Legislator Case Law & Legislation
ea3758d3-e6ef-4453-8b37-edee605c4abf AI generated

ea3758d3-e6ef-4453-8b37-edee605c4abf · Panevėžio apygardos teismas

Case Number ea3758d3-e6ef-4453-8b37-edee605c4abf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-129-544/2019 Virginijus Skaraitis Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00740-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.3.; (S) 2.4.2.12.2.; 2.6.16.8.; 3.1.14.8.1.; 3.3.2.4. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 7 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) atskirÄ jÄ skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11831-783/2018 pagal ieÅ¡kovės NŽT prie ŽŪM ieÅ¡kinį atsakovams I.

Legislator headnote

AI generated

ea3758d3-e6ef-4453-8b37-edee605c4abf · Panevėžio apygardos teismas: Nurodo, kad asmens teisę kreiptis į teismÄ gina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, CK 5 straipsnis, kurie numato, kad teisę kreiptis į teismÄ turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis CPK 1, 22 straipsnių nuostatomis, teismų kompetencijai priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iÅ¡ civilinių, darbo ir kitų privatinių teisinių santykių, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-129-544/2019 Virginijus Skaraitis Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00740-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.3.; (S) 2.4.2.12.2.; 2.6.16.8.; 3.1.14.8.1.; 3.3.2.4. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 7 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) atskirÄ jÄ skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11831-783/2018 pagal ieÅ¡kovės NŽT prie ŽŪM ieÅ¡kinį atsakovams I.

C., G. C. dėl įpareigojimo paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė NŽT prie ŽŪM kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama įpareigoti atsakovus I. C. ir G. C. per teismo nustatytÄ terminÄ paÅ¡alinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimÄ ir nuomos teise pagal 2004 m. liepos 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. NŽ67/0001:141 naudojamÄ 1,7000 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Žemės sklypas), sutvarkyti taip, kad jis bÅ«tų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, jog NŽT prie ŽŪM specialistėms vykdant atsakovams iÅ¡nuomoto žemės sklypo naudojimo kontrolę 2018 m. gegužės 10 d. ir 2018 m. rugsėjo 27 d. patikrinimų metu buvo nustatyta, jog Žemės sklypas neprižiÅ«rimas ir netvarkomas taip, kaip jis bÅ«tų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, yra apaugęs sustabarėjusiomis žolėmis. Atsakovams I. C. ir G. C. 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu buvo skirta administracinė nuobauda, tačiau ir po jos paskyrimo 2018 m. rugsėjo 27 d. atlikus pakartotinį patikrinimÄ nustatyta, jog Žemės sklypas ir toliau neprižiÅ«rimas ir netvarkomas taip, kad jis bÅ«tų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mai 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

4. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintais Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teisenÄ .

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6 knygos XXIX skyriaus 6.545-6.566 straipsniuose, reglamentuojančiuose teisinius žemės nuomos santykius, nėra numatyta teisė žemės nuomotojui kreiptis į teismÄ dėl nuomininko įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su netinkamu sutarties sÄ lygų vykdymu.

6. Tarp Å¡alių sudarytų sutarčių pabaiga reglamentuojama CK 6 knygos XVIII skyriaus 6.217 – 6.228 straipsniuose, kuriuose taip pat nėra numatyta teisė sutarties Å¡aliai kreiptis į teismÄ , jog Å¡is įpareigotų kitÄ Å¡alį vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Todėl teismas sprendė, jog toks reikalavimas, kurį pateikė ieÅ¡kovė NŽT prie ŽŪM , nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. III. Atskirojo skundo argumentai 7. Apeliantė NŽT prie ŽŪM atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

8. Pažymi, kad NŽT prie ŽŪM vykdė administracinio nusižengimo teisenÄ , surašė atsakovams nutarimÄ dėl administracinio nusižengimo, paskyrė administracinę nuobaudÄ - įspėjimÄ .

9. Nurodo, kad asmens teisę kreiptis į teismÄ gina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, CK 5 straipsnis, kurie numato, kad teisę kreiptis į teismÄ turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis CPK 1, 22 straipsnių nuostatomis, teismų kompetencijai priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iÅ¡ civilinių, darbo ir kitų privatinių teisinių santykių, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį.

10. Nurodo, kad ieÅ¡kiniu nereiÅ¡kia reikalavimo dėl Å¡alių sudarytos žemės nuomos sutarties nutraukimo, todėl teismas neturėjo remtis CK 6 knygos XVIII skyriaus 6.217-6.228 straipsnių, reglamentuojančių sudarytų sutarčių pabaigÄ , nuostatomis.

11. IeÅ¡kinio reikalavimas kilo iÅ¡ sutartinių santykių, kurie grindžiami civilinių santykių normomis. Valstybinės žemės nuomos sutarties 14 punkte nurodyta, jog už sutarties nevykdymÄ nuomininkai atsako įstatymo nustatyta tvarka. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 3 punktu, žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal kompetencijÄ organizuoja ir vykdo NŽT prie ŽŪM.

16. Nuostatų 11.1–11.9 papunkčiuose iÅ¡dėstytas žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrintinų žemės sklypų naudojimo tvarkos reikalavimų, už kurių nesilaikymÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 45 dalį protokolus suraÅ¡o NŽT prie ŽŪM, baigtinis sÄ raÅ¡as.

17. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimÄ ir vykdymÄ , administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimÄ reglamentuoja Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos NŽT prie ŽŪM direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės Å«kio ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

18. IeÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, kad 2004 m. liepos 27 d. atsakovai sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį. 2018 m. gegužės 10 d. vykdant žemės naudojimo kontrolę ieÅ¡kovė nustatė, kad Žemės sklypas yra neprižiÅ«rimas taip, kad jis bÅ«tų tinkamas naudoti pagal paskirtį. 2018 m. rugsėjo 13 d. atsakovams suraÅ¡ytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Atsakovams praneÅ¡ta, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. bus atliktas pakartotinis patikrinimas. 2018 m. rugsėjo 27 d. atlikus pakartotinį patikrinimÄ nustatyta, kad pažeidimas nėra paÅ¡alintas.

19. Pagal Taisykles, pakartotinio patikrinimo metu nustačius, kad pažeidimas nepaÅ¡alintas, teritorinio skyriaus darbuotojas (teisininkas ar kitas darbuotojas, turintis teisinių žinių ir patirties), gavęs pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo metu suraÅ¡ytÄ Patikrinimo aktÄ , ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo dienos įvertina pateiktÄ medžiagÄ , susijusiÄ su pakartotiniu žemės naudojimo patikrinimu, ir parengia bei pateikia teismui ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo asmenį paÅ¡alinti jo padarytÄ pažeidimÄ (66-68 punktai).

20. Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, pateikdama teismui ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo paÅ¡alinti žemės nuomos tvarkos pažeidimÄ ir sutvarkyti sklypÄ taip, kad jis bÅ«tų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, veikė vadovaudamasi Taisyklių IV skyriuje „Žemės naudojimo tvarkos pažeidimų Å¡alinimas“ nustatyta tvarka.

21. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, iÅ¡skyrus žemę, kuri Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. CK 4.106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis valdyti, naudoti perduotÄ turtÄ bei juo disponuoti.

CK 6.963 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad patikėtinis, laikydamasis įstatymo ir sutarties, įgyvendina savininko teises į jam perduotÄ patikėjimo teise turtÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, visos teisės, kurias patikėtinis įgyja įgyvendindamas savininko teises, įskaitomos į jam perduoto turto sudėtį. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad patikėtinis turi teisę ginti patikėjimo teisę tokiais pat bÅ«dais, kokiais yra ginama valdymo ir nuosavybės teisė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-915/2017).

22. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas.

23. Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio kasacinis teismas yra konstatavęs, jog savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus – kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-949/2001; Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-189/2011; Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

24. Esant virÅ¡ aptartam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantė NŽT prie ŽŪM atskirajame skunde teisėtai ir pagrįstai nurodo, kad ji turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti įpareigoti paÅ¡alinti iÅ¡nuomotos valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimus.

25. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovės NŽT prie ŽŪM ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normas, be pagrindo netaikė virÅ¡ nutartyje nurodytų teisės normų, dėl ko nagrinėjamas klausimas galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas neteisingai. IeÅ¡kinio priėmimo klausimÄ sprendžia pirmosios instancijos teismas. Todėl skundžiamoji nutartis panaikinama ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

26. Pažymėtina, kad iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pasikeitė teisinis klausimo reguliavimas. Nuo 2019 m. sausio 21 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcija, kurioje tiesiogiai yra nustatyta žemės tarnybos teisė kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, kuomet vieÅ¡asis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, iÅ¡skyrus atvejus, kai vieÅ¡asis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo (32 straipsnio 15 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : panaikinti Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėja Ramunė Čeknienė