ea185e6a-1bc4-46f8-99d7-7a1354714ca0 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-6021-428/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01152-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 11 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 12–17). PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu panaÅ¡iai nurodė, jog dėl atsakovo aplaidumo 2018 m. apie spalio-gruodžio mėnesį jis buvo užpultas ir sumuÅ¡tas 6-7 bÅ«rio nuteistųjų. Nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais buvo konvojuotas iÅ¡ Pataisos įstaigos 3 sektoriaus į Pataisos įstaigos 1 sektorių ir buvo paskirtas gyventi į 10 bÅ«rio 4 sekcijÄ .

PareiÅ¡kėjas buvo užpultas grupės nuteistųjų, minėti asmenys buvo ginkluoti lazdomis, peiliais apie 20-30 asmenų, todėl pareigÅ«nai turėjo per kameras pastebėti tokį asmenų bÅ«rį. PareigÅ«nai atėjo tik tuomet, kai buvo pradėti neÅ¡ti sužeistieji į medicinos punktÄ . Nurodė, jog patyrė ne tik sumuÅ¡imus, bet ir psichologinį smurtÄ , nesaugumo jausmÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, jog jis buvo pareigÅ«nų diskriminuojamas dėl tautybės bei religijos. Ä®vykio dienÄ iÅ¡kvietus specialųjį bÅ«rį jie buvo iÅ¡rikiuoti ir laikomi lauke, Å¡alo.

Ä® pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl medicininės apžiÅ«ros buvo atsakyta, jog dabar ji teikiama sunkiai sužeistiems asmenims. Todėl pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta medicinos pagalba. Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė nežmoniÅ¡kÄ elgesį, dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį bei psichologinį smurtÄ . Sutriko miegas, bendravimas su kitais asmenimis. Nurodė, jog po iÅ¡puolio labai bijojo dėl gyvybės ir sveikatos, todėl padavė praÅ¡ymus dėl perkėlimo į kitÄ sektorių, tačiau į juos nebuvo reaguojama arba buvo grasinama ir jis juos atsiimdavo.

PareiÅ¡kėjas ne kartÄ nurodė, jog jam gresia pavojus. Atsakovės atstovė atsiliepime į skundÄ (b. l. 23–28) nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, jog atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalÄ yra nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. PareiÅ¡kėjas 2018-10-10 iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus buvo perkeltas į 1-Ä jį sektorių. 2018-11-29 PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00251-18 pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius dėl to, kad 2018-11-29 apie 17.10 val. per radijo ryÅ¡io priemonę buvo gautas jaunesniojo specialisto praneÅ¡imas apie tai, kad atliekant apėjimÄ 10-me bÅ«ryje, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , kuris sklido praėjime laiptinėje tarp 9-o ir 10-o bÅ«rių.

PareigÅ«nams nedelsiant nuvykus į įvykio vietÄ , buvo pastebėti 10-o bÅ«rio nuteistieji su sužalojimų žymėmis. Ikiteisminiame tyrime nukentėjusiaisiais buvo pripažinti 9 asmenys. Duomenų apie pareiÅ¡kėjo patirtus sužalojimus negauta, pastarasis į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nus dėl patirto fizinio smurto ar sužalojimų nesikreipė. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kaip nors susijęs su tiriamu 2018-11-29 įvykiu, t. y. negauta duomenų, jog jis bÅ«tų smurtiniame konflikte, dalyvavęs ar nukentėjęs. 2019-03-01 Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus (KaiÅ¡iadorys) prokurorės A.

P. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00251-18 sustabdytas, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsnio pagrindais (nenustačius nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų). 2019-03-27 iÅ¡ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos PravieniÅ¡kių pataisos namams-atvirajai kolonijai buvo persiųstas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas, kuriuo jis praÅ¡o perkelti jį į 2-Ä sektorių, motyvuodamas tuo, kad l-e sektoriuje kilo pavojus jo gyvybei ir sveikatai, jau kartÄ buvau užpultas ir sumuÅ¡tas kitų bÅ«rių nuteistųjų.

Ä® praÅ¡ymÄ buvo sureaguota, praÅ¡ymas 2019-04-02 buvo svarstomas 1 -jo sektoriaus Nuteistųjų skyrimo į bÅ«rius komisijos posėdyje, komisijos siÅ«lymu 2019-04-04 buvo priimtas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymas Nr. 2-593, kuriuo nuteistasis buvo perkeltas iÅ¡ 1 -jo sektoriaus į 2-Ä jį sektorių, kuriame bausmę atlieka iki Å¡io momento. Å iame smurtiniame grupiniame nuteistųjų konflikte pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, ir galimai jo iÅ¡ viso nematė, kadangi ikiteisminiame tyrime jis nebuvo apklaustas nei nukentėjusiuoju, nei liudytoju.

IÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijÄ nerasta duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas per laikotarpį nuo 2018-11-29 iki 2019-04-04 bÅ«tų kreipęsis į Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus gydytojus dėl jo sumuÅ¡imo ir patirtų kÅ«no sužalojimų. PareiÅ¡kėjas dėl jo sumuÅ¡imo, sužalojimų ar grasinimų jam nesikreipė pagalbos ir į 1 -jo sektoriaus psichologus. Atkreiptinas ypatingas dėmesys, kad smurtinis konfliktas tarp nuteistųjų įvyko 2018-11-29, po kurio buvo atliekami intensyvÅ«s ikiteisminio tyrimo veiksmai, atliekamos kratos, nuteistųjų asmens kratos ir apžiÅ«ros, įvykio vietos ir kitų patalpų apžiÅ«ros, peržiÅ«rinėjami vaizdo kamerų įraÅ¡ai ir atliekamos intensyvios nuteistųjų apklausos, žodiniai pokalbiai ir kiti tyrimo veiksmai tiesiogiai nuteistųjų gyvenamosiose patalpose ir atskiruose darbuotojų kabinetuose.

PareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir pateikti jiems skundÄ , arba savo noru atvykti ir duoti parodymus ikiteisminiame tyrime. PareiÅ¡kėjas to nepadarė, o intensyvių tyrimo veiksmų metu nebuvo gauta jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo dalyvavimÄ smurtiniame konflikte. Be to, jo asmens byloje esančiame jo paties raÅ¡ytame 2018-12-08 skunde Kalėjimų departamento direktoriui pareiÅ¡kėjas nemini apie 2018-11-29 smurtinį nuteistųjų konfliktÄ ir apie jo asmeniÅ¡kai patirtÄ smurtÄ .

Be to, savo nepasitenkinimÄ kalinimo sÄ lygomis l-e sektoriuje jis tiesiogiai sieja su netinkamu pareigÅ«nų elgesiu jo atžvilgiu, o ne su 2018-11-29 įvykio metu patirtu smurtu. Apie galimai gresiantį pavojų pareiÅ¡kėjo gyvybei ir sveikatai l-e sektoriuje pareiÅ¡kėjas pirmÄ kartÄ pranešė pataisos įstaigai tik 2019-02-06 savo praÅ¡yme Nr. 70(10)-86. Tačiau Å¡iame praÅ¡yme jis tik abstrakčiai nurodė, kad bÅ«rį, kuriame jis dabar gyvena, buvo užpuolęs kitas bÅ«rys, tačiau nenurodė, kad jis pats asmeniÅ¡kai buvo užpultas ir sužalotas.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad jam asmeniÅ¡kai niekas negrasino, ir realus pavojus jo sveikatai bei gyvybei nebuvo kilęs. 2019-02-07 Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas buvo iÅ¡sikvietęs pareiÅ¡kėjÄ asmeniniam pokalbiui, pokalbio metu buvo siekiama gauti informacijos apie pareiÅ¡kėjui konkrečiai gresiantį pavojų, jam grasinančius nuteistuosius. PareiÅ¡kėjas jokios konkrečios informacijos tuo klausimu nepateikė, pasakė tik tiek, kad nori likusiÄ bausmės dalį atlikti 2-me sektoriuje.

BÅ«tina pažymėti, kad pataisos įstaigos pareigÅ«nai, pastebėję smurtinį nuteistųjų konfliktÄ Ä—mėsi visų įmanomų priemonių konfliktui nutraukti: atskyrė nuteistuosius, iÅ¡rikiavo kieme, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atliekami intensyvÅ«s pirminiai neatidėliotini ikiteisminio tyrimo veiksmai ir renkami reikÅ¡mingi duomenys. Tuo pačiu metu buvo teikiama medicininė pagalba patyrusiems kÅ«no sužalojimus nuteistiesiems. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, kad jis be jokios priežasties buvo laikomas Å¡altyje, kad pareigÅ«nai neleido jam kreiptis į medikus visiÅ¡kai nepagrįsti - pareigÅ«nų veiksmai buvo atliekami esant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis gelbėjant sužalotų nuteistųjų gyvybę ir sveikatÄ , renkant ikiteisminio tyrimo duomenis ir kt.

Konkretesnių duomenų dėl Å¡ių aplinkybių atsiliepime pateikti nėra galimybės, kadangi Å¡ie duomenys yra užfiksuoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys gali bÅ«ti panaudojami tik gavus prokuroro leidimÄ . Å iuo konkrečiu atveju nenustatyta nei viena iÅ¡ visų trijų privalomų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Nesant nei žalos, nei neteisėtų veiksmų apie priežastinio ryÅ¡io sÄ lygos egzistavimÄ nelogiÅ¡ka net kalbėti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundas netenkintinas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę, neužtikrinant jam saugumo. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus Kybartų PN veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ vykdo pataisos įstaigų pareigÅ«nai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarkÄ nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 7.1 punkte numatytas vienas iÅ¡ asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areÅ¡tinėse, priežiÅ«rÄ sudarančių elementų – asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areÅ¡tinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pabrėžė ir savo praktikoje iÅ¡vystytÄ principÄ , kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (S. prieÅ¡ TurkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr.21986/93, 2000-06-27 sprendimas). EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu. EŽTT 2012-11-27 sprendime, priimtame byloje T. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29474/09), vertindamas situacijÄ , kai pataisos namuose įvyko muÅ¡tynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kÅ«no sužalojimÄ , nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimÄ , asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti keliÄ realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iÅ¡ jos buvo galima objektyviai tikėtis.

EŽTT pažymėjo, kad bÅ«tina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iÅ¡ kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad bÅ«tina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigÄ atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiÅ¡kiai spontaniÅ¡kų muÅ¡tynių pasekmes.

Tačiau aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos bei EŽTT praktikos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad laikant nuteistÄ jį pataisos namuose, jam turi bÅ«ti užtikrinamas saugumas. PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindė tuo, jog 2018 m. apie spalio-gruodžio mėnesį jis buvo užpultas ir sumuÅ¡tas 6-7 bÅ«rio nuteistųjų. Nuteistieji buvo ginkluoti lazdomis, peiliais, apie 20-30 asmenų, todėl pareigÅ«nai turėjo per kameras pastebėti tokį asmenų bÅ«rį. Kreiptis į sveikatos priežiÅ«ros specialistus jam nebuvo leidžiama.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018-11-29, apie 17.10 val. buvo praneÅ¡ta, jog atliekant apėjimÄ 8 bÅ«ryje, pareigÅ«nas iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , kuris sklido praėjime tarp 9 ir 10 bÅ«rių laiptinėje. Nedelsiant nuvykus į įvykio vietÄ , buvo pastebėta 10 bÅ«rio nuteistieji su sužalojimo žymėmis. Pataisos įstaigos Kriminalinė žvalgyba dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimÄ Nr. 06-0-00251-18 pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Minėtame tyrime nukentėjusiaisiais buvo pripažinti 9 asmenys, tačiau duomenų dėl pareiÅ¡kėjo sužalojimų nebuvo gauta.

PareiÅ¡kėjas dėl sužalojimų į Kriminalinės žvalgybos skyrių nesikreipė. Taip pat nebuvo gauta ir jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kaip nors susijęs su 2018-11-29 įvykiu, t. y. jame dalyvavęs ar nukentėjęs. 2019-03-01 Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus prokurorė priėmė motyvuotÄ nutarimÄ , kuriuo ikiteisminis tyrimÄ sustabdė (b. l. 29). Medicininis pažymėjimas (b. l.

42) patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl sužalojimų nesikreipė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, netikėti Pataisos įstaigos paaiÅ¡kinimais ir oficialiai pateikta informacija teismas neturi pagrindo. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl 2018-11-29 įvykio, kurio metu anot pareiÅ¡kėjo, jis buvo sumuÅ¡tas bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui negalėjo įvardinti tikslaus laiko kada įvyko sumuÅ¡imas (skundo padavimo metu nuo įvykio buvo praėję nedaug laiko), nenurodė kodėl nesikreipė iÅ¡ karto po įvykio į administracijÄ , Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl sužalojimų užfiksavimo, į Kriminalinės žvalgybos skyrių dėl liudijimo apie konfliktÄ , kurio metu buvo sužalotas. Tokių pagrįstų įrodymų į bylÄ nepateikė bei nenurodė kas galėtų patvirtinti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, jog įvykio metu buvo sumuÅ¡tas.

PareiÅ¡kėjas teikdamas 2018-12-08 skundÄ Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po įvykio buvo praėję keletas dienų) (b. l. 38, 39) net neužsiminė apie 2018-11-29 įvykį. Taip pat kituose teiktuose skunduose bei praÅ¡ymuose pareiÅ¡kėjas tik bendrais bruožais nurodo, jog buvo užpultas bÅ«rys, tačiau neįvardino užpuolimo datų, neįvardina užpuolikų. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog 2018-11-29 jam nebuvo užtikrintas saugumas Pataisos įstaigoje atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, jog jis nebuvo perkeltas į kitÄ bÅ«rį nors jo sveikatai ir gyvybei grėsė pavojus. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019-02-06 pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 70(10)-86 perkelti jį atlikti likusiÄ bausmę į kitÄ sektorių, kadangi jam gresia pavojus sveikatai ir gyvybei. 2019-02-07 Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas A. L. iÅ¡sikvietė pareiÅ¡kėjÄ pokalbiui. Pokalbio metu pareiÅ¡kėjas nieko konkretaus nepaaiÅ¡kino, pasakė, kad nori likusiÄ bausmės dalį atlikti 2 sektoriuje.

BÅ«ryje problemų neturi (b. l. 40). PareiÅ¡kėjas 2019-03-04 praÅ¡ymu kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl jo perkėlimo atlikti likusiÄ bausmę į kitÄ sektorių, kadangi jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus, nurodė, jog jau kartÄ buvo užpultas ir sumuÅ¡tas kitų bÅ«rių nuteistųjų, yra nuolat užgauliojamas ir žeminamas, patiria psichologinį smurtÄ (b. l. 35). Minėtas praÅ¡ymas Pataisos įstaigoje gautas 2019-03-27. 2019-04-02 nuteistųjų skyrimo į bÅ«rius komisijos posėdžio metu buvo nutarta siÅ«lyti pareiÅ¡kėjÄ perkelti iÅ¡ pirmojo sektoriaus į antrÄ jį sektorių (b. l. 33).

Pataisos įstaigos 2019-04-04 įsakymu Nr. 2-592 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į antrÄ jį sektorių. (b. l. 32). IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, jog Pataisos įstaigos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nas gavęs 2019-02-06 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl perkėlimo į kitÄ sektorių pravedė su pareiÅ¡kėju pokalbį. PareiÅ¡kėjas pareigÅ«nui nenurodė konkrečių asmenų ar priežasčių, kodėl nenori gyventi pirmame sektoriuje. Gavus kitÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ 2019-03-27 dėl perkėlimo atlikti likusiÄ bausmę kitame sektoriuje jis buvo 2019-04-02 įsakymu perkeltas į antrÄ jį sektorių.

Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK ) bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamÄ sias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimÄ , nes tai gali prieÅ¡tarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017; Å¡iuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014).

Tai įrodo, jog Pataisos įstaigos administracija reagavo į pareiÅ¡kėjo skundus, praÅ¡ymus bei siekia sudaryti pataisos įstaigoje saugiÄ aplinkÄ . PareiÅ¡kėjui pateikus pirmÄ kartÄ praÅ¡ymÄ jis buvo iÅ¡klausytas, jam suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti ir atsakingiems pareigÅ«nams nurodyti konkrečias priežastis dėl ko jis negali atlikti bausmės pirmame sektoriuje. PareiÅ¡kėjo nurodytas priežastis vertino Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nas. Nenustačius realios grėsmės pareiÅ¡kėjo sveikatai ir gyvybei praÅ¡ymas nebuvo tenkintas.

Gavus pareiÅ¡kėjo antrÄ jį praÅ¡ymÄ perkelti jį į kitÄ sektorių, jis buvo tenkintas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog neteisėtų veiksmų Å¡iuo atžvilgiu nėra nustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo į kitÄ sektorių atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog pareiÅ¡kėjas buvo diskriminuojamas tautybės ir religijos atžvilgiu.

Jo teiginiai vertintini kaip deklaratyvÅ«s, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini. PareiÅ¡kėjui nepagrindus savo teiginių bei visiÅ¡kai nedetalizavus, kokiÄ bÅ«tent žalÄ konkrečiu atveju jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės nėra pagrindo konstatuoti, kad Pataisos įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) iÅ¡gyvenimus, t. y. neturtinę žalÄ CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus Pataisos įstaigos ir Å¡ios institucijos pareigÅ«nų veiksmus. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sÄ lygos, o nesant Å¡ios sÄ lygos, negali kilti ir atsakomybė už žalÄ .

Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė