2025-12-10 Nr. AB-22379-3-63-3-02862-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-654-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02862-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. D. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Š. S., V. R., J. M., V. F.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2023 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. (8.6 E) D3-3478 „Dėl informacijos“ (toliau – ir Raštas) dalį.

2. . Pareiškėja nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėja nuosavybės teise valdo žemės sklypą su gyvenamosios paskirties pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Valstybinės žemės teritorijoje, esančioje tarp Žemės sklypo ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki dviračių tako Palanga-Šventoji, yra įrengtas pravažiavimo kelias, kuriuo naudojasi ne tik greta esančių ir su juo besiribojančių žemės sklypų savininkai ((duomenys neskelbtini)), juo nuolat važinėja ir toje zonoje negyvenantys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gyventojai (savininkai ir / ar svečiai / nuomininkai), kurie, naudodamiesi pravažiavimo keliu, patenka į dviračių taką ir juo važiuoja iki savo namų valdos, nors eismas dviračių taku griežtai draudžiamas.

2.2. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), turi patekimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl jokio teisėto pagrindo ar pateisinamo poreikio naudotis taip pat ir greta Žemės sklypo esančiu pravažiavimo keliu bei važinėti dviračių taku šie gyventojai neturi.

2.3. Pareiškėja 2015 m. gegužės 26 d. savo lėšomis įrengė automatinę pravažiavimo kelio užtvarą prie žemės sklypo / sodybos (duomenys neskelbtini) esančiame pravažiavime, tačiau Rašte atsakovas nurodė, kad automatinė užtvara negali būti naudojama be žemės sklypų (duomenys neskelbtini), savininkų pritarimo.

2.4. Skundžiama Rašto dalis yra neteisėta, kadangi nepagrįsta nei teisiniu, nei faktiniu pagrindu, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui (toliau – ir VAĮ).

2.5. 2013 m. projektuojant sklypą tuometiniu adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), atsakovas buvo pritaręs griovio tarp dabartinių (duomenys neskelbtini) sklypų ir privažiavimo prie sklypų 57, 59, 61 suprojektavimo panaikinimui, kad minėtiems sklypams nereikėtų važinėti per dviračių taką, o būtų galima tiesiai patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šiai dienai yra padarytas ir naudojamas privažiavimas prie žemės sklypų, kurių adresai 57B, 57C, 59. Be to, į žemės sklypą Nr. 59 patekimas padarytas ir tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

2.6. Jeigu atsakovas būtų objektyviai įvertinęs situaciją ir sprendimą, įformintą Raštu, pagrindęs teisiniu ir faktiniu pagrindu, būtų nustatęs, kad, norint patekti į žemės sklypą Nr. 59, nereikia važiuoti nei per privažiavimo kelią, nei dviračių taku, nes, darant priešingai, pažeidžiamos kelių eismo taisyklės ir keliamas pavojus eismo saugumui.

2.7. Skundžiamu Raštu pažeidžiamas: efektyvumo principas, nes iškeltos sąlygos dėl automatinio užtvaro naudojimo (reikalavimas gauti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) sklypo savininkų pritarimą) sukelia papildomas nereikalingas sąnaudas pageidaujamam rezultatui pasiekti; įstatymo viršenybės principas, nes Raštas nepagrįstas įstatymais; išsamumo principas, nes Raštas neargumentuotas (nenurodytos prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusios aplinkybės ir konkrečių teisės aktų, kuriais buvo remtasi, nuostatos).

2.8. Raštas yra nesuderinamas su atsakovo funkcija – saugaus eismo organizavimu, nes sudarytos prielaidos į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) privažiavimo keliu važinėti visiems pageidaujantiems, taip pažeidžiant kelių eismo taisykles ir keliant pavojų tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams. Kadangi į minimą žemės sklypą galima patekti tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės ar privažiavimu tarp sklypų 57B, 57C ir 59, nėra jokio pagrindo naudotis pravažiavimo keliu bei dviračių ir pėsčiųjų taku, todėl reikalavimas naudoti pravažiavimo kelio pradžioje prie (duomenys neskelbtini) gatvės įrengtą automatinę užtvarą tik gavus minimo žemės sklypo savininkų sutikimą yra nepagrįstas.

3. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė atmesti pareiškėjos skundą dėl Rašto panaikinimo.

4. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Kelio automatinės užtvaros įrengimo prie Žemės sklypo klausimas Palangos miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijoje buvo nagrinėjamas dar 2015 metais. Administracijos 2015 m. vasario 26 d. rašte Nr. (8.6)D3-D-2r-718 „Dėl prašymo“ nurodyta, kad, gavusi reikiamus leidimus, pareiškėja gali savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka įrengti automatinę užtvarą prie žemės sklypo / sodybos (duomenys neskelbtini), esančiame pravažiavime.

4.2. 2023 m. spalio 6 d. pareiškėjos atstovas kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu „Dėl informacijos“ (toliau – ir Prašymas), prašydamas nurodyti, su kokių žemės sklypų savininkais turėtų būti suderintas automatinio užtvaro įrengimas prie Žemės sklypo.

4.3. Atsakovo Rašte nurodyta, kad prie Žemės sklypo esančiu pravažiavimu turi teisę naudotis žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkai, todėl automatinio užtvaro įrengimo klausimas turėtų būti derinamas su jais.

4.4. Pagal turinį Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, pareiškėjai nesukeliantis teisinių pasekmių.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

6.1. Automatinės užtvaros įrengimo prie Žemės sklypo klausimas buvo išspręstas Palangos miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2015 m. vasario 11 d. posėdžio metu. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 16 d. raštu Nr. (8.6.)-D3-D-2r-718 „Dėl prašymo“ pareiškėja buvo informuota, kad ji turi teisę savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka, gavus reikiamus leidimus, įrengti automatinę užtvarą prie Žemės sklypo esančiame pravažiavime.

6.2. Nors automatinė užtvara prie Žemės sklypo esančiame pravažiavime jau yra įrengta, pareiškėjos atstovas 2023 m. spalio 6 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu nurodyti, su kokių žemės sklypų savininkais turėtų būti derinamas automatinio užtvaro įrengimo prie Žemės sklypo klausimas.

6.3. Atsakydamas į pareiškėjos atstovo Prašymą, atsakovas Rašte nurodė, kad pravažiavimu prie Žemės sklypo turi teisę naudotis žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkai, su kuriais ir turėtų būti derinamas automatinio užtvaro prie Žemės sklypo įrengimo klausimas.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovo Raštas ginčijamas pareiškėjos teisės į informaciją pažeidimo aspektu.

8. Teismas, įvertinęs Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10, 12 dalių, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės) 45 punkto nuostatas, pažymėjo, kad, atsižvelgiant į pareiškėjos atstovo Prašymo turinį, jis turėjo būti nagrinėjamas VAĮ ir Taisyklių nustatyta tvarka. Teismas įvertini VAĮ 3 straipsnio 5 punkto nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog Rašte yra pateiktas atsakymas į pareiškėjos atstovo Prašyme keliamą klausimą. Nors pareiškėja nesutinka su Rašto dalimi, kurioje nurodyta, kad, be kita ko, pravažiavimu prie Žemės sklypo turi teisę naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas, su kuriuo turėtų būti derinamas automatinio užtvaro prie Žemės sklypo įrengimo klausimas, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos atstovas, kreipdamasis dėl informacijos suteikimo, turėjo tikslą ginčyti atsakovo veiksmus ar sprendimus, susijusius su griovio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) sklypų panaikinimu ir privažiavimo prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) suprojektavimu bei įrengimu.

10. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos suinteresuotumą, sprendė, kad pateikta informacija atitinka prašymo turinį ir yra pakankama, suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais Raštas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

III. 11. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Rašto dalį, draudžiančią automatinę Pravažiavimo kelio užtvarą prie žemės sklypo / sodybos (duomenys neskelbtini) esančiame pravažiavime naudoti be žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų pritarimo.

12. Pareiškėja nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

12.1. Atsakovas 2015 m. rugpjūčio 14 d. posėdyje priėmė sprendimą įpareigoti G. D. suderinti raštu sutikimus su visais gretimų sklypų savininkais dėl automatinio užtvaro įrengimo.

12.2. Skundžiamame Rašte atsakovas nurodė, kad automatinė užtvara negali būti naudojama be žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkų pritarimo, tačiau iš Rašto turinio neaišku, kodėl reikalingas (duomenys neskelbtini) savininko pritarimas, nes minimas sklypas nėra gretimas sklypas nei pareiškėjos, nei ginčo pravažiavimo atžvilgiu, be to, į šį sklypą galima pateikti tiesiogiai ir (duomenys neskelbtini) gatvės arba pravažiavimu prie sklypų 57B, 57C, 59.

12.3. Skundžiamas Raštas nėra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, pažeidžia pareiškėjos teisę į informaciją.

12.4. Skundžiamas Raštas nepagrįstai apriboja pareiškėjos teisę naudoti jau įrengtą automatinę užtvarą, nepagrįstai išplečiant asmenų, su kuriais turėtų būti suderintas užtvarko naudojimas, ratą.

12.5. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nesigilino į bylos esmę, nesirėmė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, formaliai savo iniciatyva nustatė ginčo dalyką ir iš esmės be jokių motyvų formaliai nusprendė, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas, vienašališkai nuspręsdamas, kad bylos nagrinėjimo dalykas – ar pareiškėjai buvo suteikta išsami informacija, atsakant į Prašymą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad Raštas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, kadangi įpareigoja pareiškėją atlikti jame nurodytus veiksmus, o to nepadarius, uždraudžia jai naudoti pastatytą pravažiavimo automatinę užtvarą.

12.6. Raštas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (šiuo atveju pareiškėjai ir Rašte nurodytų sklypų savininkams), todėl laikytinas individualiu teisės aktu. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl Rašto, kaip individualaus teisės akto, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų.

12.7. Pareiškėja, teikdama atsakovui Prašymą, tikėjosi, kad atsakovo atsakymas dėl informacijos bus ne tik aiškus, bet ir pagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, tačiau atsakovas Rašto nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar (duomenys neskelbtini) sklypo savininkai gali patekti į savo sklypą tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nesinaudojant pravažiavimo keliu tarp pareiškėjos ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), bei dviračių taku, neišreikalavo iš atsakovo dokumentų, susijusių su griovio panaikinimu tarp dabartinių (duomenys neskelbtini) sklypų ir privažiavimo suprojektavimu bei įrengimu prie sklypų 57, 59, 61, todėl neatskleidė bylos esmės.

12.8. Atsakovas Rašte eismo saugumo gerinimo priemonės (automatinės užtvaros) naudojimą susiejo su subjektyvia (duomenys neskelbtini) sklypo savininkų nuomone pritarti ar nepritarti užtvaros naudojimui, kas neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatų. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino automatinės užtvaros pastatymo priežasčių ir poreikių bei Rašto atitikimo atsakovo vykdomai savarankiškai funkcijai (vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas).

12.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai susiaurino skundo nagrinėjimo ribas, nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, savo išvados dėl Rašto sprendimo teisėtumo nepagrindė įrodymais ir teisės normomis.

13. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

13.1. Skundžiamas Raštas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, kuris negali būti ginčo objektu administracinėje byloje, jis nėra individualus administracinis aktas, kadangi administracinė procedūra išnagrinėta ir sprendimas dėl jos priimtas dar 2015 metais.

13.2. Pareiškėja su Prašymu į atsakovą kreipėsi ne dėl administracinės procedūros išnagrinėjimo, o dėl informacijos suteikimo (su kurių konkrečiai sklypų savininkais pareiškėja turėtų raštu suderinti klausimą dėl automatinio užtvaro įrengimo). Raštas nesukelia pareiškėjai kokių nors teisinių pasekmių, t. y. neįtakoja jo teisių ir pareigų turinį bei apimtį, todėl negali būti laikytinas individualiu administraciniu aktu.

13.3. Atsakovas tinkamai įgyvendina Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte numatytą savarankiškąją funkciją (Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas).

13.4. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia savo pareigą automatinio užtvaro įrengimo klausimą suderinti su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininku. Įvažiavimas į šį žemės sklypą yra įrengtas iš dviračių gatvės pusės, jis atitinka Kelių eismo taisyklių nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rašto dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Rašte pateikta informacija atitinka prašymo turinį ir yra pakankama, suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais Raštas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

16. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į bylos esmę, todėl nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas, vienašališkai nuspręsdamas, kad bylos nagrinėjimo dalykas – ar pareiškėjai buvo suteikta išsami informacija atsakant į Prašymą.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Administracinėje byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą peržengti atsakovo apeliacinio skundo ribas, ir nėra nustatyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies nuostatose. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėja administracinę bylą ir patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2015 m. vasario 11 d. posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl automatinės užtvaros įrengimo prie Žemės sklypo. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 16 d. raštu Nr. (8.6.)-D3-D-2r-718 „Dėl prašymo“ pareiškėja buvo informuota, kad ji turi teisę savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka, gavus reikiamus leidimus, įrengti automatinę užtvarą prie Žemės sklypo esančiame pravažiavime. Pareiškėjos atstovas pateikė atsakovui 2023 m. spalio 6 d. prašymą „Dėl informacijos“, prašydamas nurodyti, su kokių žemės sklypų savininkais turėtų būti suderintas automatinio užtvaro įrengimas prie Žemės sklypo. Skundžiamame atsakovo Rašte nurodyta, kad prie Žemės sklypo esančiu pravažiavimu turi teisę naudotis žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkai, todėl automatinio užtvaro įrengimo klausimas turėtų būti derinamas su šių sklypų savininkais.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Rašto teisėtumą ir pagrįstumą įvertino tik pareiškėjai suteiktos informacijos pakankamumo kontekste, nors pareiškėja skundžia savo pareigą automatinio užtvaro įrengimo klausimą suderinti su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininku.

21. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis nustato, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal šio straipsnio 12 dalį, skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.

22. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, išsamumo principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (5 p.). Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

23. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (nauja redakcija, patvirtinta 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1014) patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 45 punktą atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 p.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 p.); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma. (45.4 p.).

24. Nagrinėjamo ginčo atveju, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos Prašymas atsakovui vertintinas ne kaip skundas, bet prašymas (su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus), kuriuo iš esmės buvo prašoma pateikti pareiškėją dominančią informaciją ir į kurį atsakoma laisva forma (Taisyklių 45.4 punktas), kas ir buvo padaryta skundžiamu Raštu.

25. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad Raštas yra individualus administracinis aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (šiuo atveju pareiškėjai ir Rašte nurodytų sklypų savininkams). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamas į atsakovą, nekėlė klausimo dėl griovio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) sklypų panaikinimo ir privažiavimo prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) suprojektavimo bei įrengimo teisėtumo ir pagrįstumo, nekėlė klausimo dėl atsakovo sprendimo leisti jai įrengti automatinę užtvarą prie Žemės sklypo esančiame pravažiavime, bet prašė suteikti konkrečią informaciją, todėl Rašte pateikiama pareiškėjos paklausimą atitinkanti informacija negali būt vertinama kaip sukurianti pareiškėjai konkrečias teises ir pareigas.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai vertino, ar pareiškėjai skundžiamu Raštu buvo suteikta išsami informacija, atsakant į pareiškėjos atstovo Prašyme keliamą klausimą, ir pagrįstai konstatavo, kad pateikta informacija atitinka prašymo turinį ir yra pakankama.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos skunde pareikštais reikalavimais, įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma panaikinti Raštą, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jos skundas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

28. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos apeliacinį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys