P-261-136-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P261-136/2012

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas (toliau – ir atsakovas, Institucija) nepagrįstai vilkina duomenų ir/ar informacijos pagal pareiškėjo 2008 m. birželio 3 d. ir 2009 m. gruodžio 4 d. pareiškimus/prašymus pateikimą ir įpareigoti atsakovą juose prašomus duomenis ir/ar informaciją pateikti per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo bei priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono policijos komisariato neturtinės žalos atlyginimą 50 000 Lt už pareiškėjo 2008 m. birželio 9 d. skundo teismui neperdavimą laiku Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 4 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies, S. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisė 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojo atsakovą raštu pateikti pareiškėjui teisės aktų nustatytais terminais išrašus iš Institucijos budėtojų tarnybos pranešimų ir įvykių registracijos žurnalo apie 2008 m. gegužės 21 d. pranešimus apie incidentą (incidentus) Bendrijoje; išrašą iš Institucijos budėtojų tarnybos pranešimų ir įvykių registracijos žurnalo apie 2008 m. gegužės 28/29 d. pranešimų apie incidentą (incidentus) Bendrijoje. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės priteista 3000 litų neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Vilniaus apskrities policijos komisariato apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria S. G. iš Lietuvos valstybės priteista 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, panaikino ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė 300 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad S. G. teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtą neturtinę (moralinę) žalą, jog netinkamas atsakovo veiksmas, t. y. jo 2008 m. birželio 9 d. skundo teismui neperdavimas laiku ir tinkamai, sukėlė pareiškėjui pergyvenimus, įtampą ir nerimą dėl būsto, nuosavybės, savo ir jo šeimos narių saugumo praradimo, kas tiesiogiai sukėlė nusikalstamas veikas, kurios nebuvo tinkamai ištirtos, neužkardytos ir tie asmenys nebuvo atgrasyti nuo vis augančio masto nusikaltimų prieš juos vykdymo:

1) patirti pergyvenimai, įtampa ir nerimas dėl būsto, nuosavybės, jo ir jo šeimos narių saugumo praradimo, kuriuos sukėlė būtent institucijos, vykdančios valstybės įsipareigojimą užtikrinti minėtą saugumą, neteisėti veiksmai – netinkamas tyrimas ir savalaikis neperdavimas laiku pateikto kreipimosi į teismą;

2) tokio pobūdžio pergyvenimai, kad dėl saugumo atkūrimo arba žalos atlyginimo teko kreiptis į teismą ir bylinėtis su valstybės institucijomis, kurios paprastai įvardijamos kaip „represinės“, t. y. pati teisminė konfrontacija su jomis sukelia didžiulę grėsmę ir pergyvenimus.

Dėl nurodytų veiksnių sukeltų išgyvenimų pareiškėjas į gydytojus nesikreipė ir to negalėjo patvirtinti jokiais įrodymais. Taip pat konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė ir absoliučiai nepateikė jokių įrodymų, kaip atsakovo veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar bendravimo galimybių sumažėjimą. Tariami padarytos neturtinės (moralinės) žalos faktai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nenustatyta jokių duomenų, patvirtinančių neturtinės (moralinės) žalos atsiradimo faktą. Realizavęs savo teisę į atsakovo neteisėto sprendimo apskundimą, pareiškėjas daugiau kaip 1,5 metų šiuo klausimu nesidomėjo. Teisėjų kolegija vertino, kad S. G. nebuvo pakankamai rūpestingas, nes domėtis pateiktu skundu turėjo per protingą laiką.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje tokių įrodymų, jog pareiškėjas tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, nepateikta. Tačiau teisėjų kolegija iš dalies laikė pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad dėl tokių neteisėtų valstybės institucijos pareigūnų veiksmų jis patyrė tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus, o tai yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgęs į pažeidimo trukmę ir dėl to kilusių dvasinių išgyvenimų pobūdį, taip pat pareiškėjo elgesį (pateikęs skundą tolesne proceso eiga nesidomėjo), S. G. neturtinę žalą teismas atlygino minimaliai. Įvertinusi neturtinės žalos kilimo aplinkybes bei remdamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma nagrinėjamu atveju yra per didelė, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą pakeitė, priteisdama 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

III. Pareiškėjas S. G. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-1238-602/2010 (A662-1504/2011) remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad 2012 m. vasario 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atliko sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pareiškėjo sklypas) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau R. D. sklypas) ribų patikrinimą vietovėje, sudarė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73)-3, kurio pagrindu 2012 m. vasario 22 d. priėmė administracinį sprendimą dėl žemės naudojimo patikrinimo rezultatų – įspėti R. D., kad ji iki 2012 m. balandžio 2 d. privalo patraukti šiltnamį, kurio dalys kerta pareiškėjo sklypo ribas.

Išaiškėjusios naujos aplinkybės paneigia tas aplinkybes, kad sklypų riba yra neaiški, teritorija pareiškėjo sklype greta R. D. yra ginčijama, sklypų riba turi būti nustatyta, kuriomis buvo grindžiami žemiau nurodyti įsiteisėję Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kuriuose buvo nagrinėjamas policijos, žemėtvarkos ir teismų pareigūnų veiksmų teisėtumas, nagrinėjant pareiškėjo teisių pažeidimus sukėlusius teisinius santykius:

1. 2010 m. vasario 19 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. II-317-281/2010;

(2011 m. balandžio 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-685/2011).

2. 2010 m. birželio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1238-602/2010; (2011 m. kovo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A662-1504/2011).

3. 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. II-1335-815/2010; (2011 m. gruodžio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2257/2011).

4. 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1336-244/2010; (2011 m. birželio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A261-2321/2011).

5. 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. II-1799-580/2010; (2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-8575/2010).

6. 2011 m. sausio 11 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. II-1799-580/2010; (2011 m. vasario 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3367/2011).

Neteisėtu pagrindu priimti teismų sprendimai nėra teisingi ir teisėti, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį garantuojamą teisę į teisingą, greitą, teisėtą ir nešališką teismą.

2011 m. gruodžio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. N62-2257/2011Nutartyje įrašytos tokios „nustatytos aplinkybės“: „tiek pirmosios instancijos teismas, tiek bylą tyrusi Institucija teisingai konstatavo, jog iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad tarp kaimynų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija dėl sklypų ribos nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantas teigia, jog jam sklypų ribos yra aiškios ir kreiptis į teismą dėl ribų nustatymo nėra pagrindo, tačiau pažymėtina, kad netgi pats S. G. vienu atveju nurodo, jog sklypų ribos nustatytos dar 2001 m. vasarį (b. 1. 137), kitu gi teigia, jog atliekant 2001 m. vasario 8 d. matavimus, buvo padarytos klaidos (b. 1. 47). Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog būtent šie duomenys yra registruoti Nekilnojamojo turto registre ir jų koregavimas galimas tik teismine tvarka (b. 1. 81-87)“.

2011 m. birželio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. A261-2321/2011 įrašyta, kad „pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino <...> faktines ginčo aplinkybes“; t. y. apeliacinis teismas be apelianto argumentų nagrinėjimo pripažino teisingomis pirmosios instancijos teismo „nustatytas aplinkybes“, kad a) nėra nuolatinio pobūdžio (tęstinio) S. G. teisės pažeidimo – sklypo dalies naudojimo po R. D. šiltnamiu ir b) nėra neteisėto žemėtvarkos pareigūnų veikimo/neveikimo, nes galioja ir nepanaikintas 2008 m. liepos 23 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 184.

2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. N575-8575/2010 įrašytos tokios „nustatytos aplinkybės“: „nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp R. D. ir S. G. vyksta nuolatiniai konfliktai dėl žemės sklypo ribų <...> abi šalys, pasirinkdamos netinkamą tarp jų ginčų sprendimo variantą, bando tokiu būdu apginti savo galimai pažeistas teises. Teisėjų kolegijos nuomone, 2010 m. gegužės 23 d. policijos pareigūnų iškvietimas yra neatsiejamai susijęs su tarp R. D. ir S. G. kilusiu konfliktu dėl žemės sklypo ribų...“.

Pateiktos ištraukos iš teismo priimtų nutarčių pagrindžia išvadą, kad apeliaciniame teisme teisėjai buvo susiformavę nepagrįstą neigiamą nuomonę visų iš to paties šaltinio kylančių teisinių pažeidimų viseto atžvilgiu: teismas buvo melagingai įtikintas, kad sklypų riba yra neaiški, todėl nustatytina iš naujo, nors sklypų riba visada buvo aiški; tokį nepagrįstą teismo įsitikinimą formavo neteisėti Žemėtvarkos įstaigos veiksmai ir jų pagrindu priimti aktai. Pateikti 2012 m. vasario 14 d. ir 2012 m. vasario 22 d. dokumentai atskleidžia suklastotus teiginius, todėl jų pagrindu priimti neteisingi teismų sprendimai turi būti ištaisyti tose dalyse, kurios pagrindžiamos melagingais duomenimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Procesą atnaujinti atsisakytina.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pagal minėtąjį punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y., žinant apie šias aplinkybes, galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis.

Tokia aplinkybe pareiškėjas įvardija 2012 m. vasario 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73)-3 bei 2012 m. vasario 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 481D-(14-48-104)-2066. Šiuose dokumentuose yra konstatuota, jog pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir R. D. žemės sklypo ribos yra aiškios, o R. D. įpareigota perkelti šiltnamį, kurio dalys kertasi su pareiškėjo žemės sklypo ribomis. Taigi būtent šias aplinkybes pareiškėjas įvardija esminėmis ir naujomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš 2012 m. vasario 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. 481D-(14-48-104)-2066 turinio analizės matyti, jog patikrinimas vietoje atliktas pareiškėjo iniciatyva, t. y. pagal jo prašymą. Pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių priežasčių ir argumentų, kurie paaiškintų, kodėl pareiškėjas dėl minėtųjų veiksmų atlikimo į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyrių nesikreipė anksčiau. Todėl darytina išvada, kad aplinkybės, kurias pareiškėjas įvardija naujomis, galėjo būti žinomos pareiškėjui dar bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios pareiškėjui negalėjo būti žinomos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog minėtosios aplinkybės negali būti pagrindas atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje.

Be to, pažymėtina, kad 2010 m. birželio 4 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I-1238-602/2010 ir 2011 m. kovo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1504/2011, kurią pareiškėjas prašo atnaujinti, buvo nagrinėjami Vilniaus rajono policijos komisariato neteisėti veiksmai (duomenų ir/ar informacijos pagal pareiškėjo pareiškimus/prašymus pateikimo vilkinimas) bei neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui klausimas. Žemės sklypo ribų ar nuosavybės teisės į žemę klausimas iš esmės nebuvo sprendžiamas. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės nesusijusios su prašomoje atnaujinti administracinėje byloje nagrinėtais klausimais, jų neįtakoja ir negali iš esmės pakeisti, todėl nelaikytinos paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, dėl kurių procesas turėtų būti atnaujinamas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesas administracinėje byloje Nr. A662-1504/2011 neatnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. G. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, ir atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-1504/2011 pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas