2022-01-12 Nr. AB-3425-3-64-3-02747-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-121-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02747-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui Z. M. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo Z. M. (toliau – ir Atsakovas) 87,25 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Centras prašyme nurodė, kad Atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu turėjo nekilnojamojo turto Akmenės rajono savivaldybėje, todėl jam kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą.

II. 3. Regionų apygardos administracinis teismas Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimu Centro prašymą patenkino visiškai, priteisė iš Atsakovo Centrui 87,25 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, Centro prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Akmenės rajono savivaldybės taryba 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T-197 nuo 2008 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-104 patvirtintais Akmenės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Vadovaudamasis Nuostatų 12.1 punktu, teismas nustatė, kad Atsakovas Akmenės rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje turėjo jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą, todėl yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad Atsakovo įsiskolinimas už vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu yra 52,45 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 ir 6.59 straipsniais, teismas konstatavo, kad Atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama. Nustatęs, kad Atsakovas netinkamai vykdė prievolę mokėti vietinę rinkliavą, teismas patenkino Centro prašymą visiškai.

5. Spręsdamas dėl Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Vertindamas Centro vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, teismas atsižvelgė į tai, jog Centre veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba – kuriame yra specializuota skolų išieškojimų grupė. Teismas padarė išvadą, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba, teismo vertinimu, perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Konstatavęs, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problema, ji nesudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, Centras turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą teisme, teismas pripažino, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidas neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl Centro prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.

III. 6. Centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria atmestas Centro prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir patenkinti Centro prašymą priteisti 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Centras apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri neatitinka nagrinėjamo ginčo specifikos, joje nepasisakyta dėl vietinės rinkliavos išieškojimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bylos, kurioje ji suformuota, nėra analogiško pobūdžio nagrinėjamai bylai.

7.2. Pirmosios instancijos teismo pasiremta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nepagrindžia teismo atsisakymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes pagal praktiką, kuria rėmėsi pats pirmosios instancijos teismas, prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas nebuvo atmesti, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos.

7.3. Analogiško pobūdžio bylose, t. y. administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo jau yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekli praktika dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteistinos.

7.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje minimo Centro struktūrinio padalinio veikla nėra susijusi su atstovavimu teismuose, šiame padalinyje dirbantys darbuotojai neturi teisinio išsilavinimo, o tik vykdo ikiteisminio skolų išieškojimo funkcijas. Teisminiam skolų išieškojimui Centro resursai nėra pakankami. Praktika, pagal kurią atsisakoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, tiesiog skatina samdyti teisininkus darbo santykių pagrindu, kas savaime nereiškia, jog Centras skolų išieškojimo išlaidų nebepatirs. Priešingai – tokia formuojama praktika lems naujus Centro patiriamus kaštus, kurių tiesiogiai neatlygins prievolę tinkamai ir laiku mokėti Vietinę rinkliavą pažeidęs vietinės rinkliavos mokėtojas. Tokiu atveju Vietinės rinkliavos nemokantys asmenys nepatirs visiškai jokių nepatogumų, susijusių su Vietinės rinkliavos priteisimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas Centro prašymas priteisti 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Centro parašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, netenkino Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Centras, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti jam iš Atsakovo Centro patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.). Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos Centro apeliacinio skundo ribos, ir teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šiuo atveju vertina tik dėl atsisakymo priteisti bylinėjimosi išlaidas aspektu.

11. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Atitinkamai ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, t. y. bylinėjimosi išlaidas.

12. Vertindama Centro apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog priteisiamos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

13. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad Centras teismui prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo padavė 2020 m. lapkričio 10 d., aktualu pažymėti, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 1311 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 1312 straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 1314 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus ABTĮ 1316 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.

14. Teisėjų kolegija, aptartą teisinį reguliavimą įvertinusi Centro apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl teisinio atstovavimo pajėgumų atžvilgiu, daro išvadą, kad Centras, siekdamas prisiteisti iš Atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka, t. y. teismo įsakymo institutu. ABTĮ įtvirtinus šią supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarką iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba, siekiant prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, nes teikiant pareiškimą išduoti teismo įsakymą pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis.

15. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija atmetama kaip nepagrįstus Centro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su Centro struktūrinio padalinio veikla, jame dirbančių darbuotojų vykdomomis funkcijomis, išsilavinimu.

16. Vertindama Centro apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, teisėjų kolegija su jais nesutinka, nes aptarti Centro argumentai iš esmės jau paneigti naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-946-552/2021; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1412-968/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-919-552/2021; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-711-492/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-962-624/2021; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-941-415/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-949-968/2021; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-675-525/2021; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021), pagal kurią analogiško pobūdžio bylose, kuriose tenkinti prašymai dėl vietinės rinkliavos priteisimo, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, nepasinaudojus supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka, nepriteistos.

17. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota po aptartos supaprastintos kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarkos įsigaliojimo, analogiško pobūdžio bylose kaip nagrinėjamu atveju, daro išvadą, kad neturi pagrindo nuo jos nukrypti (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Todėl nagrinėjamu atveju Centro apeliaciniame skunde nurodyta ankstesnė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus bendra tvarka dėl vietinės rinkliavos priteisimo, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteisiamos, priešingai nei apeliaciniame skunde dėsto Centras, nepaneigia pirmosios instancijos teismo atsisakymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad likusių Centro apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų vertinimas teismo išvadų nepakeis, todėl dėl jų detaliau nepasisakoma.

19. Apibendrindama teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Centro prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir, nustačius, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problema, tokio pobūdžio bylose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo jau yra suformuota naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, Centras galėjo kreiptis į teismą supaprastinta tvarka, t. y. pasinaudodamas teismo įsakymo institutu ir nepateikė jokių išskirtinių priežasčių, kodėl ja pasinaudoti negalėjo, pripažįstamos perteklinėmis. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria netenkintas Centro prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, Centro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl Centro apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė