2016-03-01 Nr. AB-4990-3-61-3-02946-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-489-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02946-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. įmonės skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. T. įmonė (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2014 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. ATK2-46/14 taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, kuriuo pareiškėjui paskirta 10 000 Lt bauda už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus. Teismui nustačius pareiškėjo padarytą įstatymo pažeidimą, prašė nutarimą pakeisti ir sumažinti paskirtą baudą.

Pareiškėjas nurodė, kad ekonominė sankcija taikyta už pareiškėjo parduotuvėje dirbant įmonės darbuotojui – pardavėjui A. M. – 2014 m. kovo 25 d. rastus 19 pakelių cigarečių be Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, kuriems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai, cigarečių ženklinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Įmonė prie šių tabako gaminių laikymo ir pardavimo neprisidėjo. Tai įmonės darbuotojas padarė pažeidimą, apie kurį įmonė sužinojo tik iš Departamento gavusi pranešimą ir protokolą. Su darbuotoju buvo pasikalbėta, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimą darbuotojas padarė pirmą kartą, jam buvo skirtas griežtas papeikimas ir 500 Lt bauda. Departamento nustatytas įmonės pažeidimas yra įmonės darbuotojo savavališkų veiksmų pasekmė. A. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad cigaretes laikė savo asmeniniam naudojimui, o jas slėpė dėl to, kad nerastų įmonės vadovė. Šis darbuotojas buvo patrauktas ir administracinėn atsakomybėn, teisme savo kaltę pripažino, paskirtą baudą sumokėjo. Įmonė niekaip neturėjo įtakos darbuotojui atlikti tokius veiksmus, iš niekur negavo, nepateikė darbuotojui tabako gaminių su kitos valstybės prekiniais ženklais ir nesiekė taip pasipelnyti. Įmonė nebuvo neteisėtos veikos dalyviu ir nėra susijusi su neteisėta tabako gaminių prekyba. Teismui nusprendus dėl įmonės kaltės padarius įstatymo pažeidimą, prašė sumažinti paskirtą baudą, nes paskirtoji bauda yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo, proporcingumo kriterijų. Įmonė pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimą pripažino, nekliudė pažeidimo nustatymui ir tyrimui, pažeidimu nepadaryta didelės žalos valstybės ūkio sistemai ir finansinei tvarkai. Įmonė 2012 m. dirbo nuostolingai, 2013 m. įmonės pelnas sudarė tik 9 194 Lt, todėl baudą reikės mokėti įmonės savininkei iš asmeninių lėšų, kurias sudaro tik pajamos, gautos iš įmonės, o kitų pajamų įmonės savininkė neturi, yra išsituokusi ir gyvena viena, moka mokesčius, nuomą už suteiktą socialinį būstą. Todėl įmonės savininkės finansinė padėtis yra sunki. Teigė, kad paskirta ekonominė sankcija yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga, nes 70 kartų viršija ginčo cigarečių vertę, todėl yra pagrindas ją sumažinti.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 38–45) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad įmonės padarytą Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą įrodo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados (toliau – ir Žaliakalnio policijos nuovada) pateikta ir Departamento surinkta medžiaga. Pareiškėjo parduotuvėje rastos cigaretės buvo nepaženklintos Lietuvos Respublikos banderolėmis, ženklinimas neatitiko galiojančių ženklinimo reikalavimų, pareiškėjas neturėjo privalomų įsigijimo dokumentų.

Pareiškėjo argumentus, kuriais neigė padarytą pažeidimą, atsakovas vertino kritiškai. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Tai, kad įmonės darbuotojas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK) numatytos veikos padarymą, neatleidžia įmonės nuo atsakomybės už padarytą įstatymo pažeidimą.

Įmonė nuo atsakomybės negalėtų būti atleista, net ir įrodžius, kad įmonės darbuotojas veikė be įmonės savininkės žinios ir leidimo. Įmonė yra licencijos verstis mažmenine prekyba akcizinėmis prekėmis turėtoja, todėl yra atsakinga už tai, kad prekyba vyktų nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Atsakomybei kilti pakanka nustatyti pažeidimo faktą, o į pažeidimo priežastis, jeigu yra pagrindas, gali būti atsižvelgiama, skiriant ekonominę sankciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-159/2008, 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).

Pareiškėjui ekonominės sankcijos taikomos už tai, kad nepakankamai kontroliuoja ir apmoko savo darbuotojus, jeigu jie pažeidžia taisykles, reguliuojančias laikymą ir prekybą tabako gaminiais. Jau vien tabako gaminių laikymas užtraukia atsakomybę. Kita vertus, Tabako kontrolės įstatyme vartojama „prekybos“ sąvoka apima visus prekiaujančios įmonės veiksmus, todėl tabako gaminių laikymas prekybos vietoje neatsiejamai susijęs su tokių gaminių pardavimo siekiu. Todėl nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis neturėjo ryšio su ginčo tabako gaminių realizacija.

Nurodė, kad byla išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertintos vadovaujantis įstatymu, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą. Padarytas pažeidimas daro žalą valstybės ūkio sistemai ir finansinei tvarkai, todėl nutarimo ir baudos panaikinimas ne tik nepasiektų ekonominės sankcijos tikslų, bet ir pažeistų viešąjį interesą, sąžiningos konkurencijos principus. Nurodė, kad už padarytą sudėtinį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą (14 straipsnio 3 dalies 1, 4 ir 6 punktų reikalavimų pažeidimą) pareiškėjui paskirta minimali sankcija (bauda paskirta sunkesniųjų pažeidimų ribose).

Į tokią pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaip tai, kad pažeidimą padarė pirmą kartą, nekliudė pažeidimo nustatymui ir tyrimui, jau buvo atsižvelgta skiriant ekonominę sankciją, todėl dar kartą į ją atsižvelgti, atsakovo nuomone, nėra pagrindo. Ekonominės sankcijos paskirtis yra ne tik nubausti pažeidėją, bet ir prevencinė, todėl ekonominės sankcijos sukeliamos pasekmės turi būti tikrai juntamos. Baudą sumažinus, bauda nebeatliktų nuobaudai keliamų tikslų, pažeistų visuomenės ir kitų ūkio subjektų interesus.

Bausmės neišvengiamumo principas turi egzistuoti, negalima nepaisyti įstatymų leidėjo valios ir mažinti ekonominę sankciją dėl subjektyvių aplinkybių. Todėl pareiškėjo argumentus, kad paskirta ekonominė sankcija pablogins pareiškėjo finansinę padėtį, turės neigiamos įtakos savininkei asmeniškai, atsakovas vertino kritiškai. Teigė, kad pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga, ypač atsižvelgiant į tai, kokias vertybes saugo Tabako kontrolės įstatymas. Baudų skyrimo taisyklės nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos, Departamentas veikė pagal savo kompetenciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu (b. l. 109–113) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas pakeitė Departamento 2014 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. ATK2-46/14 nutariamąją dalį ir už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus paskyrė V. T. įmonei 2 027,34 Eur (7 000 Lt) baudą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo atsakomybės už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą, kai prekybos tabako gaminiais reikalavimus pažeidė įmonės darbuotojas, taip pat dėl ekonominės sankcijos už padarytus Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus individualizavimo pareiškėjui.

Teismas taip pat nustatė, kad Departamento 2014 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. ATK2-46/14 ekonominė sankcija (10 000 Lt) pareiškėjui paskirta už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 ir 6 punktų reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad 2014 m. kovo 25 d. apie 12.50 val. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turinčioje licenciją verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais Nr. 1103, Žaliakalnio policijos nuovados pareigūnai prekybinėje patalpoje ant sienos kabančio moteriško megztinio užsiūtose rankovėse rado 4 pakelius cigarečių „Fest“, 1 pakelį cigarečių „Queen Menthol“, 5 pakelius cigarečių „NZ“ ir 9 pakelius cigarečių „Minsk“ be Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, be juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų ir neatitinkančių Tabako kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 4-195 patvirtintų Įspėjamųjų užrašų apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai, tabako gaminių partijos ir kenksmingų medžiagų kiekio nuorodų pateikimo, ženklinant Lietuvos Respublikoje parduodamus tabako gaminius, taisyklių 1, 3, 8, 16.1 punktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų.

Teismas vadovavosi Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktais. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčijo Departamento 2014 m. balandžio 11 d. protokole Nr. ATK2-052 nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. kad parduotuvės prekybinėje patalpoje buvo rastos cigaretės be Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, kurioms nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo ar gabenimo dokumentai, kurių ženklinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus patvirtino byloje surinkti įrodymai.

Teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo padarytus Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus vertinti kitaip, negu juos įvertino Departamentas. Teismas taip pat sutiko su Departamento argumentais dėl atsakomybės subjekto. Įmonė neigė pagal Tabako kontrolės įstatymą jai kylančią atsakomybę, nurodydama, kad įmonė nebuvo neteisėtos veikos dalyvė (ginčo cigaretės parduotuvėje buvo laikomos be įmonės savininkės žinios) ir nėra susijusi su neteisėta tabako gaminių apyvarta, o pardavėjas jau patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK, paskirtą baudą sumokėjo.

Tokius pareiškėjo argumentus teismas laikė nepagrįstais. Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus. Todėl juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Ūkio subjektas yra atsakingas už teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai pagal Tabako kontrolės įstatymą laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-123/2013, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1183/2013, 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1230/2014, 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1177/2014 ir kt.).

Pažymėjo, jog, atsižvelgdamas į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio bei Teismų įstatymo 33 straipsnio nuostatas teismas privalo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. Vadovaujantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktuose įtvirtinti imperatyvai, turint galvoje tabako gaminių, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pvz., darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai ir kt.) priemonių, kad tokie įstatyme įtvirtinti reikalavimai būtų veiksmingai užtikrinti.

Pareiškėjas neteikė įrodymų, kad savo darbuotojus yra informavęs, jog šie laikytųsi Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų, atlieka prevencinius patikrinimus ar pan. Į bylą yra pateiktas įmonės vadovės įsakymas dėl nuobaudos darbuotojui skyrimo, kuri skirta jau po atsakovo nustatyto Tabako kontrolės įstatymo pažeidimo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo darbuotojas prekybos patalpoje laikė teisės aktų reikalavimų neatitinkančius tabako gaminius, nors įmonės vadovė apie tai ir nežinojo, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją nuo atsakomybės. Vien ginčo tabako gaminių laikymas patalpose pareiškėjui užtraukia atsakomybę pagal Tabako kontrolės įstatymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams gali būti taikomos nepriklausomai nuo to, ar tam tikri fiziniai asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011).

Teismas, atsižvelgęs į nurodytą administracinių teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiškėjo argumentus, kad fizinio asmens (jo darbuotojo) atsakomybė negali būti absoliučiai sutapatinama su juridinio asmens (pareiškėjo) atsakomybe, laikė nepagrįstais, kadangi šiuo atveju pareiškėjas visiškai atsako už savo darbuotojo, kuris pažeidimo padarymo metu, remiantis tarp pareiškėjo ir jo darbuotojo sudaryta sutartimi (2005 m. vasario 3 d. darbo sutartis Nr. 6), dirbo pareiškėjo parduotuvėje, veiksmus. Todėl šiuo atveju ir pareiškėjo kaltė ekonominės sankcijos taikymo aspektu sutampa su pareiškėjo darbuotojo-vadybininko kalte, nepaisant to, ar darbuotojas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK (A. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 25P-9527026-14, Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. priėmė nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.8-2907-825/2014 už padarytą pažeidimą skirti 100 Lt baudą, kurią A. M. sumokėjo).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad skundžiamas nutarimas tiek, kiek jame yra konstatuotas padarytas pažeidimas ir nustatytas atsakomybės subjektas, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas nurodė, kad atsakomybė už nurodytų Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimą nustatyta Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnyje (3, 5 d.). Pažymėjo, jog pareiškėjui paskirta sankcijoje už sunkesniuosius pažeidimus nustatyta minimali bauda. Nutarime sankcijos parinkimas motyvuotas, atsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pažeidimų nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimą pripažino). Teismas padarė išvadą, kad ekonominės sankcijos parinkimas atitinka Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalies reikalavimus.

Teismas nustatė, kad įmonės vadovė 2014 m. balandžio 22 d. priėmė įsakymą pardavėjui A. M. skirti drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą ir 500 Lt baudą. Toks įsakymas priimtas atsižvelgiant į tai, kad A. M. tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, darbe yra pareigingas. Įmonės vadovė pateikė įrodymus, kad 2012 m. įmonė dirbo nuostolingai, o 2013 m. pelnas – tik 9 194 Lt. Skunde nurodyta, kad, esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai, baudą teks sumokėti įmonės vadovei iš asmeninių lėšų. Pati įmonės vadovė yra išsituokusi, gyvena viena, nuomoja socialinį būstą, moka nuomą ir mokesčius, o darbas įmonėje yra vienintelės jos pajamos. Pareiškėjo nuomone, paskirta ekonominė sankcija yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga, nes 70 kartų viršija ginčo cigarečių vertę. Teismas vertino paskirtosios sankcijos dydį, atsižvelgdamas į nurodytas Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio nuostatas, ypatingai dėl sankcijos proporcingumo. Teismas atsižvelgė į tai, kad Departamentas nustatė tik pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimas padarytas iš neatsargumo (įmonės savininkė nesukontroliavo darbuotojo, kad jis nepažeistų įstatymų reikalavimų ir nesiverstų neteisėta veikla). Taip pat teismas atsižvelgė į įmonės vykdomą veiklą, kad gaunamas pelnas nėra didelis, į įmonės savininkės šeimos aplinkybes, padarė išvadą, kad net minimalios baudos skyrimas šiuo atveju laikytinas neteisingu. Teismas, taikydamas Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalies nuostatas ir atsižvelgdamas į pažeidimo padarymo aplinkybes, kitas aplinkybes, taip pat į tai, kad įstatymas nustato griežtą atsakomybę už Tabako kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimą, paskirtą baudą sumažino iki 7 000 Lt (2 027,34 Eur) dydžio baudos. Pažymėjo, jog, dar labiau sumažinus baudą, nebūtų pasiekti tikslai nubausti, auklėti ir užkirsti kelią naujiems pažeidimams.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 117–119) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą, paskiriant mažesnę piniginę baudą.

Pareiškėjas nurodo, kad neginčija aplinkybės, jog nutarimą surašęs subjektas, šiuo atveju atsakovas, surašė protokolą už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, tačiau nepagrįstai paskyrė aiškiai per didelę baudą, o teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, sumažindamas paskirtą 10 000 Lt baudą tik iki 2 027,34 Eur (7 000 Lt), nepagrįstai neįvertino visų byloje egzistuojančių lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurių buvimas suponuoja švelnesnės, nei skundžiamu sprendimu paskirtos, sankcijos skyrimą. Teigia, jog ekonominės sankcijos komercinės–ūkinės veiklos subjektams už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus turi derėti su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais, būti adekvačios teisės pažeidimams, atitikti siekiamus teisėtus, visuotinai svarbius tikslus.

Taikomos poveikio priemonės turi būti teisingos, nežlugdančios ūkio subjektų veiklos. Taigi pareiškėjui ekonominės sankcijos dydis turėtų būti paskirtas atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, į pareiškėjo nerūpestingus ar kaltus veiksmus. Ekonominė sankcija yra viena iš atsakomybės rūšių. Teismo įmonei paskirta ekonominė sankcija savo griežtumu prilygsta kriminalinei bausmei, be to, nagrinėdamas tokio pobūdžio administracines bylas, teismas turi laikytis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimų.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1662/2010, 2010 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-972/2010. Teismo sprendimu paskirtos ekonominės sankcijos pritaikymas įmonei apsunkins ir taip sunkią bendrovės ekonominę padėtį ir sutrikdys jos veiklą, užkirs kelią tolimesniam įmonės funkcionavimui ir gali privesti įmonę prie visiško nemokumo. Dėl analogiškų pažeidimų ir analogiškose situacijose teismai nusprendė, kad baudos tikslai būtų pasiekti ir skiriant ženkliai mažesnes baudas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1856-629/2013, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2626-426/2013, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3347-189/2013).

Įmonei skirta ekonominė sankcija daro įtaką ir įmonės savininkės V. T., kaip fizinio asmens, interesams, nes baudos išieškojimas gali būti nukreiptas ne tik į įmonės, bet ir į jos savininko asmeninį turtą, todėl tokio dydžio paskirta bauda sužlugdys ne tik įmonę, bet ir jos savininkę, kadangi ši nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kurį realizavus galėtų sumokėti paskirtą baudą, neturi. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad buvo prekiaujama cigaretėmis be tam tikro žymėjimo, žala valstybės ūkio sistemai ir finansinei tvarkai nebuvo padaryta, tačiau teismas, tik neženkliai sumažindamas paskirtos baudos dydį, šių aplinkybių nevertino, nevisapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei netinkamai įvertino byloje nagrinėjamą teisinį ginčą, paskirdamas nepagrįstai per didelę baudą už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, todėl neabejotinai skundžiamas sprendimas turėtų būti pakeistas ir paskirta bauda sumažinta.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 125–127) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tapačius argumentus kaip ir skunde. Dar kartą pareiškėjui mažinti ekonominę sankciją, vadovaujantis tomis pačiomis aplinkybėmis, būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju prašymo sumažinti paskirtą baudą patenkinimas neatliktų nuobaudai keliamų tikslų ir pažeistų visuomenės bei kitų ūkio subjektų interesus. Negalima nepaisyti įstatymų leidėjo įtvirtintos valios vien todėl, kad paskirta ekonominė sankcija turės neigiamos finansinės įtakos pareiškėjo veiklai. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1472/2010. Nagrinėjamu atveju ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga, atsižvelgiant ir į tai, kokias vertybes saugo Tabako kontrolės įstatymas ir ypač teisės normos, kurių pagrindu skirta ginčijama ekonominė sankcija. Teismas privalo turėti omenyje įstatymų leidėjo nustatytos sankcijos dydį ir, vadovaudamasis adekvatumo ir proporcingumo principais, nenukrypti nuo tokios sankcijos taikymo tikslų ir prasmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat griežtai vertina tokio pobūdžio pažeidimus (pvz., 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1183/2013, 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1177/2014).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje iš esmės nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, konstatuoto Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimo ir jo kvalifikavimo. Pareiškėjas nesutinka su taikyta ekonomine sankcija – paskirtos baudos dydžiu.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2014 m. kovo 25 d. apie 12 val. 50 min. V. T. įmonei priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), turinčioje licenciją Nr. 1103 verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, išduotą 2001 m. liepos 11 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados pareigūnai, dirbant įmonės vadybininkui-pardavėjui A. M., prekybinėje patalpoje ant sienos kabančio moteriško megztinio užsiūtose rankovėse rado 4 pakelius cigarečių „Fest“, 1 pakelį cigarečių „Queen Menthol“, 5 pakelius cigarečių „NZ“ ir 9 pakelius cigarečių „Minsk“ be Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių. Taip pat paminėtoms cigaretėms nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai ir cigarečių ženklinimas neatitinka Tabako kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 4-195 patvirtintų Įspėjamųjų užrašų apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai, tabako gaminių partijos ir kenksmingų medžiagų kiekio nuorodų pateikimo, ženklinant Lietuvos Respublikoje parduodamus tabako gaminius, taisyklių 1, 3, 8, 16.1 punktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų. Rastų cigarečių muitinė vertė – 148,95 Lt. Dėl paminėtų aplinkybių V. T. įmonė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. ATK2-46/14 taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus buvo pripažinta pažeidusia Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktus, t. y. padarė sudėtinį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą, ir jai už tai paskirta 10 000 Lt bauda (b. l. 84–88).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Departamentas nustatė tik pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimą pripažino), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo (įmonės savininkė nesukontroliavo darbuotojo, jog jis nepažeistų įstatymų reikalavimų ir nesiverstų neteisėta veikla), taip pat į įmonės vykdomą veiklą, kad gaunamas pelnas nėra didelis, į įmonės savininkės šeimos aplinkybes, padarė išvadą, kad net minimalios baudos – 10 000 Lt – skyrimas šiuo atveju laikytinas neteisingu, todėl paskirtą baudą sumažino iki 7 000 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas, už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus šio įstatymo 26 straipsnyje nustatydamas skirtingus baudų dydžius su skirtingais maksimalios ir minimalios baudų intervalais, jau sudarė prielaidas baudą skiriančiai institucijai kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti ekonominę sankciją – kaip tai nustatyta Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje (2006 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. X-699 redakcija), numatančioje, jog institucijos, pagal kompetenciją skirdamos baudas už šio įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime.

Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje (2003 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. IX-1840 redakcija), kurioje įtvirtinta, kokios aplinkybės laikomos lengvinančiomis (tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkininkai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą), taip pat nurodyta, jog skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Taigi įstatymų leidėjas suteikia teisę sprendžiant dėl baudos skyrimo net ir įstatyme nenumatytas aplinkybes pripažinti lengvinančiomis.

Siekiant dar didesnio atsakomybės individualizavimo kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju Tabako kontrolės įstatymo numatyta galimybė skundą nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą negu šio įstatymo 26 straipsnio atitinkamoje dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos (Tabako kontrolės įstatymo 33 str. 3 d. (2014 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1526 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.)).

Pareiškėjas, apeliaciniame skunde remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, teigia, jog paskirta bauda sumažinta per mažai, sprendimu paskirtos ekonominės sankcijos pritaikymas įmonei apsunkins ir taip sunkią jos ekonominę padėtį ir sutrikdys veiklą, užkirs kelią tolimesniam įmonės funkcionavimui ir gali privesti įmonę prie visiško nemokumo, paskirta bauda sužlugdys ne tik įmonę, bet ir jos savininkę.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo argumentus, konstatuoja, jog visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, jam priimant sprendimą skirti pareiškėjui mažesnę, nei Tabako kontrolės įstatyme nustatyta minimali, baudą. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas įvertino tiek pažeidimo padarymo priežastis, įmonės finansinę padėtį, tiek ir įmonės savininkės šeimos situaciją. Pareiškėjo nurodytos Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos (priimti sprendimai nebuvo skundžiami apeliacine tvarka) skiriasi nuo šios bylos padaryto pažeidimo mastu, kadangi jose nustatytas žymiai mažesnis cigarečių kiekis.

Teisėjų kolegija primena, kad atsakovas aplinkybes, jog pareiškėjas pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimą pripažino, taip pat pripažino lengvinančiomis ir į jas atsižvelgė skirdamas minimalią baudą.

Taigi, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, galima konstatuoti, jog teismas tinkamai įgyvendino aptartą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Tabako kontrolės įstatymo nustatyta minimali, baudą.

Kaip paminėta, pareiškėjas iš esmės jokių papildomų argumentų, kurie sudarytų pagrindą papildomai mažinti jam paskirtą baudą, nenurodė. Pareiškėjo pirmiau nurodytos aplinkybės buvo įvertintos tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo ir jos traktuotos pareiškėjo naudai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino paskirtą baudą iki 7 000 Lt (2 027,34 Eur). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl tokio dydžio baudos proporcingumo padarytam teisės pažeidimui ir atitikimo protingumo principui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. T. įmonės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė