrinėjimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kad Å¡ie veiksmai atlikti siekiant pažeisti V.

T. privatumÄ ir yra pakankamai pavojingi, kad galėtų užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Baudžiamosios teisės priemonės yra „ultima ratio“ (kraÅ¡tutinės priemonės), kai dėl tyčinių kaltininko veiksmų kitomis teisinėmis priemonėmis negali bÅ«ti apginamos nukentėjusiojo teisės. Baudžiamoji atsakomybė Å¡iuo atveju turėtų atsirasti tik tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo negali apginti savo pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ pabrėžė, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės bylos Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011).

Tai derinasi ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartÄ konstatuota, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.

– Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, V. T. pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nėra įžvelgiami nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 str. (Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ rinkimas), požymiai. IÅ¡ aukščiau aptarto matyti, jog D. S. bendro naudojimo vestibiulyje nebuvo įmontavęs jokios aplinkos filmavimo įrangos, neatliko nuolatinės V. T. ir jo Å¡eimos narių stebėsenos veiksmų.

Jis, bÅ«damas DNSB „(duomenys neskelbtini)” pirmininku, savo neÅ¡iojama buitine kamera 4 kartus nufilmavo V. T. vestibiulyje ir padarė 3 jo balkono nuotraukas, norėdamas Å¡iÄ medžiagÄ panaudoti teisme nagrinėjant civilinę bylÄ , taip pat siekdamas sudrausminti V. T. dėl Å¡unų vedžiojimo taisyklių laikymosi bei apsaugoti daugiabučio Å¡ildymo sistemÄ nuo galimo perÅ¡alimo, pastebėjus atviras V. T. buto balkono duris Å¡altuoju metų laiku. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, V. T. atstovo skundas yra nepagrįstas, todėl aukÅ¡tesnysis teismas jį atmeta.

Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis skundo ribose yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., teisėjasn u t a r i a:V. T. atstovo skundÄ atmesti ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                              Linas Pauliukėnas