ea335ea5-bfbb-4f7e-9686-8ec130685403 · Å iaulių apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4023-951/2016Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03308-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.; 2.1.2.; 2.7.4.; (S) 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3. ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. gruodžio 16 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M.,nukentėjusiajam V. G., išnagrinėjusi M.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio pagal verslo liudijimÄ , administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :M. M. 2016 m. rugpjūčio 10 d. 22.00 val. Å iaulių r., AukÅ¡telkės k., ties Nemuno g. 10B vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti yra atimta, nepasirinko saugaus važiavimo atstumo ir kliudė stovėjusį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. M.

M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad važiavo ir nepajuto jokio smÅ«gio. Kieme primėtyta žaislų. Grįžo į tÄ pačiÄ vietÄ , pastatė maÅ¡inÄ prie kaimyno automobilio. Kaimynas net nepastebėjo, kad buvo kliudytas automobilis. Po kurio laiko jam paskambino kaimynas, norėjo draugiÅ¡kai su juo susitarti, tačiau jo telefonas buvo iÅ¡jungtas, nes tuo metu buvo darbo biržoje. Kadangi su juo iÅ¡ karto nesusisiekė, tai nukentėjusysis paskambino policijai. Viskas įvyko apie 10 val., galėjo bÅ«ti rugpjūčio 10 d.

Buvo nelabai šviesu, prieblanda. Vairavo automobilį „Honda Civic“, kuris priklauso draugo D. M. mamai. Draugas davė jam vairuoti automobilį, nes pats buvo išgėręs. Važiavo apie 100-200 metrų iki parduotuvės, automobilyje buvo vienas. Draugas nežinojo, kad jis neturi teisių. Jam teisė vairuoti jau seniai atimta, gal prieš 5 metus. Atsitrenkė į automobilį „VW Passat“. Tas automobilis stovėjo šalia, apie 2 metrus nuo automobilio „Honda“. Sukosi iš vietos ir atbulas kliudė dešinę automobilio pusę.

Kiemas nešvarus, daug kaulų. Jei kas nors sutraška, nekreipi dėmesio. Kieme buvo primėtyta žaislų. Tų žaislų nematė, nes buvo prieblanda. Sakė, kad buvo žaislų, nes paprastai jų būna. Nukentėjusiojo automobilį apgadino nestipriai. Buvo blaivus, dėl to važiavo iki parduotuvės. Draugo automobilyje įbrėžimas yra dešinėje pusėje. Mašina 1982 m., visa sulankstyta. Apie įvykį sužinojo, kai parėjo namo ir jam pasakė kaimyno žmona. Kaimynas po darbo atėjo pas jį ir jie pašnekėjo.

Jokio atsitrenkimo garso negirdėjo, nes automobilio „Honda“ „gluÅ¡as“ nutrÅ«kęs, sunku kÄ iÅ¡girsti. Gyvena Å¡alia, todėl nėra tikslo bėgti. Automobilį pastatė į tÄ pačiÄ vietÄ . Signalizacijos negirdėjo. Kaimynų kieme nebuvo.Nukentėjusysis V. G. teisme parodė, kad vakare kieme pastatė automobilį, ryte sėdo važiuoti, pavažiavo Å¡iek tiek atbulas, pamatė ant žemės prikritusių stiklų. Buvo sudaužytas jo automobilio posÅ«kio žibintas, buferis.

Skambino kaimynui, bet neprisiskambino, tada paskambino į policijÄ . Atvyko policija, surašė aktÄ . Buvo iÅ¡daužtas posÅ«kio žibintas, buferis, pabraižytas sparnas, dar Å¡one iÅ¡kritęs posÅ«kis. Automobilio apgadinimai nebuvo dideli. Kai pavažiavo atgal, pamatė stiklus. Vakarykščiai dar buvo neramu, patraukė savo automobilį Å¡iek tiek toliau. TÄ vakarÄ automobilio „Honda“ kieme nebebuvo, daugiau jo nematė. Negali atsakyti, ar galėjo M. M. pajusti, jog apgadino kitÄ automobilį.

Jei automobilis „Honda“ plerpia, tai gal nejuto, bet Å¡iaip turėjo justi. Po įvykio automobilio „Honda“ kieme nebematė. Iki įvykio į tÄ automobilį nekreipė dėmesio, matydavo, kad stovi ir tiek. Negirdėjo, kaip apie 10 val. vakaro tas automobilis dirba. Jo automobilyje signalizacijos nėra. Žala padaryta, bet nežino, kokio dydžio, šiaip nedidelė. Kontaktas turėjo bÅ«ti braukiamojo pobÅ«džio. NebÅ«tinai jis sakė pareigÅ«nui, kad girti asmenys važinėja po kaimÄ .

Tiksliai nepamena, kaip sakė. Gal sakė, kad jie galėjo važinėti neblaivÅ«s. Å alia jo kitame bute vyko balius. Žmona sakė, kad dienÄ prieÅ¡ tai kaimynai irgi gėrė. Pats nematė, kad jie gertų, tik sakė sugyventinė, kad buvo iÅ¡gėrinėjama. Jo sugyventinė nematė, kas tÄ automobilį vairavo. Galima teigti, kad posÅ«kio žibintas buvo iÅ¡dužęs visiÅ¡kai. Jei nebÅ«tų prie automobilio Å¡ukių, nebÅ«tų pastebėjęs. Nelabai tiki, kad smÅ«gis buvo į jo automobilį, nes tokiu atveju bÅ«tų buvęs stipriau apgadintas bamperis.

Jų kiemas kaip kiemas. Kartais ten būna primėtyta žaislų, bet jie nekliudo, problemų nekyla. Vakare žaislų šiaip nebūna, bet negali tvirtinti. Sutuoktinė nematė, kas vairavo automobilį, kada jį vairavo. Po įvykio vakare susitiko su M. M., pasakė, kad jau pranešė policijai. Liudytojas A. V. teisme parodė, kad nežino, kodėl yra kviečiamas. Gal pamena rugpjūčio 11 d. įvykį. Budėtojas nurodė, kad apgadintas automobilis. Pamena, kad savininkas pamatė šukes, buvo išdaužtas žibintas.

Nurodė, koks automobilis galėjo apgadinti nukentėjusiojo automobilį. Stipriai apgadinta nebuvo, bet žibintas buvo iÅ¡daužtas. Ten gal atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį, nes jei bÅ«tų prabraukta, nebÅ«tų iÅ¡daužtas posÅ«kio žibintas. Kiemas didokas, jame stovėjo tik vienas automobilis. Kieme buvo tuščia, už namo Å¡iek tiek siauriau. Nepamena, kÄ aiÅ¡kino nukentėjusysis. Nepamena, ar aikÅ¡telė apÅ¡viesta. Manytų, kad vairuotojas turėjo suprasti, jog apgadino kitÄ automobilį, kadangi buvo iÅ¡daužtas posÅ«kio žibintas.

Kažkas minėjo, jog asmenys ten gėrė, po to važinėjo po AukÅ¡telkę. Nukentėjusiojo sutuoktinė irgi buvo išėjusi į laukÄ . Su automobilį apgadinusiu asmeniu nesusisiekė. Liudytoja D. B. teisme parodė, kad gautas iÅ¡kvietimas, jog AukÅ¡telkėje, adreso nepamena, žmogus kieme pastatė automobilį, o ryte rado jį apgadintÄ . Buvo iÅ¡daužtas žibintas, apgadinti sparnas, buferis. Pamena, kad automobilis raudonos spalvos. Vairuotojas paaiÅ¡kino, kad galėjo apgadinti kaimyno svečias, galimai buvęs neblaivus.

Pasakė automobilio valstybinius numerius. Buvo apgadinti deÅ¡inės pusės žibintas, sparnas. Mano, kad apgadinimai nemaži, ant žemės buvo stiklų. Buvo iÅ¡daužtas posÅ«kio žibintas. Nežino, koks kontaktas galėjo bÅ«ti. Asmuo negalėjo nesuprasti, kad apgadino kitÄ automobilį, nes, iÅ¡daužiant žibintÄ , bÅ«na smÅ«gis. Kiemas buvo platus, automobilis stovėjo prie namo, vietos iÅ¡važiuoti pakako. Jei negali iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo, reikia praÅ¡yti kito automobilio savininko, kad patrauktų automobilį.

Kieme matė dviratukÄ , bet jis buvo kitoje pusėje. Žaislų kieme nebuvo. NeapžiÅ«rėjo pasiÅ¡alinusio automobilio. Nemano, kad su „moldingu“ bÅ«tų galima iÅ¡daužti posÅ«kio žibintÄ , jis tik nusibrėžtų. Bendravo su nukentėjusiuoju ir jo žmona. Nepamena, ar žmona kÄ nors nurodė. Buvo kalba, kad pas kaimynÄ buvo draugai, jie Å¡ventė, galėjo vairuoti neblaivÅ«s. Gal nukentėjusysis nurodė vairavusio asmens vardÄ , gal savininko vardÄ , nepamena.Liudytoja I. K. teisme parodė, kad kaimynas M.

M., jo draugė, draugas kieme kažkÄ kepė. Ryte pamatė apgadintÄ automobilį. Vyras išėjo 7.30 val. į kiemÄ važiuoti į darbÄ , grįžo namo ir pasakė, kad apgadintas automobilis. Mano, kad automobilis, kuriuo apgadino jų automobilį, priklauso M. M. draugui. Automobilis stovėjo prie jų automobilio. Nematė, kas tÄ automobilį vairavo. Matė, kad ryte kažkas su tuo automobiliu buvo iÅ¡vykęs, po to grįžo. Dienos metu to automobilio kieme nebuvo. Vakare nematė, kad bÅ«tų su tuo automobiliu kas kur važiavęs. 22 val. tikrai nematė, kas važiavo ar nevažiavo.

Jų namų langai yra į kiemo pusę, bet matosi tik jų automobilis. Girdi, kai kas nors įvažiuoja į kiemÄ . Kaimyno automobilis nekėlė kitokio garso, nei įprasta, negalėtų atskirti, kad bÅ«tent tas automobilis atvažiavo į kiemÄ . Kiemas nėra labai didelis, bet telpa du automobiliai, galima laisvai jame judėti. Kiemas Å¡varus, žaislų, kaulų nėra primėtyta, nebent pievoje. Kitų automobilių tomis dienomis kieme nebuvo, be to, ant jų automobilio matėsi likę raudoni dažai, todėl įtarimas kilo bÅ«tent ant M.

M. draugo automobilio. Buvo iÅ¡daužta lempa, nubrozdintas Å¡onas. Asmuo turėjo suprasti, kad kliudė kitÄ automobilį. Ryte kieme ant žemės matė stiklus. Jų automobilį galimai apgadinęs automobilis kieme daugiau nebestovėjo. Nežino, kada asmenys iÅ¡vyko, ryte nei draugų, nei automobilio nebebuvo. Nežino, ar asmenys buvo blaivÅ«s. PareigÅ«nams sakė, kad greičiausiai tas automobilis kliudė jų automobilį, valstybinių numerių neprisiminė. Nepamena, ar sakė, kad tuo automobiliu važinėjo neblaivÅ«s asmenys.

Jų automobilyje signalizacijos nėra. Žino, kad kieme stovėjo raudonos spalvos automobilis „Honda Civic“, neatkreipė dėmesio, ar automobilis buvo apibraižytas. Žala itin didelė padaryta nebuvo, vyras automobilio neremontavo. Automobilis naudojamas. Su ja M. M. nekalbėjo, gal kalbėjo su vyru. TÄ rytÄ vyras ėjo pas kaimynÄ , bet jo nerado. Jie susitiko tÄ pačiÄ dienÄ po darbo. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad M. M. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5-6 b. l.), V.

G. paaiÅ¡kinimu (7-8 b. l.), M. M. paaiÅ¡kinimu (8 b. l.), D. M. paaiÅ¡kinimu (10 b. l.), Å iaulių AVPK pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais (11, 12 b. l.), transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu (13 b. l.), registruotos kelių transporto priemonės duomenimis (17 b. l.), iÅ¡raÅ¡u apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (22-23 b. l.), CD laikmenoje esančiomis fotonuotraukomis (25 b. l.).LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš bylos aplinkybių matyti, kad M. M., vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovėjusį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

Tai, jog buvo apgadinta nukentėjusiojo transporto priemonė, teismo posėdžio metu patvirtino ne tik nukentėjęs asmuo V. G., liudytojais apklausti A. V., D. B., I. K., patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. M., paaiškindamas, jog sukosi iš vietos ir mano, kad taip atbulas kliudė dešinę automobilio pusę. Be to, automobilio apgadinimus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga – transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame fiksuoti visi automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai, bei byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad ant automobilių esantys apgadinimų aukščiai sutampa.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas - automobilis, M. M. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str. 2 d.M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į asmenybę, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) bus pasiekti jam, kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, paskyrus sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ , lygiÄ baudos minimumui.Be to, Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialistas 2016 m. spalio 31 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad M.

M. 2016 m. rugpjūčio 10 d. 22.00 val. Å iaulių r., AukÅ¡telkės k., ties Nemuno g. 10B vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti yra atimta, nepasirinkęs saugaus važiavimo atstumo ir kliudęs stovėjusį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas KET reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės (pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, bÅ«tina tyčia, kuri apima tiek tyčiÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, tiek tyčiÄ iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, tai Å¡io teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti bÅ«tina nustatyti tiek kaltininko motyvÄ , tiek tikslÄ , kurie yra bÅ«tini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.M.

M., aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad smÅ«gio nepajuto, jokio atsitrenkimo garso negirdėjo, nes automobilio „Honda“ iÅ¡metamojo kuro vamzdis yra nutrÅ«kęs, todėl nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Taip pat teigė, kad po įvykio grįžo į tÄ pačiÄ vietÄ , pastatė maÅ¡inÄ prie kaimyno automobilio, kaimynas net nepastebėjo, jog buvo kliudytas jo automobilis. Nurodė ir tai, kad gyvena Å¡alia, todėl nebuvo tikslo bėgti. Nukentėjusysis V. G. teisme parodė, kad apgadinimai nebuvo dideli, esant tokiems automobilio apgadinimams, M.

M. galėjo nesuprasti, kad apgadino automobilį. Be to, V. G. teismui patvirtino, jog ryte sėdęs važiuoti iš karto ir pats nepamatė automobilio apgadinimų, o tik pavažiavęs šiek tiek atbulas, ant žemės pamatęs prikritusių stiklų, suvokė, jog įvyko eismo įvykis. Liudytojas V. V. teisme parodė, kad apgadinimas buvo nestiprus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. M. teisme nurodė, jog neturėjo pagrindo bėgti, jis ir nukentėjęs asmuo yra kaimynai, jei būtų supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, būtų ėjęs susitarti su nukentėjusiuoju.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip teigė M. M., tame kieme, kur įvyko eismo įvykis, būna visokių šiukšlių, daiktų, vaikų žaislų, todėl net ir esant kokiam nors trekštelėjimui būtų pamanęs, kad užvažiavo ant kieme išmesto daikto. Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog ant automobilio apgadinimai nėra itin dideli – nubraukimai ant bamperio ir sparno, įskilęs posūkio žibintas.

Vertinant apgadinimų dydį, jų pobÅ«dį, įvertinus tai, jog kontaktas tarp automobilių galėjo bÅ«ti braukiamojo pobÅ«džio, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, kas rodo, kad M. M. galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkęs į kitÄ automobilį. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , M. M. motyvo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos nebuvimÄ , įvertinant tai, kad nukentėjęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaimynai, kiemas nedidelis, kitų transporto priemonių tuo metu nebuvo.

Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad M. M. sÄ Å¾iningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs nukentėjusiojo automobilį, neturėjo tyčios sÄ moningai pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N63-5437/2010).

Todėl, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas M. M. atžvilgiu pradėtÄ administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja n u t a r i a :M. M. už administracinį teisės pažeidimÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 289 Eur (dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių eurų) dydžio baudÄ .M.

M. atžvilgiu iÅ¡keltÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teisme. Teisėja                                                                                                                                                    Ilona Jakubėnienė