2025-02-05 Nr. AB-2062-3-62-3-01349-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-78-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01349-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 51.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mikrotrans“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mikrotrans“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mikrotrans“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Inovacijų̨ agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2024 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. R4-4800-(16.2.21 MR)-2024 „Pranešimas apie projekto įgyvendinimo plano Nr. 02-064-K-0032 atmetimą̨“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš̌ naujo vertinti pareiškėjo projekto įgyvendinimo planą Nr. 02-064-K-0032.

Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą ir įpareigojo atsakovą pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą bei visą su ginču susijusią medžiagą; įpareigojo Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija) pateikti visą su ginču susijusią medžiagą.

Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 18 d. pateikė teismui prašymą išreikalauti iš Agentūros 2024 m. vasario 27 d. ekspertinę išvadą. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas kartu su atsiliepimu į skundą pateikė tik 2024 m. birželio 17 d. ekspertinę išvadą, o 2024 m. vasario 27 d. ekspertinės išvados nepateikė. Pareiškėjo teigimu, 2024 m. vasario 27 d. ekspertinė išvada yra reikalinga teisinėms paslaugoms teikti.

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. rezoliucija įpareigojo Agentūrą pateikti 2024 m. vasario 27 d. ekspertinę išvadą.

Atsakovas, vykdydamas šį įpareigojimą, 2024 m. rugsėjo 30 d. pateikė nuasmenintą 2024 m. vasario 27 d. ekspertinę išvadą.

Pareiškėjas 2024 m. spalio 2 d. pateikė teismui prašymą išreikalauti iš Agentūros nenuasmenintą 2024 m. vasario 27 d. ekspertinę išvadą. Pareiškėjas prašymą argumentavo tuo, kad Agentūra nenurodė ir nepaaiškino, kodėl ir kokiu pagrindu pateikė nuasmenintą 2024 m. vasario 27 d. ekspertinę išvadą. Atsakovui pateikus nuasmenintą 2024 m. vasario 27 d. ekspertinę išvadą, pareiškėjas neturi galimybės įsitikinti, kad ši ekspertinė išvada nebuvo atlikta to paties asmens, kaip ir 2024 m birželio 17 d. ekspertinė išvada. Nežinant eksperto, kuris atliko 2024 m. vasario 27 d. ekspertinę išvadą, pareiškėjui bus užkirsta galimybė pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, t. y. nebus galimybės pakviesti ekspertinę išvadą atlikusio asmens į apklausą. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas Sprendimo teisėtumą motyvavo 2024 m. vasario 27 d. ekspertine išvada ir 2024 m. birželio 17 d. ekspertine išvada, todėl pareiškėjas turi teisę visa apimtimi žinoti skundžiamo Sprendimo motyvus. Atsakovui nepateikus nenuasmenintos 2024 m vasario 27 d. ekspertinės išvados, būtų apribota pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.

Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 2 d. rezoliucija tenkino pareiškėjo prašymą ir įpareigojo Agentūrą pateikti nenuasmenintą 2024 m. vasario 27 d. ekspertinę išvadą.

Atsakovas 2024 m. spalio 16 d. pateikė teismui prašymą dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša, t. y. 2024 m. vasario 27 d. ekspertinės išvados, eksperto gyvenimo aprašymo ir jo įsipareigojimo dėl nešališkumo ir konfidencialios informacijos saugojimo (toliau – ir nenuasmeninti priedai). Atsakovas nurodė, kad pagal Ekspertinio vertinimo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2023 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. R1-021 (15.1.8E), 20 punktą ir Agentūros konfidencialios informacijos valdymo vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. R1-016 (1.3), 10.1 punktą be eksperto sutikimo jo tapatybė nėra atskleidžiama. Todėl siekiant apsaugoti ekspertus nuo tiesioginio ir (ar) netiesioginio neigiamo poveikio, ekspertų tapatybės projektų vykdytojams neatskleidžiamos. Pirmojo eksperto, t. y. atlikusio 2024 m vasario 27 d. ekspertinę išvadą, tapatybės atkleidimas būtų perteklinis veiksmas, nes Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis 2024 m. birželio 17 d. ekspertine išvada.

Pareiškėjas 2024 m. spalio 17 d. pateikė teismui prašymą įpareigoti atsakovą pateikti nenuasmenintą 2024 m. vasario 27 d. ekspertinę išvadą; netenkinti Agentūros prašymo dėl bylos dalies pripažinimo nevieša. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo prašymas pripažinti dalį bylos medžiagos nevieša negali būti tenkinamas, nes atsakovas nenurodė nei vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo. Pareiškėjo teigimu, atsakovo vengimas ir atsisakymas pateikti nenuasmenintą 2024 m vasario 27 d. ekspertinę išvadą sudaro pagrindą abejoti jo, kaip viešojo administravimo subjekto, skaidrumu ir objektyvumu. Atsakovo teiginiai dėl ekspertui daromo neigiamo poveikio yra hipotetiniai. Pareiškėjui yra svarbu susipažinti su 2024 m. vasario 27 d. ekspertine išvada, nes abi ekspertines išvadas (2024 m. vasario 27 d. ir 2024 m. birželio 17 d.) atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbuotojai, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar ekspertų nesieja, pavyzdžiui, pavaldumo santykiai. Jeigu dalis bylos medžiagos bus pripažinta nevieša, šios abejonės negalės būti pašalintos, be to, atsakovui nepateikus nenuasmenintos 2024 m. vasario 27 d. ekspertinės išvados, bus apribota pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi tenkinti atsakovo Agentūros prašymą dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša, t. y. pripažino, kad Agentūros pateikta Komisijai dalis nenuasmenintos medžiagos, kuri taip pat ir Komisijos buvo pripažinta ne vieša bylos medžiaga, t. y. 2024 m. vasario 27 d. ekspertinė išvada, gyvenimo aprašymas ir eksperto įsipareigojimus dėl nešališkumo bei konfidencialios informacijos saugojimo, – yra nevieša bylos medžiaga, su kuria neleidžiama susipažinti ir daryti jos kopijų ne tik byloje dalyvaujantiems asmenims (šiuo atveju – pareiškėjui UAB „Mikrotrans“ ir jo atstovams), bet ir byloje nedalyvaujantiems asmenims, išskyrus atsakovo atstovus; netenkino pareiškėjo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo.

Teismas, įvertinęs atsakovo argumentus dėl bylos dalies medžiagos pripažinimo nevieša ir atsižvelgęs į tai, kad nenuasmenintuose prieduose esanti informacija sudaro profesinę paslaptį, juose yra pateikti jautrūs asmens duomenys, sprendė, kad teismui pateikta nenuasmeninta informacija (kuri buvo pateikta Komisijai ir jos taip pat buvo pripažinta nevieša) pripažįstama nevieša bylos medžiaga, neleidžiant su ja susipažinti ir daryti jos kopijų ne tik byloje dalyvaujantiems asmenims (šiuo atveju – pareiškėjui ir jo atstovams), bet ir byloje nedalyvaujantiems asmenims, išskyrus atsakovo atstovus.

Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad teismas anksčiau buvo įpareigojęs Agentūrą pateikti nenuasmenintus minėtus duomenis, nekeičia teismo padarytos išvados, nes šiuo atveju paaiškėjo svarbios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą tenkinti atsakovo prašymą dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša.

Teismas akcentavo, kad atsakovo Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis tik 2024 m. birželio 17 d. ekspertine išvada, todėl nėra pagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl jo pažeistos teisės į teisminę gynybą. Pareiškėjas galės prašyti apklausti ekspertą, kurio ekspertinės išvados pagrindu ir buvo priimtas Sprendimas. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius dėl ekspertų šališkumo, nes iš ekspertines išvadas parengusių ekspertų gyvenimo aprašymų matyti, jog jų nesieja pavaldumo santykiai. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė argumentuotų teiginių, kurie pagrįstų jo prašymą susipažinti su nenuasmeninta 2024 m. vasario 27 d. ekspertine išvada.

III. Pareiškėjas UAB „Mikrotrans“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria buvo tenkintas atsakovo prašymas dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša, ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Agentūros prašyme nurodyti argumentai dėl eksperto tapatybės neatskleidimo yra nepakankami ir pagrįsti prielaidomis; Agentūra, priimdama atitinkamus sprendimus, negali vadovautis savo patvirtintais vidaus teisės aktais; Agentūra nėra nuosekli, nes vieno eksperto tapatybę atkleidė, kito – ne; byloje nėra pašalintos abejonės, kad abu pareiškėjo projekto įgyvendinimo planą vertinę ekspertai galbūt yra susiję pavaldumo ar kolegiškumo ryšiais ar kitokiomis sąsajomis ir dėl to antrojo eksperto išvada yra neobjektyvi; neatskleidus pirmojo eksperto tapatybės, pareiškėjas neteks teisės prašyti jį apklausti ir tokiu būdu bus pažeista jo teisė į teisminę gynybą.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, jog viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymas yra pripažįstamas išimtimi ir reikalaujama bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti.

Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju nei atsakovas, teikdamas prašymą dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša, nei teismas, tenkinęs šį prašymą, nepagrindė viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumo. Pasak pareiškėjo, atsakovo argumentai nesudarė pagrindo dalį bylos medžiagos pripažinti nevieša, nes atsakovo teiginys dėl siekio apsaugoti ekspertą nuo neigiamo poveikio, yra atsakovo niekuo nepagrįsta prielaida. Atsakovo argumentas dėl „perteklinio veiksmo“ taip pat niekaip nepagrindžia ir negali pagrįsti išimtinumo taikymo būtinybės.

Pareiškėjo teigimu, teismas turėjo teikti pirmenybę kuo mažesniam viešumo ribojimui. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2024 m. vasario 27 d. ekspertinę išvadą atlikusio eksperto tapatybę būtų galima laikyti valstybės, tarnybos, komercinę ar kitokią paslaptį sudarančia informacija. Projekto vertinimo eigoje atlikta ekspertizė, kuri nulėmė atsakovo sprendimą netenkinti paraiškos ir neskirti finansavimo, negali būti laikoma sudarančia profesinę paslaptį. Toks aiškinimas reikštų, kad viešojo administravimo subjektas, prisidengdamas profesinę paslaptį sudarančia ekspertizės išvada, galėtų tiesiog atmesti bet kokią verslo subjekto teikiamą paraišką ir tokiu būdu piktnaudžiauti savo įgaliojimais.

Pareiškėjas pažymi, jog iš ABTĮ 14 straipsnio 2 dalies normos dispozicijos matyti, kad įstatymų leidėjas nurodė aiškius pagrindus, kada bylos medžiaga ar jos dalis gali būti pripažinta nevieša – kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo prašyme pripažinti dalį bylos medžiagos nevieša, taip pat teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė nė vieno iš ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje nurodyto pagrindo, todėl vien dėl to atsakovo prašymas turėjo būti atmestas.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Agentūroje yra pasitaikęs ne vienas atvejis, kai ekspertai atsisako ateityje bendradarbiauti su Agentūra būtent dėl to, kad atskleidus jų tapatybę, jie patyrė tiesioginį ar netiesioginį neigiamą poveikį bei spaudimą iš pareiškėjų.

Atsakovo teigimu, pareiškėjui pateikti nuasmeninto eksperto duomenys yra pakankami rungtyniškumo principui ir pareiškėjo teisei į visapusišką ir objektyvų bylos nagrinėjimą užtikrinti. Duomenys apie projektą vertinusio eksperto asmenį neturi įtakos pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų gynimui, neriboja jo procesinių teisių įgyvendinimo.

Atsakovas pažymi, kad Agentūra, kiekvienu atveju susipažinusi su projekto turiniu, kompleksiškai vertina tinkamiausių ekspertų poreikį konkrečiam projektui. Agentūra griežtai ir atsakingai atrenka ekspertus pagal jų kvalifikaciją ir darbo patirtį. Agentūra su kiekvienu ekspertu pasirašo nešališkumo ir konfidencialumo sutartis, kuriomis ekspertai įsipareigoja vengti bet kokio interesų konflikto bei neatskleisti jokių duomenų, kurie yra gaunami projektų vertinimo metu, trečiosioms šalims, atitinkamai įsipareigoja kompensuoti visą Agentūrai padarytą žalą bei atlyginti nuostolius. Agentūra neturi pagrindo abejoti savo ekspertų kvalifikacija ir patirtimi, objektyvumu ir nešališkumu.

Atsakovas akcentuoja, kad byloje ginčijamas Sprendimas buvo priimtas antrojo eksperto išvados (2024 m. birželio 17 d. ekspertinės išvados) pagrindu ir būtent antrojo eksperto kvalifikacija ir patirtis, kurie byloje yra atskleisti, ir yra objektyviai aktualūs šios bylos kontekste.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties dalies, kuria atsakovo Agentūros pateikta Komisijai dalis nenuasmenintos medžiagos – 2024 m. vasario 27 d. ekspertinė išvada, gyvenimo aprašymas ir eksperto įsipareigojimus dėl nešališkumo bei konfidencialios informacijos saugojimo – pripažinta nevieša bylos medžiaga, su kuria neleidžiama susipažinti ir daryti jos kopijų ne tik byloje dalyvaujantiems asmenims (šiuo atveju – pareiškėjui UAB „Mikrotrans“ ir jo atstovams), bet ir byloje nedalyvaujantiems asmenims, išskyrus atsakovo atstovus, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Agentūros pateiktuose nenuasmenintuose prieduose esanti informacija sudaro profesinę paslaptį; nenuasmenintuose prieduose yra pateikti jautrūs asmens duomenys; nenuasmeninti priedai Komisijos taip pat buvo pripažinti nevieša bylos medžiaga, vadovaudamasis ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi ir 49 straipsnio 2 dalimi, padarė išvadą, kad yra pagrindas minėtą bylos medžiagos dalį pripažinti nevieša.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad šis teismas nepagrindė viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumo, nemotyvavo, jog nenuasmenintuose prieduose pateikta informacija sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar kitokią paslaptį, nenurodė nė vieno iš ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje nurodyto pagrindo, kada bylos medžiaga ar jos dalis gali būti pripažinta nevieša. Pareiškėjo teigimu, pripažinus nenuasmenintus priedus nevieša bylos medžiaga buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pareiškėjo ginčijamos minėtos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teismas, gavęs proceso šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo bylos nagrinėjimo metu, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jeigu teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumui užtikrinti. Vien informacijos, kuri vienos iš proceso šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar šioje informacijoje esanti informacija sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar kitokią paslaptį nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-193-552/2018; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-415/2021; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-597-556/2023; kt.).

ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.

Atvejus, kai bylos nagrinėjimo metu teismui pateikiamų dokumentų viešumas ir teisė su jais susipažinti yra ribojami, nustato ABTĮ 49 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad proceso šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagą, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi ir 49 straipsnio 2 dalimi. Byloje nustatyta, kad ši administracinė byla dar nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, taigi ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo prašymą dėl nenuasmenintų priedų pripažinimo nevieša bylos medžiaga, neturėjo pagrindo vadovautis. Šis atsakovo prašymas turėjo būti sprendžiamas taip, kaip nustatyta ABTĮ 49 straipsnyje, kurio 2 dalis taikoma tik tada, kai teismui pateikti duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį ir kurioje nėra įtvirtinta galimybė atskiraisiais skundais skųsti bylos nagrinėjimo metu teismo dėl proceso šalių prašymų neteikti susipažinti ir kopijuoti dalies bylos medžiagos priimtų nutarčių (skirtingai nei ABTĮ 14 str. 2 d. nurodytų nutarčių atveju, kai tokia apskundimo tvarka yra nustatyta atskirai).

Pirmosios instancijos teismas bylos dalį pripažino nevieša, spręsdamas, kad nenuasmenintuose prieduose pateikta informacija sudaro profesinę paslaptį. Taigi galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagal ABTĮ 49 straipsnio 2 dalies nuostatas atliko vertinimą, ar ši bylos dalis sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį.

Pažymėtina, kad administracinėje byloje priimtų nutarčių apskundimas atskiraisiais skundais reglamentuotas ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad teismo nutarties neleisti susipažinti administracinės bylos proceso dalyviams su atitinkamais dokumentais apskundimas nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) numatytas ABTĮ ir negalima teigti, jog tokios teismo nutarties priėmimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai (nagrinėjant bylą apeliacine tvarka galės būti vertinama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė neteikti susipažinti tam tikros bylos medžiagos proceso dalyviams) (žr., pvz., 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-217/2014; 2008 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-126/2008; 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-169-552/2016; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-815-629/2020; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-50-1062/2021; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-19-442/2022; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-388-629/2024; kt.).

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nutarties dalis dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša yra skundžiama atskiruoju skundu. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisako priimti atskirąjį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nustačius, kad įstatymas nenustato atskirojo skundo dėl teismo nutarties bylos medžiagą pripažinti nevieša, vadovaujantis ABTĮ 49 straipsniu, padavimo galimybės, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria bylos medžiaga pripažinta nevieša, panaikinimo, apeliacinis procesas pagal šį atskirąjį skundą nutrauktinas (ABTĮ 138 str. 8 d. ir 151 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šia priimta teismo nutartimi nėra pažeidžiamos ar apribojamos pareiškėjo ar kitų proceso šalių teisės, inter alia (be kita ko) teisė į tinkamą teismo procesą, nes priėmus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį byla nagrinėjama toliau, o savo nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, argumentus dėl galbūt nepagrįsto viešumo principo ribojimo, dėl pareiškėjo galimybės ginčyti byloje esančius duomenis, pareiškėjas galės pareikšti paduodamas apeliacinį skundą dėl teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus užbaigiama byla, jeigu apeliacinis skundas bus paduodamas. Tada, esant pateiktiems argumentams šiuo aspektu, ir bus vertinamas ginčijamos pirmosios instancijos nutarties pagrįstumas, ar priimta teismo nutartimi nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, be kita ko, teisė į tinkamą teismo procesą (ABTĮ 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.) (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-815-629/2020).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 151 straipsniu ir 153 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mikrotrans“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties dalies, kuria bylos dalis pripažinta nevieša, nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė