ea1fb909-e0fe-4489-80dc-81d517b4d855 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Danutė BurbulienėPranešėja Danutė Burbulienė Teisėja Vijoleta Kurtkienė                                                                Civilinė byla Nr. 2A-413-267/2012                                                                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 121.21 (S)                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 4 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutė Burbulienė (pirmininkė ir pranešėja),Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui V. G.,atsakovės AB „LESTO“ atstovui O. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės AB „VST“ (teisių perėmėja – AB „LESTO“) apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010‑11‑02 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3-874/2010 pagal ieÅ¡kovo V.

G. ieÅ¡kinį atsakovei AB „LESTO“ dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. G. 2006-11-27 ieÅ¡kiniu kreipėsi į JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės AB „LESTO“ 11444,06 Lt, kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas. Nurodė, kad 2005-03-14 į jo namus atvykę AB „LESTO“ inspektoriai apžiÅ«rėjo Å«kiniame pastate buvusį elektros skaitiklį ir surašė Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiÅ«ros aktÄ , kuriame nurodė, kad suklastotos elektros skaitiklio gaubto metrologinės plombos. 2005-03-17 jis gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad yra skolingas atsakovei 11444,06 Lt.

IÅ¡ jam atsiųsto protokolo sužinojo, kad paskaičiavimai atlikti nuo 2004-04-15 (paskutinio elektros skaitiklio tikrinimo datos) iki akto suraÅ¡ymo datos, 2005-03-14, pagal vartotojui sutartyje nustatytÄ leistinÄ naudoti galiÄ ir 24 val. per parÄ trukmę, nes jis nesuteikė inspektoriams teisės suraÅ¡yti jo turimus elektros energijos ėmėjus. Mano, kad skola jam buvo priskaičiuota aiÅ¡kiai nepagrįstai ir neteisingai, nes jis skaitiklio gaubto nenuėminėjo ir rodmenų neatsukinėjo, atvykę inspektoriai elektros skaitiklį, esantį Å«kiniame pastate, apžiÅ«rinėjo jam nedalyvaujant.

Kadangi skaitiklis anksčiau buvo remontuotas, mechaniniai pažeidimai ant bÅ«gnų galėjo atsirasti bet kada, požymių, rodančių kada atsirado Å¡ie pėdsakai, nėra. Atsakovė AB „LESTO“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas neteisėtai naudojo elektros energijÄ , nes buvo suklastotos metrologinės plombos. Po akto suraÅ¡ymo pakeitus skaitiklį nauju, elektros energijos suvartojimas iÅ¡augo beveik dvigubai. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas, sumokėdamas visÄ Å¾alos sumÄ , aktyviais veiksmais pripažino savo neteisėtus veiksmus, žalos atsiradimo faktÄ , savo kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ AB „LESTO“ be pagrindo įgytus 11444,06 Lt, 343,00 Lt žyminio mokesčio, 2403,02 Lt iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu V. G. naudai. Priteisė iÅ¡ AB „LESTO“ 28,65 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Teismas nustatė, kad atsakovė neužtikrino pas ieÅ¡kovÄ esančio elektros energijos apskaitos prietaiso, priklausančio atsakovei, tinkamos techninės bÅ«klės, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad elektros energijos skaitiklis buvo tinkamas eksploatuoti ir kad Å¡is skaitiklis buvo pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus remontuojamas, neužtikrino savo samdomų darbuotojų tinkamos kvalifikacijos, kad laiku bÅ«tų pastebėti ir iÅ¡aiÅ¡kinti elektros energijos apskaitos prietaisų gedimai ar pažeidimai.

Teismas konstatavo, kad atsakovei neįrodžius ieÅ¡kovo padarytos žalos atsakovei, buvo pažeistos ieÅ¡kovo kaip vartotojo ir silpnesniosios sutarties Å¡alies teisės ir tokiu bÅ«du atsakovė AB „LESTO“ ieÅ¡kovui V. G. nepagrįstai priskaičiavo 11444,06 Lt skolos/žalos, kuriuos ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovei. Tenkindamas ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisė be pagrindo įgytus 11444,06 Lt (Lietuvos CK 6.237 str. 1 d.).    III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė Atsakovė AB „LESTO“ apeliaciniu skundu praÅ¡o JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo V.

G. ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ net nenurodydamas ypač svarbių įrodymų. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-30 ekspertizės aktas akivaizdžiai ir metodiÅ¡kai paneigė didžiÄ jÄ dalį VÄ® Vilniaus metrologijos centro darbuotojų „ekspertizės“ teiginių. Teismas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-30 ekspertizės aktu nesivadovavo ir rėmėsi teismo sprendime net tomis VÄ® Vilniaus metrologijos centro darbuotojų iÅ¡vadomis, kurias akivaizdžiai paneigė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-30 ekspertizės aktas.

Visame teismo sprendime, nurodant elektros apskaitos prietaiso pažeidimus (įskaitant ir jo vidaus mechanizmų pažeidimus), visiÅ¡kai nenurodyti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-30 ekspertizės akte minimi esminiai pažeidimai.2. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai teisme paaiÅ¡kino, kad pažeidus tris plombas (kaip tik tiek kiek buvo nustatyta Å¡ioje byloje) galima skaitiklio gaubtÄ praverti ir pakelti apie 3-4 centimetrus ir taip per susidariusį plyšį užkiÅ¡ti paÅ¡alinį daiktÄ , kuriuo bÅ«tų dirbtinai stabdomas skaitiklio bÅ«gnų, fiksuojančių elektros energijos suvartojimÄ , sukimÄ si.

Ekspertai atkreipė teismo dėmesį į tÄ faktinę aplinkybę, kad ketvirtoji – AB „LESTO“ plomba buvo uždėta ant Å¡io elektros energijos apskaitos prietaiso tik praėjus 6 metams po Å¡io skaitiklio pastatymo pas ieÅ¡kovÄ . Tai reiÅ¡kia, kad visus Å¡iuos Å¡eÅ¡is metus ieÅ¡kovas, pažeidęs tris valstybinės patikros plombas – kÄ ir nustatė ekspertai, galėjo nuimti skaitiklio gaubtÄ ir daryti skaitiklio vidaus skaičiavimo mechanizmui bet kokį poveikį.3. IeÅ¡kovui buvo įrengtas 1989 metų gamybos skaitiklis su nauju 1998 metų skaičiavimo mechanizmu, kuriame negalėjo bÅ«ti gamykloje padaryti ekspertų vėliau nustatyti skaitiklio bÅ«gnų plastiko gremžimo požymiai, negalėjo bÅ«ti atlenktas atbulinės eigos stabdiklis, nes prieÅ¡ perdavimÄ eksploatacijon tokie prietaisai patikrinami ir tik tada plombuojami.4.

Nurodo, kad atsakovė pasiÅ«lė ieÅ¡kovui, nustačius plombų pažeidimus, leisti atsakovės atstovams suraÅ¡yti ieÅ¡kovo patalpose įrengtus elektros ėmėjus, pagal kurių galiÄ ir bÅ«tų paskaičiuota atsakovės patirta žala, tačiau ieÅ¡kovas atsisakė leisti atsakovės atstovams tai padaryti, todėl dėl paties ieÅ¡kovo kaltės žala buvo paskaičiuota tokiu bÅ«du, kuris, pagal Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykles, yra naudojamas asmeniui atsisakius leisti suraÅ¡yti jo turimus elektros energijos ėmėjus (prietaisus).

Be to, atsakovė paskaičiavo žalos dydį tik už vienerius metus, nors pagal galiojančius teisės aktus galėjo paskaičiuoti net už tris metus.

5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į proceso Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , nes ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, kad ne jis pažeidė jo patalpų viduje įrengto elektros apskaitos prietaiso plombas, kad ne jis darė Å¡io skaitiklio vidaus prietaisams mechaninį poveikį, taip pat ieÅ¡kovas nepaneigė fakto, kad bÅ«tent jis gavo naudÄ iÅ¡ Å¡io elektros apskaitos prietaiso pažeidimo.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir taikė teisės normas, nurodydamas, kad sprendžiamas Å¡alių ginčas yra kilęs iÅ¡skirtinai iÅ¡ sutartinių teisinių santykių.

Mano, kad Å¡io ginčo esmė yra santykiai atsiradę iÅ¡ delikto, kaip neteisėtų (nusikalstamų veiksmų), specialiai nereglamentuotų sutartiniuose santykiuose.IeÅ¡kovas V. G. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.Atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas VÄ® Vilniaus metrologijos centro pateiktomis iÅ¡vadomis, o apeliantės argumentai apie VÄ® Vilniaus metrologijos centro specialistų nekompetencijÄ ir suinteresuotumÄ tyrimo baigtimi yra beletristinio pobÅ«džio, nieko nepasakantys ir neturintys jokios reikÅ¡mės. Be to, atsakovės argumentai dėl elektros skaitiklio kokybės yra nepagrįsti, nes elektros skaitiklis buvo remontuotas, nusidėvėjęs ir neatitiko reikalavimų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymoBendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v.

UAB „Moduva ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-112/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-253/2009). Nagrinėjamoje byloje būtent atsakovei, AB „LESTO“, tenka pareiga pateikti teismui ieškovo V. G. žalos atlyginimo prievolę pagrindžiančius įrodymus. Elektros energijos tiekėjas šios pareigos neatliko, rėmėsi žalos nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ir patikimai neįrodo nei žalos fakto, nei realių nuostolių dydžio.

Skundžiamu sprendimu JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino, nes atsakovė neįrodė bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovo V. G. civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, nes ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, kad ne jis pažeidė jo patalpų viduje įrengto elektros apskaitos prietaiso plombas ir nepaneigė fakto, kad bÅ«tent jis gavo naudÄ iÅ¡ Å¡io elektros apskaitos prietaiso pažeidimo.

Dėl Å¡ių apelianto argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos specifika yra ta, jog ieÅ¡kovo atliktas 11444,06 Lt mokėjimas pagal 2005-03-17 AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ praneÅ¡imÄ -įspėjimÄ dėl skolos/žalos buvo atliktas, siekiant iÅ¡vengti elektros energijos tiekėjos (atsakovės) sankcijų – elektros energijos į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ nutraukimo. IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste, remdamasi įstatymo reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokioje, kaip nagrinėjamos bylos, situacijoje ieÅ¡kovo, pareiÅ¡kusio atgręžtinį reikalavimÄ , pareiga buvo įrodyti jo teisę į reikalavimo patenkinimÄ , t. y.

įrodyti, kad sumokėjo atsakovui ginčo pinigų sumÄ , o atsakovė, atsikirsdama į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turėjo pareigÄ , pateikti įrodymus, patvirtinančius neapskaitinio elektros energijos vartojimo V. G. sodyboje (duomenys neskelbtini) pagal aktÄ Nr.000283 faktÄ ir paskaičiuoto žalos dydžio pagrįstumÄ , kaip įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui Å¡alinančias ir kartu jo teisę į reikalavimo patenkinimÄ paneigiančias aplinkybes (CK 6.237 str., CPK 12, 178 straipsniai). Ginčo Å¡alys pripažįsta faktinę aplinkybę, kad ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui 11444,06 Lt, todėl Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovui nereikia įrodinėti (CPK 182 str., 187 str.).

Atsakovės argumentai, susiję su tariamu ieÅ¡kovo padarytos žalos pripažinimu, paneigti byloje surinktų įrodymų visuma, nes ieÅ¡kovas V. G. nuo akto Nr. 000283 suraÅ¡ymo momento nuosekliai neigė savo kaltę, reikalavo pakartotino komisijos posėdžio, dalyvavo jame, keletÄ kartų informavo elektros energijos tiekėjÄ , kad gins savo pažeistas teises teisme (1 tomas, 7, 16, 18, 35, 40, 41 b. l.). Aplinkybė, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti sprendžiamas teisme žinoma atsakovei.

Tai patvirtina 2005-03-17 Akcinės bendrovės „Vakarų skirstomieji tinklai“ V. G. siųsto praneÅ¡imo-įspėjimo dėl skolos/žalos turinys, liudytojų P. K. ir L. R. parodymai ir aplinkybė, kad neapskaitinio elektros energijos vartojimo aktas komisijos posėdyje buvo svarstytas du kartus, 2005-03-16 ir 2005-03-30 (1 tomas, 5, 6, 17, 21, 23, 109 – 110, 116 – 118 b. l., 2 tomas, 13 – 15 b. l.). Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavęs nepagrįstÄ atsakovo praturtėjimÄ ieÅ¡kovo sÄ skaita, nagrinėjamo ginčo Å¡alims procesinę įrodinėjimo pareigÄ paskirstė nepažeisdamas CPK 12, 178 straipsnių nuostatų ir nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos jų taikymo praktikos.

Dėl įrodymų vertinimo ir CPK 270 straipsnio nuostatų taikymoCPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė AB “LESTO” nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė Joniškio rajono apylinkės teismas.

Byloje pateiktas apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tik Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-30 ekspertizės akto Nr. 11-1090 (08), 11-2638 (09) duomenimis, neįvertinant byloje surinktų įrodymų, kad Å¡iÄ ekspertizę atlikusiems ekspertams tirti pateikti elektros skaitiklis ir plombos buvo mechaniÅ¡kai veikiami anksčiau atliktų tyrimų metu, plombos perpjautos, lyginamajam tyrimui netinkamos. Minėtame ekspertizės akte (1 tomas, 160 – 169 b. l.) yra nurodyta, kad ant tirti pateikto elektros skaitiklio CA4Y-?672M Nr. 943574 skaičiavimo mechanizmo bÅ«gnų užsifiksavę paÅ¡aliniu įrankiu palikti pėdsakai.

Požymių, nurodančių, kada susidarė Å¡ie pėdsakai (eksploatacijos, remonto, ankstesnių tyrimų metu) nėra. Ekspertas J. M. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad tirti pateikto elektros skaitiklio atbulinės eigos stabdiklio gedimas ir skaitiklio mechanizmo sugadinimai galėjo atsirasti tik dėl tiesioginio mechaninio poveikio. Kad pažeisti atbulinės eigos stabdiklį reikia pažeisti visas plombas ir nuimti gaubtÄ , o palikus vienÄ plombÄ sveikÄ , to padaryti neiÅ¡eina. Ekspertė L. R., apklausiama teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad plombos buvo netinkamos tyrimui, jos buvo deformuotos, perpjautos ankstesnių tyrimų metu (2 tomas, 25 – 28 b. l.).

Ä®vertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodė neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų, nors privalėjo tai padaryti. Byloje apklaustas liudytojas P. K. paaiÅ¡kino teisme, kad elektros skaitiklio patikrinimo metu kilo įtarimas, jog ant skaitiklio esančios valstybinės patikros plombos yra pakartotinai perspaustos. Plombų pažeidimai buvo nustatyti vizualiai, vėliau skaitiklis buvo siunčiamas ekspertizei, kad ekspertai nustatytų tikslesnius pažeidimus ir duotų galutinę iÅ¡vadÄ .

Jei vartotojas ginčija pažeidimÄ , tai ekspertizė bÅ«tina (1 tomas, 109 – 110 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nesilaikė bendrovėje nustatytos elektros energijos taisyklių pažeidimų tyrimo tvarkos – ne tik neatliko bÅ«tinos ekspertizės, bet ir komisijos posėdyje pažeidė vartotojo teises – neatliko jokio tyrimo, neapžiÅ«rėjo skaitiklio, o pirmÄ jį posėdį 2005-03-16 surengė net nepraneÅ¡usi vartotojui. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ nepagrįstai priskaičiavo ieÅ¡kovui V.

G. 11444,06 Lt skolÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesÄ nustatantys procesiniai įstatymai. CPK 270 straipsnyje iÅ¡dėstyti reikalavimai teismo sprendimo turiniui ir jame nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi bÅ«ti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas iÅ¡vadas ( CPK 270 straipsnio 4 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti argumentuotas. Skundžiamas JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimas, kolegijos vertinimu, pakankamai iÅ¡samus, argumentuotas, todėl visiÅ¡kai atitinka CPK 270 straipsnio nuostatas turinio ir formos prasme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstus ir konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jiems pritaria ir, remdamasi bylos medžiaga bei CPK 320 str. 1 d. nuostata, pagal kuriÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinį skundÄ atmeta.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegijos pirmininkė                                                   Danutė Burbulienė Teisėjai Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė