Legislator Case Law & Legislation
ea219ae7-2b3f-4622-a67b-10766e215f24 AI generated

ea219ae7-2b3f-4622-a67b-10766e215f24 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ea219ae7-2b3f-4622-a67b-10766e215f24
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Sigita VainauskienėPranešėja Sigita Bieliauskienė                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-628/2014Teisėja Jolanta Bagdonienė                                         Teisminio proceso Nr.1-52-3-00023-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.8.1.; 2.3.4.; 2.4.6.; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. sausio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant privačiai kaltintojai J.

Legislator headnote

AI generated

ea219ae7-2b3f-4622-a67b-10766e215f24 · Vilniaus apygardos teismas: Jokie teismui pateikiami duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimÄ . Tik patikrinęs ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , tame tarpe ir netiesioginius įrodymus, kuriais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (BPK 20 straipsnis), teismas priima galutinį sprendimÄ byloje. Analizuojant baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis bei skundžiamo teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės iÅ¡teisintojo A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Sigita VainauskienėPranešėja Sigita Bieliauskienė                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-628/2014Teisėja Jolanta Bagdonienė                                         Teisminio proceso Nr.1-52-3-00023-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.8.1.; 2.3.4.; 2.4.6.; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. sausio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant privačiai kaltintojai J.

J., J. J. atstovui advokatui Vidmantui MartyÅ¡iui, iÅ¡teisintajam A. B., iÅ¡teisintojo A. B. gynėjui advokatui Mindaugui Kukaičiui, vertėjoms Boženai Seniut, Virginijai MalaiÅ¡kienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal J. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. (du epizodai) iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Privačios kaltintojos J.

J. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas ir jai iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civiline tvarka, o praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo – atmestas.A. B. atstovavimo iÅ¡laidos pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ J. J. jam priteista 3700 (trys tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai) litų Å¡ioms iÅ¡laidoms atlyginti.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi privataus kaltinimo baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: A. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. rugsėjo 16 d. apie 21.10 val., paskleidė grįžusiam J.

J. sutuoktiniui Z. J., dirbančiam keleivinio lėktuvo įgulos vadu užsienyje, tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , o bÅ«tent, kad jo sutuoktinė tariamai neiÅ¡tikima jam, nes sekdamas jÄ , A. B. užfiksavo faktus, kad ji naktimis susitikinėjo su jo administracinę bylÄ tyrusio padalinio Vilniaus rajono savivaldybės VieÅ¡osios tvarkos skyriaus darbuotoju J. T., tokiu bÅ«du jÄ pažemino, apÅ¡meižė, t.y. padarė Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Be to, A. B. buvo kaltinamas tuo, kad analogiÅ¡kÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ dėl J.

J. tariamai artimų santykių su J. T. jis 2012 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais raÅ¡tu pateikė ir STT Vilniaus skyriui, dėl ko Å¡i tarnyba apklausinėjo J. T., jo bendradarbius bei kitus asmenis, tokiu bÅ«du pažemino, paniekino J. J., t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžiu A. B. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų iÅ¡teisino, jo veiksmuose nenustačius nusikalstamos veikos požymių.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J.

J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį – pripažinti A. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir priteisti iÅ¡ A. B. J. J. naudai 50000 (penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų neturtinei žalai atlyginti; priteisti iÅ¡ A. B. J. J. visas teismo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas; apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausti J. J. sutuoktinį Z. J..Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netyrė melagingos informacijos pateikimo STT Vilniaus skyriui aplinkybių, nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, lemiančių bylos objektyvių ir subjektyvių aplinkybių nustatymÄ , nes iÅ¡teisinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje neatskleidė minėtos nusikalstamos veikos (melagingos informacijos pateikimo STT) aplinkybių, savo iÅ¡vadų nepagrindė teisiniais argumentais, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 5 d. reikalavimus.Pažymima, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ A.

B. atžvilgiu, nenustatė objektyvių bei subjektyvių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., požymių. IÅ¡vadÄ , kad A. B. apie kitÄ asmenį, t.y. J. J., paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ jÄ paniekinti ir pažeminti, patikimai patvirtino pačios apeliantės, kitų teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, teisiamojo posėdžio protokolas bei kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Aplinkybę, jog A. B. Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.

įtvirtintus veiksmus atliko tyčia, patvirtina faktinės bylos aplinkybės ir iÅ¡teisintojo parodymai.Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teisiamojo posėdžio metu neapklausė J. J. sutuoktinio Z. J..IÅ¡teisintasis A. B. teismui pateikė atsikirtimÄ Ä¯ nukentėjusiosios J. J. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o J. J. apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti iÅ¡ pastarosios bylos vedimo iÅ¡laidas jo naudai.Atsikirtime nurodoma, kad J. J. nemalonę A. B. užsitraukė 2011 metais, kai jo nepilnamečiai vaikai, laistydami lauko gėlynÄ , keliais laÅ¡ais aptaÅ¡kė pastarosios automobilį.

Po Å¡io įvykio A. B. teko aiÅ¡kintis tiek policijoje, tiek pas ekspertus. Nepasitvirtinus J. J. kaltinimams, jog jai buvo padaryta žala, jos požiÅ«ris į A. B. Å¡eimÄ vis labiau keitėsi neigiama linkme.Pažymima, kad kalbėdamas su savo kaimynu, J. J. sutuoktiniu, Z. J., A. B. pasakė, kad keista, jog už J. J. skundų nagrinėjimÄ atsakingos institucijos vienas iÅ¡ pareigÅ«nų – Vilniaus rajono savivaldybės VieÅ¡osios tvarkos skyriaus darbuotojas J. T. pas J. J. lankosi ne tik darbo metu. Aplinkybę, kad J.

T. lankosi pas J. J. teisme paliudijo praktiÅ¡kai visi kaimynai: G. D., Å . G., J. G., N. G., M. T., D. P., J. C., Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir pats J. T. bei jo sesuo R. J.. A. B. pabrėžia, kad jis neÅ¡meižė J. J., tiesiog pasakė faktÄ , kurį matė.Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. J. bei jos atstovas advokatas Vidmantas MartyÅ¡ius palaikė apeliantės skundÄ , iÅ¡teisintasis A. B. bei jo gynėjas advokatas Mindaugas Kukaitis prašė nukentėjusiosios J. J. apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiosios J.

J. apeliacinis skundas atmestinas.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (LR BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Pagal įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles, ar byloje surinkti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, bei remdamasis įstatymu.

Jokie teismui pateikiami duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimÄ . Tik patikrinęs ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , tame tarpe ir netiesioginius įrodymus, kuriais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (BPK 20 straipsnis), teismas priima galutinį sprendimÄ byloje. Analizuojant baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis bei skundžiamo teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės iÅ¡teisintojo A.

B. veiksmų kvalifikavimui, buvo iÅ¡tirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, paneigiančiais A. B. kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.

įtvirtinto nusikaltimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų, ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str., svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos.

Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų. Už nuomonės paskleidimÄ apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal Å¡iÄ normÄ nekyla. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį), nori taip veikti ir siekia paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. 2012 m. rugsėjo 16 d., apie 21.10 val., grįžusiam J. J. sutuoktiniui Z. J., dirbančiam keleivinio lėktuvo įgulos vadu užsienyje, pokalbio metu pasakė, kad pas pastarojo sutuoktinę J. J. namuose nakvoja J. T., ateina pas jÄ su gėlėmis, analogiÅ¡ko turinio informacijÄ A. B. nurodė ir skunde Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybai (b. t. 1, b. l. 52-55), t.y. kad J. T. yra artimas J. J. pažįstamas, kuris pas jÄ dažnai lankosi ir nakvoja jos namuose.

Siekiant patraukti A. B. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., byloje turėjo bÅ«ti įrodyta, kad pastarojo paskleista informacija buvo klaidinga, žeminanti nukentėjusiosios J. J. garbę ir orumÄ , paskleista tyčia.Garbės ir orumo pažeidimo bylos yra privataus kaltinimo bylos, kurios nagrinėjamos pagal tokius pat principus kaip ir visos kitos baudžiamosios bylos, jose taip pat galioja nekaltumo prezumpcija. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltę privalo įrodyti privatus kaltintojas.

Be to, kaltintojas privalo įrodyti ir tai, kad apskritai buvo padaryta nusikalstama veika, priešingu atveju kaltininkas nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi baudžiamajame procese įrodinėjimo pareiga tenka privačiam kaltintojui. Kitaip tariant, nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas privalo įrodinėti visus šmeižimo arba įžeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaip matyti iš nukentėjusiosios J. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, ji patvirtino, kad J.

T. ne kartÄ lankėsi jos namuose – 2011 metais, kai buvo paraÅ¡ytas skundas, 2012 metų gegužės mėnesį, kai buvo paraÅ¡ytas skundas dėl Å¡unų, 2012 metų rugpjūčio mėnesį J. J. pati pasikvietė J. T., kad pažiÅ«rėtų, jog pas pastarÄ jÄ pastatytos kameros, 2012 metų rugsėjo mėnesį J. T. buvo pas jÄ atvykęs, nes jos sesuo dalyvavo rinkimuose. J. J. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad J. T. pas jÄ namuose lankosi tik esant reikalui. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2012 m. rugsėjo 16 d. grįžus jos sutuoktiniui Z.

J., pastarasis užsilaikė kieme. J. J. pamatė, kad jos sutuoktinis kalbasi su kaimynu A. B., iÅ¡girdo dalį jų pokalbio. A. B. jos sutuoktiniui aiÅ¡kino, kad su J. J. vyksta pastovÅ«s konfliktai, kurie sprendžiami pastarosios naudai dėl to, kad pas jÄ yra labai artimas pažįstamas iÅ¡ savivaldybės, kuris pas jÄ gyvena, nakvoja, atneÅ¡a jai gėlių. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Z. J. parodė, kad gyvena kartu su savo sutuoktine J. J., tačiau dirba užsienyje, todėl retai bÅ«na Lietuvoje.

Kai įvyko pokalbis su A. B. – 2012 m. rugsėjo 16 d., apie 21.00 val., jis su savo sutuoktine J. J. buvo grįžęs iÅ¡ kaimo, kur lankė savo tėvus. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, pamatė, kad A. B. bendrauja su savo draugais kaimynais. A. B. priėjo prie tvoros ir pakvietė Z. J., pradėjo jam sakyti, jog su pastarojo sutuoktine vyksta nuolatiniai konfliktai, kurie sprendžiami jo sutuoktinės naudai, nes pas jÄ gyvena kažkoks žmogus iÅ¡ savivaldybės – J. T.. Pažymėjo, kad J. T. vakarais ateina, nakvoja, iÅ¡eina tik paryčiais, važinėja su Z.

J. automobiliais. Kartu su jo sutuoktine J. J. buvo iÅ¡vykęs atostogauti. Jam (Z. J.) tai buvo Å¡okas, tačiau jis pasakė A. B., kad jo žodžiais netiki. Jo sutuoktinė J. J. buvo netoliese ir Å¡itÄ pokalbį girdėjo. Tai galima vertinti tik kaip Å¡meižtÄ , kadangi jokių tai patvirtinančių faktų nėra. Å i informacija buvo paskleista tiek bendrijoje, tiek Vilniaus rajono savivaldybėje, tiek STT. Papildomai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ jo ir jo sutuoktinės pusės jokių konfliktų su A. B. nebuvo.

Jam buvo reiškiamos tik pastabos, į kurias kaimynas nereagavo. Pastabos prasidėjo dėl to, kad jo vaikai apipylė automobilius vandeniu. Vanduo nefiltruotas, kietas, o automobiliai nauji, tai ant jų likdavo baltos dėmės. J. J. nuolat dėl to reikėjo plauti automobilius. Be to, A. B. išpila savo šiukšles į jų (Z. J. ir J. J.) konteinerį. Dėl to buvo rašytas skundas savivaldybei. Iš savivaldybės buvo atvažiavę žmonės. Z. J. nuomone, J. T. su tuo skundu susijęs nebuvo. Išteisintasis A.

B. nurodo pokalbio metu su J. J. sutuoktiniu pasakęs jam, kad Vilniaus rajono savivaldybės VieÅ¡osios tvarkos skyriaus darbuotojas J. T. pas J. J. lankosi ne tik darbo metu, tačiau aiÅ¡kina tai padaręs ne norėdamas J. J. apÅ¡meižti, o nurodydamas tiesÄ atitinkančius faktus, bei siekdamas apginti savo Å¡eimos interesus. Tai, kaip Z. J. ar J. J. suprato jo žodžius yra jų asmeninis reikalas. Kaip nustatyta byloje, A. B. Z. J. nurodytas aplinkybes – kad pas jo sutuoktinę J. J. lankėsi J. T., patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai:

J. G., D. P., G. D., Å . G., N. G., M. T., J. Č. bei A. B..IÅ¡ liudytojos J. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad yra pastebėjusi, kaip pas jos kaimynę J. J. lankosi vyriÅ¡kis. Jis visada stengdavosi uždengti veidÄ , kai jį pastebėdavo. Ji yra sakiusi nukentėjusiosios vyrui, kad nedera palikti moters ilgai vienos. Bandė jį įspėti, bet jis nesuprato užuominos. Matydavo nukentėjusiosios kieme automobilį su savivaldybės skiriamaisiais ženklais, matė, kaip iÅ¡ jo iÅ¡lipa vyriÅ¡kis.

Jie visi yra susitarę su kaimynais, kad bus stebima, ar nesilanko svetimi, t.y. propaguodavo saugiÄ kaimynystę. Jai skambino kaimynė, sakė, kad matydavo nepažįstamÄ automobilį, kuris buvo statomas apačioje, o vyriÅ¡kis dengdamas veidÄ popieriaus lapu, eidavo pas kaimynę J. J.. Tas automobilis buvo paliekamas reguliariai. VyriÅ¡kis ateidavo vakare, o iÅ¡eidavo ryte. Ji (J. G.) pati tai matė daugiau nei keletÄ kartų. Taip pat matė, kad Å¡is vyriÅ¡kis važiuodavo J. J. automobilyje atsigulęs, o kažkiek laiko palaukęs – iÅ¡lipdavo.

Kelis kartus matė jį anksti ryte, jis ėjo į savo automobilį Audi tamsiai vyÅ¡ninės spalvos. Vėliau suprato, kad tai J. T.. Matė J. T. vairuojant Z. J. maÅ¡inÄ , jis vairavo vienas. Tai buvo 2011 metų žiemÄ . IÅ¡ viso per metus mačiusi pas J. J. atvykstant J. T. nuo 5 iki 10 kartų.IÅ¡ liudytojo D. P. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodymų matyti, kad gyvena nukentėjusiosios kaimynystėje, jos namas matyti iÅ¡ jo kiemo: įvažiavimas į namÄ ir galinė namo dalis.

Yra matęs pas jÄ atvykstantį vyrÄ . Taip pat matė iÅ¡einantį jį anksti ryte iÅ¡ jos namo ir dengiantį savo veidÄ , bÅ«tent tÄ pusę, kuri matėsi jam. Jis žilstelėjęs, 180 cm Å«gio. Pastebėjo jį nuo 2012 metų vasaros. Yra girdėjęs, kad tai savivaldybės darbuotojas. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju G. D. paaiÅ¡kino, kad visas kaimas žino, jog pas J. J. lankosi žmogus iÅ¡ savivaldybės. Pats jis yra matęs ryte apie 6.40 - 7 val. iÅ¡einantį iÅ¡ J.

J. namo. Pirma jis nesislėpė, vėliau pradėjo dangstytis. Matė apie 3-5 kartus. Tai J. T.. Ateinantį vakare matė vienÄ kartÄ , iÅ¡einantį ryte – kelis kartus. Pasirodė, kad jis Å¡lubčioja. Liudytojas Å . G. paaiÅ¡kino, kad ne tik girdėjo iÅ¡ kitų, jog pas J. J. lankosi svetimi žmonės, bet ir pats keletÄ kartų matė, kaip iÅ¡ jos namų anksti ryte iÅ¡eina žmogus. Kelis kartus matė vasarÄ , kelis – žiemÄ . Dažniausiai ryte. Visada tas pats žmogus, jį pažino iÅ¡ eisenos, Å«gio.

Jį yra matęs kartÄ su J. J. parduotuvėje.Liudytojas N. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad gyvena toliau nuo J. J. namo, labiau apačioje. Yra matęs, kaip J. J. atveža savivaldybės maÅ¡ina, kuri ryte apie 6.30 - 7 val. iÅ¡važiuoja. Per dvejus metus tai matė daug kartų. Matė, kaip Å¡iek tiek raiÅ¡as vyriÅ¡kis eidavo, pirma pastatęs maÅ¡inÄ apačioje. Jis eidamas gatve susitikdavo tÄ asmenį, mano, kad jį pažintų. Asmuo atvažiuodavo automobiliu su savivaldybės ženklais.

Per susirinkimÄ jis dar pasakė, kad gerai, jog bendrijoje apsigyveno savivaldybėje dirbantis asmuo, padės reikalus sutvarkyti. IÅ¡ liudytojo M. T. parodymų matyti, jis gyvena toliau nuo J. J., žino, kad pas jÄ lankosi vyriÅ¡kis. Automobilį prie to namo palikdavo vis tas pats asmuo, kuris jo name negyvena. Tas asmuo palikdavo įvairius automobilius: Niva, Audi, Opel Zefyra. Gerai matė, kaip vyriÅ¡kis Opelį pastatė į S. B. garaÅ¾Ä , o nuo garažo jo paimti atvažiavo juodas Nisan automobilis, kurį vairavo J.

J.. VyriÅ¡kis atsisėdo į galinę sėdynę, jie apsuko ratÄ ir užvažiavo į viršų. TÄ vyriÅ¡kį jis matė 10-15 metrų atstumu, gatvėje jį pažintų. To žmogaus pavardės nežinojo. Matė ir Vilniaus rajono savivaldybės vieÅ¡osios tvarkos skyriaus automobilį baltos spalvos. Jis yra ne kartÄ sakęs, kad svetimi palieka automobilį prie jų namų. Tai buvo dar prieÅ¡ konfliktÄ dėl konteinerių. Palikęs maÅ¡inÄ vyriÅ¡kis eidavo į viršų, t. y. A. B. ir J.

J. namų link. Tačiau nė karto nematė jo S. B. kieme tarp medžiotojų, to vyro veido bruožus įsidėmėjo.Liudytojas J. Č. paaiÅ¡kino, kad gyvena Å¡alia A. B. ir J. J., namas Nr. 16 (J. J.) jam iÅ¡ antro aukÅ¡to gerai matyti, jis mato visÄ kiemÄ . Matė, kad J. J. name gal prieÅ¡ 1,5 – 2 metus pradėjo lankytis vyriÅ¡kis. TÄ asmenį jis įsidėmėjo, nes lankėsi vienas žmogus. Tas vyriÅ¡kis važinėjo Z. J. automobiliu, juodu Nissan. Matė vienÄ kartÄ ateinantį iÅ¡ apačios kaimo.

Sėdėdami pas save matė, kaip J. J. su tuo vyriÅ¡kiu nuėjo į 16 namÄ . Matė kelis kartus, abu kartus vakare. Liudytoja A. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad matė J. T. besilankantį pas J. J.. Matė, kad jis važinėja jos automobiliu, distanciniu pulteliu vartus atsidaro. Buvo raÅ¡iusi skundÄ dėl to, kad J. J. neleistinoje vietoje plauna automobilius. Dėl skundo pas jÄ buvo atvykę J. T. ir T. B.. Po to karto atvažiuodavo pas jÄ pastoviai, atveždavo gėlių ir saldainių.

Stovėdavo balta tarnybinė maÅ¡ina. Kartais atvažiuodavo, kartais ateidavo pėsčiomis. Žino, kad vyras perspėjo J. J. sutuoktinį dėl svetimo vyro apsilankymų pas jo žmonÄ . Sakė, kad jis buvo nustebęs ir sakė, kad pats iÅ¡siaiÅ¡kins. Per savaitę J. T. matydavo 2-3 kartus pas J. J.. Vėliau jis pradėjo slėpti veidÄ nuo kitų. Pažindavo J. T. iÅ¡ eisenos, nes jis Å¡lubčioja. Tokiu bÅ«du, iÅ¡ aukščiau aptartų liudytojų parodymų matyti, jog paskleisdamas informacijÄ J.

J. sutuoktiniui Z. J., A. B. neturėjo tikslo paskelbti tikrovės neatitinkančių žinių. A. B. nurodė (paskelbė) Z. J. žinias, kurių tikrumu jis buvo įsitikinęs, t. y. jų neišsigalvojo. Aplinkybes, kad J. T. yra lankęsis pas J. J., nesant namuose jos vyrui, nurodė ir byloje apklausti liudytojai. Viena iš apklaustųjų yra išteisintojo A. B. sutuoktinė, todėl teismas jos parodymais nesiremia, tačiau kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais kolegija neturi pagrindo netikėti.

IÅ¡ Å¡ių liudytojų nurodytų aplinkybių nustatyta, jog ir A. B., ir parodymus teisme davusiems liudytojams buvo žinomos tokios aplinkybės: J. T. lankydavosi pas J. J., kai pastarosios sutuoktinis Z. J. bÅ«davo iÅ¡vykęs, jis dažniausiai atvykdavo vakare ir iÅ¡vykdavo tik ryte, matė juos kartu apsipirkinėjančius parduotuvėje, ne kartÄ pastebėjo, kaip J. T. bandė slėpti savo veidÄ . A. B., remdamasis tokiomis jam žinomomis aplinkybėmis, galėjo suvokti jas kaip sutuoktinių neiÅ¡tikimybės faktus ir tokius savo vertinimus perdavė Z.

J..Atsižvelgiant į tai, kad tarp kaimynų, t. y. B. ir J. sutuoktinių buvo iÅ¡kilę kaimyniniai nesutarimai, dėl kurių ir viena, ir kita pusė rašė skundus valstybinėms institucijoms, pagrįsti A. B. argumentai dalyje, kad į STT su pareiÅ¡kimu jis kreipėsi ne tikslu pažeminti ar paniekinti J. J., ir ne tam, kad bÅ«tų iÅ¡tirti J. J. ir J. T. santykiai, o kad bÅ«tų iÅ¡tirti Vilniaus rajono savivaldybės pareigÅ«nų veiksmai ir jų pareigų vykdymas. Aptartos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti iÅ¡vadÄ , jog A.

B., remdamasis jam bei kitiems bendrijos kaimynams žinomais faktais apie J. T. apsilankymus J. J. namuose, Z. J. iÅ¡dėstė savo nuomonę, t.y. Å¡ių aplinkybių supratimÄ , vertinimÄ . A. B. veikoje nebuvo tyčios pažeminti, paniekinti J. J.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 str. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes.

Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. IÅ¡ bylos duomenų analizės darytina iÅ¡vada, kad A. B., pateikdamas Z. J. savo nuomonę, rėmėsi tikrovę atitinkančiais duomenimis. Kaip jau minėta anksčiau, tiek jis, tiek ir bendrijos kaimynai ne kartÄ matė J. T. atvažiuojantį pas nukentėjusiÄ jÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo ir tai, kad pareiÅ¡kimÄ STT A. B. rašė ne tikslu iÅ¡tirti J. J. privataus gyvenimo aplinkybes, o Vilniaus rajono savivaldybės pareigÅ«nų, kurie anot pareiÅ¡kėjo netinkamai atlieka savo pareigas, veiksmus.

Taigi pagrįstai nustatyta, kad abiem atvejais tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir tokiu bÅ«dų Å¡meižti nukentėjusiÄ jÄ , nebuvo.Kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl LR Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų nuostatų, kuriose įtvirtinta laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus, skelbti informacijÄ . Pažymėtina, kad Konvencija gina asmenį, paskleidusį kad ir ne visai tiksliÄ informacijÄ , jeigu jis tai padarė sÄ Å¾iningai klysdamas.

Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje nenustatyta, kad bÅ«tų pažeista pusiausvyra tarp teisės (laisvės) reikÅ¡ti nuomonę, kritikÄ (kad ir aÅ¡triÄ ) ir Å¡ios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises.Atsakant į apeliacinio skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl aptartos A. B. paskleistos informacijos pateikimo STT pareigÅ«nams, pažymėtina, kad tiek STT pareigÅ«nams, tiek nukentėjusiosios J.

J. sutuoktiniui iÅ¡teisintojo paskleista informacija tebuvo A. B. iÅ¡dėstyta nuomonė, suformuota remiantis tiek jam, tiek kitiems bendrijos kaimynams žinomais faktais. Pabrėžtina tai, kad bet koks asmuo, įtardamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, jas gali ginti Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijose Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kaip jau minėta anksčiau, bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. ne kartÄ konfliktavo su J. J., jų konfliktai buvo sprendžiami skundų, pateikiamų Vilniaus rajono savivaldybei, pagalba.

A. B. pastebėjus, kad J. T., dirbantis Vilniaus rajono savivaldybėje, kur sprendžiami jo ir jo kaimynės J. J. skundai, dažnai lankosi pas J. J., įtarė, kad J. J. artimai bendraujant su Vilniaus rajono savivaldybės darbuotoju J. T., gali būti pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai dėl palankių J. J. sprendimų, priimamų būtent Vilniaus rajono savivaldybės pareigūnų. Jau minėta ir aptarta, kad iš A. B. pareiškimo dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, pateikto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, turinio matyti, kad A.

B. STT pareigÅ«nų prašė iÅ¡tirti ne J. J. santykius su J. T., bet Vilniaus rajono savivaldybės pareigÅ«nų veiksmus bei jų pareigų vykdymÄ . Ä®vertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. B. kreipimosi į STT pareigÅ«nus faktas dėl galimų savo teisių pažeidimo nėra ir negali bÅ«ti pripažįstamas nusikaltimu – Å¡meižtu Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. prasme. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo pateiktus argumentus, naikinti ar keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendį, nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, įvertino juos pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d). Pagal BPK 105 str. 6 d. nuostatas, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iÅ¡ jų.Atsikirtimu į J.

J. apeliacinį skundÄ A. B. iÅ¡dėstė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pastarosios bylos vedimo iÅ¡laidas jo naudai. Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad A. B. už atstovavimÄ bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme yra sumokėjęs: 2013 11 05 - 1000 litų už gynybÄ (kvitas Nr. 642844) bei 1200 litų (kvitas Nr. 642841) už gynybÄ ir dokumento suraÅ¡ymÄ .Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios J. J. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, sprendė, kad naikinti ar keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo A.

B. dėl kaltinimo pagal BK 154 str. 1 d. iÅ¡teisintas, pagrindo nėra. Nors iÅ¡teisintasis praÅ¡o priteisti jo naudai viso 2200 Lt turėtų proceso iÅ¡laidų, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teisme įvyko tik du teismo posėdžiai, jų trukmė, lyginant su posėdžių trukmėmis pirmosios instancijos teisme, nebuvo ilga, tenkina praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų iÅ¡ dalies. Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus, o taip pat į protingumo principÄ , A. B. atstovavimo iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis 1000 Lt (vieno tÅ«kstančio litų) sumoje ir Å¡i suma jam priteistina iÅ¡ J.

J.. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : Nukentėjusiosios J. J. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ J. J. A. B. naudai jo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas 1000 Lt (vieno tÅ«kstantčio litų) sumoje. Kolegijos pirmininkė                                           Sigita Bieliauskienė Teisėjai:

                                                                    Jolanta Čepukėnienė       Algimantas Valantinas