ea3d2caa-635d-42f5-a3b7-e7039bf6cc37 · Å akių rajono apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-362-876/2017Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00258-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10; 21.9.10(S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. gruodžio 12 d.Å akiai Å akių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Eglei Kukienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai S. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje S. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : S. Å . administracinėn atsakomybėn traukiama už tai, kad 2017 m. liepos 10 d., 9 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiuodama iÅ¡ stovėjimo vietos atbulomis, nesilaikė saugaus atstumo iki kitos stovėjusios transporto priemonės „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jÄ kliudė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Vairuotoja pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos apie tai nepraneÅ¡usi policijai.

Vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Specialisto iÅ¡vada Nr. 7-TA 7003-2017(1), nustatytas 1,32 promilių girtumas.S. Å . teismo posėdžio metu nurodė, kad supranta dėl ko yra traukiama atsakomybėn, prisipažįsta kalta iÅ¡ dalies. Nurodė, kad ryte aplink jos automobilį buvo apstatyta daug kitų automobilių ir nebuvo vietos manevruoti. Tačiau jai reikėjo važiuoti į darbÄ , todėl po truputėlį manevruodama iÅ¡važiavo iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės. Patvirtino, kad nejuto, jog kliudė kitÄ automobilį.

Grįžusi atgal į namus, ji automobilyje iÅ¡gėrė alkoholinį kokteilį ir nuėjo į namus. Po to prie laiptinės jÄ pasikvietė policijos pareigÅ«nai ir pasakė, kad ji apgadino kitÄ automobilį bei pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. JÄ nusivežė į policijos komisariatÄ , nustatė girtumÄ ir surašė administracinio nusižengimo protokolÄ . Nurodė, kad iÅ¡ karto po įvykio buvo apklausta policijoje. Tuo metu davė kitokius parodymus ir nepasakė policijoje, kad iÅ¡gėrė automobilyje alkoholinį kokteilį, nes manė, kad tai nėra svarbi aplinkybė, kadangi nepagalvojo, jog jÄ apkaltins dėl to jog vairavo neblaivi.

Nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus iÅ¡ vakaro, tačiau ryte pasitikrino blaivumÄ savo turimu alkotesteriu ir jis parodė, kad yra blaivi. Alkotesteriu nepasitikėti neturėjo pagrindo, nes jis yra patikrintas. Patvirtino, kad automobilį vairavo blaivi, kad galimai apgadino kitÄ automobilį ji nepajuto, o alkoholį vartojo tik grįžusi į stovėjimo aikÅ¡telę ir dar neiÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, todėl net nesuprato, kad padarė nusižengimÄ . Liudytojas M. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad pačiame įvykyje nedalyvavo.

IÅ¡ bylos medžiagos buvo matyti, kad buvo apgadintas kitas automobilis ir administracinėn traukiamas asmuo pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nurodė, kad vadovavosi tais duomenimis, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo alkoholį vartojo po įvykio, nors pirminėje apklausoje asmuo teigė, kad alkoholį buvo vartojusi iÅ¡ vakaro ir tÄ dienÄ jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl vadovavosi parodymais duotais ne iÅ¡ karto po įvykio, o vėliau asmens duotais parodymais, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iÅ¡gėrė alkoholio automobilyje prieÅ¡ einant į namus.

Patvirtino, kad administracinio nusižengimo protokolÄ surašė už tai, kad asmuo vartojo alkoholio po eismo įvykio ir už tai, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Teismo posėdžio metu negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl kvalifikavo asmeniui pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, jog jis nejautė, kad kliudė kitÄ automobilį ir jos veiksmuose tyčios nebuvo. Liudytoja J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad gavus praneÅ¡imÄ dėl eismo įvykio, nuvyko nurodytu adresu į automobilių aikÅ¡telę prie daugiabučio gyvenamojo namo.

Nurodė, kad ant vieno automobilio matėsi likusios raudonos spalvos dažų žymės ir jo savininkas paaiÅ¡kino, kad įtaria, kas galėjo jį apgadinti. Nurodė, kad bevažiuojant su minėtu asmeniu į policijos komisariatÄ , automobilio savininkas pamatė važiuojant administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, todėl jie iÅ¡ karto apsisuko ir nuvažiavo paskui tÄ automobilį. Tai truko 3-4 minutes. Nuvažiavus į aikÅ¡telę, automobilis jau buvo sustojęs. Patvirtino, kad sulaikė administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, iÅ¡ karto, kai jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, o ne prie laiptinės. Nurodė, kad bendraujant su moterimi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas.

Pažymėjo, kad nuvykus į komisariatÄ jai buvo nustatytas girtumas ir atlikti kiti tyrimo veiksmai. Patvirtino, kad moteris tuo metu teigė, jog vartojo alkoholį iÅ¡ vakaro ir baigė gerti po vidurnakčio, kadangi nesijautė neblaivi, todėl vairavo. Pažymėjo, kad moteris neneigė jog vairavo automobilį, savo kaltę pripažino ir parodymų tuo metu nekeitė.Liudytojas A. Å . teismo posėdžio metu nurodė, kad tos dienos ryte, apie 8 val. matė, kaip jo mama ruošėsi vykti į darbÄ . Nurodė, kad ji iÅ¡ vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, todėl ryte pasitikrino neblaivumÄ su alkotesteriu ir jis parodė nulius.

Pažymėjo, kad po kelių valandų jam paskambino mama ir pasakė, kad ateitų iki automobilio paimti krepÅ¡ių ir tada per langÄ pamatė policijos pareigÅ«nus. Nurodė, kad grįžęs iÅ¡kraustė krepÅ¡ius ir rado vienÄ tuščiÄ alkoholinio gėrimo buteliukÄ . Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo gautas praneÅ¡imas, kad pranešėjas rado kieme apgadintÄ savo automobilį. Nuvykus į įvykio vietÄ buvo rastas pranešėjas, jo pilkos spalvos automobilis, ant kurio matėsi raudonos spalvos dažų.

Kadangi tai buvo eismo įvykis atliko visus privalomus veiksmus, pažeidimo kvalifikavimui. Po to važiuojant į komisariatÄ , pranešėjas pasakė, kad pastebėjo važiuojantį automobilį, kuris galimai apgadino jo transporto priemonę, todėl jie apsisuko ir nuvyko atgal į įvykio vietÄ . Kieme jau buvo sustojęs minėtas raudonos spalvos automobilis, ant kurio matėsi įbrėžimai. Nurodė, kad asmuo iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio jiems matant ir pasiėmusi pirkinių krepšį iÅ¡ automobilio bagažinės ir norėjo eiti link namų, tačiau jie jÄ sustabdė.

Bendraujant su moterimi pajuto nuo jos sklindantį alkoholio kvapÄ , todėl iÅ¡sivežė asmenį girtumo nustatymui ir aplinkybių patikslinimui. Nurodė, kad moteris teigė, jog alkoholį vartojo iÅ¡ vakaro, ir baigė vartoti tik apie 3 val. nakties. Kiek pamena, moteris teigė, jog nepajuto, kad kliudė kitÄ automobilį. Pažymėjo, kad pirminėje apklausoje moteris parodė, kad alkoholio po eismo įvykio nevartojo. Nurodė, kad dėl eismo įvykio buvo atlikti visi privalomi veiksmai, padarytos fotonuotraukos ir kt., tačiau visa Å¡i medžiaga yra pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Dėl pačios veikos kvalifikavimo abejonių nekilo, nes įvykio vietoje buvo nustatytos visos aplinkybės, kurios patvirtino, kad automobilį apgadino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad tÄ dienÄ buvo susitikęs savo kolegę S. Å . darbe ir nepastebėjo nieko įtartino. Parodė, kad ji elgėsi kaip visada ir tikrai nepastebėjo, jog bÅ«tų buvusi neblaivi. Pažymėjo, kad ji iÅ¡ darbo su savo automobiliu iÅ¡važinėja visada labai atsargiai ir neskubėdama.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo D. T. parodymai duoti 2017 m. liepos 10 d., kuriuose nurodė, kad 2017 m. liepos 9 d. apie17 val. Å akių m., S. B. gatvėje, prie namo Nr. 10 paliko stovėti jam priklausantį automobilį „Mazda 6“, greta raudonos spalvos automobilio „Honda“. 2017 m. liepos 9 d., apie 9 val. atėjęs prie minėto automobilio pastebėjo ant priekinio bamperio raudonų dažų likučių bei įrėžimus, o Å¡alia stovėjusio automobilio jau nebuvo. Apie įvykį iÅ¡ karto informavau policijÄ .

Dėl apgadinto automobilio „Mazda 6“ jam padaryta apie 250 eurų žala (b. l. 12). Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti S. Å . parodymai duoti 2017 m. liepos 10 d., kuriuose nurodė, kad 2017 m. liepos 10 d., apie 8 val. Å akių m., S. B. g., prie gyvenamųjų namų buvo pastatytas jos vyrui priklausantis automobilis „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) aplink minėtÄ automobilį buvo pristatyta daug kitų transporto priemonių. Ä®sėdo į minėtÄ transporto priemonę, užsikÅ«rė jÄ ir bandė iÅ¡važiuoti iÅ¡ stovėjimo vietos.

Kadangi stovėjo daug transporto priemonių, iÅ¡važiavo atbulomis. Jog kliudytų kitÄ transporto priemonę nejautė. IÅ¡važiavus važiavo iki savo darbovietės, nuvažiavo iki parduotuvės ir grįžo namo, į S. B. gatvę ir iÅ¡ karto atvažiavo pareigÅ«nai. Pažymėjo, kad alkoholį paskutinį kartÄ vartojo Å¡io įvykio iÅ¡vakarėse, t.y. 2017 m. liepos 10 d., apie 2.30 val. Po eismo įvykio alkoholio nevartojo. Neatmeta galimybės, kad galėjo manevruodama stovėjimo aikÅ¡telėje kliudyti kitÄ transporto priemonę (b. l. 13).

Išklausius S. Š., liudytojų parodymus ir susipažinus su byloje esančia medžiaga, darytina išvada, jog S. Š. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje. ANK 8 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu:

1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti;

2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Å io straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Ä®rodinėjant šį nusižengimÄ bÅ«tina nustatyti tris momentus, t. y. kad:

1) buvo eismo įvykis, 2) asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs, bei 3) kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų. (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-63-1486/2010). Teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje (iki 2016-12-31 galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) numatytas administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (jis sukėlė eismo įvykį) ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, t.y. ar toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, turi bÅ«ti vertinama, ar asmuo pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus, aplinkybės apie padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesį po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-19-942/2017 ir kt.). Taigi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Å is straipsnis daugeliu atvejų yra skirtas tiems asmenims, kurie sÄ moningai ir turėdami tyčiÄ bei suprasdami, jog pažeidžia kelių eismo taisykles, pasiÅ¡alina iÅ¡ vietos, kur įvyko teisės pažeidimas. Tačiau kaltės privalomumas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ne visais atvejais asmuo suvokia, kad įvyko eismo įvykis ir yra iÅ¡ jo pasiÅ¡alinama, t. y. asmuo negirdėjo, nematė, nepajautė, nesuprato neturėdamas savo veiksmuose tyčios palikti eismo įvykio vietÄ . Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieÅ¡ko nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-8-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013 ir kt.).Minėta, jog pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Be to, jog eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalyje, turi bÅ«ti atskleidžiamas kaltės - tiesioginės tyčios - turinys, be to, iÅ¡siaiÅ¡kinamas ir pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikÅ¡mė, pasireiÅ¡kianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais.Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. Å . nurodė, kad bandydama iÅ¡važiuoti su savo automobiliu iÅ¡ stovėjimo vietos nejautė, kad kliudė kitÄ automobilį.

Tokius pat parodymus davė ir pirminėje apklausoje bei ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėjo, kad ji nejuto, jog padarė eismo įvykį ir neturėjo jokios tyčios iÅ¡ jo pasiÅ¡alinti, todėl iÅ¡važiavusi su automobiliu po kelių valandų vėl grįžo į tÄ pačiÄ vietÄ . Tokiais nuosekliais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Byloje nėra duomenų, kad iÅ¡ karto po įvykio, vairuotoja bÅ«tų iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, jo ir kliÅ«ties neapžiÅ«rėjo, įvykio metu niekas nenukentėjo, kas parodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galimai nepajuto, jog kliudė Å¡alia stovėjusį automobilį, todėl ir neturėjo tikslo įsitikinti ar nepadarė eismo įvykio.

Tolimesni jos veiksmai: grįžimas į eismo įvykio vietÄ , pripažinimas, kad ji toje vietoje tikrai buvo ir važiavo, paaiÅ¡kinant, kad nepastebėjo jog galėjo kliudyti kito asmens automobilį, minėtos aplinkybės pripažinimas ir pan., teismo vertinimu, negali lemti iÅ¡vados, kad S. Å . sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, bÅ«tų siekusi pasislėpti, taip apsunkinant eismo įvykio kaltininko bei visų aplinkybių nustatymÄ . Byloje nenustatyta jokių duomenų apie tai, kad ji bÅ«tų slėpusi įvykio pėdsakus, prieÅ¡ingai, visi S. Å . aukščiau nurodyti veiksmai po eismo įvykio, sulaukiant policijos pareigÅ«nų, teikiant paaiÅ¡kinimus dėl įvykusio eismo įvykio, teismo vertinimu, sÄ lygoja prielaidÄ , kad S. Å . galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl padaryto eismo įvykio, kas reiÅ¡kia, jog jos veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, tai yra nebuvo suvokimo, kad ji pasiÅ¡alina iÅ¡ eismo įvykio vietos, suprasdama tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ kelių eismo taisyklėms.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo pat pradžių S. Å . nuosekliai, savo pozicijos nekeisdama, tvirtino, jog tikrai nesuprato, kad apgadino kitam asmeniui priklausančiÄ transporto priemonę. Be to, byloje esantys duomenys apie S. Å . įvykio metu vairuotÄ automobilį „Honda Accord“ patvirtina, kad ji vairavo savo vyrui A. Å . priklausančiÄ transporto priemonę (b. l. 22), ji turi teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 24). Transporto priemonių techninės apžiÅ«ros aktai bei transporto priemonės apraÅ¡as (b. l. 9, 10, 11) liudija, kad transporto priemonių apgadinimai nėra dideli.

Visos aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad S. Å . neturėjo konkretaus tikslo ir motyvo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti atsakomybės.Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo pažeidimo sudėtis. Taigi teismas privalo nustatyti visus bÅ«tinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. N. S. Å . veikoje vieno iÅ¡ bÅ«tinojo ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyvaus požymio – veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima.

Todėl, vadovaujantis tuo, kad iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog S. Å . veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl ir administracinio nusižengimo teisena Å¡ioje dalyje nutrauktina (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį administracinę bylÄ nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo protokole pažeidimo esmėje nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau iÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ teismui kyla pagrįstų abejonių dėl Å¡io pažeidimo esmės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirminėje apklausoje S. Å . teigė, jog alkoholį paskutinį kartÄ vartojo Å¡io įvykio iÅ¡vakarėse ir baigė jį vartoti po vidurnakčio.

S. Å . patvirtino, kad iÅ¡ vakaro gėrė Å¡ampano. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. Å .. Aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo alkoholį vartojo automobilyje, tai yra užgesinęs variklį ir iÅ¡ jo dar nespėjęs iÅ¡lipti, teismas vertina, kaip neatitinkančiÄ tikrovės ir prieÅ¡taraujančiÄ byloje surinktai medžiagai. Tiek liudytojas D. M., tiek liudytoja J. P. nurodė, kad jie tarnybiniu automobiliu atvažiavo paskui vairuojamÄ S. Å . automobilį ir tai truko kelias minutes.

Taigi, akivaizdu, kad moteriai iÅ¡gerti 1 litro talpos alkoholinio kokteilio butelį per tokį trumpÄ laiko tarpÄ bÅ«tų gana sudėtinga. Policijos pareigÅ«nai nurodė, kad aiÅ¡kiai matė moterį iÅ¡lipant iÅ¡ automobilio ir pasiimant pirkinių krepšį iÅ¡ bagažinės. Taigi, darytina prielaida, kad S. Å . turimi alkoholinių kokteilių buteliai net nebuvo automobilio viduje, kas parodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai yra netikslÅ«s ir nenuoseklÅ«s. Be to, dėl Å¡io įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes patikrinus asmens girtumÄ alkoholio matavimo prietaisu buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas.

Atlikus kraujo tyrimÄ , kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,32 promilės etilo alkoholio. Darant prielaidÄ , kad alkoholio matavimo prietaisas sunkų girtumÄ parodė, dėl iÅ¡gerto kokteilio, tačiau nurodomas iÅ¡gertas nestiprus alkoholinis gėrimas nebÅ«tų taip greitai įsisavintas ir įtakojęs asmens kraujyje nustatyto 1,32 promilių alkoholio kiekio. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokioje situacijoje, kai apie tam tikrÄ Ä¯vykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių.

Tokioje situacijoje svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ių Å¡altinių patikimumÄ ir objektyvumÄ . Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad policijos pareigÅ«nai D. M. ir J. P. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu galėtų bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar suinteresuoti asmenį nepagrįstai apkaltinti. Todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu teismas neturi pagrindo ir jais spręsdamas dėl S. Å . administracinės atsakomybės vadovaujasi pagrįstai.

Teismas laiko, kad S. Š. pirminiai parodymai buvo teisingi, nes jie patvirtina ir pareignų D. M. ir J. P. parodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Tuo tarpu vėliau S. Š. įvertinusi įvykio aplinkybes, supratusi galimas pasekmes, parodymus pakeitė, siekdama sumažinti galimas savo elgesio teisines pasekmes. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vėlesnius paaiškinimus dėl nusižengimo aplinkybių teismas vertina neigiamai atsižvelgęs į tai, kad dėl nusižengimo aplinkybių S. Š. nebuvo nuosekli bei jos parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, jos parodymais nesiremtina.

Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, teismas šiuos nenuoseklius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kad alkoholį ji vartojo po eismo įvykio, o ne prieš jį, vertina, kaip netikslius ir neteisingus. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasirašė administracinio nusižengimo protokole, eismo įvykio vietos schemoje, transporto priemonės techninės apžiūros akte bei apraše ir šių aplinkybių neginčijo. Asmuo neprašė skirti specialisto išvados ar ekspertizės dėl minėto eismo įvykio, kas patvirtina, kad asmuo sutiko su padarytu nusižengimu.

Ä®vertinus bylos medžiagÄ , konstatuotina, kad S. Å . bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas 1,32 promilės neblaivumas, padarė kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimÄ , tai yra padarė žalÄ Å¡alia stovėjusio automobilio „Mazda 6“ savininkui D. T., todėl jos veiksmai atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytÄ sudėtį.Nors administracinio nusižengimo protokole nurodytos faktinės aplinkybės, jog asmuo vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau teismas konstatuoja, jog asmuo trauktinas dėl to, kad bÅ«dama neblaivi, nustatytas 1,32 promilių girtumas, vairuodama automobilį „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiuodama iÅ¡ stovėjimo vietos atbulomis, nesilaikė saugaus atstumo iki kitos stovėjusios transporto priemonės „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jÄ kliudė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Dėl to, jog teismas gali pakeisti nustatytas įvykio faktines aplinkybes, S. Å . buvo įspėta posėdžio metu, buvo paskirtas kitas posėdis, sudarant galimybę asmeniui pasirengti gynybai dėl naujų įvykio aplinkybių.

S. Å . kaltė dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje padaryto nusižengimo įrodyta ir administracinės bylos medžiaga: Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros 2017-08-05 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 1-2), S. Å . apklausos protokolu (b. l. 4-5), administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 6), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 7-8), transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktais (b. l. 9, 11), transporto priemonės apraÅ¡u (b. l. 10), D.

T. ir S. Š. paaiškinimais raštu (b. l. 12, 13), Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7003/2017(01) (b. l.

14) ir kita bylos medžiaga.Atsižvelgiant į tai, kad S. Å . tik iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Sunkinančių aplinkybių byloje taip pat nenustatyta. Skiriant nuobaudÄ atsižvelgtina į padarytų pažeidimų kiekį, pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį – padarė teisės nusižengimÄ laikytinÄ ypač pavojingu, sukeliančiu pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ar gyvybei;

į pažeidėjos asmenybę, socialinį statusÄ â€“ dirbanti, neteista, administracine tvarka nei karto nebausta, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, už padarytÄ nusižengimÄ pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, skirtinÄ minimali piniginė bauda.Teismas pažymi, kad ANK 29 straipsnyje nustatyta, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kuriÄ kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas).

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėjÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali bÅ«ti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė ir buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimÄ yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtakÄ automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir Å¡is asmuo turi aiÅ¡kų suinteresuotumÄ apginti savo interesus.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ gali bÅ«ti skiriama administracinio poveikio priemonė - transporto priemonės konfiskavimas (ANK 29 straipsnis). Dėl Å¡ios priemonės skyrimo teismas sprendžia įvertinęs visas padaryto pažeidimo aplinkybes. ANK 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad gali bÅ«ti konfiskuojamas tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, o 4 dalyje nustatytos sÄ lygos, kurioms esant, padarius kai kuriuos nusižengimus (tame tarpe ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje) gali bÅ«ti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų nustatyta, kad transporto priemonės „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra A. Å . (b. l. 22), tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad Å¡iuo atveju transporto priemonės konfiskavimas sukeltų neigiamų pasekmių kitam asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklauso minėta transporto priemonė. Be to, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad S. Å . anksčiau nebausta, neteista, tad manytina, kad paskirta nuobauda užtikrins neteisėtų veiksmų pavojingumo ir nuobaudos proporcingumo principÄ .

Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teisės pažeidimo padarymo įrankis – transporto priemonė – automobilis „Honda Accord“ nekonfiskuotinas, kadangi transporto priemonės savininkas nežinojo, jog jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi bei siekiant ateityje užkardyti analogiÅ¡kų teisės pažeidimų grėsmę bei atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pirmÄ kartÄ baudžiamas už tai, kad vairavo neblaivus, nesukėlė sunkių padarinių, jam skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Teismas, vadovaudamasis ANK 635-636 straipsniais, n u t a r i a : S. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės nusižengimÄ , numatytÄ ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 1200 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) bauda.Administracinę bylÄ dalyje dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties.Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, S. Å . paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 3 (trejiems) metams.S. Å . vairuotojo pažymėjimÄ Nr. 01030206, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai.IÅ¡aiÅ¡kinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda turi bÅ«ti sumokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001. Mokant baudÄ bÅ«tina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodÄ ir ROIK: 17071305266. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas;

Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) AB Å iaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                                       Judita Sungailaitė