2026-01-28 Nr. AB-2277-3-61-3-05621-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-582-821/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05621-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas K. R. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 25S180870 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atlikti veiksmus.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad skundžiamą Sprendimą pamatė tik po 2025 m. rugpjūčio 13 d., kai nuoroda į sprendimą buvo atsiųsta elektroniniu paštu, tačiau dėl lietuvių kalbos nežinojimo jis nesuprato to rašto, o keturiolikos dienų apskundimo terminas baigėsi 2025 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėjas teigė, jog apie priimto Sprendimo esmę suprato 2025 metų rugsėjį, kai (duomenys neskelbtini) įgaliotos institucijos jam pranešė apie jam išduoto (duomenys neskelbtini) leidimo gyventi panaikinimą ir jis turi būti išsiųstas iš šalies. Pareiškėjas pabrėžė, kad tada, kai buvo priimtas sprendimas panaikinti jo turėtą leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), jis ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad apskųsti Migracijos departamento sprendimą, todėl per (duomenys neskelbtini) advokatų kontorą surado advokatą Lietuvoje ir surašė apskundimą. Pareiškėjas paaiškino, kad pastaruosius kelis metus gyveno (duomenys neskelbtini), todėl buvo sunku surasti betarpiškai lietuvių kalbą žinantį asmenį ar teisininką, kuris išaiškintų Sprendimo esmę ir jam kylančias pasekmes. Sprendimo apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – kalbos nežinojimo, teisinių žinių neturėjimo, bei jo gyvenamoji vieta nėra ta pati, kur buvo priimtas Sprendimas.

Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte (teismo nutartyje nurodytas atsisakymo priimti skundą pagrindas, t. y. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas laikytinas rašymo apsirikimu) nurodytu pagrindu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartimi ją apskundė atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi tenkino iš dalies pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikino Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo pateikti duomenys nebuvo pakankami patvirtinti, jog ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2025 m. rugpjūčio 13 d., todėl teismas galėjo kreiptis į Migracijos departamentą, įpareigodamas paaiškinti, kada ir kokiu būdu pareiškėjui buvo įteiktas ginčijamas Sprendimas, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino skundo priėmimo klausimui išspręsti svarbių aplinkybių dėl Sprendimo įteikimo pareiškėjui. Apeliacinės instancijos teismas vertino, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas išsiaiškinti su ginčijamo Sprendimo išsiuntimu, įteikimu, susipažinimu pareiškėjui susijusias aplinkybes, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų perskaitęs pranešimą MIGRIS sistemoje, nors tokie duomenys yra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą, ar užsienietis laiku padavė skundą, ar praleido terminą skundui paduoti.

Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi įpareigojo Migracijos departamentą pateikti teismui turimus įrodymus, patvirtinančius, kada pareiškėjui buvo išsiųstas ir įteiktas ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas.

Migracijos departamentas, vykdydamas Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį, 2025 m. gruodžio 4 d. pateikė teismui raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodė, kad ginčijamas Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2025 m. rugpjūčio 13 d. naudojantis Lietuvos migracijos informacinės sistemos MIGRIS komunikacijos priemone. Kartu su minėtu raštu buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kada pareiškėjui buvo išsiųstas ginčijamas Sprendimas.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalies ir ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismas iš pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjui apie priimtą Sprendimą buvo žinoma dar 2025 m. rugpjūčio 17 d., todėl pareiškėjas kreipdamasis į teismą 2025 m. spalio 6 d. praleido terminą skundui paduoti. Nors pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido dėl to, jog nemoka lietuvių kalbos, neturi teisinių žinių, tačiau teismas vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog išsilavinimas, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, ir panašios aplinkybės, pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, pateiktus duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjui apie Sprendimą buvo žinoma dar 2025 m. rugpjūčio 17 d., sprendė, jog pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis ir sutrukdžiusiomis nustatytu terminu paduoti skundą teismui. Teismas vertino, jog pareiškėjas pats dėl subjektyvių priežasčių tinkamai ir operatyviai negynė savo teisių, o sužinojęs apie priimtą Sprendimą, elgėsi pasyviai. Ginčijamas Sprendimas pareiškėjui tapo aktualus tik po leidimo laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Teismas nutarė, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą ir atsisakė skundą priimti. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog pridėjo įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau toks įrodymas nebuvo pridėtas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį ir pavesti teismui išnagrinėti jo skundo priimtinumo klausimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis apie priimtą Sprendimą sužinojo, kai į savo elektroninį paštą gavo pranešimą iš MIGRIS. Apie MIGRIS ir registraciją joje pareiškėjas sužinojo ikiteisminio tyrimo metu, tačiau su Sprendimo turiniu nesusipažino, nes jis buvo surašytas lietuvių kalba. Tokiu būdu Sprendimas buvo įteiktas netinkamai. Apie Sprendimo esmę pareiškėjas sužinojo 2025 m. rugsėjo 30 d., kai apie išsiuntimą iš (duomenys neskelbtini) jį informavo (duomenys neskelbtini) pareigūnai, todėl terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. lietuvių kalbos nežinojimo ir teisinių žinių stokos.

Pareiškėjas teigia, jog Sprendimas buvo priimtas neišklausius pareiškėjo. Pareiškėjas, gavęs (duomenys neskelbtini) Migracijos tarnybos pranešimą, kuriuo buvo panaikintas leidimas gyventi (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita ko, buvo užsiminta apie Migracijos departamento Sprendimą, ėmėsi skubių veiksmų Sprendimui apskųsti. Pareiškėjas, teikdamas atskirąjį skundą, pridėjo žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, kurio data atitinka skundo padavimo datą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad jis praleido terminą skundui paduoti ir šis terminas neatnaujintas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje (nutarties rezoliucinėje dalyje) nurodė, jog atsisako priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), tačiau iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas atsisakė pareiškėjo skundą priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomas panaikinti Sprendimas nėra nurodytas Įstatymo 138 straipsnio 2 dalyje, todėl skundas dėl jo panaikinimo administraciniam teismui turi būti paduotas per 14 dienų nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-556-395/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 25S180870, kuriuo nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2028 m. liepos 7 d., nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Iš kartu su Migracijos departamento 2025 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 25SD24798 pateiktų įrodymų (MIGRIS ekrano nuotraukos) matyti, kad pareiškėjui per MIGRIS 2025 m. rugpjūčio 13 d. buvo išsiųstas pranešimas apie priimtą Sprendimą kartu su Sprendimu. Iš pateiktos ekrano nuotraukos, be kita ko, matyti, kad pareiškėjui 2025 m. rugpjūčio 13 d. išsiųstas pranešimas apie priimtą Sprendimą kartu su Sprendimu buvo perskaitytas 2025 m. rugpjūčio 17 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui 2025 m. rugpjūčio 13 d. per MIGRIS buvo išsiųstas pranešimas apie priimtą Sprendimą ir pats Sprendimas. Nuo šios dienos pareiškėjui buvo sudaryta reali galimybė prisijungti prie MIGRIS paskyros ir susipažinti su Sprendimu bei jo turiniu, o esant tam tikriems neaiškumams – kreiptis į Sprendimą priėmusią instituciją dėl Sprendimo išaiškinimo. Pareiškėjas neneigia nei pačios MIGRIS paskyros naudojimo, nei fakto, jog Sprendimas jam buvo išsiųstas per MIGRIS 2025 m. rugpjūčio 13 d., todėl teisėjų kolegija laiko, kad Sprendimas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies ir Įstatymo 138 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas pareiškėjui įteiktu nuo jo išsiuntimo per MIGRIS dienos – 2025 m. rugpjūčio 13 d. Net jeigu vertinti, jog pareiškėjas su Sprendimu susipažino 2025 m. rugpjūčio 17 d., terminas skundui paduoti vis tiek yra praleistas.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nurodė, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl lietuvių kalbos nežinojimo, teisinių žinių neturėjimo ir gyvenimo kitoje valstybėje, t. y. Latvijos Respublikoje.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai <...> (ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-415/2024). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog paprastai asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020, 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje AS-787-629/2022).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-305-822/2024).

Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas skundui paduoti.

Vertindama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo atnaujinti praleistą procesinį terminą, teisėjų kolegija pažymi, jog Sprendime pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, atitinkanti Įstatymo 138 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, tačiau pareiškėjas šios tvarkos nesilaikė ir jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausiusių skundo padavimo teismui termino praleidimo priežasčių nenurodė. Byloje nustatytų aplinkybių visuma taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad pasirinkęs nurodytą savo teisių gynimo būdą, pareiškėjas privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju termino Sprendimui apskųsti praleidimą lėmė ne objektyvios nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys, tačiau subjektyvus situacijos vertinimas bei apsisprendimas elgtis tam tikru būdu. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino skundui paduoti praleidimą. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartas pareiškėjo elgesys negali būti laikomas tinkamu ir operatyviu, byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas elgėsi pareigingai, rūpestingai ir atidžiai. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės objektyviai nepateisina jo nesidomėjimo MIGRIS sistemoje gauta informacija.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė