ea13a0a077bc11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-339/2012

Teisminio proceso Nr. 1-94-2-00002-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.8.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl gautų pinigų pasisavinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl grynųjų pinigų, neperduotų administratoriui, pasisavinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl daiktų, neperduotų administratoriui, pasisavinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą,

n u s t a t ė :

G. K. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už šias tris nusikalstamas veikas: būdamas UAB „S.“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, einamų pareigų pagrindu atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „S.“ turtą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registre“, tyčia laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 30 d. iki 2009 m. rugpjūčio 30 d., turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „S.“ turtą: 2009 m. sausio 30 d. pinigų priėmimo kvitu, serija STA Nr. 012, gavo iš UAB „Statybų valdymo sprendimai“ 8443,25 Lt, 2009 m. liepos 15 d. pinigų priėmimo kvitu, serija STH Nr. 019, gavo iš M. P. 2000 Lt, 2009 m. rugpjūčio 1 d. pinigų priėmimo kvitu, serija STH Nr. 020, gavo iš M. P. 2000 Lt, 2009 m. rugpjūčio 25 d. gavo iš M. P. 600 Lt, 2009 m. balandžio 1 d. pinigų priėmimo kvitu, serija STA Nr. 14, gavo iš J. B. 5000 Lt, tačiau šių sumų į bendrovės kasą neįnešė ir neįtraukė į apskaitą, o juos pasisavino, taip UAB „S.“ padarė 18 043,25 Lt turtinę žalą.

Būdamas UAB „S.“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, einamų pareigų pagrindu atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „S.“ turtą, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registre“, tyčia laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. rugpjūčio 30 d., turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „S.“ turtą, apskaitos dokumentais nepagrindė 18 568,93 Lt grynųjų pinigų likučio kasoje panaudojimo, pinigų neperdavė administratoriui, o juos pasisavino ir taip UAB „S.“ padarė 18 568,93 Lt turtinę žalą.

Būdamas bankrutuojančios UAB „S.“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, einamų pareigų pagrindu atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „S.“ turtą, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi įpareigotas per 15 d. nuo šios nutarties įsiteisėjimo datos perduoti administratoriui bendrovės turtą – 7967,83 Lt vertės pastolius, 2217,13 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „Del Vostro 1000“ su priedais, du mobiliųjų telefonų aparatus NOKIA N95 8GB ir NOKIA E66, kurių kiekvieno vertė 1 Lt, šio turto neperdavė, o jį pasisavino, taip UAB „S.“ padarė 10 186,96 Lt turtinę žalą.

G. K. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą: būdamas UAB „S.“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, einamų pareigų pagrindu atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „S.“ turtą, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registre“, tyčia laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. rugpjūčio 30 d., turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „S.“ turtą, 2008 m. gruodžio 31 d. G. K., turėdamas 784,78 Lt avanso prekėms pirkti įsiskolinimą, 2009 m. sausio 5 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 42 iš bendrovės kasos gavo 100 000 Lt, 2009 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 54 iš bendrovės kasos gavo 761 Lt avanso prekėms pirkti, tačiau apskaitos dokumentais – AB „Lietuva Statoil“ kuro pylimo kvitais (2009 m. birželio 2 d. Nr. 24275/38 – 39,34 Lt, 2009 m. birželio 3 d. Nr. 50401/298 – 39,45 Lt ir 2009 m. birželio 3 d. Nr. 50149/101 – 54,41 Lt) pagrindė 133,20 Lt išlaidas, o 101 412,58 Lt išlaidų panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, į bendrovės kasą neįnešė ir neįtraukė į apskaitą, o juos pasisavino, taip UAB „S.“ padarė 101 412,58 Lt turtinę žalą.

G. K. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą: nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2009 m. rugpjūčio 30 d., būdamas UAB „S.“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, einamų pareigų pagrindu pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 19 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, neišsaugojo kasos ir banko apskaitos laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. dokumentų, nepriėmė sprendimo dėl jų atkūrimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.

Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, apskaitos dokumentais nepagrindė turto už 173 746,16 Lt: pastolių, kurių likutinė vertė 7967,83 Lt, kompiuterio „Del Vostro 1000“, kurio likutinė vertė 2217,13 Lt, ir dviejų vnt. mobiliųjų telefono aparatų NOKIA N95 8GB ir NOKIA E66, kurių įsigijimo vertė po 1 Lt, šio turto nepagrindė apskaitos dokumentais, neperdavė administratoriui, o jį pasisavino; pirkėjų skolų – 25 534,44 Lt – nepagrindė apskaitos dokumentais; gauto avanso prekėms pirkti – 101 412,58 Lt: 2008 m. gruodžio 31 d.

G. K., turėdamas 784,78 Lt avanso prekėms pirkti įsiskolinimą, 2009 m. sausio 5 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 42 iš bendrovės kasos gavo 100 000 Lt; 2009 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 54 iš bendrovės kasos gavo 761 Lt avanso prekių pirkimui, tačiau apskaitos dokumentais – AB „Lietuva Statoil“ kuro pylimo kvitais (2009 m. birželio 2 d. Nr. 24275/38 – 39,34 Lt, 2009 m. birželio 3 d. Nr. 50401/298 – 39,45 Lt ir 2009 m. birželio 3 d. Nr. 50149/101 – 54,41 Lt) pagrindė 133,20 Lt išlaidas, o 101 412,58 Lt išlaidų panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, į bendrovės kasą neįnešė ir neapskaitė, neperdavė administratoriui, o juos pasisavino; 18 043,25 Lt, gautų grynaisiais už suteiktas paslaugas: 8443,25 Lt 2009 m. sausio 30 d. pinigų priėmimo kvitu, serija STA Nr. 012, gautų iš UAB „Statybų valdymo sprendimai“, 2000 Lt 2009 m. liepos 15 d. pinigų priėmimo kvitu, serija STH Nr. 019, gautų iš M.

P., 2000 Lt 2009 m. rugpjūčio 1 d. pinigų priėmimo kvitu, serija STH Nr. 020, gautų iš M. P., 600 Lt 2009 m. rugpjūčio 25 d. gautų iš M. P., 5000 Lt 2009 m. balandžio 1 d. pinigų priėmimo kvitu, serija STA Nr. 14, gautų iš J. B., šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė ir jų neapskaitė bei nepagrindė apskaitos dokumentais 18 568,93 Lt pinigų likučio kasoje panaudojimo, šių pinigų neperdavė administratoriui, o juos pasisavino ir padarė UAB „S.“ 173 746,16 Lt nuostolį; dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2009 m. rugpjūčio 30 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nuteistojo G. K. gynėjas advokatas M. Vasiliauskas kasaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį ir nuteistajam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Teismai, skirdami nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas, nes neatsižvelgė į BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jog kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei padėjo išaiškinti šią veiką, o tai yra aplinkybė, išimtinai teigiamai apibūdinanti nusikalstamos veikos subjektą.

Kasatoriaus manymu, kaltininko nuoširdus prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis rodo mažesnį jo pavojingumą ir galimybę švelninti bausmę. Nuteistasis savo veiksmais nepadarė didelės žalos įstatymo saugomoms vertybėms, todėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jam prilygsta kankinimui, tokia bausmė nutraukia visus jo socialinius ryšius. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad nuteistasis rengiasi sudaryti santuoką su ilgamete drauge S. D., su kuria kartu gyvena (tai patvirtina S. D. ir buto savininkės J.

V. raštai), nepagrįstai suabejojo pateiktais duomenimis, jog ji yra nėščia, ir pažeidė BPK 38 straipsnio nuostatas, pagal kurias S. D. turėjo būti laikoma nuteistojo šeimos nare. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į apeliacinio skundo argumentus, kad teisėti bendrovės „S.“ interesai būtų patenkinti G. K. esant laisvėje ir dirbant (tai patvirtina ir pateikiamas bankinis pavedimas, kuriuo G. K. dalinai atlygino bendrovei padarytą žalą). Teismai nevertino visų bylos aplinkybių: G. K. nusikalto būdamas 21 metų amžiaus, anksčiau neteistas, po nusikaltimų padarymo jis siekia pasitaisyti, susirado darbą, rūpinasi besilaukiančia drauge, neturi santaupų, nekilnojamojo ar kito vertingo turto ir tik todėl negali nedelsiant atlyginti padarytos žalos.

Švelninančių nuteistojo padėtį aplinkybių nevertinimas, prioriteto suteikimas kaltinantiems įrodymams parodo apeliacinės instancijos teismo šališkumą (BPK 44, 241 straipsniai). Teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes už analogiškų veikų padarymą pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (kasacinės nutartys Nr. 2K-368/2011, 2K-511/2010).

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad G. K. nusikalto 2009 m. sausio–rugpjūčio mėn., 2010 m. balandžio 21 d. jis apklaustas kaip kaltinamasis, visiškai pripažino savo kaltę, metus laiko jokiuose procesiniuose veiksmuose nedalyvavo, naujų faktinių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, byloje per šį laikotarpį nebuvo gauta. Kasatoriaus manymu, nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas truko nepateisinamai ilgai ir G. K. teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo nebuvo užtikrinta. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995, Beck v. Norway, no. 26390/95, judgement of 26 June 2001, Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002, Tamis Kovįcs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004, Ohlen v. Denmark, no 63214/00, judgement of 24 May 2005). Teismai pažeidė BPK 20, 44, 241 straipsnių reikalavimus, nes jų sprendimai aiškiai prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Teismai turėjo neapsiriboti vien kaltinančiais įrodymais, bet privalėjo išaiškinti taip pat ir teisiančius bei kaltinamojo padėtį švelninančius duomenis, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamoje byloje baudžiamasis procesas prasidėjo 2010 m. sausio 19 d. ir truko iki 2011 m. gruodžio 22 d., kai įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis, bendra proceso trukmė beveik dveji metai. Kasatoriaus manymu, ikiteisminis tyrimas, teisminis nagrinėjimas buvo atliekamas bereikalingai delsiant, pažeidžiant nuteistojo teisę į įmanomai trumpiausią baudžiamąjį procesą, nes tyrimas vyko tik dėl kelių nusikaltimų, jų padarymo mechanizmas nebuvo sudėtingas, atsakomybėn trauktinas asmuo ir iš esmės visi įrodymai buvo žinomi jau tyrimo pradžioje.

Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad ignoruodami gynybos argumentus, suteikdami prioritetą kaltinantiems duomenims teismai šališkai išnagrinėjo bylą, priėmė neteisingus sprendimus, taip pažeidė BPK 38, 20, 44, 241 straipsnių bei BK 54 straipsnio 3 dalies, 41 straipsnio 2 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies nuostatas. Nuteistajam paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui, todėl, atsižvelgiant į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į nuteistojo G. K. gynėjo advokato M. Vasiliausko kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad šioje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių turėtų būti keičiami ar naikinami teismų sprendimai, nepadaryta, apeliacinės instancijos teismas iš esmės atsakė į visus apeliaciniame skunde keltus klausimus laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismai šioje baudžiamojoje byloje tokių išimtinių aplinkybių nenustatė. G. K. atsakomybei palankūs duomenys buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas jų papildomai ir nesvarstė. Visų šių duomenų visuma lėmė paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris nėra aiškiai per didelis. Tai, kad nuteistasis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, o naujoje darbovietėje, kurioje jis taip pat vadovauja, iš anksto žodžiu susitarė dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su tokias paslaugas teikiančia bendrove, patvirtina tik apie normalų įstatymų nepažeidžiančio asmens elgesį, tačiau tai nėra kokios nors išimtinės aplinkybės, kurios duotų pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmės rūšį. Tam neduoda pagrindo ir apelianto mokymasis bei pateikta pažyma apie tai, kad S. D. yra nėščia, nes byloje nėra duomenų apie jų ketinimą sudaryti santuoką.

Už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą G. K. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, už kitus nusikaltimus jam paskirtos mažesnės už sankcijos vidurkius laisvės atėmimo bausmės. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kiekvieną padarytą nusikaltimą, atsižvelgė į tai, kad nėra G. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog visiškai pripažino padaręs inkriminuotas veikas bei nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgta ir į tai, kad G. K. neteistas, dirba, charakterizuojamas gerai, padarė vieną sunkų ir keturis nesunkius nusikaltimus. Neatitinka baudžiamosios bylos medžiagos kasacinio skundai argumentai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas tik fragmentiškai pasisakė, kodėl G. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinis teismas skyrė tam pakankamai daug dėmesio ir, išnagrinėjęs visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, padarė pagrįstą išvadą, kad jie nėra pakankami tam, jog būtų keičiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, bei atkreipė dėmesį į tai, kad G. K. nė kiek neatlygino turtinės žalos, nevykdė Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria buvo įpareigotas perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą ir turimus dokumentus. Prokuroro manymu, logiška ir pagrįsta abiejų instancijų teismų išvada apie tai, kad bausmės paskirtis nebus pasiekta be realaus laisvės atėmimo.

Atsiliepime nurodyta ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog ikiteisminis tyrimas ar teisminis nagrinėjimas būtų neleistinai vilkinami ar dėl tyčinių ar piktybinių pareigūnų veiksmų būtų delsiama byloje priimti atitinkamus sprendimus. Nepagrįstos kasacinio skundo nuorodos į Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimus tokio pobūdžio klausimais. Kasaciniame skunde nepateikti kiti svarstytini argumentai ir motyvai, dėl kokių priežasčių nuteistajam neskirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. K., vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra, lengvinanti yra tai, jog visiškai pripažino padaręs inkriminuotas veikas bei nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, dirba, apibūdinamas gerai, padarė vieną sunkų ir keturis nesunkius nusikaltimus, už kuriuos paskyrė mažesnes nei baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes, pažymėdamas, kad skirti švelnesnės bausmės rūšies, negu numato BK 183 straipsnio 2 dalies sankcija, negalima, nes nenustatyta BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų dėl nepagrįstos, prieštaraujančios teisingumo principui, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į dalį nuteistojo nurodytų aplinkybių (nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių atsakomybę aplinkybių, neteistas, dirba, apibūdinamas gerai), o kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vadovauja bendrovei, ruošiasi sudaryti santuoką, nusikalto būdamas dvidešimt vienerių metų amžiaus) nėra pakankamos tam, kad būtų keičiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK 38, 20, 44, 241 straipsnių bei BK 54 straipsnio 3 dalies, 41 straipsnio 2 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies nuostatas, neatsižvelgė į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, paskirdami nuteistajam G. K. realią trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde nekėlė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies nuostatų taikymo klausimo, netvirtino, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo pernelyg ilga, apeliacinės instancijos teismas šių klausimų nenagrinėjo, todėl kasacinio skundo argumentai dėl šių aplinkybių nustatymo paliekami nenagrinėti.

BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę galima skirti tik taikant BK 62 straipsnį arba 54 straipsnio 3 dalį, tačiau šioje byloje tokių normų taikymui nėra įstatyme reikalaujamų sąlygų. Kasatorius BK 62 straipsnio nuostatų taikymo neskundžia. Jo argumentai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo yra nepagrįsti. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje konstatuotų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-136/2009).

Nagrinėjamu atveju pagal bylos medžiagą ir kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo konstatuoti, kad skiriant bausmę netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas. Priešingai kasatoriaus tvirtinimui, kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, pagrindžiančiomis manymą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas G. K. už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybei palankius duomenis ir tai lėmė aiškiai ne per didelį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Nuteistojo akcentuojamos aplinkybės (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo vadovaujamoje bendrovėje jis iš anksto žodžiu susitarė dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su tokias paslaugas teikiančia bendrove, mokosi, ketina sukurti santuoką su S. D.) nelaikytinos išimtinėmis, kurios duotų pagrindą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnę bausmės rūšį. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistasis neatlygino turtinės žalos, nevykdė Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria buvo įpareigotas perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą ir turimus dokumentus. Pažymėtina, kad nuteistojo veiksmais padaryta didelė turtinė žala bendrovei „S.“, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimu už akių iš atsakovo G. K. priteista ieškovei bankrutavusiai UAB „S.“ 153 910,43 Lt žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 72–73). Teisiamajame posėdyje nuteistasis parodė, kad priteistas civilinis ieškinys, tačiau jis nėra pradėjęs grąžinti skolos (T. 2, b. l. 165). Iš prie kasacinio skundo pridėtų dokumentų matyti, kad G. K. tik 2012 m. sausio 18 d. pagal kasos pajamų orderį sumokėjo UAB „S.“ 500 Lt.

Taigi G. K. paskirtoji galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo principui, todėl nėra pagrindo keisti teismų sprendimus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo nuostatų skiriant bausmes taikymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo G. K. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko kasacinį skundą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Aldona Rakauskienė

Albinas Sirvydis