ea3023d3-802e-4f04-86e3-58daef4af6e2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-16-1131/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01924-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. vasario 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, sekretoriaujant Dianai Abent, Dianai Kiverytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai A. D., nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 14-ANR_N-1605-2021, pakeitimo. Teismas n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo (toliau ir – Institucija) 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 14-ANR_N-1605-2021 (toliau ir – nutarimas) A.

D. (toliau ir – pareiÅ¡kėja) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį dėl to, kad ji 2021 m. birželio 5 d. apie 20.15 val. karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau ir – Nutarimas), laikotarpiu vieÅ¡oje vietoje, parduotuvėje ,,Maxima“ ((duomenys neskelbtini)) nedėvėjo dengiančios apsaugos priemonės, kai privalėjo dėvėti ir nebuvo aplinkybių, kurioms esant leidžiama nedėvėti nosį ir burnÄ dengiančių apsaugos priemonių, taip sukėlė pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 3 punkto reikalavimų.

Jai paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda (b. l. 5). PareiÅ¡kėja A. D. skundu praÅ¡o 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ pakeisti, jos veikÄ perkvalifikuoti į ANK 45 straipsnio 1 dalį ir už nurodytÄ administracinį nusižengimÄ skirti administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ . Kvalifikuojant padarytÄ veikÄ pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, bÅ«tina nustatyti ne tik, kad asmuo padarė ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimÄ , bet ir nustatyti bei byloje surinktais įrodymais ir kitais objektyviais duomenimis patikimai ir įtikinamai įrodyti, kad asmuo realiai sukėlė pavojų iÅ¡plisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamai ligai.

Jeigu administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, kurie patvirtina, kad pažeidimas sukėlė pavojų iÅ¡plisti užkrečiamai ligai, asmens padaryta veika pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį negali bÅ«ti kvalifikuojama, nes byloje nėra nustatytas ir įrodytas vienas iÅ¡ veikai pagal Å¡iÄ teisės normÄ kvalifikuoti privalomų administracinio nusižengimo požymių – padaryta veika sukėlė realų pavojų iÅ¡plisti užkrečiamajai ligai. Sveikatos srities teisės aktų pažeidimo faktas (net jei toks bÅ«tų nustatytas/patvirtintas) pats savaime nereiÅ¡kia, kad toks pažeidimas sukelia realų pavojų iÅ¡plisti užkrečiamajai ligai, kadangi asmuo (pažeidėjas), nesukelia (negali sukelti) pavojaus iÅ¡plisti užkrečiamajai ligai (COVID-19), t. y. jis negali užkrėsti kito asmens ir tuo sukelti pavojų iÅ¡plisti užkrečiamajai ligai, jeigu jis pats pažeidimo padarymo metu nebuvo užkrečiamÄ jÄ ligÄ sukeliančio viruso (Sars-Cov-2) neÅ¡iotoju.

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau ir – ŽULPKÄ®) 9 straipsnis numato, kad asmenys, kurie neprivalo bÅ«ti hospitalizuoti ir/ar izoliuotis dėl užkrečiamos ligos, nėra laikomi pavojingais asmenims, kadangi, kaip nurodoma to paties įstatymo 9 straipsnyje – nuo jų negali užsikrėsti kiti asmenys. Asmuo, kuris neserga užkrečiamÄ ja liga, kuris nėra įtariamas, kad serga užkrečiamÄ ja liga, o taip pat asmuo, kuris nėra pripažintas turėjęs sÄ lytį su sergančiuoju užkrečiamÄ ja liga (ir dėl to neprivalo izoliuotis), ŽULPKÄ® kontekste yra laikomas nepavojingu asmeniu (nuo jo negali užsikrėsti kiti asmenys), todėl asmenys, kuriuos įstatymas laiko nepavojingais asmenimis, objektyviai negali kelti pavojaus iÅ¡plisti užkrečiamajai ligai.

Tai patvirtina ir teismų praktika – Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-81-224/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-307-873/2020. Skunde cituojamos 2020 m. Mykolo Romerio universiteto atlikto tyrimo dėl COVID-19 pandemijos metu priimtų sprendimų iÅ¡vados. Kaukės dėvėjimas tik sumažina rizikÄ užsikrėsti (užkrėsti kitÄ asmenį), tačiau visiÅ¡kos apsaugos nuo ligos plitimo negarantuoja.

Dėl to kaukės nedėvėjimas vieÅ¡oje vietoje negalėtų bÅ«ti traktuojamas kaip ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, kadangi pavojus plisti ligai egzistuoja tiek kaukės nedėvint, tiek ir jÄ dėvint (b. l. 1-3). Institucija atsiliepime į skundÄ praÅ¡o nutarimÄ palikti nepakeistÄ , o skundo netenkinti, nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas priimtas, įvertinus visus surinktus duomenis, pagrįstas visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, įrodančių, kad A. D. įvykdė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 45 straipsnio 4 dalyje (b. l. 1a). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja A. D. paaiÅ¡kino, kad neneigia, jog nedėvėjo kaukės. Buvo labai susinervinusi, įbėgo į ,,MaximÄ â€œ be kaukės, kaukė buvo ant smakro. Tuo metu parduotuvėje buvo nedaug žmonių. Å alia jos, kur ji pasiėmė Å¡ampÅ«nÄ , žmonių nebuvo, tačiau ji praėjo pro kitus žmones, eidama link Å¡ampÅ«nų lentynos.

Tada jÄ sustabdė apsaugos darbuotojas, kuris su ja bendravo nemandagiai. Po to ji nusipirko vienÄ prekę ir iÅ¡važiavo. Ji buvo prie savitarnos kasos, o vaikinas stovėjo prie vartelių už kasos, todėl arti jo nebuvo. Minėta parduotuvė yra didelė, todėl ten daug vietos. Ji nevaikÅ¡to ten, kur susirenka žmonės, nes jai dėvint kaukę pasireiÅ¡kia dermatitas. Gydytojo patvirtinimo neturi, kad dėl ligos negali dėvėti kaukės. Ji nesirgo Covid liga, testo nesidarė. Gal po savaitės darėsi antikÅ«nių testÄ ir jų neturėjo.

PrieÅ¡ įvykį jokių testų nesidarė. Teismo posėdžio metu liudytojas J. S. parodė, kad A. D. nepažįsta. Buvo Å¡viesus paros metas, galėjo bÅ«ti antra dienos pusė, tai buvo popiet, bet tikrai ne 8 val. vakaro, nes lauke dar buvo Å¡viesu. Galėjo bÅ«ti, kad praneÅ¡imÄ policijai apie pažeidimÄ užpildė kiek vėliau. Parduotuvėje visada yra žmonių. Jis stebėjo kameras ir pamatė panelę, kuri nusiėmė kaukę. Pasakė kolegai, kad jis lieptų jai užsidėti kaukę.

Ji prie kolegos tÄ kaukę užsidėjo, o po to jam nusisukus kaukę nusiėmė. Kolega vėl liepė užsidėti kaukę ir ji užsidėjo. Tada ji iÅ¡eidama pro savitarnos kasas prieÅ¡ kolegÄ demonstratyviai nusiėmė kaukę ir išėjo. Ji buvo įspėta du kartus. Teismo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, kad A. D. nepažįsta. Buvo dienos metas, parduotuvėje buvo žmonių. Prie savitarnos kasų pamatė panelę, kurios kaukė buvo ant smakro. Jis paprašė tinkamai užsidėti kaukę, tačiau ji atsakė, kad jei dar prieis, turės problemų.

Po to kaukę ji dėvėjo tinkamai, tačiau praeidama pro savitarnos kasas jÄ demonstratyviai nusiėmė ir iÅ¡ parduotuvės išėjo be kaukės. IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. birželio 6 d. 11.51 val. gautas praneÅ¡imas, jog 2021 m. birželio 5 d. 20.15 val. mergina piktybiÅ¡kai praėjo pro visÄ parduotuvės salę, nusiėmusi kaukę, po to lauke įsėdo į automobilį ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). IÅ¡ J. S. 2021 m. birželio 6 d. praneÅ¡imo nustatyta, kad 2021 m. birželio 5 d. apie 20.15 val. buvo pastebėta, kad prekybos salėje moteris neteisingai dėvi kaukę (ant kaklo, smakro).

Išeinant iš kasos, ji visiškai nusiėmė kaukę ir ignoravo teisėtus apsaugos darbuotojo reikalavimus užsidėti kaukę. Moteris lauke įsėdo į automobilį ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13). Pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai, iš kurių matyti, jog netoli parduotuvės kasų eina moteris, kuri nedėvi kaukės – kaukė žemiau smakro, nosis ir burna neuždengti (b. l. 16, 44). Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio ,,BMW“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas V. N. (b. l. 19). IÅ¡ 2021 m. birželio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato vyr. tyrėjos tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad 2021 m. birželio 7 d. bendrauta telefonu su automobilio ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku V. N., kuris paaiÅ¡kino, jog prieÅ¡ savaitę minėtÄ automobilį pardavė A. M.. 2021 m. birželio 7 d. apie 11.01 val. bendrauta telefonu su A. M., kuris pasakė, kad 2021 m. birželio 5 d. apie 20.15 val. (duomenys neskelbtini), automobiliu ,,BMW“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo pavėžėju ir gavo užsakymÄ , vežė moterį, kurios duomenų nežino, jÄ matė pirmÄ kartÄ . Pokalbio metu A. M. vengė pateikti moters duomenis (b. l. 20). A. M. el. laiÅ¡ke nurodė, jog moteris, kuriÄ vežė – A. D. (b. l. 21). Pateiktos automobilio ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos (b. l. 45-47). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. A. D. Institucijos nutarimu yra nubausta už tai, kad karantino metu vieÅ¡oje vietoje, parduotuvėje, nedėvėjo nosį ir burnÄ dengiančios apsaugos priemonės. Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. D. kaltė padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 45 straipsnio 4 dalyje, įrodyta vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visetu – pačios A.

D. paaiÅ¡kinimais, liudytojų J. S. ir A. J. parodymais bei byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir vaizdo įraÅ¡ais. Vien tai, kad Institucijos nutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja A. D. ir priėmė jai nepalankų sprendimÄ , nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ Institucijos nutarimÄ . Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu A. D. pripažino, kad ji nedėvėjo kaukės, taip pat kad kaukė buvo tik ant smakro. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai.

IÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad A. D. į parduotuvę įeina be kaukės, tada jÄ dedasi, tačiau jÄ užsideda taip, kad tiek nosis, tiek burna yra neuždengti, kaukę nusismaukia žemiau smakro; kai prie jos iÅ¡ nugaros pribėga apsaugos darbuotojas, ji kaukę užsideda tinkamai; praeidama pro savitarnos kasas ji kaukę dėvi nedengdama nosies, o pamačiusi apsaugos darbuotojÄ , į jį žiÅ«rėdama, kaukę demonstratyviai vėl nusismaukia žemiau smakro, darbuotojas jÄ iÅ¡ nugaros vejasi, tačiau ji nereaguoja ir toliau eina su žemiau smakro nusmaukta kauke.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos SÄ jungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimÄ , sukėlusį pavojų iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytÄ karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 16 d.) 3 punkte nustatyta, kad vyresni nei 6 metų asmenys vieÅ¡ose vietose įpareigojami dėvėti nosį ir burnÄ dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiÅ¡kai dengia nosį ir burnÄ (toliau – kaukės). Å is reikalavimas netaikomas: asmenims, kai jie sportuoja; aukÅ¡to meistriÅ¡kumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujantiems aukÅ¡to meistriÅ¡kumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistams, aukÅ¡to meistriÅ¡kumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriams ir varžybų teisėjams; paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui bÅ«nant su kauke; neįgalumÄ turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos bÅ«klės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos bÅ«klei.

Å iems asmenims rekomenduojama neÅ¡ioti veido skydelį; atvirose erdvėse, kai Å¡alia nėra kitų asmenų, iÅ¡skyrus Å¡eimos ir (ar) vieno namų Å«kio narius; vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, prieÅ¡mokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigoje ir (ar) jos teritorijoje, taip pat vaikams, dalyvaujantiems vaikų stovyklose; atlikėjams pasirodymų metu. Nutarimo 3 punkte nustatytas įpareigojimas, galiojęs ir A. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo dienÄ , t. y. 2021 m. birželio 5 d., buvo privalomas visiems Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, tame tarpe ir A.

D.. A. D. teismo posėdžio metu teigė, kad dėvint kaukę jai pasireiÅ¡kia dermatitas, tačiau gydytojo patvirtinimo neturi, nežinojo, kad tokį iÅ¡ gydytojo gali gauti. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju minėtame nutarime nurodyta iÅ¡imtis, kuriai esant galima nedėvėti kaukės – jei dėl savo sveikatos bÅ«klės asmuo kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti jo sveikatos bÅ«klei, taikoma tik tuo atveju, jei asmuo turi nustatyta tvarka patvirtintÄ gydytojo pažymÄ ; tokios pažymos A.

D. teismui nepateikė, o įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis). Taigi, A. D. nepatenka į Nutarime nurodytų iÅ¡imčių sÄ raÅ¡Ä , dėl kurių jai bÅ«tų galima nedėvėti kaukės. Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir liudytojų paaiÅ¡kinimų, aukščiau aptarto reikalavimo dėvėti nosį ir burnÄ dengiančiÄ apsaugos priemonę ir jÄ dėvėti tinkamai A.

D., bÅ«dama vieÅ¡oje vietoje, maisto prekių parduotuvėje, kur buvo žmonių, taip pat ir pati A. D. ne kartÄ artimu atstumu praėjo pro žmones, nevykdė. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. D. į apsaugos darbuotojo praÅ¡ymus užsidėti tinkamai kaukę nereagavo, jÄ Ä¯Å¾Å«liai ir demonstratyviai nusismaukdavo žemiau smakro. Pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis laikomos ligos, kurios įstatymu nustatyta tvarka yra įtrauktos į tokių ligų sÄ raÅ¡us.

Å iai bylai aktualiu atveju COVID-19 yra įtraukta į 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sÄ lytį, ar Å¡ių ligų sukėlėjų neÅ¡iotojai turi bÅ«ti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintÄ ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sÄ raÅ¡Ä .

Å io straipsnio prasme pavojų iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gali sukelti asmens nesilaikymas teisės aktų, priimtų Å¡ių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje. Å is požymis inkriminuotinas, kai asmenys pažeidžia Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKÄ®) nustatytas jiems pareigas, kai ligoniai ir asmenys, turėję sÄ lytį ar įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, Å¡ių ligų, įraÅ¡ytų į Å¡io įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ sÄ raÅ¡Ä , sukėlėjų neÅ¡iotojai atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo (ŽULPKÄ® 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kai tokia veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tačiau Å¡is požymis gali bÅ«ti inkriminuojamas ir kitais atvejais, pvz., kai plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai asmuo pažeidžia kitas teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas Å¡ios ligos plitimui suvaldyti.

Tai yra vertinamasis požymis, kurio buvimÄ ar nebuvimÄ konkrečioje asmens veikoje nustato teismas ar bylÄ nagrinėjanti institucija (jos įgaliotas pareigÅ«nas). Sprendžiant dėl Å¡io požymio buvimo, kiekvienu atveju turi bÅ«ti atsižvelgta į konkrečiÄ situacijÄ , įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingÄ ar ypač pavojingÄ užkrečiamÄ jÄ ligÄ â€“ tos ligos Å¡altinius, sukėlėjų perdavimo žmogui bÅ«dus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamÄ rizikÄ tokiai ligai plisti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-23-511/2022).

Teismo posėdžio metu A. D. taip pat nurodė, kad tuo metu parduotuvėje buvo nedaug žmonių; Å¡alia jos, kur ji pasiėmė Å¡ampÅ«nÄ , žmonių nebuvo, tačiau ji praėjo pro kitus žmones, eidama link Å¡ampÅ«nų lentynos. Tiek apklausti liudytojai teismo posėdžio metu, tiek vaizdo įraÅ¡ai patvirtina, kad parduotuvėje buvo žmonių, nuo pat A. D. įėjimo į parduotuvę ji ne kartÄ praėjo pro žmones artimu atstumu. Be to, iÅ¡ vaizdo įrašų, liudytojų paaiÅ¡kinimų matyti, kad A.

D. sÄ moningai ir demonstratyviai nedėvėjo nosį ir burnÄ dengiančios kaukės, tokie jos veiksmai laikytini ciniÅ¡kais, pažeidžiančiais kitų visuomenės narių teises ir interesus, todėl negali bÅ«ti toleruojami. Atsižvelgiant į Å¡ias byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad ANK 45 straipsnio 4 dalies prasme A. D. niekam grėsmės nekėlė. A. D. paaiÅ¡kinimai, kad tuo metu ji Covid liga nesirgo yra subjektyvÅ«s samprotavimai, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, tai Institucijos konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei iÅ¡vadų dėl A.

D. kaltės nekeičia. Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktÄ , kad asmuo nesilaikė reikalavimo dėvėti nosį ir burnÄ dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus Covid, ar ne. Veikai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo pažeidimÄ .

Ligos simptomų nejautimas, aplink esančių žmonių skaičius ar atstumas iki jų savaime nepaÅ¡alina asmens atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kaip minėta nutarime, tai nėra nurodyta kaip viena iÅ¡ iÅ¡imčių, leidžiančių nedėvėti kaukės. Kaip minėta, A. D. buvo vieÅ¡oje vietoje, uždaroje patalpoje, kur buvo žmonių, nuo pat jos įėjimo į parduotuvę ji ne kartÄ praėjo pro žmones artimu atstumu, ir toks jos elgesys, prieÅ¡ingai, sukėlė pavojų iÅ¡plisti Covid ligai.

Covid kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, tačiau dėl kai kurių asmenų lengvabÅ«diÅ¡ko elgesio, yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Taigi, toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo dėvėti nosį ir burnÄ dengiančias apsaugos priemones, sukelia pavojų iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, įvertinus ir tai, kad visoje Å¡alies teritorijoje buvo paskelbtas karantinas ir siekiama kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančiÄ pavojingÄ užkrečiamÄ ligÄ , todėl Å¡iuo konkrečiu atveju vien tik pats reikalavimo dėvėti nosį ir burnÄ dengiančias apsaugos priemones nesilaikymo faktas nagrinėjamu atveju reiÅ¡kia, kad yra keliamas pavojus iÅ¡plisti pavojingai ligai ir yra pakankamas pagrindas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui.

Tai atitinka ir pačiÄ naujausiÄ formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-23-511/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-225-365/2021, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-531-290/2021). Pasisakant dėl skundo argumentų, jog A. D. nesukėlė pavojaus iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms ligoms, nes ji nebuvo koronaviruso infekcijos užkrato neÅ¡iotoja, atkreiptinas dėmesys, jog nustatyti pažeidimai, sukėlę atitinkamas pasekmes – susirgimo iÅ¡plitimÄ â€“ užtraukia jau ne administracinę, o baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnį.

Bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad nors A. D. nurodo, kad ji nesirgo Covid liga nagrinėjamo įvykio metu, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad prieÅ¡ įvykį jokių testų nesidarė. Subjektyvus asmens manymas, jog jis pats neserga, neatleidžia jo nuo įstatyme numatytos pareigos dėvėti nosį ir burnÄ dengiančiÄ apsaugos priemonę vieÅ¡oje vietoje karantino metu. Minėti A. D. veiksmai rodo abejingumÄ teisės aktų nuostatoms, tokiu lengvabÅ«diÅ¡ku elgesiu ji sukėlė pavojų ne tik savo pačios, bet ir niekuo dėtų aplinkinių asmenų sveikatai ar net gyvybei, todėl pažeisdama karantino reikalavimus prisiėmė rizikÄ atsakyti už savo padarytÄ teisės pažeidimÄ .

A. D. argumentai, kad kaukės nedėvėjimas vieÅ¡oje vietoje negalėtų bÅ«ti traktuojamas kaip ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, kadangi pavojus plisti ligai egzistuoja tiek kaukės nedėvint, tiek ir jÄ dėvint, atmestini kaip nepagrįsti. Covid liga tiek pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis plinta pirmiausia perduodant iÅ¡ žmogaus žmogui per laÅ¡elius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės, ir ypač uždarose patalpose.

Liga pasižymi labai dideliu užkrečiamumu, prie Å¡ios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys. Å iuo atveju svarbu ir tai, kad asmuo gali užsikrėsti Å¡ia liga ir nekontroliuojamai jÄ platinti net pats to nežinodamas. Teisės aktai nustato sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų sÄ lygas ir tvarkÄ , tačiau ji apima tik tam tikras asmenų grupes, o didėjant ligos iÅ¡plitimui, be to, esant besimptomiams COVID-19 infekcijos atvejams, iÅ¡tirti kiekvienÄ ligos atvejį ir jį kontroliuoti nėra įmanoma.

Todėl pagrindinė priemonė ligos plitimui suvaldyti yra mokslu pagrįstų kovos su liga priemonių laikymasis, ir prieÅ¡ingai – laikytina, kad jų nesilaikymas sÄ lygoja ligos plitimÄ . Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, nosį ir burnÄ dengiančios kaukės pripažįstamos reikÅ¡minga priemone, taikytina kartu su kitomis priemonėmis siekiant sumažinti Å¡ios ligos plitimÄ , ypač uždarose patalpose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-23-511/2022). Nors A. D. ir teisme apklausti liudytojai nurodė, kad įvykis buvo anksčiau nei 20 val. vakaro, nes dar buvo Å¡viesu, tačiau vaizdo kamerų įraÅ¡uose nurodytas laikas – 20.15-20.17 val.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo vasara, birželio mėn. (kai ilgai bÅ«na Å¡viesu), taip pat į tai, kad nuo įvykio praėjo daugiau kaip pusę metų, darytina iÅ¡vada, kad proceso dalyviai gali ne visai tiksliai atsiminti laikÄ ir sÄ Å¾iningai klysti. Dėl to Institucijos nutarime nurodytas A. D. administracinio nusižengimo padarymo laikas (20.15 val.) paliktinas. Tai nekeičia A. D. padarytų veiksmų kvalifikavimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Institucijos nutarimu už minėtÄ administracinį nusižengimÄ pareiÅ¡kėja A. D. buvo nubausta minimalaus dydžio administracine nuobauda – 500 Eur bauda. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, jog Institucija pagrįstai nenustatė A. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimÄ skiriama pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ ), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimÄ , turi paskirti tokiÄ nuobaudÄ , kuri bÅ«tų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-600-327/2017). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34  straipsnio 6 dalis. Å io straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta iÅ¡imtis iÅ¡ bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebÅ«tų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Teismas, įvertinęs jau pirmiau minėtas ANK 34 straipsnyje nurodytas baudos individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nors A. D. yra bausta administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, už panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinius nusižengimus bausta nebuvo, taip pat informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis neteista. A. D. yra jauno amžiaus, nedirba (b. l. 52-61, 71-77), taip pat ji neneigė nedėvėjusi kaukės. Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Institucijos paskirta minimalaus dydžio bauda neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«džio, ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai gali bÅ«ti pasiekti A.

D. skiriant mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Esant nustatytoms aplinkybėms, A. D. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 14-ANR_N-1605-2021 keistinas – A. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymÄ paskirta 500 Eur bauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, mažintina iki 250 Eur (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 45 straipsnio 4 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, n u t a r i a : PareiÅ¡kėjos A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 14-ANR_N-1605-2021 dėl nuobaudos pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti A.

D. 250 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) dydžio baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutartį skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ :

LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutartis skirti baudÄ bus vykdoma priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis). IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarties priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Asta Benetytė