ea32cdbf-86f7-4a75-9f17-4cb0a81e3fca · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Kristina Baškienė Baudž. byla Nr. 1A-586-174/2012 Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00044-2011-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.4.8.2..; 1.1.7.4.; 2.4.6.4.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U o s p r e n d i sLietuvos respublikos vardu 2012 m. rugsėjo 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Valentino Janonio, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant nuteistajam G.

S.,nuteistojo gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui,nukentėjusiajai A. L.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Juozapui Surbliui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų per penkis mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Nuosprendžiu priteista iÅ¡ G.

S. nukentėjusiajai A. L. 500 Lt neturtinės žalos ir 600 Lt atstovavimo procese iÅ¡laidų atlyginimui.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: G. S. nuteistas už tai, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, tai yra jis 2007 m. spalio 26 d., apie 16 val., nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia, stumdamas lengvojo automobilio priekabÄ , sutrenkė A. L. deÅ¡inę rankÄ , padarydamas poodinę kraujosruvÄ ir minkÅ¡tųjų audinių paburkimÄ deÅ¡inės plaÅ¡takos I delnakaulio projekcijoje.Apeliaciniu skundu nuteistasis G.

S. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-06 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teigia, jog nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados apie tai, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantas G. S. aiÅ¡kina, jog nukentėjusiosios A. L. nebuvo prie garažo tuo metu, kai jis stÅ«mė automobilio priekabÄ Ä¯ garaÅ¾Ä . Liudytojai A. G. ir G. D. parodė, kad automobilio priekabÄ Ä¯vykio dienÄ jis – G. S. – į garaÅ¾Ä stÅ«mė du kartus: pirmÄ kartÄ , kai R.

N. atlaisvino garaÅ¾Ä (tuo metu A. L. nebuvo ne tik prie garažo, bet ir kieme), antrÄ kartÄ , kai A. L., iÅ¡stÅ«musi priekabÄ iÅ¡ garažo, buvo išėjusi iÅ¡ kiemo. Apeliantas nurodo, jog analogiÅ¡kus parodymus davė ir jis. Nukentėjusiosios A. L. pakviesti liudytojai yra jos artimi giminaičiai: M. S. – mama, L. N. – dukra, R. N. – žentas, todėl, apelianto teigimu, jie buvo suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, nes nori satisfakcijos po R. L. nuteisimo už jo – G. S. – sumuÅ¡imÄ tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2007-10-26.

Be to, G. S. pažymi, kad šie liudytojai yra ir buvo vienoje procesinėje pusėje su A. L. civilinėse bylose prieš jį dėl atidalijimo iš bendro turto (ieškinys patenkintas iš dalies, teismo sprendimas įsiteisėjęs; dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ieškinys atmestas; dėl servituto nustatymo byla nagrinėjama šiuo metu; dėl iškeldinimo ieškinys atmestas, sprendimas apskųstas apeliacine tvarka). Be to, šių liudytojų parodymai esminėse detalėse yra prieštaringi. Apelianto teigimu, liudytojos L.

N. iÅ¡ viso nebuvo sodyboje, nes ji grįžo iÅ¡ darbo jau po to, kai A. L. sutuoktinis R. L. sumušė jį – G. S. (už Å¡iÄ veikÄ R. L. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-05 nuosprendžiu). Liudytojos M. S. parodymai prieÅ¡tarauja nukentėjusiosios A. L. parodymams, nes ji aiÅ¡kino, kad A. L. tuo metu buvo „šalia priekabos, kitoje pusėje...“, tuo tarpu teismas jį – G. S. – nuteisė už tai, kad jis tyčia stÅ«mė automobilio priekabÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , A.

L. stovint garažo vartų tarpduryje ir taip užtveriant įvažiavimÄ Ä¯ garaÅ¾Ä .Nuteistojo G. S. teigimu, teismo nustatytos aplinkybės, jog jis tyčia stÅ«mė automobilio priekabÄ Ä¯ nukentėjusiÄ jÄ A. L., matydamas, jog ji stovi garažo vartų tarpduryje, užtverdama įvažiavimÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , ir tokiais savo veiksmais jÄ sužalojo, neatitinka pastarajai nustatyto sužalojimo mechanizmo. 2007-10-30 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2560/07 (03) nustatyta, kad A. L. poodinė kraujosruva ir minkÅ¡tųjų audinių paburkimas deÅ¡inės plaÅ¡takos I delnakaulio projekcijoje atsirado dėl bukos traumos arba susimuÅ¡us plaÅ¡takÄ Ä¯ panašų daiktÄ .

Remiantis Å¡ia iÅ¡vada, negalima atmesti prielaidos, kad A. L. susižaloti plaÅ¡takÄ galėjo atsitrenkdama į kokį nors bukÄ daiktÄ . Be to, apelianto teigimu, A. L. nustatytas deÅ¡inės rankos plaÅ¡takos sužalojimas prieÅ¡tarauja jos bei liudytojų, kuriuos ji prašė apklausti, nurodytoms aplinkybėms apie tai, jog A. L. stovėjo garažo tarpuvartėje, tikėdamasi, kad jis – G. S. – nestums į jÄ priekabos ir kad jo veiksmai jai buvo netikėti, kad ji nuo priekabos smÅ«gio atÅ¡oko į garažo vidų, todėl nebuvo stipriau sužalota.

Apeliantas pažymi, kad A. L. padaryta kraujosruva ant plaštakos nugarinio paviršiaus buvo neryški, tai reiškia, kad buvo nestiprus kontaktas su kietu buku daiktu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad automobilio priekaba yra metalinė, todėl tikėtina, kad po kontakto su priekaba turėjo atsirasti ne tik ryškesnė kraujosruva, bet ir odos nubrozdinimai. Taip pat nesuprantama, kodėl sumušimas konstatuotas plaštakos nugariniame paviršiuje, nes dešinės rankos plaštaka tokioje padėtyje reikštų, kad ranka buvo nuleista žemyn ir kad A.

L. nesiėmė veiksmų priekabai sustabdyti bei save apsaugoti. Tačiau liudytoja M. S. 2007-10-31 pareiÅ¡kime policijai nurodė, kad jam – G. S. – stumiant priekabÄ A. L. bandė priekabÄ sulaikyti.Apeliantas G. S. teigia, jog teismas, konstatuodamas jo veiksmuose esant tyčiÄ , visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į tai, kad konfliktas tarp artimų giminaičių vyko dėl turto bei naudojimosi juo tvarkos, t. y. kad jo veiksmai buvo nukreipti į savo, kaip pastatų bendrasavininkio ir daiktų (priekabos, dviračio, žoliapjovės) savininko teisių gynimÄ .

Å i aplinkybė, apelianto teigimu, yra reikÅ¡minga dėl to, kad jo tyčia visų pirma buvo nukreipta į nuosavybės teisių gynimÄ , o ne į sveikatos sužalojimÄ . Be to, teismas visiÅ¡kai neanalizavo A. L. veiksmų teisėtumo civilinės teisės prasme ir jo veiksmų BK 28 straipsnio kontekste, neatsižvelgė į tai, kad A. L. prieÅ¡taravo tam, kad jis laikytų savo automobilio priekabÄ garaže, į kurį jis turėjo tokias pat teises, kaip ir A. L.. Be to, naudojimosi tvarka Å¡iuo bendru garažu nebuvo nustatyta nei bendrasavininkių susitarimu, nei teismo sprendimu.

Todėl A. L. veiksmai laikytini neteisėtais. Be to, G. S. pažymi, jog jis, siekdamas, kad jo daiktai bÅ«tų laikomi jam dalinės nuosavybės teise priklausančiame garaže, o ne po atviru dangumi, siekė maksimaliai apsaugoti savo daiktus nuo korozijos, vagystės ir pan. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako baudžiamÄ ja tvarka, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, gina savo teises. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tada, kai tiesiogine tyčia nužudoma ar sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo.

Apeliantas G. S. teigia, jog ir teismas jo veiksmus įvertino kaip padarytus netiesiogine tyčia, nežiÅ«rint į pasekmių sunkumÄ .Nuteistojo teigimu, teismas be pagrindo neatsižvelgė į jo bei A. L. asmenybes, t. y. nevertino jų elgesio konfliktų metu bei tikėtinos agresijos lygio. G. S. pažymi, jog A. L. buvo ne kartÄ taikytos administracinio bei baudžiamojo poveikio priemonės: prie Å¡ios bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. PK-752-158/2008, kurioje A. L. sutuoktinis R. L. buvo nuteistas už tai, kad sumušė jį – G.

S. – tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2007-10-26. Minėtoje byloje priimtame teismo nuosprendyje nurodyta, jog 2005-05-11 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal G. S. pareiÅ¡kimÄ dėl R. L. elgesio ir G. S. pasiÅ«lyta dėl turto sugadinimo kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka; 2006-07-14 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal G. S. pareiÅ¡kimÄ dėl R. L. ir A. L. elgesio ir G. S. pasiÅ«lyta dėl turto sugadinimo kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka; 2006-08-11 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal A.

S. (G. S. sutuoktinės) pareiÅ¡kimÄ dėl R. L. elgesio ir A. S. pasiÅ«lyta dėl turto sugadinimo kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka; 2007-07-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu A. L. paskirta bauda dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, kurį ji padarė 2007-04-06, adresu Paribio g. 8, Klaipėdoje. Be to, nuteistasis G. S. nurodo, jog A. L. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-17 nuosprendžiu nuteista už tai, kad ji 2010-08-30 sumušė jo sutuoktinę A.

S. (ji yra I grupės invalidė). Be to, apeliantas G. S. nurodo, kad ir Å¡iuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00424-12 pagal jo pareiÅ¡kimÄ dėl jo turto vagystės iÅ¡ jam priklausančio pastato, esančio Paribio g. 8, Klaipėdoje. G. S. nuomone, nurodytos faktinės aplinkybės, kurios nustatytos teisinę galiÄ turinčiais oficialiais dokumentais, leidžia susidaryti pakankamÄ vaizdÄ apie jo ir A. L. akivaizdžiai skirtingÄ agresijos lygį bei konfliktų sprendimo bÅ«dus, t. y. jog jis konfliktus sprendžia teisinėmis priemonėmis, o A.

L. – savo aktyviais veiksmais.G. S. teigia, jog įvertinus ginčo garažo savininkų nuosavybės teisių pusiausvyrÄ , akivaizdu, kad ginčo garaÅ¾Ä buvo užėmęs R. N.. Pastarasis garaže laikė savo automobilio dalis, nors įvykio metu jis nebuvo nei Å¡io garažo bendrasavininkis, nei bendrasavininkių Å¡eimos narys, nei buvo gavęs visų bendrasavininkių sutikimÄ naudotis Å¡iuo garažu.Nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo G. S. skundÄ tenkinti.Nukentėjusioji ir jos atstovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas.Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iÅ¡sprendžiamas teismo nuosprendžiu.

Nuosprendis turi bÅ«ti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos iÅ¡vados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė bÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus.Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų ir vadovavosi prielaidomis.

Apylinkės teismas byloje esančius duomenis tyrė ir juos vertino atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, nesiaiÅ¡kino jų ryÅ¡io su kitais surinktais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BaudžiamÄ jį įstatymÄ . Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pirmosios instancijos teismas G.

S. pripažindamas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį rėmėsi iš esmės pačios nukentėjusiosios A. L. parodymais, 2007-10-30 specialisto išvada Nr. G 2560/07(03), bei kaip liudytojų apklaustų nukentėjusiosios šeimos narių – dukters L. N. ir jos vyro R. N. bei mamos M. S. – parodymais. Teismas taip pat konstatavo, kad kaip liudytojai apklausti A. G. ir G. D. parodė, jog nukentėjusiosios A. L. įvykio vietoje nematė, tačiau baudžiamosios bylos Nr. PK-752-158/2008 nagrinėjimo metu liudytojas G.

D. parodė, kad nieko tikslaus apie G. S. ir A. L. prie garažo įvykusį konfliktÄ , nežino, lauke buvo A. L. ir R. N.. Kolegijos nuomone, teismas, pripažindamas G. S. kaltu dėl nežymaus A. L. sveikatos sutrikdymo, netikdami įvertino įrodymus bei nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų.IÅ¡ byloje esančio nukentėjusiosios A. L. 2011 m. liepos 27 d. pateikto privataus kaltinimo skundo matyti, kad nukentėjusioji G. S. kaltino tuo, kad jis 2007 m. spalio 26 d., apie 16 val., nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia, stumdamas lengvojo automobilio priekabÄ , sutrenkė A.

L. deÅ¡inę rankÄ , padarydamas poodinę kraujosruvÄ su minkÅ¡tųjų audinių paburkimu deÅ¡inės plaÅ¡takos I delnakaulio projekcijoje.IÅ¡ byloje esančios 2007-10-30 specialisto iÅ¡vados Nr. G 2560/07(03) matyti, kad A. L. buvo padaryta poodinė kraujosruva ir minkÅ¡tųjų audinių paburkimas deÅ¡inės plaÅ¡takos I delnakaulio projekcijoje. Sužalojimas padarytas dėl bukos traumos, ar susimuÅ¡us plaÅ¡takÄ Ä¯ panašų daiktÄ maždaug iki 4 parų iki apžiÅ«ros. Dėl nurodytų sužalojimų A.

L. sveikata sutrikdyta nežymiai. Tačiau, kolegijos nuomone, vien nežymaus sveikatos sutrikdymo konstatavimo nepakanka norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti bÅ«tina pagrįsti faktÄ , jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir prieÅ¡ingi teisei (nusikalstami) padariniai, t.y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas.

Nustačius bÅ«tinÄ jį Å¡io nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytÄ Å¾alÄ , turi bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiÅ¡kia, jog turi bÅ«ti nustatyta, kad veikÄ darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padariniai, t. y. veikdamas asmuo sÄ moningai nukreipia savo pastangas tam, kad atsirastų padariniai ar kiltų grėsmė jiems atsirasti.Nuteistasis G.

S., apklausiamas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu savo kaltę neigė, nurodydamas, kad jog 2007 m. spalio 26 d., apie 16 val., jokio smurto prieÅ¡ A. L. nevartojo, tik norėjo pastatyti lengvojo automobilio priekabÄ Ä¯ savo garaÅ¾Ä . Tuo metu jo mama M. S. įėjo į garaÅ¾Ä ir neleido priekabos įstumti, stumdama jÄ rankomis atgal. Jis laikė priekabÄ iÅ¡ kito galo ir neleido mamai jos iÅ¡stumti lauk iÅ¡ garažo. Tuo metu nukentėjusiosios A. L., kuri yra jo sesuo ir su kuria vyksta konfliktas dėl garažo nuosavybės, nei garaže, nei kieme nebuvo, ji atėjo tuo metu, kai mama M.

S. nuėjo į namus kviesti policijos, o jis buvo kieme. Ä® garaÅ¾Ä atėjusi A. L., pradėjo mėtyti jo daiktus, iÅ¡stÅ«mė į laukÄ priekabÄ . Jis A. L. neleido mėtyti daiktų. A. L. nuėjus, jis priekabÄ vėl įstÅ«mė į garaÅ¾Ä .Nukentėjusioji A. L. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu parodė, kad specialisto iÅ¡vadoje konstatuotus sužalojimus jai padarė G. S.. Parodė, kad 2007 m. spalio 26 d. prie garažo dirbo jos dukters draugas R. N.. G. S. pastarÄ jį apie 16 val. nustÅ«mė nuo garažo ir jį užrakino.

G. S. atidarė garažo vartus ir į garaÅ¾Ä pradėjo stumti lauke stovėjusiÄ automobilio priekabÄ . Tuo metu prie garažo buvo ji – A. L., M. S. ir R. N.. Ji ir M. S. atsistojo tarpuvartėje, kad G. S. negalėtų įstumti į garaÅ¾Ä priekabos. Tačiau G. S., matydamas jas, jėga stÅ«mė priekabÄ ir sužalojo jos – A. L. – deÅ¡inę rankÄ . Stipriau nebuvo sužalota , nes saugodamasi nuo G. S. stumiamos priekabos atsitraukė į garažo vidų, prie sienos. Ji vos spėjo pasitraukti į Å¡onÄ , tačiau priekaba kliudė jos rankÄ ir jÄ sužalojo.

Po to M. S. nuėjo į namus ir apie įvykį pranešė policijai.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog G. S. kaltė dėl nežymaus A. L. sveikatos sutrikdymo įrodyta nukentėjusiosios A. L. parodymais apie tai, kad ji 2007 m. spalio 26 d. buvo sužalota G. S. stumiamos automobilio priekabos. Jos sužalojimo laikÄ ir mechanizmÄ patvirtina Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vada 2007-10-30 Nr. G 2560/07(03). Liudytojai M. S., R.

N. ir L. N. patvirtino, kad G. S., matydamas, kad A. L. stovi garažo tarpduryje ir prieÅ¡tarauja priekabos įstÅ«mimui į garaÅ¾Ä , nepaisydamas stovinčio žmogaus, stÅ«mė priekabÄ ir sužalojo A. L. rankÄ . Liudytojai A. G. ir G. D. parodė nukentėjusiosios A. L. įvykio vietoje nematę, tačiau baudžiamosios bylos Nr. PK-752-158/2008 nagrinėjimo metu liudytojas G. D. tvirtino, kad nieko tikslaus apie G. S. ir A. L. konfliktÄ , vykusį prie garažo nežino, lauke buvo A. L. ir R. N.. Teismas konstatavo, jog Å¡ių duomenų pakanka iÅ¡vadai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė G.

S., padaryti. Kolegijos vertinimu, tokia apylinkės teismo iÅ¡vada nepagrįsta.PrieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog G. S., matydamas, kad nukentėjusioji A. L. stovi garažo vartų tarpduryje, taip užtverdama įvažiavimÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , tyčia stÅ«mė automobilio priekabÄ Ä¯ nukentėjusiÄ jÄ ir tokiais savo veiksmais jÄ sužalojo. Apelianto G. S. teigimu, jis tik norėjo įstumti savo automobilio priekabÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , tačiau mama M.

S. neleido jam to padaryti. Tuo metu A. L. garaže nebuvo, ji atėjo vėliau ir iÅ¡stÅ«mė priekabÄ iÅ¡ garažo, vėliau jis priekabÄ Ä¯stÅ«mė atgal. Kaip liudytojai apklausti A. G. ir G. D. parodė, jog nukentėjusiosios A. L. įvykio vietoje nematė. Tuo tarpu pati nukentėjusioji A. L. bei liudytojai M. S., R. N. ir L. N. tvirtino, kad G. S. priekabÄ Ä¯ garaÅ¾Ä stÅ«mė A. L. bei M. S. stovint garažo tarpduryje. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykio dienÄ G. S. bandė įstumti savo automobilio priekabÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , tačiau G.

S. tvirtina, kad tuo metu A. L. garaže nebuvo, ji atėjo vėliau, tuo tarpu pastaroji bei kaip liudytojai apklausti M. S. (nukentėjusiosios A. L. mama), L. N. (A. L. dukra) bei R. N. (A. L. dukros vyras) tvirtina prieÅ¡ingai – kad A. L. atėjo vėliau. Tačiau Å¡iuo atveju ginčo dėl to, kad ir A. L. buvo konflikto dalyvė ir kad prieÅ¡inosi G. S. ketinimui įstumti priekabÄ Ä¯ garaÅ¾Ä (kaip pati nurodė – stovėjo garažo tarpduryje) nėra, todėl, atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadoje A.

L. konstatuotus sužalojimus – poodinę kraujosruvÄ ir minkÅ¡tųjų audinių paburkimÄ deÅ¡inės plaÅ¡takos I delnakaulio projekcijoje, neatmestina, jog pati nukentėjusioji A. L., aktyviai prieÅ¡indamasi G. S. ketinimui įstumti priekabÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , galėjo susižaloti deÅ¡inę plaÅ¡takÄ . Kita vertus, neatmestina, kad ir G. S., stumdamas priekabÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , galėjo sužaloti A. L. rankÄ . Tačiau pažymėtina, kad įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu.

Tuo tarpu byloje faktinės aplinkybės neleidžia padaryti iÅ¡vados, kad G. S. veiksmai stumiant priekabÄ Ä¯ jam priklausantį garaÅ¾Ä buvo nukreipti į tai, kad tyčia stumiama priekaba sužaloti nukentėjusiÄ jÄ A. L.. Todėl jeigu ir laikyti, kad A. L. rankos sužalojimas buvo padarytas G. S. stumiant priekabÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , Å¡i aplinkybė neleidžia daryti iÅ¡vados, kad G. S. tyčia buvo nukreipta sužaloti nuketėjusiÄ jÄ A. L..Å ioje byloje kolegija atsižvelgia ir į tai, kad A. L. į medikus kreipėsi ne iÅ¡ karto po sužalojimo, o praėjus trims dienoms.

PolicijÄ Ä¯vykio dienÄ kvietė taip pat ne ji, o jos bei apelianto G. S. mama M. B.. PareiÅ¡kimÄ policijai rašė taip pat M. B.. Tuo tarpu A. L. pareiÅ¡kimo policijai nerašė, o skundÄ dėl sužalojimo padavė praėjus daugiau kaip keturiems metams. Nors A. L. privataus kaltinimo skunde pažymėta, jog 2007-07-01 su G. S. vyko teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisės atidalijimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (LAT 2011-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011 ir 2011-07-01 nutartis 3K-3-305/2011), todėl ji nenorėjo pradėti baudžiamojo proceso prieÅ¡ G.

S., kad nekiltų įtarimų, kad tokiu bÅ«du ji siekia apkaltinti G. S., tačiau iÅ¡ byloje esančio 2007-11-06 Klaipėdos miesto 2-ojo PK VP PN tyrėjo nutarimo matyti, kad 2007-11-05 Klaipėdos miesto 2-ajame PK buvo užregistruotas A. L. pareiÅ¡kimas bÅ«tent dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio.Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, jog BPK 408 straipsnio dalyje nurodyta, kad privataus kaltinimo bylose skundÄ paduoda ir kaltinimÄ teisme palaiko nukentėjusysis, teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusÄ .

Nukentėjusioji A. L. kaltinimus G. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo iÅ¡ esmės grindė savo bei artimų giminaičių – dukters L. N., pastarosios vyro R. N. bei mamos M. S., kurios santykiai su G. S. taip pat yra konfliktiÅ¡ki, parodymais. Nuteistojo G. S. apeliaciniame skunde, be kita ko, pažymėta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-17 nuosprendžiu A. L. nuteista už tai, jog ji 2010-08-30 sumušė G. S. žmonÄ A. S., kuri yra I grupės invalidė.

A. L. vyras R. L. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad jis tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2007-10-26 nežymiai sužalojo G. S.. Å ie duomenys patikrinti, remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad nuosprendžiai yra įsiteisėję. Be to, apelianto G. S. apeliaciniame skunde nurodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-07-20 nutarimu A. L. paskirta bauda dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, kurį ji padarė 2007-04-06, adresu Paribio g. 8, Klaipėdoje, o Å¡iuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00424-12 pagal jo pareiÅ¡kimÄ dėl jo turto vagystės iÅ¡ jam priklausančio pastato, esančio Paribio g. 8, Klaipėdoje.

Esant Å¡iems duomenims akivaizdu, jog minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Å¡ie liudytojai nukentėjusiosios A. L. konfliktuose su apeliantu G. S. palaiko jÄ , kaip dukrÄ (liudytoja M. S. yra A. L., kartu ir apelianto G. S., mama, kuri su pastaruoju nuolatos konfliktuoja, bylinėjasi dėl nuosavybės ir palaiko dukrÄ A. L.) bei mamÄ ir anytÄ (liudytoja L. N. yra A. L. dukra, R. N. – žentas). Teismui pateikta specialisto iÅ¡vada dėl nukentėjusiajai A. L. padarytų sužalojimų dėl anksčiau nurodytų aplinkybių abejonių liudytojų parodymais nepaÅ¡alino.

Esant aptartų duomenų visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neginčijamų G. S. kaltės įrodymų dėl A. L. sužalojimo nėra.Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio nuostatas, tai yra, neiÅ¡tyręs ir neįvertinęs visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrindęs, kodėl remiasi vien tik nukentėjusiosios bei kaip liudytojų apklaustų pastarosios artimųjų giminaičių, kurie, kaip nustatyta, yra suinteresuoti byloje asmenys, parodymais ir atmeta kitus įrodymus, patvirtinančius reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, nepaÅ¡alinęs byloje esančių prieÅ¡taravimų ir vadovaudamasis prielaidomis, priėmė nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį G.

S.. Dėl byloje esančių abejonių, kad bÅ«tent G. S. padarė A. L. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir nesant galimybės Å¡ių abejonių paÅ¡alinti, Å¡is nusikaltimas G. S. negali bÅ«ti inkriminuotas, nesant jo veiksmuose BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis G. S. naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:G. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kolegijos pirmininkė                                                                                                   Violeta Miliuvienė Kolegijos teisėjai                                                                                                   Valentinas Janonis         Eduardas MaÅ¡kevičius