ea3718df-ce9d-427c-a2d0-7f5194fdcc06 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I2-3741-422/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00143-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.4.3; 18.7; 18.10; 20.2.3.2; 20.5; 43.9.4; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 4 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Janina Vitunskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G. M. su skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad yra pretendento Z. J. M. įpėdinis, kuriam priklauso atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, buvusiÄ (duomenys neskelbtini), liko neatkurta 0,9647 ha žemės. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2020 m. vasario 21 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-1029-(14.8.94.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ informavo G.

M. (Z. J. M. įpėdinio) įgaliotÄ asmenį R. K., jog yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Z. J. M. už 0,9647 ha atlyginant pinigais, bei kvietė iki 2020 m. kovo 5 d. atvykti į Kauno miesto skyrių susipažinti su sprendimo projektu pasiraÅ¡ytinai. Pažymėjo, kad praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo su dokumentais NŽT buvo pateiktas 1995 m. rugsėjo 6 d. Nurodė, kad atsakovė tik po 10 metų ir 3 mėnesių priėmė 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ Nr. 6192 ir 2005 m. gruodžio 5 d.

įsakymÄ Nr. 02-01-12349, kuriuo natÅ«ra atkÅ«rė teises į piliečiui tenkančiÄ 0,2021 ha žemės sklypo dalį (dalis 0,4041 ha žemės sklype). 2018 m. lapkričio 26 d. protokolu Nr. 8PRT-26-(14.8.6.) nutarė skirti neatlygintinai 0,0570 ha naujÄ Å¾emės sklypÄ Kauno mieste pagal sÄ raÅ¡Ä . Nurodė, kad, praėjus daugiau kaip 25 metams nuo praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises pateikimo, pareiÅ¡kėjui nebuvo jos atkurtos iki Å¡ios dienos. Toks delsimas įvykdyti valstybės institucijai priskirtas funkcijas lėmė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija suplanavo ir ėmė naudoti kitiems poreikiams buvusio savininko sklypo ribose esančiÄ Å¾emę ir taip užkirto keliÄ atkurti nuosavybės teises natÅ«ra turėtoje vietoje.

Tvirtino, kad nepateisinamai ilgas vieÅ¡ojo administravimo subjekto delsimas užkirto galimybę pareiÅ¡kėjui atkurti nuosavybės teises natÅ«ra visa apimtimi. Ilgas delsimas užbaigti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras sukėlė neturtinės žalos atsiradimÄ pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjo nuomone, jam priteistina 5 000 Eur neturtinės žalos iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, dėl pernelyg ilgos administracinio proceso trukmės, pažeidus AtkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir gero administravimo principÄ .

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime su skundu nesutiko, nurodė, kad V. M., sÅ«n. J. (vėlesniuose dokumentuose V.), iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,6715 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) Savininkas mirė 1970 m. vasario 20 d. PraÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises pateikė žemės savininko sÅ«nÅ«s Z. J. M. ir V. M. bei mirusio sÅ«naus E. A. M. sutuoktinė A. M. ir dukterys V. M. ir D. M.. Giminystės ryšį su savininku ir Lietuvos Respublikos pilietybę pretendentai įrodė pateiktais dokumentais.

Z. J. M. 1995 m. rugsėjo 6 d. pateiktame praÅ¡yme nurodyta, kad nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«tų atkuriamos natÅ«ra. Valia iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeista nebuvo. Pretendentui Z. J. M. priklauso atkurti nuosavybės teises į 1,2238 ha žemės. Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 02-01-12349 ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 6192 atkurtos nuosavybės teisės į 0,2021 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra turėtoje vietoje, (duomenys neskelbtini).

Teigė, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. vasario 27 d. raÅ¡tu Nr. S2-502 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių iÅ¡nagrinėti ir pateikti laisvos žemės planÄ V. M. turėtoje žemėje. Minėtas skyrius 2006 m. kovo 7 d. raÅ¡tu Nr. 40-2-278 informavo, kad V. M. iki 1940 m. turėta žemė užimta futbolo stadiono ir laisvos žemės planas pagal galimybes galės bÅ«ti rengiamas tik patvirtinus teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ .

Apie šį Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus atsakymÄ pretendentai buvo informuoti Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. kovo 17 d. raÅ¡tu Nr. 1-492 (1.10). Kauno miesto skyrius ir vėlesniais raÅ¡tais informavo pretendentus, kad laisvos (neužstatytos) žemės planų iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos nėra gauta, o gavus piliečiai bus informuoti. Tvirtino, jog 2007 m. sausio 24 d. raÅ¡tu Nr. S1-298 (1.10) pretendentas Z. J. M. informuotas, kad dėl laisvo valstybinio fondo žemės trÅ«kumo Kauno mieste iki 2007 m. kovo 1 d. turi apsispręsti dėl atlyginimo bÅ«do atkuriant nuosavybės teisę į žemę: atlyginant vertybiniais popieriais, suteikiant lygiavertį žemės sklypÄ Kauno apskrities rajone, iÅ¡skyrus Kauno rajonÄ .

Pažymėjo, kad nuo 2007 m. vyko teismų procesai (pretendento E. A. M. sutuoktinės A. M. iniciatyva) dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų (duomenys neskelbini), teritorijoje. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius nuosavybės teisę atkuriančiÄ institucijÄ 2007 m. lapkričio 10 d. raÅ¡tu Nr. 40-2-2119 informavo, kad pakartotinai iÅ¡nagrinėjus teritorijÄ prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, kur yra apleistas stadionas, Kauno miesto tarybai 2007-06-04 priėmus sprendimÄ apie Å¡io stadiono poreikį visuomenei, žemės, kuri nebÅ«tų priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, nėra.

Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. kovo 5 d. NŽT Kauno miesto skyriuje gautas G. M. praÅ¡ymas prie nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos pridėti Z. J. M. mirties liudijimo kopijÄ bei iÅ¡duoto liudijimo apie užvestÄ paveldėjimo bylÄ po Z. J. M. mirties kopijÄ . Pažymėjo, jog NŽT 2012 m. gruodžio 12 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-(14.8.7.)-5444 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrių su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planÄ V.

M. iki 1940 m. turėtos žemės ribose. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrius 2013 m. rugsėjo 20 d. raÅ¡tu Nr. 70-2-2623 informavo, kad laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Apie tai pretendentas buvo informuotas Kauno miesto skyriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-(14.8.94.)-4604. Teigė, jog Kauno miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-(14.8.94.)-7950 pretendentui buvo pasiÅ«lyta pasinaudoti AtkÅ«rimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valiÄ ir už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę praÅ¡yti atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje.

Pretendento įpėdinis praÅ¡ymų nepateikė. Kauno miesto skyriaus 2018 m. spalio 9 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-5128-(14.8.94.) Z. J. M. įpėdinis pakviestas į 2018 m. lapkričio 22 d. vyksiantį komisijos posėdį, kuriame įpėdinis turėjo iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo (ne didesnio kaip 0,1200 ha ploto). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 8S-290-(14.8.3.) atkurtos nuosavybės teisės į 0,0570 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, jog Kauno miesto skyrius, gavęs Z. J. M. įpėdinio įgalioto asmens praÅ¡ymÄ tęsti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Å¾emės sklype (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 26 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-5095-(14.8.7.) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektÅ«ros skyrių dėl laisvos (neužstatytos) galimos grÄ Å¾inti natÅ«ra žemės. Pastarasis skyrius 2019 m. spalio 7 d. raÅ¡tu Nr. 70-2-3462 nurodė, kad žemės sklypas patenka į valstybės iÅ¡perkamai žemei priskiriamÄ teritorijÄ .

NŽT teigė, kad įvertinus situacijÄ , jog pretendentams pagal jų iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ („natÅ«ra“) nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių, teisės aktų nustatyta tvarka buvo parengti sprendimų projektai už likusias neatkurtas žemės dalis atlyginti pinigais ir iÅ¡siųsti praneÅ¡imai piliečiams dėl atvykimo susipažinti su sprendimų projektais pasiraÅ¡ytinai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius 2020 m. vasario 21 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-1029-(14.8.94.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ informavo G.

M. (Z. J. M. įpėdinio) įgaliotÄ asmenį R. K., jog yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Z. J. M. už 0,9647 ha atlyginant pinigais, ir pakvietė iki 2020 m. kovo 5 d. atvykti į NŽT Kauno miesto skyrių susipažinti su sprendimo projektu pasiraÅ¡ytinai. Nurodė, jog G. M. (Z. J. M. įpėdinio) įgaliotas asmuo 2020 m. kovo 4 d. raÅ¡tu kreipėsi į NŽT praÅ¡ydamas sustabdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ ir nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Z.

J. M. atlyginant pinigais už jam priklausančias buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytas žemes, iki kol nebus gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakymas dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose. G. M. (Z. J. M. įpėdinio) įgaliotas asmuo pateikė schemÄ , parengtÄ remiantis regia.lt duomenų pažyma, kur buvo pažymėta laisva (neužstatyta) žemė buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės (pretendentas Z.

J. M.) ribose, kuri galėtų bÅ«ti suprojektuota natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypais, bei pateikė 2020 m. kovo 4 d. praÅ¡ymÄ NŽT pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai praÅ¡ymÄ suteikti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės (pretendentas Z. J. M.) ribose, pažymėtose kartografinėje medžiagoje Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus planuose.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. kovo 18 d. raÅ¡tu Nr. 70-2-989 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano“ nurodė, jog teritorijoje preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų nenustatyta. Atsiliepime pabrėžė, kad duomenų apie laisvÄ ir neužstatytÄ (valstybės neiÅ¡perkamÄ ) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra iÅ¡skirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija.

Nesant tokių planų, Nacionalinė žemės tarnyba negali atlikti veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkÅ«rimu, grÄ Å¾inant žemės sklypÄ natÅ«ra. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektÅ«ros skyrius 2020 m. kovo 18 d. raÅ¡tu Nr. 70-2-989 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano“ nurodė, jog teritorijoje preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų nenustatyta. Atkreipė dėmesį, kad praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do pakeitimo iki 2019 m. birželio 1 d. pretendentas ar jo įpėdinis nepateikė.

Atsiliepime nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba, iÅ¡ kurios neveikimo pareiÅ¡kėjas kildina neturtinę žalÄ , įgyvendindama pareiÅ¡kėjo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimo dalį, veikė taip, kaip numato teisės aktų nuostatos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad kitų pretendentų skundų įvairioms įstaigoms ar pareigÅ«nams, tarp jų teismams, Seimo kontrolieriui, Ministrui pirmininkui ir kt., nagrinėjimo procedÅ«ros taip pat užėmė gana daug laiko ir taip užtęsė procesÄ .

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, skundo reikalavimas turėtų bÅ«ti tikslinamas nukreipiant neturtinės žalos atlyginimÄ Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai solidariai arba tik Kauno miesto savivaldybės administracijai. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skunde nėra nurodyta, kokius galimai neteisėtus veiksmus atliko Kauno miesto savivaldybės administracija ar kokių veiksmų, priskirtų jos kompetencijai, ji nepagrįstai neatliko.

Nurodė, kad pagal AtkÅ«rimo tvarkos 106 punkto nuostatas, Kauno miesto savivaldybės administracijos kompetencijai priskirtas natÅ«ra grÄ Å¾inamų žemės sklypų formavimas. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija yra iÅ¡nagrinėjusi teritorijÄ , kurioje yra buvusio savininko V. M. iki 1940 m. turėta žemė. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrius dar 2013 m. rugsėjo 20 d. raÅ¡tu Nr. 70-2-2623 informavo NŽT, kad V. M. iki 1940 m. turėtos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

Pakartotinai Å¡i informacija NŽT pateikta 2020 m. kovo 18 d. raÅ¡tu Nr. 70-2-989. Pažymėjo, kad ginčai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų ir priimtų sprendimų, susijusių su ginčo teritorijos planavimu ir laisvos (neužstatytos) žemės nustatymu, ne kartÄ buvo nagrinėjami teismine tvarka. Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. turėtÄ Å¾emę nebuvo konstatuotas.

Tvirtino, jog konkrečiu atveju Kauno miesto savivaldybės administracija jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas netenkintinas. Ginčas byloje kilo dėl atlyginimo neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos veiksmų (neveikimo), nepateisinamai ilgai neatkuriant nuosavybės teisių. PareiÅ¡kėjo teigimu, nepateisinamai ilgas vieÅ¡ojo administravimo subjekto delsimas ne tik užkirto galimybę pareiÅ¡kėjui atkurti nuosavybės teises natÅ«ra visa apimtimi, bet ir sukÅ«rė pareiÅ¡kėjui teisėtÄ lÅ«kestį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

PareiÅ¡kėjas G. M. yra pretendento Z. J. M. teisių perėmėjas. Byloje ir V. M. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje (toliau – ir Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byla) esantys dokumentai patvirtina aplinkybes, kad V. M., sÅ«n. J. (vėlesniuose dokumentuose Vladas), iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,6715 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Buvęs savininkas mirė 1970 m. vasario 20 d. PraÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises pateikė buvusio savininko sÅ«nÅ«s Z. J. M. ir V.

M. bei mirusio sÅ«naus E. A. M. sutuoktinė A. M. ir dukterys V. M. ir D. M.. Bylos duomenimis, Z. J. M. 1995 m. rugsėjo 6 d. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo pageidavo nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkurti natÅ«ra (į žemę (duomenys neskelbtini)). IÅ¡ 2005 m. lapkričio 3 d. pažymos Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje matyti, kad pretendentui Z. J. M. priklausė atkurti nuosavybės teises į 1,2238 ha žemės. 1995 m. rugsėjo 5 d. praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo padavimo metu galiojo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (redakcija, galiojusi nuo 1995-07-19) (toliau – Atstatymo įstatymas).

Pagal Atstatymo įstatymo 19 straipsnį, institucijos turėjo išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo per 3 mėnesius nuo dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę, pateikimo dienos. Nuo 1997 m. liepos 9 d. įsigaliojusio Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numatė, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad AtkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies prasme „kitais dokumentais“ laikytini AtkÅ«rimo įstatyme minimi dokumentai, kuriais nustatomi konkrečių grÄ Å¾intinų žemės sklypų plotai ir ribos. Sisteminis AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio ir 18 straipsnio 1 dalies AtkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 111 punkto nuostatų aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad minėtais teisės aktais nustatytas 6 mėnesių terminas turi bÅ«ti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kompetentinga priimti sprendimÄ institucija gauna paskutinius dokumentus, kurie yra reikalingi priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Piliečiui nepateikus dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į žemę ir giminystės ryšį su savininku, žemėnaudos nuosavybės teisių atkÅ«rimui projektavimas negali bÅ«ti pradėtas. Taigi paskutiniai dokumentai, kurie yra parengiami iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo, paprastai bÅ«na žemėnaudos suprojektavimo ir paženklinimo vietovėje dokumentai. AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostata dėl žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra nedelsiant turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai su AtkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi nustatytu teisiniu reguliavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-40/2012).

Pagal Atstatymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, nuosavybės teisė į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriama:

1) grÄ Å¾inant nusavintÄ turtÄ natÅ«ra, jam lygiaverte natÅ«ra arba kita natÅ«ra;

2) suteikiant Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims vienkartines valstybės iÅ¡mokas, įgalinančias juos perimti atitinkamÄ dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, arba iÅ¡duodant valstybei priklausančias akcijas;

3) gyvenamuosius namus, jų dalis, butus iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų (savininkų) iÅ¡perkant pinigais ir (ar) vertybiniais popieriais, o žemės Å«kio paskirties žemę ir miÅ¡kus – pinigais. Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, nuosavybės teisė į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriama:

1) grÄ Å¾inant nusavintÄ turtÄ natÅ«ra, jam lygiaverte natÅ«ra arba kita natÅ«ra;

2) suteikiant Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims vienkartines valstybės iÅ¡mokas, įgalinančias juos perimti atitinkamÄ dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, arba iÅ¡duodant valstybei priklausančias akcijas;

3) gyvenamuosius namus, jų dalis, butus iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų (savininkų) iÅ¡perkant pinigais ir (ar) vertybiniais popieriais, o žemės Å«kio paskirties žemę ir miÅ¡kus – pinigais. Atstatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo reglamentuota, kad suteikiamo neatlygintinai žemės sklypo dydį miesto administracinėse ribose nustato miesto (rajono) savivaldybė, atsižvelgdama į turimos individualiai statybai skirtinos žemės plotÄ ir jo poreikį, o pagal nuo 1997 m. liepos 9 d. jį pakeitusio AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir žemę, kurios susigrÄ Å¾inti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“, 106 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotas teritorinio skyriaus (toliau – teritorinis skyrius) vedėjas sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestuose, grÄ Å¾inant natÅ«ra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintÄ Å¾emės sklypo planÄ ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylÄ .

Taigi nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«roje dalyvauja dvi institucijos, nuo kurių veiksmų priklauso nuosavybės atkÅ«rimo procesas. Pagal AtkÅ«rimo tvarkos 1061 punktÄ , atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo suteikti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Žemėtvarkos skyrius, gavęs informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, per mėnesį Å¡ioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (iÅ¡likusia) arba kartografuota planine medžiaga. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 02-01-12349 ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 6192 Z. J. M. atkurtos nuosavybės teisės į 0,2021 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra turėtoje vietoje, (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iÅ¡ nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančių dokumentų, laikotarpiu nuo 2000 m. spalio 5 d. iki Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 6192 priėmimo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija (nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinė žemės tarnyba) vykdė susiraÅ¡inėjimÄ su Kauno miesto savivaldybės administracija dėl laisvų neužstatytų žemės sklypų. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Kauno AVA) 2000 m. spalio 5 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administratorių praÅ¡ydamas parengti sklypo detalųjį planÄ nuosavybės teisėms atkurti V. ir Z.

M.. 2000 m. lapkričio 2 d. raÅ¡tu Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrius informavo Kauno AVA, kad yra parengtos sÄ lygos detaliajam planui prie valdos (duomenys neskelbtini) rengti. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2004 m. liepos 16 d. informavo Kauno AVA apie laisvus (neužstatytus) žemės sklypus Vilijampolės seniÅ«nijos teritorijoje. 2004 m. lapkričio 12 d. Kauno AVA kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ praÅ¡ydama suformuoti žemės sklypo ribas ir parengti sklypo planÄ , pasiÅ«lyti specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas, nustatyti žemės naudojimo tikslinę paskirtį, apskaičiuoti žemės sklypo vertę, pateikti pasiÅ«lymÄ dėl žemės servitutų nustatymo.

Bylos duomenimis, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2005 m. spalio 12 d. raštu Nr. 40-2-1237 buvo pateiktos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos. Pretendentai 2005 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notaro patvirtinta sutartimi susitarė 0,4041 ha laisvos žemės sklype (duomenys neskelbtini), atkurti nuosavybės teises Z. J. M. (0,2021 ha) ir V. M. įpėdinei (0,2020 ha).

A. M., V. M. ir D. M. minėtame laisvos žemės sklype pagal jų bendrÄ susitarimÄ nuosavybės teisės nebuvo atkuriamos. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų ir nustatytų faktinių aplinkybių, atkÅ«rus nuosavybės teises į dalį ginčo žemės, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. vasario 27 d. raÅ¡tu Nr. S2-502 vėl kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių, praÅ¡ydamas iÅ¡nagrinėti ir pateikti laisvos žemės planÄ V.

M. turėtoje žemėje. Minėtas skyrius 2006 m. kovo 7 d. raÅ¡tu Nr. 40-2-278 informavo, kad V. M. iki 1940 m. turėta žemė užimta futbolo stadiono ir laisvos žemės planas pagal galimybes galės bÅ«ti rengiamas tik patvirtinus teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ . Apie šį Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus atsakymÄ pretendentai buvo informuoti Kauno AVA Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. kovo 17 d. raÅ¡tu Nr. 1-492 (1.10).

Kauno miesto skyrius ir vėlesniais raštais informavo pretendentus, kad laisvos (neužstatytos) žemės planų iš Kauno miesto savivaldybės administracijos nėra gauta, o juos gavus piliečiai bus informuoti. 2007 m. spalio 24 d. raštu Nr. 07-312 SĮ „Kauno planas“ informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių, kad V. M. ir A. M. iki 1940 m. Vilijampolės seniūnijoje prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių (futbolo aikštė) turėtos laisvos (neužstatytos) žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2007 m. lapkričio 10 d. raÅ¡tu Nr. 40-2-2119 informavo, kad pakartotinai iÅ¡nagrinėjus teritorijÄ prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, kur Å¡iuo metu yra apleistas stadionas, Kauno miesto tarybai 2007 m. birželio 4 d. priėmus sprendimÄ apie Å¡io stadiono poreikį visuomenei, žemės, kuri nebÅ«tų priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, nėra. Kaip matyti iÅ¡ Nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nuo 2007 m. dėl ginčo žemės statuso vyko teisminiai procesai pretendento Edmundo A.

M. sutuoktinės A. M. iniciatyva, kuri 2007 m. liepos 9 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų, susijusių su (duomenys neskelbtini), teritorija. PareiÅ¡kėja A. M. vienu iÅ¡ reikalavimų prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijÄ pateikti Kauno miesto žemėtvarkos skyriui kartografinėje medžiagoje informacijÄ apie laisvÄ nesuplanuotÄ V. M. žemę prie (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-310-423/2009 pareiÅ¡kėjos skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjos A. M. skundÄ atmetė, konstatuodamas, jog ginčo žemės teritorijoje yra atliekamos detaliojo plano rengimo procedÅ«ros, todėl jos grÄ Å¾inimas natÅ«ra nėra galimas, nes nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Å¡i žemė yra laisva (neužstatyta) ir gali bÅ«ti grÄ Å¾inta natÅ«ra. Bylos duomenimis nustatyta, jog pretendentas Z J.

M. 2011 m. gruodžio 20 d. mirė (Nuosavybės atkÅ«rimo byla, b. l. 233). 2012 m. kovo 5 d. Kauno miesto skyriuje buvo gautas G. M. praÅ¡ymas prie Nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos pridėti Z. J. M. mirties liudijimo kopijÄ bei Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notaro D. G. 2012 m. sausio 11 d. iÅ¡duoto liudijimo apie užvestÄ paveldėjimo bylÄ po Z. J. M. mirties, notarinio registro Nr. 2-263, kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad palikimÄ priėmė mirusiojo sÅ«nus G. M.. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Z.

J. M. iki mirties bÅ«tų skundęs nuosavybės teises atkuriančių institucijų veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas NŽT dėl delsimo atkurti nuosavybės teises. Taigi, laikotarpiu nuo praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo iki mirties jis buvo pasyvus ir nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl atkÅ«rimo ar informacijos pateikimo, nesidomėjo ginčo žemės teisine bÅ«kle ir galimybe atkurti ginčo žemę.

Teismo vertinimu, jo teisių perėmėjas, konkrečiu atveju pareiškėjas, nebegali kvestionuoti NŽT veiksmų, kurių teisėtumo nekvestionavo pretendentas, nes pareiškėjas negali turėti daugiau teisių nei jų turėjo pretendentas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, yra teisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2232/2011, 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1497/2012, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016).

Todėl nėra pagrindo NŽT veiksmų neteisėtumui konstatuoti laikotarpiu nuo 1995 m. rugsėjo 6 d. iki pretendento, kurio teises perėmė pareiÅ¡kėjas, mirties, t. y. 2011 m. gruodžio 20 d. Be to, ir teismas, nagrinėdamas bylÄ , minėtu laikotarpiu atsakovės neteisėtų veiksmų pagal skunde nurodytÄ pagrindÄ nenustatė. Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog NŽT delsė atkurti nuosavybės teises, tačiau konkrečiai neiÅ¡dėstė, kokiais Nacionalinės žemės tarnybos veiksmais (neveikimu) pasireiÅ¡kė delsimas atlikti nuosavybės teisės atkÅ«rimo veiksmus ir procedÅ«ras, galimų pažeidimų nedetalizavo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. gruodžio 12 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-(14.8.7)-5444 ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-(14.8.7)-3894 pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrių su praÅ¡ymu parengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planÄ V. M. iki 1940 m. turėtos žemės ribose. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrius 2013 m. rugsėjo 20 d. pakartotinai pateikė atsakymÄ , kad teritorijoje pagal pateiktÄ schemÄ V.

M. iki 1940 m. turėtos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Teismas pažymi, jog iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog, įstojęs į nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , pareiÅ¡kėjas buvo aktyvus, tačiau vien Å¡ios aplinkybės nepatvirtina skundo pagrįstumo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«muose iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. eI3-17-406/2016, kurioje pareiÅ¡kėjai G. M. ir J.

K. 2013 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismÄ , siekdami atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į buvusio savininko J. M. iki nacionalizacijos valdytos žemės, esančios prie (duomenys neskelbtini), dalį, kuri suplanuota Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. A-122 patvirtintu detaliuoju planu. Å ioje byloje 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiÅ¡kėjų skundo reikalavimai buvo atmesti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1140-492/2017 šį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Pareiškėjas minėtoje byloje dalyvavo kaip pretendento Z. J. M. įpėdinis. Toje byloje buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. raštas Nr. 70-2-2623, kuriame buvo išreikštas Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas, kad V. M. iki 1940 m. turėtos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra. 2013 m. priimtas sprendimas, kad visos V. M. turėtos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra, nebuvo ginčijamas ir yra galiojantis.

Taigi, sprendimas dėl ginčo teritorijos, visos V. M. turėtos žemės ribose statuso, t. y. kad šioje teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 70-2-2623. Šis sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas ir nepanaikintas. Todėl, teismo vertinimu, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturėjo teisės nesivadovauti Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija.

Tol, kol atitinkami administraciniai sprendimai, susiję su konkretaus žemės sklypo statuso nustatymu, teisės aktuose nustatyta tvarka nėra nuginčyti, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos negali tęsti nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkÅ«rimo natÅ«ra procedÅ«rų. Å ios aplinkybės buvo konstatuotos įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4535-402/2020.

Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog pretendentui Z. J. M. ir jo teises perėmusiam pareiÅ¡kėjui NŽT ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta pakeisti valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-(14.8.94.)-7950 pretendentui buvo pasiÅ«lyta pasinaudoti AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe pakeisti valiÄ ir už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę praÅ¡yti atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje.

Minimas raÅ¡tas buvo adresuotas Z. J. M. (miręs) ir iÅ¡siųstas (duomenys neskelbtini). Pagal Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡o duomenis matyti, kad pretendento įpėdinis G. M. Å¡iuo adresu yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1988 m. gruodžio 22 d., tačiau Å¡ia teise jie nepasinaudojo. Bylos duomenimis, Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. spalio 9 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-5128-(14.8.94.) Z. J. M. įpėdinis pakviestas į 2018 m. lapkričio 22 d. vyksiantį komisijos posėdį, kuriame pareiÅ¡kėjas turėjo iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo (ne didesnio kaip 0,1200 ha ploto).

Pagal Nuosavybės teisių byloje esamus duomenis spręstina, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das, suteikiant naujÄ Å¾emės sklypÄ (AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas), buvo parinktas nuosavybės teises atkuriančios institucijos iniciatyva. Nuosavybės bylos duomenys patvirtina, jog Kauno AVA 2007 m. sausio 24 d. raÅ¡tu Nr. S1-298(1.10) pretendentas Z. J. M. buvo informuotas apie tai, kad yra įraÅ¡ytas į sÄ raÅ¡Ä piliečių, kuriems perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas pagal praÅ¡ymo padavimo datÄ (Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byla, b. l. 128).

Byloje nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 8S-290-(14.8.3.) Z. J. M. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 0,0570 ha, perduodant pareiÅ¡kėjui neatlygintinai nuosavybėn naujÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Administracinės bylos duomenimis, Nacionalinei žemės tarnybai 2019 m. rugpjūčio 27 d. Z. J. M. įpėdinio įgaliotas asmuo (pagal 2018 m. spalio 12 d. notarės B. G. patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ , pagal kurį G.

M. įgaliojo R. K. atstovauti jo interesams nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese) pateikė praÅ¡ymÄ tęsti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Å¾emės sklype (duomenys neskelbtini). Minėto praÅ¡ymo pagrindu 2019 m. rugsėjo 26 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-5095-(14.8.7.) NŽT pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektÅ«ros skyrių dėl laisvos (neužstatytos) galimos grÄ Å¾inti natÅ«ra žemės. Pastarasis skyrius 2019 m. spalio 7 d. raÅ¡tu Nr. 70-2-3462 pažymėjo, kad teritorija reikalinga infrastruktÅ«ros plėtrai pravažiavimo keliui (gatvei) įrengti ir žemės sklypas patenka į valstybės iÅ¡perkamai žemei priskiriamÄ teritorijÄ .

Apie šį raÅ¡tÄ 2019 m. spalio 31 d. raÅ¡tu buvo informuotas G. M.. Byloje yra nustatyti duomenys, jog G. M. (Z. J. M. įpėdinio) įgaliotas asmuo 2020 m. kovo 4 d. NŽT pateikė praÅ¡ymÄ sustabdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ ir nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Z. J. M. atlyginant pinigais už jam priklausančias buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytas žemes. Ä®vertinęs (duomenys neskelbtini) plento ir (duomenys neskelbtini) gatvių ribas bei suformuotų žemės sklypų ribas, prie praÅ¡ymo pateikė schemÄ , parengtÄ remiantis regia.lt duomenų pažyma, kurioje buvo pažymėta laisva (neužstatyta) žemė buvusio savininko V.

M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės (pretendentas Z. J. M.) ribose, kuri galėtų bÅ«ti suprojektuota natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypais, bei pateikė 2020 m. kovo 4 d. NŽT praÅ¡ymÄ pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai praÅ¡ymÄ suteikti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės (pretendentas Z. J. M.) ribose, pažymėtose kartografinėje medžiagoje Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus planuose.

NŽT pakartotinai 2020 m. kovo 9 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-1388-(14.8.125E.) „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų nustatymo. Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. kovo 18 d. raÅ¡tu Nr. 70-2-989 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano“ pakartotinai nurodė, jog teritorijoje preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų nenustatyta. Bylos duomenimis, 2020 m. balandžio 17 d. pretendento Z.

J. M. įpėdinis G. M. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus su skundu atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (administracinė byla Nr. eI3-4535-402/2020) dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 18 d. raÅ¡to Nr. 70-2-989 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano“ panaikinimo ir įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administracijai pakartotinai iÅ¡nagrinėti NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. kovo 9 d. raÅ¡tÄ Nr. 8SD-1388-(14.8.125 E.).

Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4535-402/2020 pareiÅ¡kėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Toje byloje teismas konstatavo, jog pravažiavimas, kuriame pareiÅ¡kėjas yra pažymėjęs laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, yra valstybės iÅ¡perkama žemė, kadangi užimtas kelio, esančio valstybinėje žemėje, kuris skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Teismas Sprendime padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčo sklypui yra akivaizdus visuomenės poreikis, kuris pasireiÅ¡kia prie atsiliepimo pridėtuose detaliuosiuose planuose, taip pat ir Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane.

Konstatavo, jog pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, žemė yra iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių. Administracinėje byloje nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 16 d. G. M. įgaliotas asmuo R. K. kreipėsi į NŽT su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises į likusiÄ neatkurtÄ 0,9647 ha žemės dalį lygiaverčiu turėtam žemės sklypu Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje.

Taigi bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas per įgaliotÄ asmenį tik 2020 m. lapkričio 16 d. pakeitė valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, kai įstatymo nustatytas terminas Å¡iems veiksmams pateikti jau buvo pasibaigęs. Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-5988 (14.8.125E) jį informavo, jog, nesant galimybės atkurti nuosavybės teisių natÅ«ra, NŽT parengė Z. J. M. (miręs) sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo už 0,9647 ha atlyginant pinigais.

Nagrinėjamos bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 8S-13-(14.8.34.) atkÅ«rė nuosavybės teises Z. J. M. vardu į 0,9647 ha žemės atlyginant pinigais. Ginčas dėl minėto sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pakartotinai iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2020 m. lapkričio 16 d. praÅ¡ymÄ nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų byloje Nr. eI-2569-402/2021. PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ viso užsitęsusio nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytus valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2059/2008, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-856/2010, 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. Neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Pagal LVAT praktikÄ , pareiÅ¡kėjas, kuris reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti žalÄ , pirmiausia turi įrodyti patirtÄ Å¾alÄ ir, antra, – jÄ sudarančius elementus bei jos dydį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010). Teikiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ , be kita ko, bÅ«tina pagrįsti, kad atsakovo veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008).

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas vykdomas griežtai pagal teisės aktuose nurodytas procedÅ«ras, o ne vien atsižvelgiant į pavienių pretendentų pageidavimus (LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-304/2014). Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas skunde vien abstrakčiai nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba nepateisinamai ilgai delsė atkurti nuosavybės teises, tačiau kokie konkretÅ«s minėtos institucijos veiksmai (neveikimas), pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus ir patvirtinantys institucijos delsimÄ , lėmė pareiÅ¡kėjo teisėtų lÅ«kesčių ir interesų pažeidimÄ ir neturtinės žalos atsiradimÄ , skunde neiÅ¡dėstė, nenurodė, kokių procedÅ«rų nuosavybės teises atkurianti institucija nesilaikė ar netinkamai jas taikė, jų nedetalizavo.

Todėl vien abstrakčiais argumentais skundo tenkinimas negalimas. Administracinėje byloje nėra duomenų, jog Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija (vėliau jos teises perėmusi Nacionalinė žemės tarnyba) nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ buvusio savininko V. M. žemę pretendentui Z. J. M. (vėliau – jo teises perėmusiam pareiÅ¡kėjui) bÅ«tų vykdžiusi pažeisdama teisės aktų reikalavimus ir procedÅ«ras. Byloje nustatyta, jog pretendentui Z. J. M. nuosavybės teisės atkurtos pagal jo praÅ¡yme iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ Savivaldybės administracijai pateikus duomenis apie konkretaus grÄ Å¾intino žemės sklypo plotÄ ir ribas.

Buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į jam priklausiusiÄ dalį, t. y. 0,2021 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra turėtoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Minėtas sprendimas nebuvo ginčytas. Teismas atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos matyti, kad nuosavybės atkÅ«rimo procese aktyvÅ«s buvo kiti pretendentai, kurie teikė skundus įvairioms institucijoms (Seimo kontrolieriui, Ministrui pirmininkui ir pan.), kreipėsi į teismus, nesutikdami su Savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis dėl laisvos (neužstatytos) žemės kiekio, ribų, atkÅ«rimo apimties.

Kaip nurodyta pirmiau, nuo 2007 m. liepos 9 d. iki 2010 m. vasario 1 d. vyko administracinės bylos Nr. 1-310-423/2009 nagrinėjimas dėl sklypo (duomenys neskelbtini). Nuo 2012 m. į nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ Ä¯stojo pretendento Z. J. M. teisių perėmėjas pareiÅ¡kėjas G. M., kuris taip pat įsitraukė į teisminį procesÄ . Nuo 2013 m. liepos 25 d. iki 2016 m. balandžio 6 d. vyko teisminis ginčas tarp pareiÅ¡kėjo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos bei Nacionalinės žemės tarnybos dėl buvusio savininko J.

M. iki nacionalizacijos valdytos žemės, esančios prie (duomenys neskelbtini), dalies. PareiÅ¡kėjas inicijavo teisminį procesÄ ir 2020 m. ginčydamas Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktus duomenis ir veiksmus dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano. Pažymėtina taip pat, jog teisminis ginčas pareiÅ¡kėjo iniciatyva dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į likusiÄ (į 0,9647 ha) žemės dalį atlyginant pinigais nėra pasibaigęs iki Å¡iol. Akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjo ir kitų pretendentų dažnas kreipimasis į nuosavybės teises atkuriančiÄ institucijÄ su praÅ¡ymais, skundais, pretenzijomis, atsakymų į juos parengimas, su tuo susijusios informacijos gavimas, bylinėjimasis teisme dėl ginčo teritorijos žemės statuso, nesutikimas su nuosavybės atkÅ«rimo procese dalyvaujančios institucijos Savivaldybės administracijos nuosavybės teisių atkÅ«rimui pateiktais duomenimis ir sprendimais, užėmė pakankamai daug laiko ir užtęsė nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ .

Pažymėtina, jog pagal Atstatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir jį nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitusio AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas, vienas iÅ¡ juridinių pagrindų Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiui grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje.

Kol minėtas dokumentas (-ai) nėra pateiktas (-i) Nacionalinei žemės tarnybai, Å¡i neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrÄ Å¾inti žemę natÅ«ra (turėtoje vietoje). Teismas pažymi, jog bylinėjimosi teisme rezultatai pareiÅ¡kėjui buvo nepalankÅ«s, galutiniais teismų sprendimais buvo konstatuoti teisėti nuosavybės teises atkuriančių institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese. Teismo vertinimu, ilgam nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesui įtakos turėjo ir tai, jog pretendentas ir vėliau jo įpėdinis nekeitė valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do.

IÅ¡ Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esamų duomenų spręstina, jog nuosavybės teises atkurianti institucija parinko pareiÅ¡kėjo pirmtakui palankų nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ , įtraukdama jį į sÄ raÅ¡us piliečių, kuriems perduodamas neatlygintinai naujas žemės sklypas. Gavus duomenis apie suplanuotÄ sklypÄ ir įvykdžius teisės aktuose nustatytas procedÅ«ras, kaip minėta, Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 8S-290-(14.8.3.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0570 ha, perduodant pareiÅ¡kėjui neatlygintinai nuosavybėn naujÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad sÄ raÅ¡o eilės numeris ir kitos aplinkybės nuosavybės teises atkuriančiai institucijai leido šį sprendimÄ priimti anksčiau. Pažymėtina tai, jog Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į NŽT dėl institucijos ar jos darbuotojų neteisėto neveikimo, susijusių su minėto sprendimo laiku nepriėmimu ir pan. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad ilgas delsimas užbaigti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ sukÅ«rė pareiÅ¡kėjui teisėtÄ lÅ«kestį dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, sukėlė neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui.

Tačiau teismas dar kartÄ pažymi, jog pareiÅ¡kėjas – ne pretendentas į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , o tik pastarojo teisių perėmėjas. CK 5.1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi iÅ¡aiÅ¡kino, kad neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės, ir priklauso nuo paties iÅ¡gyventų emocijų (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-423/2008).

Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų „suÅ¡velninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkÅ«rimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1010/2013). Nagrinėjamu atveju iki tėvo Z. J. M. mirties ir jo teisių perėmimo pareiÅ¡kėjas negalėjo turėti teisėto lÅ«kesčio į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , nes pretendentas į V.

M., sÅ«n. J. (vėlesniuose dokumentuose V.), iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ 3,6715 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), buvo įpėdinis Z. J. M. ir dėl jo buvo vykdomas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas. PareiÅ¡kėjas skunde dėl laikotarpio iki pretendento mirties neiÅ¡dėstė neturtinės žalos atsiradimo aplinkybių, susijusių tiesiogiai su jo asmeniu, dvasinių iÅ¡gyvenimų, patirtų nepatogumų ir pan. Tokio pobÅ«džio aplinkybių neiÅ¡dėstė ir dėl vėlesnio laikotarpio, kai jis tapo pretendento Z.

J. M. teisių perėmėju. Teismas, byloje įvertinęs nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, jog Nacionalinė žemės tarnyba vilkino jos kompetencijai priskirtus veiksmus, yra nepagrįsti. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas teikdamas skundÄ sumokėjo 30,00 Eur žyminį mokestį. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (praÅ¡ymai, pareiÅ¡kimai) dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, sumokėtas 30,00 Eur žyminis mokestis grÄ Å¾intinas pareiÅ¡kėjui (ABTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

PareiÅ¡kėjas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus žyminio mokesčio kvitÄ . Be to, pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas, todėl pareiÅ¡kėjas teisės į iÅ¡laidų atlyginimÄ neįgijo (ABTÄ® 40 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui G. M. 2021 m. sausio 21 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per SEB bankÄ sumokėtÄ 30,00 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas 5660). PraÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo netenkinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Janina Vitunskienė