2020-01-14 Nr. AB-763-3-63-3-01163-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-936-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01163-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Aksas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2017 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-2498 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas), pripažinti atsakovo atsisakymą nustatyti žemės naudojimo būdą „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ nepagrįstu bei įpareigoti priimti spendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo į „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Aksas” bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) detalusis planas buvo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-14 (toliau – ir Detalusis planas). Techninių projektų rengimui Palangos miesto savivaldybės administracija yra išdavusi specialiuosius architektūrinius reikalavimus, yra gautos techninės sąlygos inžinerinei infrastruktūrai projektuoti, parengti verslo ir investicijų gavimo planai. Detaliajame plane buvo numatyta, kad planavimo tikslas – žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas iš bendrojo naudojimo (B3) į gyvenamąją (G1), teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo nustatymas. 2017 m. vasario 28 d. paruoštos kadastrinių matavimų bylos buvo pateiktos Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus patikrai, kuris, patikrinęs pateiktus dokumentus, nurodė, kad būtina pakeisti žemės naudojimo būdą. Teigė, jog Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 m. liepos 14 d. rašte Nr.(8.6.)-D3-2498 nurodė, jog atsižvelgiant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštą Nr. 2D-9099 „Dėl tarnybinės pagalbos“, Žemės sklypui gali būti nustatytas žemės naudojimo būdas – „Vienbučių ir dvibučių gyvenamų pastatų teritorijos“, o siekiant pakeisti žemės naudojimo būdą į „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“, reikia koreguoti detalųjį planą.

3. Pareiškėjas nurodė, jog skundžiamas Sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, nes Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 333 punkte nurodyta, kad detaliuosiuose planuose nustatytas kitos paskirties žemės gyvenamųjų teritorijų būdo mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis gali būti suprantamas kaip atitinkantis kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių ar užstatymo tipą (namų valda, individualūs gyvenamieji namai, sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai) ir (ar) nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus. Pareiškėjas pažymėjo, jog 2009 m. sausio 29 d. patvirtinto detaliojo plano sprendiniais buvo nustatyta, kad Žemės sklypo naudojimo būdas – „Gyvenamoji teritorija“, o pobūdis – „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“. Akcentuoja, jog Žemės sklypui nustatytas pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ (G1) nereiškia, kad Žemės sklype negalima statyti daugiabučių namų, nes tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas suteikė teisę statyti daugiabučius gyvenamuosius namus „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ (G1) sklypuose, kas ir buvo planuojama daryti. Akcentavo, jog detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas, Žemės sklype numatant vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybą.

4. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas pareiškėjo 2017 m. gegužės 5 d. prašymas dėl Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas. Žemės sklypui gali būti nustatytas žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o siekiant pakeisti žemės naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, būtina koreguoti Detalųjį planą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skunde keliamus klausimus vertinti teismo nuožiūra.

7. Inspekcija nurodė, jog ginčo teritorijų planavimo dokumentas pavirtintas 2009 metais, tačiau pareiškėjas iki šiol Nekilnojamojo turto registre nėra įregistravęs Detaliuoju planu pasikeisto Žemės sklypo naudojimo būdo. Pažymėjo, jog siekiant nustatyti žemės naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, tikslingiau Detalųjį planą koreguoti, tuo užtikrinant koreguojamo detaliojo plano sprendinių atitiktį šiuo metu galiojančių aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams bei visuomenės informavimą apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą, dokumento sprendinių išviešinimą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aksas“ atsiliepime į skundą prašė skundą patenkinti visiškai.

9. UAB „Aksas“ nurodė, jog 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį pagal 2016 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį jis įsigijo daugiabučių gyvenamųjų namų statybai. Teigė, jog prieš įsigyjant Žemės sklypo dalį, jis susipažino su Detaliuoju planu, jo vizualizacija ir kitais susijusias dokumentais, iš kurių aiškiai matyti, kad žemės sklype suplanuota daugiabučių gyvenamųjų namų statyba. Detaliojo plano grafinės dalys bei vizualizacijos aiškiai rodo, kad bus statomi daugiabučiai namai, tuo metu jei būtų statomi vienbučiai ar dvibučiai namai, viename sklype būtų statomas tik vienas namas. Pabrėžė, jog atitinkamos organizacijos, išdavusios sąlygas techniniam projektui rengti, nurodė duomenis ir kiekius, skirtus daugiabučiams namams: akcinė bendrovė „VST“ kaip leistiną galią numatė iki 1 400 kW, UAB „Palangos vandenys“ techninėse sąlygose numatyta, kad nuotekų kiekis per parą sudarys 400 kub. metrų, vamzdžių diametras numatytas 200 mm, be to, pati Palangos miesto savivaldybės administracija 2007 m. balandžio 11 d. raštu akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ reikalavime dėl techninių sąlygų nurodė, kad planuojama įrengti 200 buitinių katilų po 8 kW. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. rugpjūčio 4 d. atsakyme į paklausimą nurodyta, jog mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijoje daugiabučių namų statyba galima.

II. 10. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino visiškai – Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-2498 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ panaikino ir Palangos miesto savivaldybės administraciją įpareigojo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdą pakeisti į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, nekoreguojant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-14 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano. Pareiškėjo prašymą dėl į teismo specialiąją sąskaitą įneštos liudytojui išmokėtinos sumos grąžinimo nusprendė nagrinėti po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

11. Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. (8.6.)-D3-2498 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiu, kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-14 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius. Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 m. liepos 14 d. rašte Nr. (8.6.)-D3-2498 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vertinimu, vadovaujantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-14 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, žemės sklypui (duomenys neskelbtini), gali būti nustatytas žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o siekiant pakeisti žemės naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, reikalingas detaliojo plano koregavimas.

13. Teismas nurodė, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas). Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės paskirties ir kitos paskirties žemę (Žemės įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas; daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas ir kitas (Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja Žemės įstatymo 24 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.

Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialųjį teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Žemės sklypams nustatomi Žemės įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos (Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalis).

14. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 15 d. patvirtinto naujos redakcijos Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punktu, kuris numato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas (būdai) keičiami žemės savininkų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.

15. Teismas nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas buvo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-14 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“. Planavimo tikslas – žemės sklypo naudojimo būdo keitimas iš visuomeninės paskirties teritorijos į gyvenamosios teritorijos, sklypo dalijimas į atskirus sklypus, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, numatant mažaaukštę gyvenamųjų namų statybą. Detaliojo plano koncepcijoje nurodyta, kad, be kita ko, Žemės sklype numatoma esamo sklypo sąskaita formuoti naujus žemės sklypus nemažiau kaip po 15 arų ir vykdyti naujų mažaaukščių (3 aukštų) blokuotų gyvenamųjų namų statybą.

16. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 buvo patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija (toliau – ir Specifikacija). Iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusioje Specifikacijos redakcijoje buvo numatyti tokie kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo pobūdžiai: G1 – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai), G2 – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai virš 3 aukštų). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. D1-769 Specifikacija buvo pakeista (pakeitimas įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d.), nurodant tokius kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo pobūdžius: G1 – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai), G2 – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji pastatai ir bendrabučiai). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1–1061 7 punktu į Specifikaciją buvo įtraukta 10 punkto 2 lentelės 3 pastaba, kuri paaiškino, kaip turi būti taikomi nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigalioję pakeitimai teritorijų planavimo dokumentams, pradėtiems rengti iki tos datos. Ši norma numatė, kad iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys, pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros ir kurių sprendiniuose numatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis, papildomai sprendiniuose turi būti nustatomas gyvenamųjų pastatų tipas: vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai.

17. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, vertino, jog pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusius teisės aktus buvo nustatyta tik tai, jog pagal šį pobūdį žemės sklype statomi gyvenamieji namai gali būti iki trijų aukštų, tačiau nebuvo įtvirtinta, ar tokie gyvenamieji namai turi būti vienbučiai, dvibučiai ar daugiabučiai. Toks skirstymas Specifikacijoje atsirado tik po 2010 m. spalio 1 d., tačiau jis buvo paremtas visai kitais kriterijais. Iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusioje Specifikacijoje žemės sklypo naudojimo pobūdžiai buvo skirstomi pagal gyvenamojo namo aukštį, tuo metu po šios datos įsigaliojusioje Specifikacijos redakcijoje įtvirtintas skirstymas yra paremtas ne namo aukščiu, o butų skaičiumi. Akivaizdu, jog šie du kriterijai negali būti sulyginti, nes yra visiškai skirtingi. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1–1061 7 punkto nuostatą, kad iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams papildomai nustatomas gyvenamųjų pastatų tipas: vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai, teismas priėjo prie išvados, kad šioje teisės normoje esantis žodis „arba“ patvirtina, kad po 2010 m. spalio 1 d. Specifikacijoje buvęs žemės naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ netapo pobūdžiu „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba“, nes esant nustatytam tokiam naudojimo būdui ir pobūdžiui, buvo galima tiek vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, tiek daugiabučių pastatų ir bendrabučių statyba.

18. Teismas nurodė, kad iš Detaliojo plano sprendinių matyti, jog planuojamoje teritorijoje buvo numatyta naujų mažaaukščių (3 aukštų) blokuotų gyvenamųjų namų statyba. Į bylą pateikti 2015 m. rugpjūčio 21 d. Specialieji architektūros reikalavimai pastato statybai Nr. 238 patvirtina, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius pritarė daugiabučių pastatų, viešbučių paskirties, prekybos paskirties ir paslaugų paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), statybos projekto rengimui. Kadangi konstatuota, jog Detaliuoju planu nustatytas kitos paskirties žemės gyvenamųjų teritorijų būdo mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis atitinka daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos pobūdį, teiginys, jog siekiant pakeisti žemės naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, reikalingas detaliojo plano koregavimas, laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgdamas į tai, jog Detaliojo plano tvirtinimo metu nebuvo nustatytas jo galiojimo terminas, įvertinęs Detaliojo plano sprendinius bei nesant duomenų, jog jie prieštarauja šiuo metu ginčo teritorijoje galiojantiems aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams, teismas priėjo prie išvados, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimas, įformintas 2017 m. liepos 14 d. raštu Nr. (8.6.)-D3-2498 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, negali būti laikytinas teisėtu, todėl jis naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Teismui konstatavus, jog žemės naudojimo būdo pakeitimui į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos Detaliojo plano koregavimas nereikalingas, atsakovas įpareigotas žemės naudojimo būdą pakeisti į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, nekoreguojant Detaliojo plano.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas grąžinti 500 Eur išmokėtiną liudytojui Č. M. sumą, įmokėtą į teismo specialiąją sąskaitą, vykdant teismo įpareigojimą, pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, klausimas dėl į teismo specialiąją sąskaitą įmokėtos liudytojui išmokėtinos sumos grąžinimo pareiškėjui bus sprendžiamas po teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

III. 21. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismas netaikė teisės akto, kurį reikėjo taikyti, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Teismas netaikė Taisyklių (TAR, 2014 m. sausio 6 d., Nr. 2014-00025) 333 punkto, kuriame yra konkreti norma dėl mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos būdo keitimo.

21.2. Ginčo kvartale vyrauja tik vienbučiai ir dvibučiai pastatai. Teismas išaiškino plečiamai, kad pagal galiojusią Specifikaciją „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ gali būti keičiama į daugiabučių pastatų ir bendrabučių statyba. Taisyklių, kurių netaikė teismas, 333 punkte yra nurodyta, kad detaliuosiuose planuose nustatytas kitos paskirties žemės gyvenamųjų teritorijų būdo mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis gali būti suprantamas kaip atitinkantis kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą tik tais atvejais, kai [...] nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus. Visi pareiškėjo detaliuoju planu suformuoti sklypai atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priede nurodytus sklypų rodiklius, kaip ir yra nurodyta Taisyklių 333 punkte, todėl, atsakovo nuomone, teismas turėjo ne lingvistiškai aiškinti teisės aktus, o lyginti kiekvieno sklypo užstatymo tankį su 9 priedo lentelėje nurodytais rodikliais. Lingvistiškai išaiškinęs teisės aktus, teismas nurodė priešingai nei teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti Inspekcija.

21.3. Inspekcija 2017 m. birželio 26 d. raštu Nr. 2D-9099 „Dėl tarnybinės pagalbos“ vienareikšmiškai nurodė, kad vadovaujantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu, žemės sklypui gali būti nustatytas žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o siekiant pakeisti žemės naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos būtina koreguoti detalųjį planą.

21.4. Be to, teismas įpareigojo pakeisti viso sklypo (duomenys neskelbtini), būdą į daugiabučių pastatų teritorijos, nors detaliuoju planu šis sklypas jau yra suskaidytas į 14 sklypų, viename iš jų yra nustatytas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių būdas, todėl pagal vykdomąjį raštą įvykdžius teismo sprendimą, nebūtų galimybės patekti į visus likusius sklypus. Pareiškimu savivaldybės administracijai pareiškėjas nurodė priešingai, kad 14 sklypo būdą reikia keisti į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų būdą. Teismas turėjo taikyti Taisyklių 333 punktą ir patikrinti kiekvieno iš 14 formuojamų sklypų užstatymo tankumo atitikimą Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimams ir tik tada spręsti dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Septintas ir keturioliktas sklypai akivaizdžiai skiriasi nuo likusių sklypų, todėl dėl kiekvieno sklypo rodiklių ir būdo keitimo teismas turėjo pasisakyti atskirai.

22. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusius teisės aktus (t. y. tuo metu, kai buvo priimtas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d sprendimas Nr. T2-14 dėl Žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo) buvo nustatyta tik tai, jog pagal šį pobūdį Žemės sklype statomi gyvenamieji namai gali būti iki trijų aukštų, tačiau nebuvo įtvirtinta, ar tokie gyvenamieji namai turi būti vienbučiai, dvibučiai ar daugiabučiai. Tik nuo 2010 m. spalio 1 d. Specifikacijoje atsirado žemės naudojimo pobūdžių skirstymas ne pagal namo aukštį, tačiau pagal butų skaičių. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio (toliau – ir Turinys) 15 punkto nuostatomis nurodė, kad toks reglamentavimas reiškė, jog mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypuose buvo galima statyti atitinkamo aukščio vienbučius, dvibučius ir daugiabučius gyvenamuosius namus. Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą pareiškėjo skunde keliamus klausimus paliko vertinti teismo nuožiūra.

24. Pareiškėjas pažymėjo, kad Taisyklių 333 punkto nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos, kadangi Taisyklės buvo patvirtintos žymiai vėliau, praėjus beveik 5 metams po Žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo. Todėl teismas pagrįstai vadovavosi LR aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-1061 7 punkto nuostata, nurodančia, kaip turi būti sprendžiama dėl iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtuose rengti teritorijų planavimo dokumentuose numatyto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdžio. Niekuo neparemtas ir atsakovo argumentas, kad teismas privalėjo atskirai vertinti kiekvieno sklypo rodiklius, kadangi 7 ir 14 sklypai skiriasi nuo likusių sklypų. Pagal Žemės sklypo detalųjį planą sklypo Nr. 7 naudojimo būdas yra toks pat kaip ir kitų sklypų – gyvenamoji (G1), skirta mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, taip pat iki 20 proc. bendro ploto skiriant prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti. Sklypas Nr. 14 yra specialiai skirtas inžinerinės infrastruktūros statybai, t. y. aptarnauti pagal detalųjį planą padalintus žemės sklypus, užtikrinant visos teritorijos tinkamą aprūpinimą elektros energija, transporto ir pėsčiųjų judėjimą, automobilių parkavimą ir kt. Nurodydamas šį argumentą atsakovas prieštarauja pats sau, kadangi atsakovas sutiko nustatyti naudojimo būdą kaip „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“.

25. Pareiškėjo teigimu, atsakovo teiginys, kad ginčo kvartale vyrauja tik vienbučiai ir dvibučiai pastatai, yra nepagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais ar dokumentais. Ši teritorija pagal Palangos miesto bendrąjį planą yra priskirta mažaaukštei gyvenamųjų namų statybai, ir nors kai kuriose teritorijos dalyse statybos dar nėra pradėtos, tačiau net jau šiuo metu čia yra pastatyta keletas daugiabučių gyvenamųjų namų.

26. Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad būtent apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas ginčo faktus bei juos patvirtinančius teisės aktus, savo nuožiūra priims sprendimą.

27. Inspekcija nurodo, kad atsižvelgus į Detalųjį planą Žemės sklypui gali būti nustatytas žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o norint nustatyti žemės naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos reikia ginčo detalųjį planą koreguoti.

28. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo įvertinti apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje administracinėje byloje tikrinamas ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. (8.6.)-D3-2498 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo. Pareiškėjas prašė pripažinti atsakovo atsisakymą nustatyti žemės naudojimo būdą „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ nepagrįstu bei įpareigoti priimti spendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo į „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“.

30. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, esantis ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, su 2017 m. gegužės 5 d. prašymu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją (Administracijoje prašymas gautas 2017 m. gegužės 8 d.) pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-14 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas buvo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-14 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“. Planavimo tikslas – žemės sklypo naudojimo būdo keitimas iš visuomeninės paskirties teritorijos į gyvenamosios teritorijos, sklypo dalijimas į atskirus sklypus, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, numatant mažaaukštę gyvenamųjų namų statybą. Detaliojo plano koncepcijoje nurodyta, kad, be kita ko, Žemės sklype numatoma esamo sklypo sąskaita formuoti naujus žemės sklypus nemažiau kaip po 15 arų ir vykdyti naujų mažaaukščių (3 aukštų) blokuotų gyvenamųjų namų statybą.

32. Palangos miesto savivaldybės administracija skundžiamame 2017 m. liepos 14 d. sprendime Nr. (8.6.)-D3-2498 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog Administracija kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl tarnybinės pagalbos. 2017 m. birželio 26 d. gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštas Nr. 2D-9099 „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriame nurodoma, kad, Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vertinimu, vadovaujantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-14 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, žemės sklypui (duomenys neskelbtini), gali būti nustatytas žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o siekiant pakeisti žemės naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos reikia koreguoti detalųjį planą. Be to, Sprendime pareiškėjui išaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis turi teisę teikti savivaldybei pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą patenkino visiškai – Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-2498 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ panaikino ir Palangos miesto savivaldybės administraciją įpareigojo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdą pakeisti į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, nekoreguojant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-14 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano.

34. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Detaliojo plano tvirtinimo metu nebuvo nustatytas jo galiojimo terminas, įvertinęs Detaliojo plano sprendinius bei nesant duomenų, jog jie prieštarauja šiuo metu ginčo teritorijoje galiojantiems aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams, priėjo prie išvados, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimas, įformintas 2017 m. liepos 14 d. raštu Nr. (8.6.)-D3-2498 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), negali būti laikytinas teisėtu. Teismas nurodė, kad iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusioje Specifikacijoje žemės sklypo naudojimo pobūdžiai buvo skirstomi pagal gyvenamojo namo aukštį, tuo metu po šios datos įsigaliojusioje Specifikacijos redakcijoje įtvirtintas skirstymas yra paremtas ne namo aukščiu, o butų skaičiumi. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1–1061 7 punkto nuostatą, kad iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams papildomai nustatomas gyvenamųjų pastatų tipas: vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai, teismas priėjo prie išvados, kad šioje teisės normoje esantis žodis „arba“ patvirtina, kad po 2010 m. spalio 1 d. Specifikacijoje buvęs žemės naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ netapo pobūdžiu „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba“, nes esant nustatytam tokiam naudojimo būdui ir pobūdžiui, buvo galima tiek vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, tiek daugiabučių pastatų ir bendrabučių statyba.

35. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas netaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 333 punkto, kuriame yra konkreti norma dėl mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos būdo keitimo, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Ginčo kvartale vyrauja tik vienbučiai ir dvibučiai pastatai. Teismas išaiškino plečiamai, kad pagal galiojusią Specifikaciją „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ gali būti keičiama į daugiabučių pastatų ir bendrabučių statyba. Teismas turėjo taikyti Taisyklių 333 punktą ir patikrinti kiekvieno iš 14 formuojamų sklypų užstatymo tankumo atitikimą Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimams ir tik tada spręsti dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo.

V. 36. Pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-14 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius esamame sklype ((duomenys neskelbtini)) formuojama keturiolika naujų sklypų, kuriuose planuojama gyvenamųjų namų statyba (3 aukštų). Trylikoje minėtų sklypų detaliuoju planu nustatytas žemės sklypų naudojimo būdas – gyvenamoji (G1), skirta mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai.

37. Pareiškėjo 2017 m. gegužės 5 d. prašymas Palangos miesto savivaldybės administracijai patvirtina, kad jis siekia pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Atsakovas šio prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundą tenkino ir sprendė, kad atsakovas privalo priimti administracinį sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymas bus išspręstas iš esmės.

38. Žemės sklypų naudojimo būdas nustatytas 2009 metais tvirtinant detalųjį planą, t. y. tuo metu, kai galiojo Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja šio teisės akto redakcija ir patvirtintas Žemės naudojimo būdų turinio aprašas, pagal kurį nustatytas kitoks žemės sklypų naudojimo būdų sąrašas ir jų turinys. Pareiškėjas kreipėsi dėl administracinio Sprendimo priėmimo 2017 metais. Taigi pareiškėjas siekė, kad detaliajame plane buvęs nustatytas pagal iki 2014 m. sausio 1 d. žemės sklypų naudojimo būdų sąrašą žemės sklypų naudojimo būdas būtų pakeistas vienu iš žemės naudojimo būdų, kuris yra nustatytas šiuo metu galiojančiame reguliavime – Žemės naudojimo būdų turinio apraše.

39. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą, paminėjo Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir išaiškino pareiškėjui, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Kitų teisės normų atsakovas Sprendime nenurodė. Atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 332 punktu. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas nenagrinėjo Taisyklių 333 punkto taikymo sąlygų, todėl nebuvo atskleista bylos esmė.

40. Taisyklių 1 punkte (2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. D1-759 punkto redakcija) nustatyta, kad Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės nustato valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės dalies bendrųjų planų, savivaldybės bendrųjų planų, savivaldybės dalies bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese.

41. Taisyklių 332 punkte (2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. D1-759 punkto redakcija) nustatyta, kad galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

42. Taisyklių 333 punkte nustatyta, kad detaliuosiuose planuose nustatytas kitos paskirties žemės gyvenamųjų teritorijų būdo mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis gali būti suprantamas kaip atitinkantis kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių ar užstatymo tipą (namų valda, individualūs gyvenamieji namai, sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai ar panašiai) ir (ar) nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus.

43. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (nauja redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo <…>.

44. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 punkte (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 punkto redakcija) įtvirtintas vienas iš viešojo administravimo principų – išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

45. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

46. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nenurodė šiame sprendime visų pareiškėjo prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusių aplinkybių ir konkrečių teisės aktų nuostatų, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Būtent atsakovas skundžiamame Sprendime nenurodė jokių teisės normų dėl pareiškėjo paduoto prašymo esmės ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių dėl pareiškėjo paduoto prašymo esmės (dėl galimybės pakeisti detaliajame plane buvusį nustatytą pagal iki 2014 m. sausio 1 d. žemės sklypų naudojimo būdų sąrašą žemės sklypų naudojimo būdą vienu iš žemės naudojimo būdų, kuris yra nustatytas šiuo metu galiojančiame reguliavime). Atsakovas Sprendime tik išaiškino, ką pareiškėjas turi teisę daryti ateityje. Skundžiamas sprendimas neatitinka vieno iš viešojo administravimo principų – išsamumo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Sprendimas turi būti panaikintas. Viešojo administravimo principo pažeidimas konkrečiu atveju laikytinas esminiu procedūros pažeidimu, dėl kurio sprendimas turi būti naikinamas remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

47. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo pasisakė dėl to, kaip klausimas turi būti išspręstas, nes viešojo administravimo subjektas nebuvo tinkamai pasisakęs dėl nagrinėjamo klausimo esmės. Viešojo administravimo subjektas skundžiamame sprendime nenurodė, kokiomis aplinkybėmis rėmėsi, priimdamas skundžiamą sprendimą, ir kokius teisės aktus taikė. Viešojo administravimo subjektui nepasisakius dėl to, kokios aplinkybės buvo vertinamos ir kokie teisės aktai buvo taikomi konkrečiu atveju, teismas negalėjo tinkamai įvertinti nagrinėjamo klausimo esmės ir pasisakyti, kokio turinio sprendimą privalo priimti viešojo administravimo subjektas, taigi teismas netinkamai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytos materialiosios teisės (ABTĮ 147 str. ). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama dėl įpareigojimo priimti nustatyto turinio sprendimą ir skundas atmetamas.

48. Nepagrįsti yra apelianto motyvai, kad teismas neatskleidė bylos esmės (nepatikrino kiekvieno iš 14 formuojamų sklypų užstatymo tankumo atitikimą Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimams pagal Taisyklių 333 punktą). Bylos esmę (sprendžiant klausimą ir nagrinėjant administracinę bylą viešojo administravimo institucijoje) privalo atskleisti viešojo administravimo subjektas, kuris nagrinėja asmens prašymą ar skundą ir privalo tai daryti nepažeisdamas viešojo administravimo principų, be kita ko, ir išsamumo principo. Taigi viešojo administravimo subjektas, nagrinėdamas asmens prašymą, turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Įvertinus viešojo administravimo subjekto skundžiamo Sprendimo turinį, negalima tvirtinti, kad buvo patikrintos minėtos aplinkybės, kurios sudaro bylos esmę. Administracinis teismas nepriima administracinio sprendimo, administracinis teismas tikrina viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą (ABTĮ 3 str.).

49. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą pareiškėjo naudai, tačiau neišsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo. Apeliacinės instancijos teismui palikus dalį sprendimo, kuris yra priimtas pareiškėjo naudai, pareiškėjui atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, dėl kurių pateikti dokumentai byloje – priteisiamas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 40 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria Palangos miesto savivaldybės administracija įpareigota žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdą pakeisti į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, nekoreguojant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-14 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo Vaivorykštės g. 61, Palangoje, detaliojo plano, panaikinti ir šią pareiškėjo R. P. skundo dalį atmesti.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui R. P. iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė