Legislator Case Law & Legislation
ea216ffb-3b64-4ab8-85a8-d86cf0f1b6cf AI generated

ea216ffb-3b64-4ab8-85a8-d86cf0f1b6cf · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number ea216ffb-3b64-4ab8-85a8-d86cf0f1b6cf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                                                    121.21   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 11 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. V. ir atsakovo L.

Legislator headnote

AI generated

ea216ffb-3b64-4ab8-85a8-d86cf0f1b6cf · Klaipėdos apygardos teismas: PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, atsakovas patyrė turtinę žalÄ , nes automobiliai per ketverius metus, skaičiuojant nuo 2008-01-30 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nuvertėjo daugiau nei pusę kainos. Pagal VšĮ „Emprekis“, teikiančios informacijÄ apie autotransporto priemonių kainas Lietuvoje, duomenis, VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m. įkainojamas 8 141 Lt, o VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m. – 9 339 Lt, todėl bendra automobilių kaina yra 17 480 Lt (t. 2, b. l. 88–89). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-05 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas A Pranešėja Eugenija Morkūnienė                                                   Civilinė byla Nr. 2A-452-159/2013 Teisėjas Saulius Zajarskas                                                           (Proceso Nr. 2-06-3-09487-2012-2)                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos  (S)                                                                                                      21.4.1.1; 30.3;35.5; 35.3.6; 45.12; 54;

                                                                                                    121.21   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 11 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. V. ir atsakovo L.

Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio    5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-612-639/2012 pagal ieÅ¡kovo S. V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams L. O. komercinei firmai ir L. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo L. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo perduoti turtÄ . Teisėjų kolegija  n  u  s  t  a  t  ė :            ieÅ¡kovas S. V. 2010-07-19 padavė teismui ieÅ¡kinį dėl sudaryto sandorio pripažinimo (t. 1, b. l. 2–9). 2011-11-02 ieÅ¡kinį patikslino.

Juo teismo praÅ¡o: patvirtinti automobilių VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir VOLKSWAGEN PASSAT,        2002 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-15 pirkimo–pardavimo sutarties tarp atsakovės L. O. komercinės firmos ir ieÅ¡kovo S. V. sudarymÄ ; pripažinti negaliojančiomis 2008-01-30 pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovų L. O. komercinės firmos ir L. Ž. dėl tų pačių automobilių VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir VOLKSWAGEN PASSAT,        2002 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pažymas – sÄ skaitas Nr. 3990, Nr. 3991 ir 2008-01-30 pinigų priėmimo kvitus Nr. 1692455 ir Nr. 1692456; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai 20 000 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad jo anÅ«kės vyras D. V. ketverius metus vertėsi automobilių prekyba ir pirko iÅ¡ L. Ž. avarijos metu apgadintus automobilius. 2007-07-15 kartu su D. V. nuvykęs į atsakovo L. Ž. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje Ukmergėje, iÅ¡ L. Ž. už 3 800 JAV dolerių nupirko avarijos metu apgadintÄ japonų gamybos automobilį TOYOTO CAMRY. Pakrovus šį automobilį į sunkvežimį, L. Ž. praÅ¡ant paskolinti 4 000 JAV dolerių, su sÄ lyga, kad per mėnesį du atgabenti po avarijos VOLKSWAGEN PASSAT bus perduoti tik ieÅ¡kovui S. V. ir kad skola bus įskaityta į automobilių kainÄ .

Per D. V. L. Ž. perdavė 2 000 JAV dolerių, neįforminus raÅ¡tu 2 000 JAV dolerių perdavimo. 2007-09-15 su D. V. atsakovo                L. Ž. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje Ukmergėje pamatė du labai blogos techninės bÅ«klės automobilius VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m. Nenorėjo pirkti tokių labai blogos techninės bÅ«klės automobilių, tačiau buvo priverstas tuos automobilius pirkti. Atsakovui L. Ž. pareiÅ¡kus, kad neperkant automobilių, jam 4 000 JAV dolerių kreditas nebus grÄ Å¾intas, todėl automobilius nupirko už 12 000 JAV dolerių, nes galėjo prarasti 4 000 JAV dolerių.

Matant D. V. L. Ž. perdavė 8 000 JAV dolerių, L. Ž. įskaičius į automobilių kainÄ jo suteiktÄ 4 000 JAV dolerių kreditÄ . Atsakovas L. Ž. jam perdavė transporto priemonių dokumentus ir atsakovės L. O. komercinės firmos tris tuščius neužpildytus pasiraÅ¡ytus įgaliojimus VÄ® Regitra“ iÅ¡imti valstybinius laikinuosius numerio ženklus transporto priemonėms. Automobilius parsigabeno į VilkaviÅ¡kį, juos suremontavo ir įregistravo VÄ® „Regitra“ ir juos pardavinėjo Marijampolės turguje.

Matydamas, kad automobiliai nebus nupirkti, telefonu apie tai pranešė atsakovams, tačiau atsakovas L. Ž. nurodė juos ir toliau pardavinėti turguje. 2008-01-14 parašė raÅ¡tÄ atsakovams, kad atsiimtų automobilius arba iÅ¡duotų dokumentus, kad galėtų juos įregistruoti savo vardu, tačiau iÅ¡ atsakovų jokio atsakymo negavo. 2008-09-01 automobiliams esant Kaune, iÅ¡ Lenkijos pirkėjai juos norėjo nupirkti, davė rankpinigius ir sutiko mokėti už kiekvienÄ automobilį po 20 000 Lt. Elektroniniu paÅ¡tu apie tai pranešė atsakovės L.

O. komercinei firmai, tačiau ji nedavė sutikimo automobilius parduoti. Už automobilius sumokėjo 12 000 JAV dolerių, tuos automobilius suremontavo iÅ¡ savo lėšų, patyrė 20 000 Lt turtinę žalÄ , daugiau nei ketverius metus juos valdo, todėl turi bÅ«ti patvirtintas automobilių pirkimo–pardavimo sandoris ir automobiliai pereiti jo nuosavybėn. Sutartys dėl ginčo automobilių pirkimo–pardavimo, sudarytos tarp atsakovų, turi bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis, nes jis automobilius prieÅ¡ tai nusipirko ir jie yra jo žinioje.

IeÅ¡kovas, bÅ«damas 81 metų amžiaus, ne vienÄ kartÄ kreipėsi raÅ¡tu į atsakovus ir siÅ«lė taikiai iÅ¡spręsti kilusius nesutarimus. Atsakovams nereaguojant į jo raÅ¡tiÅ¡kus siÅ«lymus, kreipėsi į Klaipėdos apskrities Valstybinę mokesčių inspekcijÄ , Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybÄ . Dėl to patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir didelius fizinius ir dvasinius sukrėtimus. Mano, kad patyrė 10 000 Lt neturtinę žalÄ , jÄ praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų (t. 1, b. l. 2–9, 50–53, 155–161, 180, 183).

Atsakovas L. Ž. 2012-08-20 į bylÄ padavė prieÅ¡ieÅ¡kinį. Juo prašė ieÅ¡kinį atmesti, įpareigoti ieÅ¡kovÄ perduoti jam pagal perdavimo–priėmimo aktÄ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Å¡iuo metu pas ieÅ¡kovÄ esančius, atsakovui nuosavybės teise priklausančius automobilius: VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir  VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2008-01-30 pagal pažymas – sÄ skaitas Nr. 3990, Nr. 3991 iÅ¡ atsakovės L.

O. komercinės firmos nusipirko du automobilius VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m. ir VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m. Už tuos automobilius L. O. komercinei firmai 2008-01-30 pinigų priėmimo kvitais, serija BUH Nr. 1692455 ir Nr. 1692456, grynaisiais pinigais sumokėjo 17 800 Lt ir 21 000 Lt. Jokių sutarčių dėl Å¡ių automobilių perleidimo kitiems asmenims nebuvo sudaręs. Abu automobilius teisėtai įgijo iÅ¡ atsakovės L. O. komercinės firmos. IeÅ¡kovui perdavė automobilius, kad suremontuotų ir su juo sutarė atsiskaityti už Å¡ių automobilių remontÄ po jų pardavimo, tačiau ieÅ¡kovas Å¡iuos automobilius neteisėtai pasisavino ir jam negrÄ Å¾ina.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, atsakovas patyrė turtinę žalÄ , nes automobiliai per ketverius metus, skaičiuojant nuo 2008-01-30 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nuvertėjo daugiau nei pusę kainos. Pagal VšĮ „Emprekis“, teikiančios informacijÄ apie autotransporto priemonių kainas Lietuvoje, duomenis, VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m. įkainojamas 8 141 Lt, o VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m. – 9 339 Lt, todėl bendra automobilių kaina yra 17 480 Lt (t. 2, b. l. 88–89). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-05 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Pripažino ieÅ¡kovui S. V. (sprendime nurodyta V.) nuosavybės teises į automobilius VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įgytus iÅ¡ atsakovės L. O. komercinės firmos. Priteisė iÅ¡ atsakovės L. O. komercinės firmos ir atsakovo L. Ž. po 385 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui S. V.. KitÄ ieÅ¡kinio dalį ir atsakovo L. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad atsakovas L. Ž. 2007-09-15 perdavęs automobilius ieÅ¡kovui daugiau nedėjo jokių pastangų tuos automobilius susigrÄ Å¾inti.

Jei automobiliai bÅ«tų perduoti remontuoti ieÅ¡kovui ir jų savininkas bÅ«tų buvęs L. Ž., jis bÅ«tų dėjęs kokias nors pastangas juos susigrÄ Å¾inti, tačiau to nedarė. IeÅ¡kovas elgėsi prieÅ¡ingai. Gavęs automobilius kreipėsi į atsakovus reikalaudamas įforminti pirkimÄ , taip pat kreipėsi į įvairias įstaigas, praÅ¡ydamas padėti apginti jo teises. Nors atsakovė L. O. komercinė firma iÅ¡rašė atsakovui L. Ž. sÄ skaitas bei jose nurodė, kad už automobilius atsiskaityta grynaisiais pinigais, tačiau pačių automobilių atsakovui L.

Ž. neperdavė, Å¡ie automobiliai nuo 2007-09-15 iki Å¡iol yra pas ieÅ¡kovÄ . Atsakovas L. Ž. perdavė automobilius ir jų dokumentus ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas sumokėjo 12 000 JAV dolerių. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp atsakovės L. O. komercinės firmos, kurios įgaliotas asmuo buvo atsakovas L. Ž., ir ieÅ¡kovo S. V. buvo sudaryta ginčo automobilių pirkimo–pardavimo sutartis. Kadangi ginčo automobiliai buvo ieÅ¡kovui parduoti ir jis tapo jų savininku, tai pastarasis bÅ«damas daiktų savininkas ir priima sprendimus dėl jų remonto.

Byloje nebuvo įrodyta, kad automobilių pardavėjai įsipareigojo atlyginti ieÅ¡kovui parduotų automobilių remonto iÅ¡laidas, todėl jas priteisti iÅ¡ atsakovų nėra pagrindo. Teismas spręsdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad vien atsakovų vengimas įforminti sudarytÄ sandorį nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. IeÅ¡kovas neįrodė, kad dėl atsakovų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala, t. y. jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (t. 2, b. l. 153–156).

IeÅ¡kovas S. V. 2012-12-03 padavė apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai po 10 000 Lt nuvertėjusių automobilių turtinės žalos atlyginimÄ , 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ir 600 Lt žyminio mokesčio. Nurodo, kad teismas teisingai iÅ¡nagrinėjo jo patikslintÄ ieÅ¡kinį ir pagrįstai nustatė, kad 2007-09-15 per atsakovės L. O. komercinės firmos atstovÄ Â Â L. Ž. nupirko du automobilius VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., ir VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m., ir sumokėjo 12 000 JAV dolerių (30 000 Lt).

Tačiau teismas nepagrįstai atmetė reikalavimÄ dėl 20 000 Lt turtinės žalos priteisimo, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad Å¡i suma susidarė ieÅ¡kovui remontuojant automobilius. Å i suma susidarė ne dėl automobilių remonto, bet dėl atsakovų kaltės neparduotų automobilių nuvertėjimo. 2007-09-15 neremontuotų automobilių VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., ir VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m., vertė buvo 15 000 Lt. Jeigu automobiliai nebÅ«tų suremontuoti, tai 2012 m. jų kiekvieno vertė po avarijos bÅ«tų ne didesnė kaip 4 000 Lt.

Abu atsakovai kalti dėl automobilių nuvertėjimo, nes tik po jo raÅ¡to gavimo ir neturėdami automobilių ir jų dokumentų, 2008-01-30 fiktyviai įformino, kad L. Ž. iÅ¡ L. O. komercinės firmos už 38 800 Lt nupirko automobilius. Kai 2007-09-15 automobiliai buvo nupirkti iÅ¡ L. O. komercinės firmos per atstovÄ L. Ž., jam buvo sumokėta 12 000 JAV dolerių, tai Lietuvos nacionaline valiuta atitinka 30 000 Lt. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl automobilių patyrė daug iÅ¡laidų, dėl to labai iÅ¡gyveno, mažai miegojo, padidėjo kraujo spaudimas, vos neįvyko insultas (t. 3, b. l. 2–6).

Atsakovas L. Ž. 2012-12-06 padavė apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimÄ pakeisti: sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kovo S. V. ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovui nuosavybės teises į automobilius VOLKSWAGEN PASSAT,        2001 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuria atmesti jo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, panaikinti. Atmesti S. V. ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės į automobilius ieÅ¡kovui pripažinimo,  prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai – įpareigoti ieÅ¡kovÄ S. V. perduoti pagal perdavimo–priėmimo aktÄ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jam nuosavybės teisėmis priklausančius automobilius VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad jis buvo atsakovės L. O. komercinės firmos įgaliotas asmuo. Teismas sprendime nenurodė jokių konkrečių raÅ¡ytinių įrodymų, remiantis kuriais padarė iÅ¡vadÄ , kad jis buvo atsakovės L. O. komercinės firmos įgaliotas asmuo. Su atsakove jokie darbo ar kitokie atstovavimo santykiai nesiejo, iÅ¡ atsakovės savo vardu tik pirko automobilius. Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad jis 2007-09-15 perdavęs S. V. automobilius iki pat 2012-09-06, nedėjo jokių pastangų susigrÄ Å¾inti tų automobilių, nes ieÅ¡kovui ne kartÄ skambino ir žodžiu reikalavo grÄ Å¾inti automobilius, teisę kreiptis į teismÄ galutiniu atveju turėjo per 10 metų terminÄ .

Tai, kad nesiėmė tiesinių priemonių ir norėjo susitarti su ieÅ¡kovu gražiuoju, neįrodo, kad automobiliai priklauso ieÅ¡kovui. Teismo sprendime padarytos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas atsakovui L. Ž. sumokėjo 12 000 JAV dolerių už automobilius, o už tai atsakovas L. Ž. ieÅ¡kovui perdavė automobilius ir jų dokumentus, nepagrįsta jokiais konkrečiais įrodymais. Teismas nemotyvavo, kuo remdamasis konstatavo kad ieÅ¡kovo žodiniai paaiÅ¡kinimai apie pinigų sumokėjimÄ už automobilius yra patikimesni nei atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – pajamų orderiai, automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, jie patvirtina, kad L.

O. komercinei firmai sumokėjo už ginčo automobilius. Å ių raÅ¡ytinių įrodymų tikrumÄ patvirtinto ir atsakovė, tuo tarpu ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad kam nors bÅ«tų sumokėjęs už ginčo automobilius. Akivaizdu, jog atsakovas L. Ž., turi įrodymus apie teisėtai įgytus automobilius, tuo tarpu ieÅ¡kovas jokių įrodymų, kad ginčo automobilius įgijo iÅ¡ jo ar iÅ¡ L. O. komercinės firmos, nepateikė, todėl ta sprendimo dalis nepagrįsta. Teismas iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinį, visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kovo reikalavimo panaikinti ginčo automobilių pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovės L.

O. komercinės firmos ir L. Ž.. Teismas pripažindamas ieÅ¡kovui S. V. nuosavybės teises į ginčo automobilius, tačiau nepanaikindamas tų automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų tarp         L. Ž. ir atsakovės L. O. komercinės firmos, į Å¡alių teisinius santykius įnešė destrukcijÄ , nes automobilių pirkimo–pardavimo sutartys jas sudariusioms Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Teismas vienpusiÅ¡kai vertino visus pateiktus įrodymus, daugiau vertino tik ieÅ¡kovo pateiktus paaiÅ¡kinimus, nevertino pateiktų pirkimo–pardavimo sutarčių, pajamų orderių, kurių pagrindu sumokėta už automobilius, atsakovės paaiÅ¡kinimų, kad automobilius perdavė, o vėliau pardavė atsakovui.

Teismas nevykdė Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-12 nutarties, joje nurodyta, kad ieÅ¡kovas turi pateikti visus įrodymus dėl pinigų sumokėjimo už ginčo automobilius (t. 3, b. l. 23–26). IeÅ¡kovas S. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad atsakovas L. Ž. neteisingai teigia, kad jis nebuvo atsakovės L. O. komercinės firmos atstovas. BÅ«tent jis rÅ«pinosi automobilių pardavimu, kuriuos jam perduodavo atsakovės L.

O. komercinė firma (t. 3, b. l. 32–39). Atsakovas L. Ž. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , praÅ¡o jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde kelia naujÄ reikalavimÄ dėl 20 000 Lt iÅ¡laidų patirtų, dėl automobilių nuvertėjimo priteisimo. Toks reikalavimas nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Teismas pagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimÄ , nes neturtinė žala priteisiama tik įstatyme numatytais atvejais (t. 3, b. l. 53–54).

  IeÅ¡kovo S. V. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, atsakovo L. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas. Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Remdamasis Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio mėnesį atsakovės L.

O. komercinė firma iÅ¡ JAV į LietuvÄ Ä¯sivežė apgadintus automobilius VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16–21, 23–26). 2007-10-12 ir 2007-11-24 atsakovės L. O. komercinė firma iÅ¡davė ieÅ¡kovui S. V. įgaliojimÄ VÄ® „Regitra“ atstovauti iÅ¡imant valstybinius laikinuosius numerio ženklus transporto priemonėms VOLKSWAGEN PASSAT,         2001 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22, 27).

IeÅ¡kovas parsigabeno automobilius į VilkaviÅ¡kį ir juos iÅ¡ savo lėšų suremontavo (t. 2, b. l. 11–12). 2008-01-14 ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė atsakovams pretenzijÄ reikalaudamas, kad jie pasiimtų suremontuotus automobilius ir sumokėtų automobilių remonto iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 30–31). 2008-01-30 atsakovės L. O. komercinė firma pagal pažymas–sÄ skaitas Nr. 3990, Nr. 3991 atsakovui L. Ž. už 17 800 Lt ir už 21 000 Lt pardavė automobilius VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., ir VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m., o 2008-01-30 pinigų priėmimo kvitais serija BUH Nr. 1692455, 1692456, atsakovas L.

Ž. už nupirktus automobilius sumokėjo iš viso 38 800 Lt (t. 1, b. l. 70–72). Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl automobilių VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., ir VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m., nuosavybės ir išlaidų, susijusių su automobilių remontu. Ieškovas tvirtina, kad atsakovas L. Ž., kaip atsakovės L. O. komercinės firmos įgaliotas asmuo, šiuos ginčo automobilius jam pardavė, nes jis kaip pirkėjas už juos sumokėjo              12 000 JAV dolerių, o atsakovas L.

Ž. jam perdavė automobilius ir automobilių įsigijimo dokumentus. Tuo tarpu atsakovai teigia, kad ieškovui automobiliai buvo perduoti tam, kad pastarasis juos suremontuotų. Tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo sudaryta rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat ir jokia kita rašytinė rangos dėl automobilio remonto ar kokia nors kita paslaugų sutartis. Tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp šalių buvo žodiniai susitarimai, jų pagrindų tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas nuosekliai laikosi nuostatos, jog teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, proceso įstatymas nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas, tačiau nereikalaujama, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, o tuo atveju, kai teismas taiko teisės normas, kuriomis nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Ūkio bankas“ v.

M. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-355/2005; 2008-08-01 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kirstnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje R. K.–N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008; 2010-07-30 nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. UAB „Ukmergės statyba“, bylos Nr. 3K-3-348/2010). Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ .

Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo       2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose.

Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, vienos ar kitos sÄ lygos tikrosios prasmės, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Tokiam ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas tikrųjų sutarties Å¡alių ketinimų ir sutartimi siekiamo tikslo nustatymas.

Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra jÄ sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valiÄ (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslÄ bei pobÅ«dį. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v.

UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Å iaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010). Taigi, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , svarbu tinkamai kvalifikuoti Å¡alių sutartinius santykius, įvertinti Å¡alių veiksmus sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu, kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, nustatyti civilinės atsakomybės ribas. Tik teisingai kvalifikavus Å¡alių sutartinius santykius joms gali bÅ«ti pritaikyta konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp atsakovės L. O. komercinės firmos, kurios įgaliotas asmuo buvo atsakovas L. Ž., ir ieÅ¡kovo S. V. buvo sudarytos ginčo automobilių pirkimo–pardavimo sutartys, todėl ieÅ¡kovui S. V. pripažino nuosavybės teises į tuos automobilius, kaip įgytus iÅ¡ atsakovės L. O. komercinės firmos. Teisėjų kolegija su tokia teismo sprendime padaryta iÅ¡vada nesutinka. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir iÅ¡nagrinėjo reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, neteisingai įvertino įrodymus, teismo iÅ¡vados nepagrįstos patikimais įrodymais.

IeÅ¡kovas teigia, kad 2007-09-15 iÅ¡ atsakovo L. Ž. už 12 000 JAV dolerių nupirko automobilius VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., ir VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m., todėl praÅ¡o patvirtinti Å¡ių automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymÄ tarp atsakovės          L. O. komercinės firmos ir ieÅ¡kovo S. V. ir pripažinti negaliojančiomis       2008-01-30 pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovų L. O. komercinės firmos ir L. Ž. dėl tų pačių automobilių.

CK 6.305 str. nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ir patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ . Byloje tarp Å¡alių ginčo, kad atsakovas    L. Ž. perdavė ieÅ¡kovui automobilius, nėra. Tačiau Å¡alys nesutaria, kokiu tikslu automobiliai buvo perduoti ieÅ¡kovui. IÅ¡ ieÅ¡kovo 2008-01-14 atsakovams pareikÅ¡tos pretenzijos turinio matyti, kad ieÅ¡kovas reikalavo, kad atsakovai atsiimtų automobilius ir jam sumokėtų automobilių remonto iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 30–31).

TÄ aplinkybę, kad automobiliai buvo perduoti ieÅ¡kovui suremontuoti, patvirtina ir atsakovų paaiÅ¡kinimai. Atsakovas L. Ž. teigia, kad ieÅ¡kovui perdavė automobilius, kad suremontuotų, ir susitarė atsiskaityti už Å¡ių automobilių remontÄ po jų pardavimo (t. 2, b. l. 88–89). Atsakovės L. O. komercinė firma taip pat teigia, kad automobilius perdavė atsakovui         L. Ž., jis juos žadėjo suremontuoti, o suremontavęs už juos atsiskaityti (t. 2, b. l. 2). Taigi pagal atsakovo L.

Ž. užsakymÄ ieÅ¡kovas atlikto sugadintų automobilių remonto darbus. Ir nors ieÅ¡kovas, kaip rangovas, jų remonto metu automobilius valdė teisėtai, kadangi jie jam buvo perduoti atsakovo L. Ž., o L. Ž. teisę valdyti automobilius buvo suteikusi atsakovės                     L. O. komercinė firma, tačiau automobilių perdavimo suremontavimui nėra pagrindo kvalifikuoti turto įsigijimu nuosavybės teise. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovas savo lėšomis ginčo automobilius suremontavo ir juos pardavinėjo Marijampolės turguje, tačiau dėl pasikeitusios ekonominės situacijos rinkoje – kritusios automobilių paklausos ir kainų – automobilių nepardavė.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad tikrasis ieÅ¡kovo tikslas buvo automobilius suremontuoti ir juos parduoti, turint tikslÄ pasipelnyti, bet ne nuosavybės teise juos įsigyti savo asmeniniams poreikiams. Kad pirkimo–pardavimo sutartis bÅ«tų įvykdyta, yra bÅ«tina sÄ lyga, kad pirkėjas, gavęs prekes, už jas sumokėtų. IeÅ¡kovas tik teigia, kad sumokėjo už ginčo automobilius 12 000 JAV dolerių atsakovui L. Ž., įskaičius 2007-07-15 L.

Ž. 2 000 JAV ar 4 000 JAV dolerių suteiktÄ kreditÄ , atsakovui L. Ž. jam už 3 800 JAV dolerių pardavus avarijos metu apgadintÄ japonų gamybos automobilį TOYOTO CAMRY (t. 1, b. l. 2–3, 155), tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktÄ . Atsakovai neigia, kad ieÅ¡kovas su kurio nors iÅ¡ jų atsiskaitė už ginčo automobilius. Å ias aplinkybes patvirtina ir ieÅ¡kovo 2008-01-14 pareikÅ¡ta atsakovams pretenzija, jÄ ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kai artėjo 6 mėnesių terminas nuo automobilių įvežimo į LietuvÄ ir buvo bÅ«tina atlikti muitinės procedÅ«ras bei automobilių registracijÄ .

Pretenzijoje ieÅ¡kovas pats patvirtina, kad neturi lėšų automobilių iÅ¡muitinimui ir jų pirkimui, todėl automobilius grÄ Å¾ina ir praÅ¡o sumokėti remonto iÅ¡laidas. Taigi, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų jau tuos automobilius nusipirkęs, kaip jis teigia, tai jis nebÅ«tų kreipęsis su pretenzija į atsakovus, kad Å¡ie sumokėtų remonto iÅ¡laidas bei pasiimtų automobilius. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nėra pagrindo padaryti iÅ¡vados, kad tarp atsakovės                     L.

O. komercinės firmos ir ieÅ¡kovo buvo sudarytos automobilių pirkimo–pardavimo sutartys. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ydingai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius, padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl ginčo automobilių nuosavybės ir nepagrįstai ginčo automobilius pripažino ieÅ¡kovo nuosavybe, todėl tenkinant atsakovo L. Ž. apeliacinį skundÄ , Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovui S. V. (sprendime nurodyta V.) pripažinta nuosavybės teisė į automobilius VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įgytus iÅ¡ atsakovės L.

O. komercinės firmos, panaikintina. IeÅ¡kovo S. V. ieÅ¡kinio reikalavimas patvirtinti automobilių VOLKSWAGEN PASSAT,         2001 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-15 pirkimo–pardavimo sutarčių tarp atsakovės L. O. komercinės firmos ir ieÅ¡kovo S. V. sudarymÄ , atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo L. Ž. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, kad teismas iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinį, visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kovo reikalavimo panaikinti ginčo automobilių 2008-01-30 pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovės L.

O. komercinės firmos ir L. Ž., ir kad teismas, pripažindamas ieÅ¡kovui S. V. nuosavybės teises į ginčo automobilius, tačiau nepanaikindamas tų automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų tarp L. Ž. ir atsakovės L. O. komercinės firmos, į Å¡alių teisinius santykius įnešė destrukcijÄ , nes automobilių pirkimo–pardavimo sutartys jas sudariusioms Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Tačiau atmetus anksčiau minėtÄ S. V. ieÅ¡kinio reikalavimÄ patvirtinti 2007-09-15 su        L.

O. komercine firma sudarytas automobilių pirkimo–pardavimo sutartis nebėra pagrindo spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo pripažinti negaliojančiomis       2008-01-30 pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovų L. O. komercinės firmos ir L. Ž. dėl tų pačių automobilių. Esant tokioms aplinkybėms naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo nėra pagrindo.

           Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-01-30 atsakovės L. O. komercinė firma pagal pažymas–sÄ skaitas Nr. 3990, Nr. 3991, atsakovui L. Ž. už 17 800 Lt ir už 21 000 Lt pardavė automobilius VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., ir VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m., o 2008-01-30 pinigų priėmimo kvitais, serija BUH Nr. 1692455, 1692456 atsakovas L. Ž. už nupirktus automobilius sumokėjo iÅ¡ viso 38 800 Lt (t. 1, b. l. 70–72,             CK 6.344 str.).

Å ių automobilių pirkimo–pardavimo sutartys yra galiojančios ir automobiliai nuosavybės teise priklauso atsakovui (CK 4.47 str. 1 p.). Savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Kadangi ieÅ¡kovas po sutarčių sudarymo neteisėtai valdo atsakovui L. Ž. nuosavybės teise priklausančius automobilius, ieÅ¡kovas įpareigotinas perduoti automobilius atsakovui. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo L.

Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinis panaikintina, atsakovo L. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas. IeÅ¡kovas S. V. įpareigotinas perduoti pagal perdavimo–priėmimo aktÄ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2013-04-11 – atsakovui L. Ž. nuosavybės teise priklausančius automobilius VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini),  ir VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų pirkimo–pardavimo santykiai nesusiklostė, tačiau iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir jų elgesio po automobilių įvežimo iÅ¡ JAV į LietuvÄ matyti, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų buvo žodiniai susitarimai.

Ir nors tokie žodiniai susitarimai nebuvo įstatymo nustatyta tvarka įforminti, sudarant raÅ¡ytines sutartis, faktiÅ¡kai jie egzistavo, todėl bÅ«tina nustatyti tikrÄ jį Å¡alių susitarimų turinį, kad bÅ«tų galima tokiems Å¡alių susitarimams pritaikyti materialinės teisės normas ir nustatyti civilinės atsakomybės ribas. IÅ¡ atsakovės L. O. komercinės firmos atsiliepimo į ieÅ¡kinį turinio matyti, kad ginčo automobiliai buvo įvežti įforminant laikinojo įvežimo perdirbti muitines procedÅ«ras, o po Å¡ios procedÅ«ros atlikimo automobiliai perduoti atsakovui L.

Ž., su kuriuo susitarta, kad juos suremontavus, atsakovas susimokės už automobilius (t.

2. b. l. 2). IÅ¡ atsakovo L. Ž. pateikto atsiliepimo į ieÅ¡kinį turinio matyti, kad jis susitarė su ieÅ¡kovu, kad ieÅ¡kovas suremontuos automobilius, o atsakovas susimokės už jų remontÄ po jų pardavimo (t. 1, b. l. 194–195). IeÅ¡kovas taip pat teigia, kad jis automobilius remontavo savo lėšomis ir patyrė 20 000 Lt iÅ¡laidų. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių žodinis susitarimas dėl automobilių remonto turi rangos sutarties požymių, t. y. viena Å¡alis įsipareigojo atlikti tam tikrÄ darbÄ , kita Å¡alis įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d).

Anksčiau nutartyje jau minėta, kad ieÅ¡kovas turėjo tikslÄ ne tik automobilius suremontuoti, bet juos ir parduoti, turėdamas tikslÄ pasipelnyti. SavarankiÅ¡kai automobilių parduoti ieÅ¡kovas neturėjo teisės, nes tuo metu jie nuosavybės teise priklausė atsakovės L. O. komercinei firmai. Atsakovo L. Ž. tikslas buvo jam perduotus automobilius suremontuoti ir atsiskaityti tiek su ieÅ¡kovu už automobilių remontÄ , tiek ir su atsakove. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas savo nuožiÅ«ra suremontavo jam perduotus automobilius ir juos pardavinėjo.

Artėjant 6 mėn. terminui nuo automobilių įvežimo į LietuvÄ , buvo bÅ«tina atlikti muitinės procedÅ«ras ir automobilių registracijÄ . Kadangi ieÅ¡kovui nepavyko pasiekti galutinio rezultato – parduoti suremontuotus automobilius, todėl jis kreipėsi į atsakovus, kad Å¡ie pasiimtų automobilius ir sumokėtų jo patirtas automobilių remonto iÅ¡laidas. Atsakovai į ieÅ¡kovo pretenzijÄ atsakymo nepateikė. 2008-01-30 atsakovės L. O. komercinė firma pardavė atsakovui L. Ž. suremontuotus automobilius už 38 800 Lt (t. 1, b. l. 70–72).

Nors atsakovės L. O. komercinė firma atsakovui L. Ž. pardavė suremontuotus automobilius, tačiau suremontuotų automobilių ieÅ¡kovas atsakovams neperdavė, o atsakovai su ieÅ¡kovu už automobilių remontÄ neatsiskaitė, t. y. savo pareigos tinkamai ir laiku neįvykdė (CK 6.655, 6.662 str.). Kadangi susitarimo dėl atliktinos remonto kainos tarp Å¡alių taip pat nebuvo sudaryta, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, turėtų bÅ«ti atlygintos protingos ir įrodymais pagrįstos automobilių remonto iÅ¡laido, bei atlygis už Å¡ias paslaugas.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas už automobilių remontÄ patyrė 20 000 Lt (CK 6.653 str. 1 d.). Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovo turėtų automobilių remonto iÅ¡laidų dydį, taip pat nepateikė jokių pretenzijų dėl atliktų remonto darbų kokybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios ieÅ¡kovo nurodytos iÅ¡laidos už dviejų automobilių remontÄ , kurie buvo po avarijos, ir už juos atsakovė mokėjo tik 1 590 JAV dolerių, o suremontuotus automobilius pardavė atsakovui už 38 800 Lt, yra protingos ir pakankamai pagrįstos (CPK 178 str., CK 6.198 str. 1 d.).

IeÅ¡kovas praÅ¡o jo patirtas automobilių remonto iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ abiejų atsakovų, tačiau įvertinus, kad atsakovas L. Ž. įsigijo iÅ¡ atsakovės L. O. komercinės firmos jau suremontuotus automobilius, sumokėdamas už juos 38 800 Lt, taigi atsakovė parduodama automobilius gan už didesnę kainÄ negu juos pirko iÅ¡ užsienio gavo pelnÄ , o atsakovas suremontuotus automobilius, už kuriuos sumokėjo atsakovei, todėl ieÅ¡kovo turėtos 20 000 Lt iÅ¡laidos priteistinos tik iÅ¡ atsakovės L.

O. komercinės firmos ir ta ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalis tenkintina iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai po 10 000 Lt nuvertėjusių automobilių turtinės žalos atlyginimÄ . IÅ¡aiÅ¡kintina, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti nuvertėjusių automobilių žalÄ , yra naujas reikalavimas, kuris nebuvo pareikÅ¡tas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl dėl Å¡io reikalavimo pagrįstumo teisėjų kolegija nagrinėdama bylÄ apeliacine tvarka nepasisako.

Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimÄ dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iÅ¡ asmens pažeistų teisių gynimo bÅ«dų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir jeigu įrodyta, kad žala padaryta ir pasireiÅ¡kė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais bÅ«dais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir tÄ aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Taigi byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant ieÅ¡kovui galėtų bÅ«ti priteista neturtinė žala tiek pagal CK 6.250 str. 2 d., tiek pagal kitus įstatymus, todėl priteisti jam neturtinę žalÄ nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegijai pakeitus skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). IÅ¡nagrinėjus bylÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai tenkinti iÅ¡ dalies, todėl jam iÅ¡ kiekvieno atsakovo priteisto žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį suma mažintina iki 97 Lt. Atsakovo L. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas visiÅ¡kai, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 2 150 Lt įrodymais pagrįstų (t. 1, b. l. 73, t. 2 b. l. 141–142) patirtų atstovavimo iÅ¡laidų (CPK 98 str.) ir 524 Lt žyminio mokesčio sumokėto, už prieÅ¡ieÅ¡kinį (t. 2, b. l. 92).

Atsakovo     L. Ž. apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1 049 Lt (t. 3, b. l.

27) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (CPK 93 str. 3 d.) ir 400 Lt įrodymais pagrįstų (t. 3, b. l.

28) apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo iÅ¡laidų (CPK 98 str.). Vadovaudamasi anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasi Civilinio proceso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ pakeisti.

           Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui S. V. (sprendime nurodyta V.) pripažinta nuosavybės teisė į automobilius VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įgytus iÅ¡ atsakovės L. O. komercinės firmos. Dėl Å¡ios sprendimo dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo S. V. ieÅ¡kinio reikalavimÄ patvirtinti automobilių VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-15 pirkimo–pardavimo sutarčių tarp atsakovės L.

O. komercinės firmos ir ieÅ¡kovo S. V. sudarymÄ .            Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo L. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinis. Dėl Å¡ios sprendimo dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovo L. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perduoti pagal perdavimo–priėmimo aktÄ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2013-04-11 – atsakovui L.

Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančius automobilius VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir VOLKSWAGEN PASSAT, 2002 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas S. V. ieÅ¡kinys dėl 20 000 Lt už automobilio remonto iÅ¡laidų atlyginimÄ . Dėl Å¡ios sprendimo dalies priimti naujÄ sprendimÄ . Patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir priteisti ieÅ¡kovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės L.

O. komercinės firmos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 20 000 Lt automobilio remonto iÅ¡laidų atlyginimÄ .            Sumažinti iÅ¡ atsakovės L. O. komercinės firmos ir atsakovo L. Ž. ieÅ¡kovui S. V. priteistas po 385 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas iki 97 Lt iÅ¡ kiekvieno atsakovo.            Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.            Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. V. atsakovui L.

Ž. 2 150 Lt atstovavimo iÅ¡laidų ir 524 Lt žyminio mokesčio, 1 049 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir 400 Lt atstovavimo iÅ¡laidų patirtų, apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ viso 4 123 Lt.             Kolegijos pirmininkė                                                                                               Eugenija MorkÅ«nienė Kolegijos teisėjai                                                                                                     ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                                                                                                                 Almantas Padvelskis