A-442-2233-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-2233/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00783-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos 15.2; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjai I. K.,

pareiškėjos atstovui advokatui Vytautui Tučkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas), turtinę žalą, kurią sudaro 2 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidos, 38,07 Lt pašto išlaidos, 88 Lt neišmokėto atlyginimo už darbe nebūtą laiką, ir 50 000 Lt neturtinę žalą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad 2011 m. kovo 8 d., 8 val. 43 min., važiavo Martišiaus g. automobiliu „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sankryžoje prie šviesoforo, esant ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtintai lentelei su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, išsuko į Vytauto g. prieš tai įsitikinusi, kad nėra pėsčiųjų ir automobilių iš kairės. Pravažiavus tiltą ją sustabdė policijos pareigūnai, teigdami, kad ji pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), t. y. jog sukdama iš Martišiaus g.

į Vytauto g. nepraleido pasirengusio per sankryžą eiti pėsčiojo. Su pažeidimu nesutiko, nes jokio pėsčiojo, ketinančio eiti per perėją, nebuvo. Policijos pareigūnas E. B. surašė protokolą ir liepė pasirašyti, tačiau ji nesutiko su padarytu pažeidimu. Atsisakius pasirašyti, policijos pareigūnas pasakė, kad vairuotoja turi daryti viską, ką jis pasakys, nes jis yra atestuotas vyresnysis policininkas. Pareigūnas grubiai kalbėjo, pasakė, kad kol nebus pasirašytas protokolas, nebus išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas.

Iš pareigūnų pusės buvo jaučiamas gąsdinimas ir bauginimas. Teigė, kad Martišiaus g. ir Vytauto g. sankryža filmuojama, todėl kreipėsi į policijos komisariatą, kad būtų peržiūrėta sankryžos vaizdo medžiaga. Patrulių būrio vadas, peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, pasakė, kad jokio pėsčiojo nebuvo, tačiau vėliau, 2011 m. kovo 10 d., 8 val. 30 min., nuvykus į Prienų rajono policijos komisariatą (toliau – ir Prienų rajono PK) ir paprašius vaizdo įrašo, buvo pasakyta, kad sankryžos įrašas nėra daromas. Su 2011 m. kovo 16 d. priimtu nutarimu Nr. 79N-798551-11 administracinio teisės pažeidimo byloje nesutiko ir skundė Prienų rajono apylinkės teismui, kuris panaikino nutarimą ir bylą nutraukė.

Kauno apygardos teismas pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teigė, kad dėl pareigūnų E. B., J. Č. ir Ą. R. neteisėtų veiksmų patyrė rimtas psichologines pasekmes, t. y. nuoskaudą, nes pareigūnai be jokios kaltės patraukė ją atsakomybėn, taip pat patyrė bendrą silpnumą, didelę įtampą, pažeminimą, kankino nemiga, pablogėjo vidinė savijauta, vengė bendravimo. Dėl neteisėto nutarimo turėjo ieškoti kvalifikuotos teisinės pagalbos, advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 2 500 Lt. Dėl neteisėto sulaikymo ir bylos nagrinėjimo darbe nebuvo iš viso 15 val., už kurias nesumokėtas atlyginimas sudaro 88 Lt.

Susirašinėjimui su Kauno apskrities vyriausiuoju policijos komisariato ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais patirtos išlaidos sudaro 38,07 Lt.

Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad žalos atlyginimas galimas esant visoms trims sąlygoms: žalai, neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryšiui. Tvirtino, kad aplinkybę, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas surašyti neteisėtai, paneigia Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. II-209-878/2011, kuriuo nuspręsta panaikinti ginčytą 2011 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 79N-798551-11 ir bylą nutraukti, nesant patikimų įrodymų, kad I. K. pažeidė KET 36 ir 81 punktų reikalavimus. Pareigūnų veiksmuose neteisėtų veiksmų nebuvo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjai iš atsakovo 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 42 Lt atstovavimo teisme bei pašto išlaidų, kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pareiškėja kildina iš Prienų rajono policijos komisariato pareigūnų J. Č. ir E. B. neteisėtų veiksmų, kurie 2011 m. kovo 8 d. pareiškėjai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R188391. Pažymėjo, kad viešoji (valstybės) atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Iš prijungtos Prienų rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 11-209-878/2011 teismas nustatė, kad pareiškėjai administracinė nuobauda buvo paskirta už pažeidimą, kurio ji nepadarė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 250 str. 1 p.), nes pažeidimo medžiagoje surinkti įrodymai buvo prieštaringi ir nepatvirtino pareiškėjos galimai padaryto teisės pažeidimo. Todėl teismas vertino, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūnai neįvykdė pareigų, numatytų ATPK 280 straipsnio 4 punkte ir 284 straipsnyje, dėl ko pareiškėja patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2011 kovo 16 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjai neteisėtai už ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda, taip pat turėjo įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams.

Teismas sprendė, kad pareiškėjai administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nepagrįstai. Pažymėjo, kad policijos pareigūno E. B., surašiusio administracinį teisės pažeidimo protokolą, tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 26.6, 28 ir 29 punktų reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad šių policijos pareigūnų aplaidūs veiksmai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams. Sprendė, kad pareiškėjos argumentai, jog dėl minėtų pareigūnų veiksmų ir neteisėtai paskirtos nuobaudos ji patyrė neigiamas psichologines pasekmes, yra pagrįsti. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad nebuvo pateiktų duomenų ir įrodymų apie tai, kad pareiškėja vengė bendravimo, patyrė pažeminimą, teismas prašomą atlyginti neturtinės žalos dydį sumažino iki 2 000 Lt.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nėra pakankami pagrįsti faktą, kad jos darbe nebūtas laikas buvo sąlygotas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, taip pat nėra pateiktas konkretus negauto darbo užmokesčio paskaičiavimas, todėl nurodyta 88 Lt turtinės žalos suma laikyta nepagrįsta. Pažymėjo, kad atstovavimo teisme išlaidos, patirtos Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, yra priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir į CK 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka.

Iš pareiškėjos paaiškinimo ir 2011 m. rugsėjo 19 d. sąskaitos faktūros, serija TGF Nr. 0150, teismas nustatė, kad už skundo šioje byloje parengimą pareiškėja advokatui sumokėjo 800 Lt ir ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytos maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl priteistina. Nustatė, kad advokatas Vytautas Tučkus atstovavo pareiškėją teismo posėdžiuose iš viso 1 val. 25 min., todėl pagal Rekomendacijų 9 punktą, priteistina 180 Lt suma. Nurodė, kad maksimali priteistina teismo išlaidų suma gali sudaryti 980 Lt, tačiau pareiškėjos reikalavimai tenkinami iš dalies ir maksimaliai galima priteistina suma mažintina atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį (4 proc.), pareiškėjai iš atsakovo priteisiant 42 Lt atstovavimo teisme ir pašto išlaidų (40 Lt atstovavimo ir 2 Lt pašto išlaidų).

III. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarime nėra pasisakyta apie tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjai buvo surašytas nepagrįstai. Prienų rajono apylinkės teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog byla nutrauktina nesurinkus patikimų įrodymų, jos pareiškėja pažeidė KET 36 ar 81 punktų reikalavimus, o tokiems įrodymams surinkti išnaudotos visos priemonės. Pažymi, kad neteisėtų pareigūnų veiksmų nebuvo nustatyta ir pagal pareiškėjos pareiškimą atliktą patikrinimą (2011 m. gegužės 2 d. teikimas „Dėl pilietės I. K. pareiškimo tyrimo“ Nr. 20-IL-381), taip pat atlikus tyrimą pagal gautą pareiškėjos pareiškimą (2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“ Nr. 20-A-00253-11) bei atlikus tarnybinį patikrinimą pagal pareiškėjos skundą, siųstą Policijos departamentui (2011 m. birželio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos teikimo“ Nr. 20-IS-181). Tvirtina, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad patrulis E. B. protokole netinkamai suformulavo pažeidimo esmę bei nepilnai užpildytą protokolą davė pasirašyti pareiškėjai, paskui protokole padarė pataisymus, yra techninės klaidos ir negali būti pripažintos pareigūnų neteisėtais veiksmais. Mano, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo bei nuobaudų skyrimo tvarka yra nustatyta kaip vidaus tvarka ir negali sukelti pasekmių kitiems, pašaliniams asmenims. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvardijo, dėl kokių konkrečiai pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjai atsirado neturtinė žala ir nenustatė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti jos naudai visas patirtas išlaidas – 100 Lt žyminį mokestį, 2 500 Lt už advokato atstovavimą byloje, 38,07 Lt pašto išlaidas bei 88 Lt neišmokėto atlyginimo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėja remiasi Rekomendacijų 2 punktu ir nurodo, kad teismas turėjo įvertinti ne tik faktinio atstovavimo teisme laiką, bet ir kitas aplinkybes, nulėmusias pareiškėjos advokatui sumokėtų sumų dydį, t. y. tai, kad į sumą buvo įskaičiuotos advokato vykimo, grįžimo į ir iš teismo posėdžių, pasirengimo bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose išlaidos. Teigia, kad pagal Rekomendacijų 9 punktą, teismas turėjo pirmiausiai susumuoti advokato atstovavimo teismo posėdžiuose laiką ir tik tada šį laiką suapvalinti. Nurodo, kad skundo esminis reikalavimas – pripažinti, kad neteisėtais valstybės pareigūnų veiksmais buvo padaryta neturtinė žala – buvo iš esmės tenkintas, todėl turėjo būti priteistos visos prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidas, tarp jų - ir 100 Lt išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti. Mano, kad iš UAB „Senjorų rezidencija“ ir UAB „Gražių šypsenų namai“ pateiktų informacinių raštų apie pareiškėjos darbo užmokestį ir darbo grafikus matyti, jog tomis dienomis, kai vyko teismo posėdžiai, darbo užmokestis jai nebuvo sumokėtas, nes ji nedirbo.

Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą atsakovas prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėja prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o jos apeliacinį skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl Prienų rajono PK policijos pareigūnų J. Č. ir E. B. neteisėtų veiksmų.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog ji 2011 m. kovo 8 d., apie 08 val. 47 min., Prienuose, F. Martišiaus g. – Vytauto g. šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje nepraleido iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėja pasiruošusio eiti pėsčiojo, kuriam degė leistinas eiti šviesoforas, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Prienų rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vado 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 79N-798551-11 pareiškėja pripažinta kalta, padariusi minėtą administracinį teisės pažeidimą, ir jai paskirta 150 Lt bauda (b. l. 13). Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. nutarimu panaikino Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vado 2011 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 79N-798551-11 ir bylą nutraukė (b. l. 16-20). Nutarime nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjai surašytas netiksliai, jame akivaizdžiai buvo daryta taisymų, policijos pareigūnų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi bei nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija vadovaujasi Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarime nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, jog administracinėn atsakomybėn pareiškėja buvo patraukta nepagrįstai, nenustačius visų būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dėl policijos pareigūno, surašiusio administracinį teisės pažeidimo protokolą, E. B., veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2011 m. birželio 7 d. patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-181 (b. l. 103-105). Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad E. B., surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, netinkamai suformulavo pažeidimo esmę, netinkamai nurodė KET pažeidimo punktą bei aplaidžiai vykdė tarnybines pareigas. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog policijos pareigūnas E. B. pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija) patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 26.6., 28, 29 punktus. Už tarnybinį pažeidimą minėtam pareigūnui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarimu Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vado 2011 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 79N-798551-11 buvo pripažintas neteisėtu bei į pareigūno E. B. tarnybinio patikrinimo išvadas, jog pareigūnas neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal jam teisės aktų keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėja buvo nepagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytas policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas.

Atsakovo atstovas nurodo, jog nors įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjos atžvilgiu nutraukta ir konstatuota, kad pareiškėjai nepagrįstai inkriminuotas ATPK 1241 straipsnio 1 dalies pažeidimas, tačiau atkreipia dėmesį, jog byloje nenustatyta, jog policijos pareigūnai veikė ne taip, kaip jie privalėjo veikti, ar pažeidė teisės aktų nuostatas. Atsakovo manymu, dėl šios priežasties neturėtų būti tenkinamas pareiškėjos prašymas dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010), pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Atsižvelgus į tai, atsakovo argumentas pripažintinas nepagrįstu.

Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Pareiškėja savo patirtą neturtinę žalą sieja su tuo, kad dėl neteisėto patraukimo administracinėn atsakomybėn patyrė rimtas psichologines pasekmes – nuoskaudą, taip pat bendrą silpnumą, didelę įtampą, pažeminimą, ją kankino nemiga, pablogėjo vidinė savijauta, pareiškėja vengė bendravimo (b. l. 31).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A17-1001/2007), neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla prieš pareiškėją nutraukta dėl to, jog pažeidimo byloje nebuvo vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl visos abejonės buvo vertinamos pareiškėjos naudai. Darytina išvada, jog minėtos aplinkybės bei neteisėtas pareiškėjos patraukimas administracinėn atsakomybėn nulėmė tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį pareiškėjos emocinei būsenai. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog valstybės institucijų padarytas pažeidimas nebuvo itin intensyvus ir ilgalaikis, o nagrinėjamoje byloje nepateikta pakankamai duomenų ir įrodymų apie tai, kad pareiškėja vengė bendravimo, patyrė pažeminimą, neįrodyta, jog pareiškėjos teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jos turtinėms ir neturtinėms teisėms. Vertindama bylos aplinkybes pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismo teisėjų kolegija pareiškėjos patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 Lt, ir atitinkamai sumažina pirmosios instancijos teismo priteistą žalos atlyginimo sumą. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Tarp šios pareiškėjos patirtos neturtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, ši žalos atlyginimo suma priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės.

Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjos patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėja patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis.

Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą sieja su 1 000 Lt dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Prienų rajono apylinkės teisme, 88 Lt negauto atlyginimo, 38,07 Lt pašto išlaidų, 1 500 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinę bylą apygardos administraciniame teisme, 100 Lt žyminiu mokesčiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali būti priteisiamos kaip pareiškėjos galimai patirta turtinė žala, bet vertintinos ir priteistinos proporcingai tenkintiniems pareiškėjos skundo reikalavimams pagal ABTĮ 44 straipsnį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjos pateiktą direktorės L. S. informacinį raštą apie darbe nebūtas valandas, UAB „Gražių šypsenų namai“ darbo sutartį (b. l. 27-28), UAB „Senjorų rezidencija“ informacinį raštą (b. l. 29), pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas bei darbo grafikus (b. l. 120-132), sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad minėti dokumentai pakankamai nepagrindžia aplinkybių apie tai, jog būtent dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjai buvo neišmokėtas 88 Lt darbo užmokestis, t. y. pareiškėja patyrė tokio pobūdžio turtinę žalą, todėl ši suma pareiškėjai nepriteistina.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu ATPK 279 straipsnio taikymu nagrinėjamu atveju ir atsisakymu pareiškėjos patirtais nuostoliais (turtine žala) laikyti atstovavimo teisme išlaidas, patirtas Prienų rajono apylinkės teisme, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-209-878/2011.

Pažymėtina, kad išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylose atlyginimo klausimas reglamentuotas ATPK, o šio kodekso 279 straipsnyje nenumatytas išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam surašytas protokolas ir skirta nuobauda. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja prašo atlyginti turtinę žalą remdamasi CK 6.271 straipsniu. Akivaizdu, kad jos patirtos išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010). CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pareiškėjos nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas pirmiau nurodytas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė jo skųsti teisės aktų nustatyti tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos patirtų 1 000 Lt nuostolių.

Pareiškėja nurodo, kad 1 000 Lt teisinių paslaugų išlaidos yra patirtos už skundo pateikimą Prienų rajono apylinkės teismui ir atstovavimą byloje per visą bylinėjimosi laiką (b. l. 86). Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir pripažįstant turėtas 1 000 Lt išlaidas nuostoliais (turtine žala), byloje turi būti įvertinta, ar šie patirti nuostoliai yra pagrįsti. Kaip matyti iš sąskaitos faktūros (b. l. 90), už skundo parengimą bei atstovimą teisme pareiškėja sumokėjo po 500 Lt. Išlaidos už skundo paruošimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos visos. Atsižvelgiant į pareiškėjos advokato dalyvavimo Prienų rajono apylinkės teismo posėdžiuose laiką (Prienų rajono apylinkės teismo administracinio teismo pažeidimo byla Nr. II-209-878/2011, b. l. 26-27, 56, 62-68) bei vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktais, priteistina suma už atstovavimą byloje mažintina, pareiškėjai priteisiant 240 Lt. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai už išlaidas, patirtas Prienų rajono apylinkės teisme, iš viso priteistina 740 Lt dydžio suma.

Įvertinusi į bylą pateiktas sąskaitas faktūras bei 2011 m. lapkričio 2 d. pareiškėjos paaiškinimą (b. l. 86, 89-90), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis Rekomendacijomis nustatė, kad maksimali pareiškėjai priteistina teismo išlaidų suma apygardos administraciniame teisme gali sudaryti 980 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos prašymą priteisti sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį, kurio sumokėjimą patvirtinantį kvitą pareiškėja buvo pateikusi į bylą (b. l. 79). Todėl maksimali pareiškėjai priteistina teismo ir pašto išlaidų suma gali sudaryti 1 080 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos reikalavimai tenkintini iš dalies, pareiškėjai proporcingai mažinamos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos, iš viso pareiškėjai priteisiant 43 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas keistinas, mažinant pareiškėjai priteistinos neturinės žalos sumą iki 1 000 Lt, priteisiant 740 Lt turtinės žalos bei 43 Lt teismo išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 3 dalies punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos I. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai I. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo, 740 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo bei 43 Lt (keturiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą pareiškėjos I. K. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys