ea3c9a60-d3d5-4ffa-aafe-9aa3413236d8 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Bronius Valius                                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-1380-125/2012Teisėja Regina Bertašienė                                                   Proceso Nr. 2-06-3-09629-2011-1                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:  (S)                                                                                                      75.6.1; 75.8; 99.5;99.9; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. spalio 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo J.

P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. P. ieÅ¡kinį atsakovei J. P., trečiasis asmuo V. T., dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės J. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui J. P. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise bei įgyto turto padalijimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ , sudarytÄ 1992-06-10 su atsakove      J.

P. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, jog ilgÄ laikÄ jo ir atsakovės santykiai yra paÅ¡liję, jis negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, nepakantumas sutuoktinio elgesiui sukelia įtampÄ , todėl prašė jo ir atsakovės santuokÄ nutraukti. Taip pat ieÅ¡kovas prašė padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ : 100 Lt vertės automobilį „Moskvich 412“ priteisti ieÅ¡kovui, 100 Lt automobilį „Fiat Uno“ priteisti atsakovei,      1 200 Lt vertės sodo namelį be pamatų, esantį SB (duomenys neskelbtini), pripažinus asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe, priteisti ieÅ¡kovui, neiÅ¡mokant piniginės kompensacijos; 11 300 Lt vertės  0,0600 ha žemės sklypÄ , esantį SB (duomenys neskelbtini), pripažinus asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe, priteisti ieÅ¡kovui, neiÅ¡mokant piniginės kompensacijos; 32 480 Lt vertės 28/100 dalis 78,18 kv. m buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinus asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe, priteisti ieÅ¡kovui, neiÅ¡mokant piniginės kompensacijos; 83 520 Lt vertės 72/100 dalis 78,18 kv. m buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, įgyta už asmenines lėšas, o už vieno santuokos metu įgyto kambario dalį priteisti ieÅ¡kovo naudai kompensacijÄ â€“ 29 000 Lt.

Nurodė, jog sodo namelis yra nupirktas iÅ¡ jo asmeninių lėšų, kurias jis buvo pasiskolinęs iÅ¡ V. T., o žemės sklypas, esantis SB (duomenys neskelbtini), buvo pirktas iÅ¡ jam dovanotų lėšų. Atsakovė buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį įsigijo iÅ¡keitusi savo senÄ jį butÄ , tačiau butas įgytas didesnės vertės negu turėtas, todėl ieÅ¡kovas teigė, kad vienas kambarys laikytinas įgytas santuokoje ir dalytinas tarp Å¡alių.Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ , sudarytÄ 1992-06-10 tarp jos ir ieÅ¡kovo J.

P., nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės. Nurodė, kad susituokus jie gyveno gražiai, tačiau sutuoktinis greitai pradėjo girtauti, ji dėl to pradėjo vesti jo blaivumo dienoraÅ¡tį. IÅ¡ dienoraščio matosi, kad sutuoktinio gyvenime buvo mažai blaivių dienų. Be to, jis 4 m. niekur nedirbo, buvo jos iÅ¡laikomas, o paskutinius 2 m. namo parsiveda kitÄ moterį, su ja miega savo kambaryje. Todėl atsakovė teigė, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas ieÅ¡kovas. Atsakovė prašė padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ taip: pripažinti, kad 72/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė jos nuosavybė; pripažinti, kad 28/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė jos ir ieÅ¡kovo nuosavybė, ir buto dalį priteisti jai; pripažinti, kad 20 000 Lt vertės 0.0600 ha žemės sklypas su ant jo esančiais statiniais, esantis SB (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir priteisti jį; priteisti iÅ¡ jos už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį piniginę kompensacijÄ â€“ 6 240 Lt – ieÅ¡kovo naudai.

Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas jai ir ieÅ¡kovui bÅ«nant santuokoje. ButÄ privatizavo trise: ji, ieÅ¡kovas ir ieÅ¡kovo buvusi žmona A. P.. Kadangi ji su ieÅ¡kovu buvo santuokoje, tai ir buto dalys buvo lygios, t. y. jie privatizavo 28/100 buto dalis, o ieÅ¡kovo buvusi žmona privatizavo 72/100 buto dalis. Atsakovė nurodė, jog ji asmeninės nuosavybės teise turėjo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį už 26 000 Lt pardavė 1996-02-14 ir už gautus pinigus nusipirko iÅ¡ A.

P. 72/100 buto dalis, esančias (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovė teigė, kad dalijant turtÄ turi bÅ«ti atskirta jos asmenine nuosavybės teisė į 72/100 buto dalis ir dalytinos lygiomis dalimis 28/100 buto dalis. Dėl sodo sklypo ir jame esančių pastatų SB (duomenys neskelbtini) atsakovė teigė, jog jie buvo įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise esant santuokoje su ieÅ¡kovu.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-03 sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: nutraukė santuokÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės dėl ieÅ¡kovo kaltės; po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes – P., P.; pripažino, kad 28/100 dalis 32 480 Lt vertės, buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė; pripažino, kad 83 520 Lt vertės 72/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovės nuosavybė; 20 000 Lt vertės 0,0600 ha žemės sklypÄ su ant jo esančiais statiniais, esančiais SB (duomenys neskelbtini), priteisė ieÅ¡kovui; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį 10 000 Lt piniginę kompensacijÄ atsakovės naudai.Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , jog yra faktinis ir teisinis pagrindas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo pripažinti ieÅ¡kovÄ , kaip pažeidusį sutuoktinio pareigas.Sutuoktiniai santuokos metu įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha žemės sklypÄ su sodo nameliu, esančius SB (duomenys neskelbtini).

Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad santuoka tarp Å¡alių sudaryta 1992-06-10, ieÅ¡kovas butÄ privatizavo 1995-06-29, o atsakovė buto dalies pirkimo–pardavimo sutartį sudarė 1996-02-14, t. y. butas buvo įgytas iki 2000 metų Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl teismas pažymėjo, jog bÅ«tina atsižvelgti į tuo metu galiojusias teisės normas. Atsakovė pateikė duomenis, jog ji 1996 m. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini), už gautus pinigus už 26 000 Lt nupirko iÅ¡ A.

P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Teismas nurodė, kad pagal iki 2000 m. galiojusį SŠK faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama. Todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai, teismas sprendė, kad atsakovės 72/100 buto dalys pripažintinos asmenine jos nuosavybe.

Dėl ieÅ¡kovo buto dalies teismas nustatė, jog 28/100 buto dalis ieÅ¡kovas įgijo pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymÄ . Pagal šį įstatymÄ Å¡eima galėjo lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti tik vienÄ butÄ . IeÅ¡kovė J. P. (tuo metu D.), pagal Butų privatizavimo įstatymÄ 1992 m. privatizavo butÄ (duomenys neskelbtini), antrÄ butÄ privatizuoti tokiomis sÄ lygomis buvo draudžiama, todėl teismas vertino, kad privatizuojant 28/100 buto dalis Å¡alių valia aiÅ¡kiai buvo iÅ¡reikÅ¡ta į tai, kad ieÅ¡kovas įsigis butÄ asmeninės nuosavybės teise.

Taip pat iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iki jo privatizavimo valstybė skyrė ieÅ¡kovo Å¡eimai. Po pirmos santuokos nutraukimo kiekvienas iÅ¡ buvusių sutuoktinių t. y. J. P. ir     A. P., nusistatė butų dalis, ieÅ¡kovas sudarė su butų fondÄ eksploatuojančia organizacija gyvenamosios patalpos nuomos, pastato eksploatavimo ir paslaugų apmokėjimo sutartį, todėl Å¡ios sutarties pagrindu jam buvo leista privatizuoti buto dalį.

Ä®vertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 28/100 buto dalis ieÅ¡kovas įgijo asmeninės nuosavybės teise, todėl butas tarp sutuoktinių nedalytinas.Dėl santuokos metu įgyto sodo sklypo su jame esančiu sodo nameliu teismas nustatė, jog turtas įgytas santuokos metu, duomenų, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių turtÄ bÅ«tų įgijęs asmeninėn nuosavybėn, nėra, todėl teismas konstatavo, jog Å¡is turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir atsižvelgęs į Å¡alių valiÄ , kad sklypas po santuokos nutraukimo liktų ieÅ¡kovui, priteisė ieÅ¡kovui sodo sklypÄ , o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 10 000 Lt kompensacijÄ .

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo          2012-02-03 sprendimÄ ir priimti naujÄ . IeÅ¡kovas nesutinka, kad 72/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis bÅ«tų pripažinta asmenine atsakovės nuosavybe. Nurodo, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas atsakovės vardu jau esant santuokoje. Å is butas 1994-12-21 buvo parduotas ir iÅ¡ bendrų santaupų nupirktas butas (duomenys neskelbtini). Butas (duomenys neskelbtini), 1996-02-13 buvo parduotas buvusiai žmonai A.

P., o iÅ¡ jos nupirkta 72/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalys. Apeliantas teigia, kad jie abu buvo Å¡io buto savininkai, gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 72/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis yra asmeninė atsakovės nuosavybė, nes butus keitė bÅ«dami jau santuokoje, gerino gyvenimo sÄ lygas. Apeliantas teigia, jog galėtų sutikti, kad du buto kambariai bÅ«tų priskirti atsakovei, tačiau trečias kambarys yra įgytas iÅ¡ bendrų santaupų.

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog atsakovė neprisidėjo prie sodo sklypo pirkimo, kurį teismas įvardijo kaip bendrÄ jungtinę nuosavybę, visi pinigai sodo tvarkymui buvo pasiskolinti. Tačiau teismas skolÄ nedalija kaip bendrÄ , teismo teigimu, skola yra asmeninė. Jeigu sodas yra pripažįstamas bendra jungtine nuosavybe, tai ir skola Å¡io sklypo sÄ lygų gerinimui privalo bÅ«ti padalyta pusiau. Atsakovė neginčijo vekselio ir kitų skolų, nes ji puikiai žinojo apie skolas. Teismas priteisė atsakovei kompensacijÄ už tai, ko ji niekada neturėjo ir negalėjo turėti, ji net nesidomėjo sodo sklypu.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad kai buvo atliekamas turto vertinimas, buvo įvertintas jo sodo sklype stovintis kaimynės I. B. laikinas namelis, kurį atsakovė įvardijo kaip pirtelę. Kaimynė laikinÄ namelį pasistatė, iki kol nusipirks sodo sklypÄ , o atsakovė suklaidino teismÄ . Apeliantas teigia, jog teismas neįvertinęs visų aplinkybių neteisingai padalijo santuokoje įgytÄ turtÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo         2012-02-03 sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti apeliacinės instancijos bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad sodo sklypas buvo įgytas santuokos metu, todėl Å¡is turtas yra bendras ir turi bÅ«ti padalytas lygiomis dalimis. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir turto padalijimo, atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės bei padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ . Pirmosios instancijos teismas santuokÄ nutraukė dėl ieÅ¡kovo kaltės ir padalijo santuokoje įgytÄ turtÄ . IeÅ¡kovas paduodamas apeliacinį skundÄ nesutinka dėl turto padalijimo.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir pažymi, jog, kai daiktÄ nuosavybės teise įgyja sutuoktiniai, preziumuojama, kad Å¡is turtas tampa jų bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Tokia įstatyme nustatyta prezumpcija buvo įtvirtinta SÅ K 21 str., toks teisinis reglamentavimas iÅ¡ esmės nekito ir 2000 m. Civiliniame kodekse. CK 3.88 ir 3.89 straipsniuose detalizuota, koks turtas pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o koks laikomas asmenine jų nuosavybe. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įgijimo momento – iki ar po Å¡io kodekso įsigaliojimo.

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimÄ prie asmeninės nuosavybės. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.116?3.129 straipsniai. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio reikalavimais. CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninis turtas.

Nagrinėjamos bylos atveju aktualus kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio turto mastas. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovo vardu registruotos 28/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalys, o atsakovės vardu registruotos 72/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalys. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.88 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik turto iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl Å¡ios priežasties teismas, nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ).

Nustatyta, jog ieškovas 28/100 buto dalis privatizavo iš lėšų, kurias jam asmeniškai dovanojo sesuo J. B., todėl darytina išvada, jog ši buto dalis yra asmeninė ieškovo nuosavybė (CK 3.89 str., CPK 177 str.,    178 str., 185 str.). Be to, šių aplinkybių neginčija ir atsakovė. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog iki santuokos sudarymo atsakovei pagal      1992-06-19 Klaipėdos miesto valdybos potvarkį Nr. 369 buvo parduotas butas (leista privatizuoti), esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 175).

Šį butÄ 1994-12-21 atsakovė už 30 000 Lt pardavė (t. 1, b. l. 174) ir, kaip pačios Å¡alys nurodė, už gautus pinigus atsakovė už 26 000 Lt iÅ¡ buvusios ieÅ¡kovo žmonos A. P. nupirko 72/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buto dalies pirkimui panaudojo lėšas, gautas už asmeninį turtÄ , darytina iÅ¡vada, jog atsakovė 72/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis įsigijo asmeninėn nuosavybėn. Be to, pažymėtina, jog buto dalis buvo pirkta Å¡alims jau bÅ«nant santuokoje bei ieÅ¡kovui žinant apie sandorį, todėl ieÅ¡kovas turėjo teisę praÅ¡yti buto dalį registruoti bendrÄ ja nuosavybe, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡alys buvo nusprendusios, jog įgyto turto dalis yra asmeninė atsakovės nuosavybė (t. 1, b. l. 23).

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas teigė, jog atsakovė, pardavusi senÄ jį butÄ , įsigijo didesnį butÄ negu turėjo, todėl vienas buto kambarys yra bendroji nuosavybė ir turi bÅ«ti dalijamas. Pažymėtina, jog bendrosios nuosavybės klausimas sprendžiamas ne nuo turėto ir įgyto turto dydžio, o nuo jo vertės, t. y. nuo lėšų, kurias atsakovė kaip savo asmenines panaudojo buto dalies pirkimui. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodė, kad lėšos, gautos pardavus butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), buvo investuotos į buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimÄ ir jį pardavus pirkta buto dalis, esanti (duomenys neskelbtini), todėl buto dalis buvo pirkta jau iÅ¡ bendrų lėšų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tokių aplinkybių ieÅ¡kovas nebuvo nurodęs bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jomis nesirėmė, todėl jomis negalima remtis ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 str.). Be to, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie bendrų lėšų panaudojimÄ buto dalies pirkimui. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai 72/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis pripažino asmenine atsakovės nuosavybe, o 28/100 buto dalis ieÅ¡kovo asmenine nuosavybė ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), netraukė į dalytino turto balansÄ (CK 3.89 str., 3.118 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog Å¡alys santuokos metu 1995-06-29 įgijo 0,0600 ha žemės sklypÄ , esantį SB (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas teigė, kad žemės sklypÄ Ä¯gijo iÅ¡ jam asmeniÅ¡kai skolintų lėšų, t. y. iÅ¡ pinigų, gautų iÅ¡ sesers J. B. bei V. T.. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors ieÅ¡kovas pateikė raÅ¡telį, kuriame nurodoma, kad sesuo J. B. 2005 m. dovanoja broliui J. P. 400 Lt kolektyvinio sodo sklypo privatizavimui, tačiau iÅ¡ žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog ieÅ¡kovas pirko jau privatizuotÄ Å¾emės sklypÄ (t. 1, b. l. 52), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog Å¡is įrodymas yra nepatikimas.

Taip pat pažymėtina, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos sutarties, pagal kuriÄ V. T. paskolina ieÅ¡kovui 1 200 Lt, matyti, kad pinigai buvo skolinti ne sklypo pirkimui, o namelio statybai, ir jie buvo skolinti tik 1998-03-20 (t. 1, b. l. 25), todėl apelianto argumentai, kad jis gavo iÅ¡ V. T. pinigus sklypo pirkimui, yra nepagrįsti. Be to, byloje buvo pateiktas neprotestuotinas vekselis, pagal kurį ieÅ¡kovas iki 2012-05-15 privalo sumokėti V. T. 20 000 Lt. IÅ¡ vekselio matyti, jog jis pasiraÅ¡ytas 2006-05-15, t. y. praėjus 11 metų nuo sodo sklypo pirkimo, todėl niekaip negalima sutikti, kad žemės sklypas buvo pirktas iÅ¡ asmeniÅ¡kai pasiskolintų pinigų iÅ¡ V.

T.. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 0,0600 ha žemės sklypas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir turi bÅ«ti dalijama lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.). Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad vertinant žemės sklypÄ buvo įvertintas ir kaimynės  I. B. laikinas namelis, stovintis jų sklype, tačiau apeliantas teismo nustatytos turto vertės neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl turto vertės nepasisako ir daro iÅ¡vadÄ , jog teismas pagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisė 10 000 Lt, t. y. pusę turto vertės, kompensacijÄ už jam tenkantį turtÄ natÅ«ra.   Dėl apelianto minimų aplinkybių, kad jis į žemės sklypo pirkimÄ investavo ir pinigus, gautus pardavus automobilį „Moskvich 412“ pažymėtina, jog byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių automobilio pardavimÄ , todėl Å¡ie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.Dėl apelianto nurodomų aplinkybių, kad pripažinus žemės sklypÄ bendrÄ ja nuosavybe, turi bÅ«ti ir skolos pripažintos bendromis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog toks reikalavimas nebuvo reiÅ¡kiamas pirmosios instancijos teisme, pats ieÅ¡kovas pripažino pinigus skolinęsis asmeniÅ¡kai, be to, byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, jog lėšos buvo panaudotos bendriems Å¡eimoms interesams.Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, todėl priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).    Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. P. atsakovei J. P. 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkas                                                                       Bronius Valius Kolegijos teisėjai                                                                                                      ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                                                                                                               AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Â