2021-11-26 Nr. AB-25204-4-44-3-00139-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4200-602/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00139-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

-

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. M. Q. prisistatančiam asmeniui, jo atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui E. P.,

vertėjaujant Azad Shilani ir Tadui Tvarijonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. M. Q. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. M. Q. prisistačiusiam asmeniui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) su teikimu kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. M. Q. prisistačiusio asmens (toliau – ir Užsienietis, Apeliantas) sulaikymo termino pratęsimo iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 11 d., 32 asmenų grupėje, Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, iš Baltarusijos Respublikos, buvo sulaikytas, kadangi neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. 2021 m. liepos 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 5 d. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietis su šiuo sprendimu buvo supažindintas 2021 m. rugsėjo 21 d. su juo nesutiko ir jį apskundė. Užsieniečių registracijos centras prašė pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą, nes Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo pareigų bei nepaisyti teisės aktų, ir tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Nurodė, kad pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Užsieniečių registracijos centre ir yra didelė tikimybė, jog jis pabėgs iš Užsieniečių registracijos centro siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

3. Užsienietis teismo posėdyje su Teikimu nesutiko, prašė sulaikymo nepratęsti, o taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečio atstovas advokatas teismo prašė teikimo netenkinti, nepratęsti sulaikymo termino, o taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teigė, kad Užsienietis nežada bėgti iš Lietuvos Respublikos, teritorija yra gerai saugoma.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. spalio 4 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą – pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą trims mėnesiams, t. y. iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra galutinai išaiškinti. Nustatė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikos sieną kirto su grupe asmenų, naktį, neleistinoje vietoje, jis pasinaudojo nelegalią migraciją į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, o prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdamas sulaikytas, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą. Užsieniečio paaiškinimai apie atvykimą į Lietuvos Respubliką buvo neišsamūs – jis nenurodė, kurioje valstybėje išlipo iš krovininės transporto priemonės, kuria tariamai keliavo, kokiu būdu kirto Lietuvos Respublikos sieną, tikslių atvykimą į Lietuvos Respubliką organizavusių asmenų kontaktų, t. y. nuslėpė reikšmingus jo prašymui dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti duomenis. Teismas pažymėjo, kad į Lietuvos Respubliką Užsienietis atvyko neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kurių nepateikė nei sprendžiant jo sulaikymo klausimą teisme metu, nei anksčiau valstybės institucijoms. Teigė, kad Užsienietis tik prie apeliacinio skundo pridėjo, (duomenys neskelbtini) piliečio paso kopiją, kuri nėra oficialiai patvirtinta, o asmens dokumentų originalų nepateikė. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad tokia kopija nelaikoma asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Nurodė, kad kol Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta ir patvirtinta, jo veiksmų negalima vertinti kaip bendradarbiavimo su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais, taip pat, Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika.

6. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas. Teismas vertino, kad nors ir Užsieniečių registracijos centro teritorija stebima vaizdo kameromis, tačiau turimų pajėgų veiksmingai užkirsti kelią pabėgimui nepakanka, išlieka tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę tikslai Užsieniečio atžvilgiu nebus pasiekti. Teismas nurodė, kad Užsieniečio argumentai nepaneigia pernelyg didelės rizikos, kad nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, ypač, atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. liepos 15 d. Migracijos departamentas užsieniečio atžvilgiu priėmė sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietis minėtą sprendimą apskundė. Teismas pažymėjo, jog Užsieniečio sulaikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.

7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistavo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, įvertinęs 116 straipsnio 3 dalį ir 117 straipsnį, nurodė, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl tenkino Centro Teikimą.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, kad asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Be to, bylą pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo galimybės. Skundžiamame sprendime keliamas tikslas gali būti pasiektas ir taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės ribojimų, kuri būtų proporcinga ir adekvati tiek Tarnybos ir Migracijos departamento, tiek ir Apelianto interesams.

9.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad svarbu paminėti, jog prieglobsčio prašymas jau išnagrinėtas, šiuo metu vyksta ginčas dėl Migracijos departamento priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo – administracinė byla eI3-5383-595/2021. Teigiama, kad vien tai, jog bylos nagrinėjimo metu Apeliantas vis dar turi galimybę pateikti jo prieglobsčio prašymą pagrindžiančius papildomus įrodymus automatiškai nereiškia, jog vien šios sąlygos buvimo pakanka, kad būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Kaip minėta, taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nurodoma, kad aplinkybė, jog Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą jau būdamas sulaikytas nereiškia, kad jis tuo siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos kirtimą, pažymi, kad Įstatymas nenurodo per kiek laiko turi būti pateiktas prieglobsčio prašymas.

9.3. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad kiekvienu atveju prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu ir proporcingai – ribojimas turi būti adekvatus ir būtinas. Užsienietis, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pabrėžia, kad šie ribojimai, siekiant nustatyti užsieniečio tapatybę (pilietybę) gali būti taikomi tik tam tikrą laikotarpį, per kurį kompetentingos institucijos turi imtis visų reikiamų priemonių, siekiant išaiškinti užsieniečio tapatybę. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas gero administravimo principas reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanoma mažesnį laiką, todėl, sprendžiant dėl užsieniečio sulaikymo, negalima neribotą laiką remtis aplinkybe, kad nėra nustatyta (patvirtinta) jo tapatybė. Nors Užsienietis yra sulaikytas beveik 5 mėnesius, pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta, kad yra būtina sulaikyti asmenį, kadangi kompetentingos institucijos atlieka kokius nors papildomus veiksmus, norėdamos tinkamai identifikuoti asmenį.

9.4. Apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika byloje – A-3767-502/2021. Užsienietis nurodo, kad jis su apeliaciniu skundu pateikė jo paso nuotrauką, norėdamas patvirtinti jo nurodytą tapatybę bei paneigti prielaidą dėl Užsieniečio nebendradarbiavimo. Teigia, kad toks asmens dokumentų pateikimas turi būti pripažintas bendradarbiavimu ir pagrindu konstatuoti, jog asmens tapatybė yra nustatyta.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog atvykęs į Lietuvos Respubliką Užsienietis tapatybę patvirtinančio dokumento nuturėjo. Toks veiksmas traktuotinas kaip nebendradarbiavimas. Pažymima, jog faktiniai duomenys patvirtina, kad būdamas pilnamečiu ir veiksniu asmeniu Užsienietis suvokė, kad į kitą užsienio valstybę turi pareigą patekti tik per šios šalies pasienio kontrolės punktą ir su savimi turėti asmenybę patvirtinančius dokumentus. Užsienietis šią prievolę ignoravo. Akcentuojama, jog Užsienietis yra linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims. Centras pažymi, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta (pateikta asmens paso kopija), bet nepatvirtinta nustatyta teisės aktų tvarka jo (galimai) asmens paso kopija, tačiau Apeliantas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl tikėtina, kad netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kiltų akivaizdi rizika jog, siekdamas nelegaliai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, jis pasišalins iš Užsieniečių registracijos centro ir tokiais savo veiksmais sukels ne tik nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse bet ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti 2021 m. liepos 15 d. Migracijos departamento priimto sprendimo, kuriuo Užsienietis bus išsiųstas į kilmės šalį. Užsienietis šį sprendimą apskundė ir sprendimas bus nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. lapkričio 24 d. Centras nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja būtinybė riboti Užsieniečio laisvę, nes jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro Teikimas pratęsti Užsieniečio sulaikymą Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neturėjo asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, Migracijos departamentas dar nebuvo priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, todėl Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tenkino Centro teikimą.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietį apgyvendinti Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas, alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimo. Užsieniečio teigimu, prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga ir adekvati. Nurodo, jog Užsieniečio tapatybė nustatyta, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, taip pat, kad Užsienietis sulaikytas yra jau beveik 5 mėnesius.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, t. y., kad Užsienietis iki šiol nėra bandęs pabėgti ar padaręs kitų sunkaus pobūdžio pažeidimų, dėl kurių neabejotinai būtų pagrindas įtarti, kad Užsienietis gali siekti bėgti iš Lietuvos Respublikos, taip sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo Užsieniečiui taikyti sulaikymą, t. y. griežčiausią judėjimo laisvės apribojimo priemonę. Migracijos departamentas jau yra priėmęs 2021 m. liepos 15 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir jį išsiųsti, šį sprendimą Užsienietis yra apskundęs. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio sulaikymu siekiami tikslai gali būti įgyvendinti taikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinant užsienietį Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ši priemonė nagrinėjamu atveju yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamą tikslą – išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį. Dėl Centro argumentų, susijusių su asmenų, kuriems taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, apsauga, pažymėtina, kad Centro pareigūnai taip pat turi pareigą užtikrinti, jog būtų tinkamai vykdoma alternatyvi sulaikymui priemonė, ribojanti asmens judėjimo laisvę. Todėl Centro argumentai, kad yra sudėtinga užtikrinti Užsieniečio apsaugą, jam taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, negali būti pagrindas netaikyti tokios priemonės.

17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas Užsieniečio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant jam teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu Z. M. Q. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimą.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. M. Q. prisistačiusiam asmeniui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nustatant jam teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan