ea13a8de-ea38-45fe-b044-12986f5fa501 · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                             Civilinė byla Nr. 2-25-743/2012(Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00365-2011-2)Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1.; 21.4.2.7.; 24.1.; 24.2.; 24.4.; 49.; 116.4 (S) LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 25 d.

Lazdijai Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant RÅ«tai Stanulienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei M. K., jos atstovui advokatui Zigmui Pečiuliui, atsakovams V. J. V., V. V., jų bei trečiojo asmens notarės Rasuolės Sereikienės atstovei advokatei Sigitai Černienei, atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro atstovei Jelenai Tučinai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ieÅ¡kovės M. K. su atsakovais V. J. V., V. V., Valstybės įmone Registrų centras, trečiuoju asmeniu notare Rasuole Sereikiene dėl sandorių, įrašų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovė patikslinusi reikalavimus praÅ¡o:

1) pripažinti dalinai negaliojančia 1992 m. gruodžio 9 d. dovanojimo sutartį, reg. Nr. 41, paÅ¡alinant iÅ¡ jos juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog atsakovas V. J. V. jai dovanoja ½ dalį Å«kinio pastato, kuris Å¡ioje sutartyje įvardintas Å¡ifru 4I1/m, kuris jam asmeninės nuosavybės teise priklauso pagal 1961-03-10 ir 1992-10-15 dovanojimo sutartis Nr. 122 ir Nr. 2-2622 bei 1992-12-08 Alytaus inventorizavimo biuro pažymÄ Nr. 1419;

2) pripažinti dalinai negaliojančiu Alytaus inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1992-12-08 einamųjų patikrinimų teisinio pastatų registravimo iÅ¡vadÄ Nr. 1676 (t. 1, b. l. 86), paÅ¡alinant iÅ¡ jos juridinę reikÅ¡mę turintį įraÅ¡Ä , jog atsakovo V. J. V. vardu remiantis 1961-03-10 dovanojimo sutartimi perregistruojamas pastatas, kurio Å¡ifras 4I1/b, t.y. kiemo rÅ«sys;

3) pripažinti dalinai negaliojančiu Alytaus inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1992-12-08 pažymėjimÄ Nr. 1419 (t. 1, b. l. 87), paÅ¡alinant iÅ¡ jo daiktinės teisės registracijÄ Å¾ymintį įraÅ¡Ä , jog atsakovui V. J. V. remiantis 1961-03-10 dovanojimo sutartimi nuosavybės teisėmis priklauso pastatas kurio Å¡ifras 4I1/b, t.y. kiemo rÅ«sys;

4) pripažinti dalinai negaliojančiais Alytaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Gyvenamojo namo techniniame pase, Å¡ios įstaigos 1992-09-30 ir 1992-12-08 datomis padarytus įraÅ¡us (t. 1, b. l. 90), kur atsakovui V. J. V. remiantis 1961-03-10 dovanojimo sutartimi Nr. 122 ir 1992-10-15 dovanojimo sutarties Nr. 2-2622 pagrindu, įregistruota nuosavybės teisės į statinį Å¡ifru 4I1/b, kuris toje pačioje byloje esančioje pastatų ir statinių charakteristikoje yra kiemo rÅ«sys; 5) pripažinti dalinai negaliojančiu pas atsakovÄ V.

J. V. esančioje nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Gyvenamojo namo techniniame pase Alytaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1992-12-08 data padarytÄ Ä¯raÅ¡Ä , pagal kurį atsakovui V. J. V. remiantis 1961-03-10 dovanojimo sutartimi Nr. 122 ir 1992-10-15 dovanojimo sutarties Nr. 2-2622 pagrindu, įregistruota nuosavybės teisės į statinį Å¡ifru 4I1/b, kuris toje pačioje byloje esančioje pastatų ir statinių charakteristikoje yra kiemo rÅ«sys;

6) atstatyti M. V., gimusio 1894 m. rugsėjo 11 d., mirusio 1989 m. gruodžio 26 d., vardu nuosavybės teises į statinį – kiemo rÅ«sį, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ Nr. 4I1/b ir kiemo (inžinerinius) įrenginius (Å¡ulinį ir tualetÄ ), kuriems dabar suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant VÄ® Registrų centrÄ Alytaus filialÄ atlikti Å¡ių statinių perregistravimÄ tėvo vardu (t. 2, b. l. 7-16);

7) pripažinti negaliojančia 2010-07-08 dovanojimo sutartį, registro Nr. 5372, patvirtintÄ Alytaus 2-ojo notarų biuro, pažeidus sutarčiai taikomas imperatyvias įstatymo normas ir dėl piktavaliÅ¡ko atsakovų susitarimo;

8) taikyti restitucijÄ Ä¯pareigojant atsakovus V. J. V. ir V. V. grÄ Å¾inti vienas kitam tai, kÄ jie yra gavę pagal 2010-07-08 dovanojimo sandorį (t. 1, b. l. 91,92). IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl ieÅ¡kinio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktų (t. 2, b. l.

97) grindžia tuo, kad atsakovas V. J. V. 1961 m. kovo 10 d. dovanojimo sutartimi iÅ¡ M. V. neįgijo nuosavybės į Å«kinį pastatÄ (kiemo rÅ«sį), kuris nekilnojamojo turto registre ir techninės apskaitos byloje pažymėtas 4I1/b, todėl nepagrįstai Alytaus teritorinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras pažymėjimuose ir atliktuose įraÅ¡uose nurodo buvus šį Å«kinį pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo V. J. V. nuosavybe pagal 1961-03-10 dovanojimo sutartį, o po 1992-12-09 dalies Å«kinių pastatų perleidimo jai sutarties, ir jos nuosavybę.

Nepagrįstai, kaip M. V. perleisti 1961-03-10 sutartimi nurodyti ir kiemo Å¡ulinys ir tualetas, kadangi dėl Å¡ių daiktų perleidimo Å¡ioje sutartyje nesusitarta. Nesant Å¡io turto perleidimo sandorio, atsakovo VÄ® Registrų centro įraÅ¡uose bei techninės apskaitos byloje turi bÅ«ti atstatytas įraÅ¡as, kad Å¡is nekilnojamas turtas priklauso M. V., mirusiam 1989-12-26. Atstačius Å¡io nekilnojamojo turto nuosavybę mirusio jos tėvo vardu, ji, kaip vienintelė įstatyminė įpėdinė, galės paveldėti atsiradusį turtÄ .

IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl ieÅ¡kinio 7 ir 8 punktų grindžia tuo, kad 2010-07-08 dovanojimo sutartimi atsakovas V. J. V. perleido atsakovui V. V. pastatus, t.y. tualetÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Å«kinius pastatus, plane pažymėtus 5I1/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 6I1/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie sandorio sudarymo metu buvo fiziÅ¡kai sunykę, jų kaip nekilnojamojo turto nebuvo likę. Be to, Å«kinį pastatÄ , kuris plane pažymėtas Nr. 4I1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleido, nors pats nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į jį; visi perleisti dovanojimo sutartimi pastatai yra jos (ieÅ¡kovės) žemėje (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.473 straipsnio 1,2 dalies ir CK 6.470 straipsnio 3 dalies pažeidimai).

Šios teisės normos imperatyvios, todėl sandoris turėtų būti panaikintas remiantis CK 1.81 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad 2010-07-08 dovanojimo sutartis turėtų būti naikinta ir dėl sandorio negaliojimo pagrindo, nurodyto CK 1.91 straipsnyje, nes šis sandoris sudarytas dėl piktavališko atsakovų susitarimo siekiant taip jai pakenkti. Panaikinus šį sandorį turėtų būti taikoma restitucija (t. 1, b. l. 12-20; t. 2, b. l. 89-98; t. 3, b. l. 7375). Atsakovas V. J. V. su ieškiniu nesutinka. Savo atsikirtimus grindžia tuo, kad 1961-03-10 sutartimi jam tėvas M.

V. padovanodamas perleido visus Å«kinius pastatus. Ūkinis pastatas plane pažymėtas 4I1/b buvo pastatytas jau Å¡ios dovanojimo sutarties metu. Kadangi M. K. po tėvo M. V. mirties buvo paveldėjusi namÄ , o jis po 1961-03-10 dovanojimo sutarties turėjo Å«kinius pastatus, jie su M. K. sutarė, kad jis jai padovanos dalį Å«kinių pastatų, o ji jam – dalį gyvenamojo namo. Å iÄ valiÄ jie įformino 1992-10-15 (dalies gyvenamojo namo) ir 1992-12-09 (dalies Å«kinių pastatų) dovanojimo sutartimis. Ginčo Å«kiniu pastatu plane pažymėtu 4I1/b naudojosi tiek jis, tiek ieÅ¡kovė.

Dėl tualeto paaiÅ¡kino, kad 1961-03-10 dovanojimo sutarties metu tualetas buvo ir buvo jam M. V. padovanotas. Apie 1985 metus, kai tėvo dovanotas tualetas jau buvo prastos bÅ«klės, jis statybos valdyboje nupirko naujÄ tualetÄ , kurį ieÅ¡kovė su sÅ«numi atvežė į Å¡iÄ sodybÄ ir pastatė Å¡alia senojo tualeto. Kurį laikÄ tualetai buvo abu, jais naudojosi tiek jis, tiek ieÅ¡kovė. 2010-07-08 sandorio metu senasis tualetas buvo sunykęs, jis naudojosi naujai pastatytu tualetu, ieÅ¡kovė tualetÄ Ä¯sirengė namo viduje ir Å¡iuo tualetu nesinaudoja.

Nurodė, kad pastatai, plane pažymėti 5I1/ž ir 6I1/ž 2010-07-08 dovanojimo sutarties metu dar buvo. PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį (t. 1, b. l. 107-111; t. 3, b. l. 31-33; 75,76).Atsakovas V. V. su ieÅ¡kiniu nesutinka. NesutikimÄ grindžia nurodydamas, kad visi pastatai, nurodyti 2010-07-08 dovanojimo sutartyje, dovanojimo metu buvo. PastatÄ plane pažymėtÄ 5I1/ž, kur ieÅ¡kovė laikydavo malkas, nugriovė tik 2010 m. rudenį. Å is pastatas - tik rÄ stai, apkalti lentomis ir pastogė, kol malkas laikydavo, tai bÅ«davo, o kai malkų nebÅ«davo ir Å¡is pastatas trukdydavo jiems kapoti malkas, tai iÅ¡ardydavo.

Nurodo, kad ieÅ¡kovės argumentai dėl Å«kinio pastato, plane pažymėto 4I1/b nepagrįsti, Å¡is Å«kinis pastatas, kaip ir tualetas ir Å¡ulinys yra gyvenamojo namo priklausiniai, todėl pagrįstai nurodyti dovanojimo sutartyje. PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį (t. 1, b. l. 107-111; t. 3, b. l. 31-33,76).Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® Registrų centro atstovė su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, nurodo, kad įraÅ¡ai patvirtinantys pastatų buvimÄ nepanaikinti ir nenuginčyti.

VieÅ¡ame registre nekilnojamųjų daiktų duomenys nurodyti pagal 1992-09-08 atliktÄ einamÄ jÄ inventorizacijÄ , kuri buvo atlikta pačios ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, todėl ieÅ¡kovei nuo Å¡io momento žinoma apie nuosavybės teisių įgijimÄ Ä¯ pastatÄ , plane pažymėtÄ 4I1/b (t. 1, b. l. 156-158160-162; t. 3, b. l. 22-24,76).Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė Rasuolė Sereikienė su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, nurodo, kad CK 6.473 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepažeidė, nes sutartyje nurodyta, kad dovanojami statiniai yra žemės sklype, kuris priklauso kitam savininkui, kitokių, sutartyje neaptartų suvaržymų nėra, todėl Å¡iuo pagrindu naikinti sandorio negalima.

Pažymėjo, kad tvirtindama 2010-07-08 dovanojimo sutartį gavo duomenis apie nekilnojamÄ jį turtÄ ir jo priklausomybę iÅ¡ vieÅ¡ojo registro ir rėmėsi Å¡iais nenuginčytais duomenimis, mano, kad dovanojimo sutartis patvirtinta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (t. 1, b. l. 100,101; t. 3, b. l. 76).Byloje nustatyta, kad 1961-03-10 dovanojimo sutartimi M. V. V. J. V. padovanojo Å«kinius pastatus, esančius Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)k. 1988 m. gruodžio 26 d. M. V. mirė. 1989-07-28 pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ M.

K. paveldėjo M. V. gyvenamÄ jį namÄ Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)k. 1992-10-15 sutartimi 37/100 gyvenamojo namo M. K. padovanojo V. J. V., o Å¡is 1992-12-09 sutartimi M. K. padovanojo po ½ visų Å«kinių pastatų. 5 ha žemės sklypas, kuriame yra pastatai nuosavybės teise priklauso M. K.. 2010-07-08 sutartimi V. J. V. savo dalį gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų padovanojo V. V.. Å ios iÅ¡vados grindžiamos Å¡iais įrodymais. Liudytojas K. K. (t. 3, b. l.

77) patvirtino, kad naujÄ jį lauko tualetÄ prie senojo pastatė apie 1992 metus. Pastatas, plane pažymėtas 6I1/ž sugriuvo apie 2000 metus, vietoj jo pastatė naujÄ priestatÄ . Apie 2006 metus sunyko ir pastatas plane pažymėtas 5I1/ž, vietoj jo – tuščia vieta. Liudytojas J. T. (t. 3, b. l.

77) patvirtino, kad jis pastatÄ , plane pažymėtÄ 6I1/ž jis prieÅ¡ 5-7 metus iÅ¡griovė K. praÅ¡ymu, o jo vietoje pastatė naujÄ pastatÄ , didesnį nei buvęs. KitÄ paÅ¡iÅ«rę, plane pažymėtÄ 5I1/ž nugriovė 2010 m. rudenį (t. 3, b. l. 77).Liudytojas S. K. parodė, kad senasis tualetas sunyko 2006 m. Vienas priestatas prie svirno visiÅ¡kai sunykęs ir jo nėra, o vietoj kito, pastatytas didesnis (t.3, b. l. 78).Liudytojas J. J. parodė, kad pastato plane pažymėto 5I1/ž nebuvo jau 2007 m., kai jis pradėjo dirbti pas K..

Statinys, pažymėtas plane 6I1/ž yra didesnis nei anksčiau (t. 3, b. l. 78).Nekilnojamojo turto registro duomenys, abrisas, iÅ¡trauka iÅ¡ žemėtvarkos projekto ir kadastro žemėlapio patvirtina, kad 5 ha ploto žemės sklypas, esantis Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)k. priklauso M. K. (t. 1, b. l. 21,23-26).PraneÅ¡imas, planas, ieÅ¡kinys ir patikslintas ieÅ¡kinys patvirtina, kad 2010-11-02 V. V. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti M. K. žemės sklype servitutus tam, kad galėtų naudotis Å¡iame sklype esančiais pastatais: gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų dalimi (t. 1, b. l. 32-46).Pažymėjimas patvirtina, kad gyvenamasis namas Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)k. iki 2010-07-08 dovanojimo sutarties priklausė M.

K. kartu su V. J. V. (atitinkamai 63/100 ir 37/100 dalys), o ūkiniai pastatai abiems bendrasavininkams po ½; M. K. nuosavybę patvirtinantys pagrindai nurodyti: 1989-07-28 paveldėjimo teisės liudijimas, 1992-12-09 dovanojimo sutartis ir 1992-12-28 Savivaldybės tarybos sprendimas; V. J. V. - 1961-03-10, 1992-10-15 dovanojimo sutartys ir 1992-12-28 Savivaldybės tarybos sprendimas; nuo 2010-07-09 V. J. V. dalis priklauso V. V. pagal 2010-07-08 dovanojimo sutartį (t. 1, b. l. 47-54, t. 2, b. l. 62-65). 2010-07-08 dovanojimo sutartis patvirtina, kad V.

J. V. perleido V. V. ne tik 37/100 gyvenamojo namo, bet ir po ½ Å«kinių pastatų, tame tarpe ir pastatus, pažymėti plane 4I1/b, 5I1/ž, 6I1/ž bei kiemo statinius (tualetÄ , Å¡ulinį); sutarties 2.8 punkte nurodyta, kad V. V. yra žinoma, kad dovanojami pastatai yra žemės sklype Nr. 5901-0001-0034, kuris yra registruotas M. K. vardu (t. 1, b. l. 57-66, t. 2, b. l. 51-61).IÅ¡ nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini)matyti (t. 1, b. l. 67-73; t. 3, b. l. 8-20), kad pastatai Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)k. pagrindinai inventorizuoti 1987-05-06; paskutiniai patikslinimai daryti 1992-09-08; jų metu inventorizuoti pastatai, plane pažymėti: gyvenamasis namas 1A/m su priestatais 2a1/ž ir 1a1/ž 1939 metų statybos, Å«kinis pastatas 2I1/m 1919 metų statybos, Å«kinis pastatas 3I1/m 1936 metų statybos, kiemo rÅ«sys 4I1/b 1939 metų statybos, Å«kiniai pastatai 5I1/ž ir 6I1/ž 1938 metų statybos bei kiti pastatai, t.y.

Å¡ulinys ir tualetas 1934 metų statybos; užsakymÄ atlikti pastatų, esančių Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)k., inventorizacijÄ pateikė M. K. 1992-09-04.IÅ¡ pažymos matyti, kad 2011-07-26 seniÅ«nė patvirtino, kad ieÅ¡kovei priklausančiame sklype Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)k. esantys pastatai, plane pažymėti 5I1/ž, 6I1/ž ir lauko tualetas, yra fiziÅ¡kai sunykę daugiau kaip du metai (t. 1, b. l. 74). RaÅ¡te, pažymėjime Nr. 23 dėl nuosavybės teisių patvirtinimo nurodyta, kad M.

V. Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)k. priklauso gyvenamasis namas, tvartas, svirnas (t. 1, b. l. 75,76). Å io pažymėjimo pagrindu 1961 m. kovo 10 d. dovanojimo sutartimi M. V. padovanojo sÅ«nui V. J. V. tvartÄ , svirnÄ ir priestatÄ , esančius Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)k. (t. 1, b. l. 77).M. V. mirė 1988 m. gruodžio 26 (t. 1, b. l. 78).1989 m. kovo 2 d. pažymėjimu patvirtinta, kad M. V. turi gyvenamÄ jį namÄ Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) k., Å«kinių pastatų nėra (t. 1, b. l. 79). Remiantis Å¡iuo pažymėjimu, 1989 m. liepos 28 d.

M. K. iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimas į šį medinį gyvenamÄ jį namÄ , kurio bendras plotas 112,42 kv. m. (t. 1, b. l. 80).1992-09-09 sprendimu nuspręsta vadovaujantis Lazdijų rajono valdybos 1992-08-19 potvarkiu Nr. 429-V ,,Dėl pastatų teisinio registravimo“ pripažinti nuosavybės teises M. V. į gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , svirnÄ (t. 1, b. l. 81). 1992-10-06 pirminio teisinio pastatų inventorizavimo iÅ¡vada inventorizuoti Å¡ie pastatai: pagrindinis pastatas 1A1/m 112,42 kv. m. ploto, Å«kiniai pastatai: 2I1/m, 3I1/m, 4I0/b, 5I1/ž, 6I1/ž (t. 1, b. l. 82). 1992 m. spalio 6 d. pažymėjimu Nr. 1161 Seirijų apylinkė nurodė, kad pagal įraÅ¡Ä Å«kinėse knygose M.

V. vardu nurodyta medinis gyvenamasis namas, svirnas, tvartas, rūsys (t. 1, b. l. 83). 1992 m. spalio 14 d. M. K. išduotas pažymėjimas dovanojimo sutarčiai sudaryti, kuriame ji nurodyta kaip savininkė gyvenamojo namo; šio pažymėjimo pagrindu 1992 m. spalio 15 d. dovanojimo sutartimi M. K. perleido V. J. V. 37/100 dalis gyvenamojo namo, esančio Lazdijų r. Pošnios k. (t. 1, b. l. 84,85).1992 m. gruodžio 8 d. einamųjų patikrinimų teisinio pastatų registravimo išvadoje Nr. 1676 ir pažymėjime dovanojimo sutarčiai įforminti nurodyta, kad V.

J. V. priklauso Å«kiniai pastatai 2I1/m, 3I1/m, 4I1/b, 5I1/ž, 6I1/ž bei 37/100 dalys gyvenamojo namo 1A1/m; Å¡io pažymėjimo pagrindu, 1999 m. gruodžio 9 d. dovanojimo sutartimi V. J. V. ½ dalį visų pažymėjime iÅ¡vardintų pastatų perleido M. K. (t. 1, b. l. 86-88). 1992 m. gruodžio 28 d. Seirijų apylinkės Tarybos sprendimu M. K. ir V. J. V. pripažintos nuosavybės į gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatu, apie tai atlikti įraÅ¡ai gyvenamojo namo techniniame pase (t. 1, b. l. 89,90).Pažyma patvirtina, kad 2010-07-08 sandorio sudarymo metu vieÅ¡ame registre kaip V.

J. V. nuosavybė buvo registruotos 37/100 dalys gyvenamojo namo, po ½ ūkinių pastatų (tame tarpe kiemo rūsio, plane pažymėto 4I1/b, ūkinių pastatų, pažymėtų 5I1/ž ir 6I1/ž bei lauko tualeto ir šulinio) (t. 1, b. l. 102,103).Iš atsakovų pateiktų fotonuotraukų matyti, kad jų darymo metu – 2011-09-14 ginčo sodyboje lauko tualetas yra (fotonuotraukos Nr. 2 ir Nr. 5), prie ūkinio pastato matyti priestatas, plane pažymas 6I1/ž (fotonuotraukos Nr. 3 ir Nr. 4), kitoje pusėje – priestato nėra, vizualiai matyti kad žolė arčiau pastato yra šiek tiek mažesnė nei toliau nuo šio pastato (fotonuotrauka Nr. 1) (t. 1, b. l. 112).Iš pasiūlymų schemų matyti, kur V.

V. siekia servitutų ieÅ¡kovės žemės sklype (t. 1, b. l. 113-115).2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu VÄ® Registrų centras atsisakė patenkinti M. K. praÅ¡ymÄ ir iÅ¡registruoti jos ir V. V. nuosavybės teises į Å«kinį pastatÄ (kiemo rÅ«sį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiemo statinius (Å¡ulinį ir lauko tualetÄ ) ir įregistruoti juos mirusiojo M. V. vardu (t. 2, b. l. 99,100).IeÅ¡kovė pateiktais paskaičiavimais (t. 3, b. l.

59) tvirtina, kad V. J. V. pateiktame plane (2010-04-20 duomenys) (t. 1, b. l.

33) iš koordinačių taškų apskaičiavus pastato ilgį ir plotį akivaizdu, kad ūkinių pastatų 5I1/ž ir 6I1/ž prie ūkinio pastato 2I1/m nebuvo. Tačiau pažymėtina, kad šiuose paskaičiavimuose ieškovė tvirtina, kad jos nurodomomis koordinatėmis plane 2010-04-20 pažymėtos ūkinio pastato 2I1/m išorinės kraštinės, tačiau iš plano spręstina, kad čia pažymėti ir abu pastatai, esantys šalia šio ūkinio pastato (5I1/ž ir 6I1/ž), juolab, kad pati ieškovė tvirtina, kad pastatas 6I1/ž yra ir dabar, tik kitoks. 2010 m. kovo 21 d. bei 2008 m. balandžio fotonuotraukos patvirtina, kad ūkinio pastato 5I1/ž nėra, matosi, kad pastato buvimo vietoje – kitoks žemės paviršius (t. 3, b. l. 60-65).Pasisakant dėl ieškovės argumentų jog M.

V. neperleido nuosavybės teisių į kiemo rÅ«sį, plane pažymėtÄ 4I1/b, tualetÄ ir Å¡ulinį, todėl nuosavybė į Å¡iuos pastatus turi bÅ«ti atstatyta jo vardu, panaikinant toje dalyje 1992-12-09 sandorį (Å«kinių pastatų dalies perleidimas ieÅ¡kovei) bei visus su tuo susijusius VÄ® Registrų centras padarytus įraÅ¡us, pažymėtina, kad Å¡ie veiksmai atlikti galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui (toliau – CK). Å io CK 153 straipsnyje nustatyta, kad priklausinį, t.y. daiktÄ , skirtÄ tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra Å«kine paskirtimi, iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita.

Vadinasi, pagal bendrÄ jÄ taisyklę antraeilio daikto (priklausinio) likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t.y. perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktÄ kitam asmeniui perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktÄ . 1961-03-10 sutartyje, kuria M. V. Å«kinius pastatus padovanojo V. J. V. jokių iÅ¡lygų dėl priklausinių nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl daiktų – priklausinių – teisinio režimo yra suformuota. Antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sÄ sajos su pagrindiniu daiktu reiÅ¡kiasi per bendrÄ Å«kinę paskirtį.

Nustatant juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas sÄ sajas su pagrindiniu daiktu, svarbus funkcinis daiktų ryÅ¡ys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra Å«kine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryÅ¡ys bÅ«tų pripažįstamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu, jis turi bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T.

J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004, 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, Nr. 3K-3-453/2006, 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“, Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-134/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp antraeilių daiktų (tualeto, šulinio, kiemo rūsio) ir ten pat esančių kitų pastatų buvo nuolatinis funkcinis ryšys, jie savo ūkine paskirtimi tarnavo įsigytiems pagrindiniams daiktams.

M. V. 1961-03-10 dovanojimo sutartimi perleidus Å«kinius pastatus V. J. V., pastarajam turėjo pereiti ir priklausinių (tualeto, Å¡ulinio ir kiemo rÅ«sio), o dalį Å«kinių pastatų atsakovui V. J. V. padovanojus ieÅ¡kovei M. K., pagrįstai buvo atlikti įraÅ¡ai apie Å¡ių priklausinių dalies perleidimÄ ieÅ¡kovei. Pažymėtina ir tai, kad 1964 m. CK 84 straipsio 1 dalyje nustatytas trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminas tokio pobÅ«džio reikalavimams reikÅ¡ti. Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad apie Å¡ių jos teisių pažeidimÄ ji sužinojo tik atsakovui V.

V. kreipusis dėl servitutų nustatytmo, t.y. 2010 m. lapkričio mėneį, tačiau CK 86 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties eiga prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senatis nėra vienaÅ¡alis institutas, kuriuo tenkinamos tik kurio nors vieno civilinių teisinių santykių dalyvio interesai. Viena vertus, termino, kuriam iÅ¡nyksta asmens teisė valstybės pagalba priverstinai ginti savo pažeistas teises, nustatymas užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ .

Kita vertus, ieÅ¡kinio senatis skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ginti savo pažeistas teises. Imtis savo pažeistų teisių gynybos asmuo gali tik suvokdamas, kad jo teisės yra pažeistos. Todėl įstatymas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ sieja su subjektyviuoju kriterijumi – asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ . Kiekvienas civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendindamas savo teises ir pareigas, turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų, elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai.

Asmens nerÅ«pestingumas ir aplaidumas negali bÅ«ti naudojamas pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymÄ . Dėl to tais atvejais, kada ieÅ¡kovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties teisės pažeidimo įvykdymÄ dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai, ir ar ieÅ¡kovas apie teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, privalu nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio minėtas asmuo objektyviai įgijo galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė pažeista.

Teismas turi atsižvelgti ne tik į objektyvios galimybės sužinoti apie teisės pažeidimÄ egsizstavimÄ , bet ir į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , ieÅ¡kovo amžių, iÅ¡silavinimÄ , profesinę veiklÄ , kitas jo asmenines savybes. Å io teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kovė turi aukÅ¡tÄ jį inžinerinį (hidrotechniko) iÅ¡silavinimÄ , 1992-10-15 sandorio metu, kai jai buvo perleisti Å«kiniai pastatai, jau turėjo gyvenimiÅ¡kos patirties, nuosavybes teises į ½ dalį Å«kinių pastatų patvirtinantys nuosavybės dokumentai buvo pas jÄ , iÅ¡ techninėje apskaitos byloje esančių įrašų, planų, pastatų žymėjimų, nesunku suvokti, kokie Å«kiniai pastatai yra ir kurie iÅ¡ jų perėjo ieÅ¡kovės nuosavybėn, pati ieÅ¡kovė 1992-09-04, prieÅ¡ gyvenamojo namo dalies ir Å«kinių pastatų dalies perleidimo sandorius, užsakė atlikti pastatų einamÄ jÄ inventorizacijÄ , iÅ¡ byloje pačios ieÅ¡kovės pateiktų paskaičiavimų (t. 3, b. l.

59) matyti, kad ji puikiai orientuojasi tokio pobÅ«džio reikaluose, todėl nustatyti Å¡io pobÅ«džio teisių pažeidimÄ , jai nėra sunku. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes teisėja sprendžia, kad įvykus 1992-12-09 dovanojimo sandoriui, kai jai buvo perleista 1/2 Å«kinių pastatų (tame tarpe ginčo pastatas, plane pažymėtas 4I1/b, tualetas ir Å¡ulinys), gavusi visus nuosavybę patvirtinančius dokumentus, ieÅ¡kovė, bÅ«dama apdairi ir rÅ«pestinga, turėdama aukščiau aptartÄ iÅ¡silavinimÄ ir gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, turėjo sužinoti apie jos teisių pažeidimÄ .

Ä®vertinus tai, kad atsakovai praÅ¡o taikyti senatį, Å¡iems jos reikalavimams taikytina ieÅ¡kinio senatis ir Å¡ioje dalyje jos reikalavimai atmestini (1-6 reikalavimai). Pasisakant dėl ieÅ¡kovės argumentų, kuriais praÅ¡oma pripažinti negaliojančia 2010-07-08 dovanojimo sutartį tarp V. J. V. ir V. V. ir taikyti restitucijÄ (7 ir 8 reikalavimai), pažymėtina, kad sandoris įvyko galiojant 2000 m. CK. CK 6.473 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad dovanotojas pagal sutartį privalo perduoti dovanojamÄ turtÄ be sutartyje nenumatytų teisės į jį suvaržymų, kurie trukdytų apdovanotajam naudotis ar disponuoti turtu arba jį valdyti, taip pat, kad dovanotojas gali perduoti tik tas su dovanojamu turtu susijusias teises, kurias jis turi.

Pažymėtina, kad ginčijamos 2010-07-08 sutarties 2.8 punkte V. J. V. informavo V. V. apie tai, kad dovanojami pastatai yra M. K. žemės sklype (t. 2, b. l. 58,59), todėl teisėja sprendžia, kad CK 6.473 straipsnio 1 dalies reikalavimas yra įvykdytas, kitokių suvaržymų, kurie nebūtų aptarti sutartyje ir kurie trukdytų atsakovui V. V. naudotis padovanotu turtu, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, todėl atmestini ieškovės argumentai dėl CK 6.473 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl VĮ Registrų centro įrašų, kuriais ūkinis pastatas (kiemo rūsys), plane pažymėtas 4I1/b, tualetas ir šulinys, yra V.

J. V. nuosavybė pripažinimo negaliojančiais atmestinas, pripažintina, kad V. J. V., pagal 1961-03-10 Å«kinių pastatų dovanojimų sutartį ir 1992-10-15 gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutartį turėdamas nuosavybės teisę į ½ dalį Å«kinių pastatų ir 37/100 dalis gyvenamojo namo, V. V. 2010-07-08 sutartimi Å¡ias teises ir perdavė, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant CK 6.473 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ , o tuo pačiu ir pripažinti Å¡iÄ 2010-07-08 dovanojimo sutartį sudarytÄ pažeidus Å¡ias imperatyvias įstatymo normas ir pripažinti jÄ negaliojančia CK 1.80 straipsnyje nurodytu pagrindu.

Nepagrįstais pripažintini ir ieÅ¡kovės argumentai, kad 2010-07-08 sandoris sudarytas dėl piktavaliÅ¡ko atsakovų susitarimo, todėl turi bÅ«ti pripažintinas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Ä®rodymų, patvirtinančių tokį susitarimÄ ieÅ¡kovė nepateikė, atsakovas V. J. V. nurodė perleidęs turtÄ sÅ«nui kaip jaunesniam, tai, kad V. J. V. buvo įgaliojęs sÅ«nų V. V. atstovauti jam, ar tai, kad dovanojimo sandoris nebuvo sudarytas anksčiau, taip pat nepagrindžia buvus piktavaliÅ¡kÄ susitarimÄ , todėl Å¡iuo pagrindu šį sandorį pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo. Dėl ieÅ¡kovės argumentų, kad 2010-07-08 sandorio sudarymo metu tualetas ir Å«kinis pastatas, plane pažymėtas 6I1/ž, buvo ne tie, kurie egzistavo M.

V. 1961-03-10 dovanojimo sutartimi juos perleidus V. J. V., šių pastatų, sandorio sudarymo metu nebuvo, todėl V. J. V. jų negalėjo padovanoti V. V., pažymėtina, kad ieškovės, atsakovų, liudytojų K. K., S. K. (t. 3, b. l. 77,78), J. T. (t. 3, b. l.

77) parodymais nustatyta, kad senajam tualetui sunykus, bendromis ieÅ¡kovės ir jo sÅ«naus K. K. bei atsakovo V. J. V. pastangomis buvo atvežtas ir sklype pastatytas naujesnis tualetas, kuriuo naudojosi abu bendrasavininkai ir kuris 2010 m. liepos 8 d. sandorio metu (ir bylos nagrinėjimo metu) buvo. Visi Å¡ie asmenys patvirtino ir tas aplinkybes, kad 2010-07-08 sandorio metu (bylos nagrinėjimo metu taip pat) buvo ir Å«kinis pastatas, plane pažymėtas 6I1/ž. Nė vienas iÅ¡ bendraturčių nei iki bylos nagrinėjimo nei bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo dėl jų teisių pasikeitimo padidinus bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (CK4.77 straipsnis), tačiau tvirtinti, kad Å¡ių pastatų 2010-07-08 dovanojimo sutarties metu nebuvo, nes jie buvo fiziÅ¡kai sunykę ir negalėjo bÅ«ti perleisti kaip turtas, nėra jokio pagrindo.

Pasisakant dėl ieškovės argumentų, kad 2010-07-08 sandorio metu ūkinis pastatas, plane pažymėtas 5I1/ž, buvo fiziškai sunykęs, išardytas, todėl negalėjo būti dovanojimo dalyku pažymėtina, kad dėl šio pastato ieškovės, atsakovų ir liudytojų parodymai prieštaringi. Atsakovas V. V. tvirtino, kad šis pastatas buvo žiogrinis (šie duomenys užfiksuoti ir namų valdos apskaitos byloje), jį ieškovė nugriovė tik 2010 m. rudenį, kai ten laikytų malkų nebeliko, tačiau 2010 m. liepos 8 d.

Å¡is pastatas buvo. Pažymėjo, kad tame pastate, kurio viena pusė buvo atvira, ieÅ¡kovės Å¡eima laikydavo malkas, o kadangi pastatas paprastai iÅ¡ardomas ir pastatomas, tai bÅ«davo laikotarpiai, kai jį nuardydavo ar pastatydavo. Å iuos parodymus, kad Å¡is Å«kinis pastatas 2010-07-08 buvo patvirtino ir J. T. (t. 3, b. l. 77), tvirtindamas, kad pastatas buvo iÅ¡ardomas, kad jis ieÅ¡kovės papraÅ¡ytas šį pastatÄ 2010 m. rudenį ir nugriovė. Å is pastatas atžymėtas ir plane 2010-04-20 (t. 3, b. l. 33).

Ieškovė, jos sūnus liudytojas S. K. (t. 3, b. l. 77,78), liudytojas J. J. (t. 3, b. l.

78) tvirtina, kad Å¡is pastatas jau buvo nugriautas apie 2006 metus. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų nuotraukų (t. 3, b. l. 61-65) matyti, kad jų darymo metu – 2010-03-21, 2008-04-11 Å¡io statinio nėra, tačiau nuotraukoje matyti (t. 3, b. l. 61, apatinė nuotrauka), kad dirvožemis, kur pagal planÄ stovėjo Å«kinis pastatas 5I1/ž kitoks. Å i aplinkybė matyti ir atsakovo V. V. pateiktose nuotraukose, darytose 2011-09-14 (t. 1, b. l. 112, nuotrauka Nr. 1), todėl mažai tikėtina, kad šį pastatÄ nugriovus apie 2006 metus bÅ«tų likęs toks dirvožemio pavirÅ¡iaus skirtumas, o ieÅ¡kovė, bÅ«dama Å¡io pastato savininke, nebÅ«tų kreipusis dėl įraÅ¡o apie jo buvimÄ panaikinimo.

Å ie įrodymai nepaneigia atsakovų V. J. V. ir V. V. nurodomų aplinkybių, kad 2010-07-08 Å¡is pastatas buvo. SeniÅ«nė pažymoje yra nurodžiusi, kad pastatų 6I1/ž ir 5I1/ž bei tualeto nėra jau apie du metai, nes jie fiziÅ¡kai sunykę (t. 1, b. l. 74). Kaip jau aukščiau sprendime aptarta, pastatas 6I1/ž ir tualetas atstatyti ir yra, todėl Å¡i aplinkybė seniÅ«nės pažymoje nurodyta neteisingai. Pažymėtina, kad Å¡iÄ pažymÄ pateikė ieÅ¡kovė, ji seniÅ«nės iÅ¡duota jos praÅ¡ymu.

IÅ¡ Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardintų funkcijų matyti, kad pažymų, patvirtinančių statinių fizinę bÅ«klę iÅ¡davimas nėra priskirtas seniÅ«no kompetencijai, todėl Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas negali bÅ«ti laikomas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalis), o vertinamas kaip ir kiti įrodymai jų visete. Kadangi byloje ieÅ¡kovės, atsakovų parodymais nustatyta, kad seniÅ«nės pažymos iÅ¡davimo metu Å«kinis pastatas 6I1/ž bei tualetas realiai buvo, akivaizdu, kad seniÅ«nės pažyma neatitinka tikrovės, todėl remtis ja ir tvirtinti, kad 2010-07-08 sandorio metu Å«kinio pastato 5I1/ž realiai nebuvo, negalima.

Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į Å¡iuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įraÅ¡ai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įraÅ¡yti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka.

PanaÅ¡i nuostata įtvirtinta ir Registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiÅ¡kia, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ , gali bÅ«ti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka.

Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įraÅ¡omi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti Å¡ių duomenų teisingumÄ , turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įraÅ¡yti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-249/2007). IeÅ¡kovė nurodo, iÅ¡nykus statiniui 5I1/ž, duomenys apie jį nebuvo iÅ¡braukti iÅ¡ registro.

Teisinius santykius dėl nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ iÅ¡registravimo reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis ir Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35, 36 punktai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ iÅ¡registruojama, jeigu pateikiami įstatymuose nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.

Pagal nurodytų nuostatų 35 punkto 1 pastraipÄ daiktinės teisės iÅ¡registruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar jÄ perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar iÅ¡nyksta) pats nekilnojamasis daiktas. IÅ¡ Å¡ių teisės normų analizės matyti, kad naujos daiktinės teisės įregistravimas (įraÅ¡o apie naujÄ daiktinės teisės turėtojÄ padarymas) siejamas su naujų (palyginus su aplinkybėmis, kurios buvo pagrindas padaryti jau esamÄ Ä¯raÅ¡Ä ) faktinių aplinkybių atsiradimu.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio aiÅ¡kinimÄ , tai reiÅ¡kia, kad duomenys apie daiktinės teisės turėtojÄ gali bÅ«ti pakeisti kitais duomenimis kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimÄ . Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje užfiksuoti duomenys turi oficialaus raÅ¡ytinio įrodymo statusÄ ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį oficialiuosiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose nurodytas aplinkybes draudžiama paneigti liudytojų parodymais.

Å io teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kovės ir liudytojų J. J., S. K., K. K. parodymai, kad pastato 5I1/ž 2010-07-08 nebuvo, nėra pakankami nuginčyti oficialiam raÅ¡ytiniam įrodymui, todėl teisėja sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinyje nurodomos aplinkybės, kad 2010-07-08 sandorio metu Å«kinis pastatas 5I1/ž neegzistavo kaip turtas, todėl nėra pagrindo pripažinti 2010-07-08 dovanojimo sutartį negaliojančia, taikyti restitucijÄ ir Å¡ie ieÅ¡kovės reikalavimai atmestini (7 ir 8 reikalavimai).

Net ir pripažinus, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad pastatas 5I1/ž neegzistavo kaip turtas 2010-07-08, jai neužkertama teisė įraÅ¡us vieÅ¡ajame registre patikslinti ir po Å¡io sprendimo. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai V. J. V. ir V. V. turėjo iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti – po 1500 Lt kiekvienas (t. 3, b. l. 66,67), kurios pagrįstos pinigų priėmimo kvitais ir, įvertinus tai, kad atstovė teisines paslaugas teikė viso bylos nagrinėjimo metu, suraÅ¡ant tiek procesinius dokumentus (atsiliepimus), tiek atstovaujant posėdžiuose, kai jos kontora kitoje nei teismas vietoje (t. 1, b. l. 116; t. 2, b. l. 43), pagrįstos, nevirÅ¡ija 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) minimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės M. K. (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Ä®vertinus tai, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 116,40 Lt (CPK 96 straipsnio 2 dalis).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 269, 270 straipsniais, teisėja n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui V. J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 116,40 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iolika litų 40 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB, arba į sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660.

Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos paÅ¡to skyriuje ar „Perlo“ terminale.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                          Asta Vailionienė