Legislator Case Law & Legislation
ea29951c-7fb3-4089-ab99-3f4e0c5a066d AI generated

ea29951c-7fb3-4089-ab99-3f4e0c5a066d · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number ea29951c-7fb3-4089-ab99-3f4e0c5a066d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. vasario 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, iÅ¡nagrinėjusi atsakovo A. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014-12-10 nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. T. ieÅ¡kinį atsakovui A. T., trečiajam asmeniui I. T. dėl iÅ¡laikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, n u s t a t ė :             ieÅ¡kovė kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A.

Legislator headnote

AI generated

ea29951c-7fb3-4089-ab99-3f4e0c5a066d · Klaipėdos apygardos teismas: IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje teismas, patvirtindamas taikos sutartį, nurodytų nuostatų nesilaikė.Taikos sutarties sampratÄ reglamentuojanti CK 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad tokia sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus. Bet kurioje proceso stadijoje Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi. RaÅ¡ytinės Å¡alių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiÅ¡kimas dėl taikos sutarties įraÅ¡omas į teismo posėdžio protokolÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrPranešėja Erinija Kazlauskienė                                                            Civilinė byla Nr. e2S-418-730/2015             Teisėja Aldona Šukienė                                                             (Proceso Nr. 2-33-3-01574-2014-5)                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: (S)          72.; 118.5.; 122.3.

  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. vasario 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, iÅ¡nagrinėjusi atsakovo A. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014-12-10 nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. T. ieÅ¡kinį atsakovui A. T., trečiajam asmeniui I. T. dėl iÅ¡laikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, n u s t a t ė :             ieÅ¡kovė kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A.

T. iÅ¡laikymÄ 500,00 Lt dydžio periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo 2014 05 02 dienos iki 2017 06 30.Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtino 2014-12-10 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytÄ taikos sutartį joje numatytomis sÄ lygomis, civilinę bylÄ nutraukė. Taikos sutartimi Å¡alys susitarė, jog Å¡alys, darydamos viena kitai nuolaidas, susitaria šį ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, susitarė dėl iÅ¡laikymo dydžio ir mokėjimo tvarkos. A. T. pripažįsta, kad privalo iÅ¡laikyti pilnametę dukrÄ A.

T.. A. T. sutinka mokėti A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ po 300 (trys Å¡imtai) litų periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo 2014-09-01 dienos iki 2017-06-30 dienos, pinigus pervedant į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini). A. T. sutinka sumokėti A. T. 700 Lt ieÅ¡kovės turėtų atstovavimo iÅ¡laidų. A. T. sutinka su atsakovo įsipareigojimais ir nuo likusių ieÅ¡kinio reikalavimų atsisako. Å alys pažymi, kad nebeturi viena kitai jokių pretenzijų. Taikos sutarties sudarymo bei jos patvirtinimo, o taip pat civilinės bylos nutraukimo sÄ lygos ir teisinės pasekmės, numatytos CPK 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 294 straipsnyje, CK 6.983-6.985 straipsniuose sutarties Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kintos ir žinomos.

Teismo patvirtinta taikos sutartis turi teismo sprendimo (re judicata) galiÄ ir yra priverstinai vykdomas dokumentas. Atskiruoju skundu apeliantas praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo. Atskirajame skunde nurodo argumentus:             1.Taikos sutartį atsakovas pasirašė neįvertinęs visų civilinės bylos aplinkybių, po taikos sutarties patvirtinimo paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovė laukiasi, gyvena su draugu Mažeikių mieste jo bute ir yra jo iÅ¡laikoma.             2.

Atsakovo atžvilgiu buvo panaudotas psichologinis spaudimas dėl taikos sutarties pasiraÅ¡ymo.  3. Kadangi atsakovas nebuvo atstovaujamas advokato, nesuprato pasiraÅ¡omos taikos sutarties pasekmių.             4.Be pagrindo taikos sutartyje nustatyta pareiga iÅ¡laikyti ieÅ¡kovę iki 2017 m. birželio 30 d., o ne apibrėžta mokymosi laikotarpiu. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovės atstovas advokatas Marius Gricius praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir priteisti ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas, paskirti A.

T. 5000,00 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, iÅ¡ kurios 2500,00 Lt priteisti ieÅ¡kovės naudai. Nurodo, jog atsakovui buvo iÅ¡aiÅ¡kintos bylos nutraukimo pasekmės teismo pasėdyje, taip pat nurodytos taikos sutartyje, taikos sutarties sÄ lygos atsakovui buvo suprantamos ir jį tenkino. Atsakovas nepateikė įrodymų apie jo atžvilgiu panaudotÄ psichologinį spaudimÄ dėl taikos sutarties pasiraÅ¡ymo. Taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti 300,00 Lt iÅ¡laikymÄ , tai yra mažesnį, nei ieÅ¡kovė prašė ieÅ¡kinyje.

Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria patvirtinta tarp Å¡alių sudaryta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teisme apeliantas, neatstovaujamas advokato, sudarydamas taikos sutartį, nesuprato pasiraÅ¡omos taikos sutarties pasekmių.Teismas, prieÅ¡ patvirtindamas Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį turi pareigÄ patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje iÅ¡reikÅ¡ta tikroji abiejų Å¡alių valia, ar sutarties sÄ lygos joms aiÅ¡kios ir priimtinos, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims Å¡ių procesinių veiksmų teisinius padarinius.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje teismas, patvirtindamas taikos sutartį, nurodytų nuostatų nesilaikė.Taikos sutarties sampratÄ reglamentuojanti CK 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad tokia sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus. Bet kurioje proceso stadijoje Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi. RaÅ¡ytinės Å¡alių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiÅ¡kimas dėl taikos sutarties įraÅ¡omas į teismo posėdžio protokolÄ .

PrieÅ¡ tvirtindamas Å¡alių taikos sutartį, teismas iÅ¡aiÅ¡kina Å¡alims Å¡ių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylÄ (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ teismas gali iÅ¡spręsti raÅ¡ytinio proceso tvarka, kai pagal CPK byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka arba kai yra Å¡alių praÅ¡ymas taikos sutartį tvirtinti raÅ¡ytinio proceso tvarka, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. Kai taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ teismas sprendžia raÅ¡ytinio proceso tvarka ir Å¡alys praÅ¡yme patvirtinti taikos sutartį nenurodo, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ teismas įgyvendina mutatis mutandis taikydamas 140 straipsnio 1 dalį.

Å ios dalies nuostatos dėl taikos sutarties tvirtinimo raÅ¡ytinio proceso tvarka neriboja teismo teisės taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ spręsti žodinio proceso tvarka, kai teismas tai pripažįsta bÅ«tina.Sudaryti taikos sutartį yra Å¡alių procesinė teisė, kuriÄ lemia dispozityvumo principas. Å is principas reiÅ¡kia tai, kad Å¡alys gali disponuoti ir ginčo objektu, tai yra, pareikÅ¡tais materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo iÅ¡raiÅ¡kos formų – Å¡alių teisė baigti bylÄ taikos sutartimi – nėra absoliutÅ«s, nes Å¡alių veiksmus kontroliuoja teismas.

Teismas turi teisę netvirtinti Å¡alių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, tai yra, jeigu konstatuojama, kad tai prieÅ¡tarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui. VieÅ¡asis interesas, be kita ko, reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebÅ«tų neteisėtų sandorių. Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos Å¡alis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio į asmens valiÄ atvejais. Dėl to teismas, prieÅ¡ patvirtindamas Å¡alių raÅ¡ytine forma sudarytÄ ir jų pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį, turi pareigÄ patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje iÅ¡reikÅ¡ta tikroji abiejų Å¡alių valia, ar sutarties sÄ lygos joms aiÅ¡kios ir priimtinos, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims Å¡ių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).

Byloje esančiame parengiamojo teismo posėdžio protokole nurodyta, jog 2014 m. gruodžio 10 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įraÅ¡as dėl techninių kliūčių neiÅ¡saugotas. Remiantis Å¡iuo byloje esančiu parengiamojo teismo posėdžio protokolu, nustatyta, jog parengiamojo teismo posėdžio metu dalyvavę ieÅ¡kovės atstovas, apeliantas į teisėjos klausimÄ dėl galimybės sudaryti taikos sutartį atsakė teigiamai, prašė skelbti pertraukÄ , kad Å¡alys galėtų aptarti taikos sutarties sÄ lygas.

Å alių praÅ¡ymas patenkintas, nurodyta, jog po pertraukos gautas Å¡alių praÅ¡ymas patvirtinti taikos sutartį raÅ¡ytinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje teismas, tvirtindamas taikos sutartį, civilinio proceso įstatymo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo pasekmes nesilaikė. Nors parengiamojo teismo posėdžio protokole nurodyta, jog gautas Å¡alių praÅ¡ymas patvirtinti taikos sutartį raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog Å¡alys nepateikė teismui praÅ¡ymo patvirtini taikos sutartį, kuriame bÅ«tų nurodyta, jog Å¡alims yra aiÅ¡kios taikos sutarties patvirtinimo pasekmės. Teismui pateikta tik taikos sutartis, nors jos 7 punkte nurodyta, jog “taikos sutarties sudarymo bei jos patvirtinimo, o taip pat civilinės bylos nutraukimo sÄ lygos ir teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p., 294 str., Lietuvos Respublikos CK 6.983-6.985 str. sutarties Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kintos ir žinomos“, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintų jog atsakovui, neturinčiam nei teisinio iÅ¡silavinimo, nei neatstovaujamam atstovo su teisiniu iÅ¡silavinimu, bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo, bylos nutraukimo pasekmės. Ä®vertinus byloje esančius duomenis, darytina iÅ¡vada, jog atskirojo skundo argumentas dėl to, kad atsakovas nesuprato taikos sutarties patvirtinimo pasekmių pagrįstas, kadangi iÅ¡ byloje esančio parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, jog teismas, neiÅ¡aiÅ¡kinęs Å¡alims taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo, bylos nutraukimo teisinių padarinių, patvirtino taikos sutartį ir bylÄ nutraukė.CPK 42 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas netvirtina Å¡alių taikos sutarties, jeigu tai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui.

Taikos sutartis dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su vieÅ¡Ä ja tvarka, negalioja (CK 6.984 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2013 m. liepos 9 d. įsigaliojo CK 3.1921 straipsnis, kuris iÅ¡ esmės pakeitė iki tol galiojusiÄ CK 194 straipsnio 3 dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo pilnamečiam vaikui. Naujai įsigaliojęs įstatymas (CK 3.1921 straipsnis – Tėvai, turintys galimybę, privalo iÅ¡laikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programÄ ar pagal formaliojo profesinio mokymo programÄ pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukÅ¡tojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programÄ ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems bÅ«tina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. <...>.

Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir nustatydamas iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų Å¡eiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.<...>) įtvirtino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau suformuotÄ praktikÄ taikant CK 3.194 straipsnio 3 dalį, todėl suformuota teisminė praktika iÅ¡lieka aktuali ir taikytina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad iÅ¡laikymas iÅ¡ tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra Å¡ių sÄ lygų visuma: vaikas sÄ Å¾iningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukÅ¡tosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui bÅ«tina parama, o tėvai turi galimybę jÄ teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).

Teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti iÅ¡silavinimo, kaip visaverčio savarankiÅ¡ko gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu iÅ¡laikymu mokytis reiÅ¡kia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo Å¡eimos santykiuose principų įgyvendinimÄ (CK 3.3, 3.5 straipsniai). Kita vertus, įgyvendindami Å¡eimos teises ir vykdydami Å¡eimos pareigas, asmenys privalo veikti sÄ Å¾iningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti Å¡eimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 3.5 straipsnio 3 dalis).

Å ie Å¡eimos santykių įgyvendinimo principai suponuoja, kad nesuderinami su iÅ¡silavinimo ar profesijos siekimo tikslais pilnamečio moksleivio veiksmai (neveikimas) turi bÅ«ti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys Å¡eimos teisių įgyvendinimo sÄ Å¾iningumo imperatyvÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009. Teismų praktika. 2009, 31).Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė yra 18 metų amžiaus, yra įstojusi mokytis į Mažeikių politechnikos mokyklÄ , mokymosi pabaiga numatyta 2017 m. birželio 30 d., tačiau Mažeikių politechnikos mokyklos charakteristikoje apie ieÅ¡kovę nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2014-11-24 iki 2015-09-01 ieÅ¡kovė yra akademinėse atostogose.

Todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovė taikos sutarties patvirtinimo metu, kuria atsakovas prisiėmė pareigÄ teikti paramÄ ieÅ¡kovei ir laikotarpiu nuo 2014-11-24 iki 2015-09-01, faktiÅ¡kai nesimokė ir nesimokys, o mokymasis tęsis ilgiau, nei numatyta skundžiamoje nutartyje. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , konstatuotina, jog taikos sutarties sÄ lygos prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi nustatyta, jog ieÅ¡kovė, tvirtinant tarp Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, faktiÅ¡kai nesimokė, kadangi nuo 2014-11-24 yra jai suteiktose akademinėse atostogose.

Todėl, nesant vienai iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, sprendžiant dėl iÅ¡laikymo pilnamečiui asmeniui priteisimo, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančiÄ taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog be pagrindo taikos sutartyje nustatyta pareiga iÅ¡laikyti ieÅ¡kovę iki 2017 m. birželio 30 d., o ne apibrėžta mokymosi laikotarpiu. Prievolės pasibaigimo naikinamojo termino, priteisiant iÅ¡laikymÄ , sprendime paprastai nurodyti nereikia, nes įprastinėmis sÄ lygomis sÄ Å¾iningai ir pažangiai mokantis vidurinė mokykla baigiama anksčiau nei sukanka 24 metai.

Å iame kontekste pažymėtina, kad, sprendžiant dėl iÅ¡laikymo priteisimo aukÅ¡tųjų mokyklų dieninių skyrių studentams, sprendime nurodyti iÅ¡laikymo terminÄ bÅ«tina tais atvejais, kai nustatoma, kad studijos įprastinėmis sÄ lygomis tęsis ilgiau nei vaikui sukaks 24 metai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009. Teismų praktika. 2009, 31). Kaip nustatyta, ieÅ¡kovės mokymosi pabaiga numatyta 2017 m. birželio 30 d., tačiau laikotarpiu nuo 2014-11-24 iki 2015-09-01 ieÅ¡kovė yra akademinėse atostogose, vadinasi mokymosi terminas bus ilgesnis nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, todėl teismas nepagrįstai tvirtino taikos sutarties 3 punkto sÄ lygÄ dėl konkretaus iÅ¡laikymo termino, kadangi faktiÅ¡ko mokymosi trukmė ir nustatyto 24 metų amžiaus riba yra įstatymu nustatytas prievolės pasibaigimo terminas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad atsakovas taikos sutartį pasirašė veikiamas psichologinio spaudimo, neįvertinęs visų civilinės bylos aplinkybių. IÅ¡ parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad paties apelianto tiesiogiai buvo praÅ¡oma pateikti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo ir apeliantas nurodė, jog „yra galimybė iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai“. Objektyvių įrodymų apie apelianto atžvilgiu darytÄ psichologinį ar kitokio pobÅ«džio spaudimÄ nėra.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas ginčijamÄ taikos sutartį, neįvykdė CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pareigų, nepatikrino ir neįsitikino, ar taikos sutartyje iÅ¡reikÅ¡ta tikroji abiejų Å¡alių valia, ar sutarties sÄ lygos buvo Å¡alims aiÅ¡kios ir priimtinos, neįvertino, ar taikos sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl taikos sutarties tvirtinimo perduodamas spręsti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti baudÄ atsakovui už piktnaudžiavimÄ procesu pažymėtina, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes nustato CPK 95 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį, kasacinį skundÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitai Å¡aliai jos patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, taip pat gali paskirti asmeniui iki 5792,00 Eur baudÄ (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Apelianto veiksmus, tai yra, teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis apskundimÄ , esant pačioje nutartyje nuorodai, kad tokia teise Å¡is gali pasinaudoti, nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimÄ procesu ar siekį vilkinti bylos nagrinėjimÄ . Pažymėtina, kad vien Å¡alies pasinaudojimas jam suteikta procesine teise kreiptis į teismÄ bei skųsti, jo manymu, nepagrįstÄ teismo nutartį nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme, kad dėl to jam turėtų bÅ«ti skiriama bauda.

Taigi ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl 1448,10 Eur/5000,00 Lt paskyrimo apeliantui netenkinamas.Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas              n u t a r i a :             panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį ir perduoti taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Netenkinti ieÅ¡kovės A. T. atstovo advokato Mariaus Griciaus praÅ¡ymo dėl baudos skyrimo apeliantui A.

T.. Teisėja                                                                                                                      Erinija Kazlauskienė