ea130ff7-c5ce-47b8-b856-06092afbe2e5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-987-580/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02261-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.11.4., 3.1.2.2(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo asociacijos „Už sÄ Å¾iningÄ bankininkystę“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo asociacijos „Už sÄ Å¾iningÄ bankininkystę“ patikslinto ieÅ¡kinio, pareikÅ¡to ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsakovui AB DNB bankui dėl atsakovo platintų SASO obligacijų skolintomis lėšomis, pripažinimo neteisėtomis ir dėl uždraudimo Å¡iuos veiksmus atlikti ateityje, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos:

Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas asociacija „Už sÄ Å¾iningÄ bankininkystę“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti visų atsakovo klientų, sudariusių SASO (su akcijomis susijusios obligacijos) obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutartis, prieÅ¡taraujančias imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, dėl to niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo pradžios; uždrausti atsakovui ateityje platinti analogiÅ¡kas SASO obligacijas skolintomis lėšomis be atskiro parengto, patvirtinto ir paskelbto vertybinio popierių prospekto, kuris bÅ«tų skirtas bÅ«tent SASO obligacijų skolintomis lėšomis platinimui bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-27 nutartimi ieÅ¡kovui buvo nustatytas 10 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – nurodyti ieÅ¡kinio sumÄ , patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir įtraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis ginčijamas sutartis sudariusius asmenis. Nustatytu terminu ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ ir pakeitė ieÅ¡kinio reikalavimus, t.y. nebereiÅ¡kia reikalavimo dėl visų ginčo SASO obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutarčių pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo pradžios, tačiau reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti Å¡ias sutartis neteisėtomis ir uždrausti atsakovui tokias sutartis sudaryti ateityje be parengto, patvirtinto ir paskelbto vertybinių popierių prospekto, kuris bÅ«tų skirtas bÅ«tent SASO obligacijų skolintomis lėšomis platinimui.

Nurodo, kad tai yra viešojo intereso gynimo byla, todėl ieškovui, kaip vartotojų asociacijai, yra tik būtina šioje byloje įrodyti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-15 nutarė ieškinį laikyti nepaduotu. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad reikalavimas dėl obligacijų pripažinimo neteisėtomis yra neturtinis, jog yra ne dėl turto ir neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu.

Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodomų Vilniaus apygardos teismo 2014-09-24 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1986-803/2014 ir 2015-02-18 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-896-565/2015 matyti, kad ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai nurodė savo ginamų asmenų skaičių (640 fizinių asmenų), todėl kritiÅ¡kai vertintinas nurodytas argumentas, kad ieÅ¡kovas nežino ir negali žinoti visų atsakovo klientų, kurių sutartis reikalauja pripažinti neteisėtomis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2016-01-27 nutartyje įpareigojo ieÅ¡kovÄ nurodyti ieÅ¡kinio sumÄ , patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir įtraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis ginčijamas sutartis sudariusius asmenis, tačiau nei pradiniame, nei patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodyta nei ieÅ¡kinio suma, nei ginčijamas sutartys sudarę suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos sprendimo priėmimas Å¡ioje byloje, taip pat nepasisakyta dėl restitucijos taikymo bÅ«dų, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad CPK 135 straipsnyje numatytÄ pareigÄ ir 2016-01-27 teismo nutarties įpareigojimus ieÅ¡kovas įvykdė tinkamai.

Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovui nenurodžius ieÅ¡kinio sumos teismas neturi galimybės nustatyti ir iÅ¡spręsti bylos teismingumo bendrosios kompetencijos teismui klausimo. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-15 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – priimti ieÅ¡kovo pateiktÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį nagrinėjimui. IeÅ¡kovui nėra žinomas kiekvienas SASO obligacijų įsigijęs asmuo. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui turi bÅ«ti žinomi visi asmenys, kurie įsigijo ginčo atsakovo platintų SASO obligacijų skolintomis lėšomis ir kad ieÅ¡kovas juos turėtų įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis.

IeÅ¡kovui yra žinomas tik galutinis skaičius asmenų, įsigijusių Å¡ių SASO obligacijų skolintomis lėšomis, kadangi bÅ«tent tokį asmenų skaičių nurodė iÅ¡plėstinį atsakovo veiklos tyrimÄ dėl ginčo vertybinių popierių platinimo atlikusi tuometinė rinkų priežiÅ«ros institucija – Vertybinių popierių komisija (toliau – VPK). IeÅ¡kovas ginčo SASO obligacijų skolintomis lėšomis skaičių paėmė iÅ¡ VPK nutarimo dėl teisės pažeidimo bylos.

Pačiam ieÅ¡kovui tėra žinoma tik apie 25 asmenis, kurie yra įsigiję ginčo SASO obligacijų skolintomis lėšomis, kurie yra paties ieÅ¡kovo nariai. IeÅ¡kovui nekyla pareiga į Å¡iÄ bylÄ Ä¯traukti visus asmenis, įsigijusius atsakovo platintų SASO obligacijų skolintomis lėšomis, kadangi byla yra vieÅ¡ojo intereso gynimo byla, t. y. ieÅ¡kovas gina interesus, kurie yra aktualÅ«s visai visuomenei. Pažymėtina, kad dėl neteisėtų verslininkų veiksmų teikiant prekes, paslaugas ar, kaip Å¡iuo atveju, platinant ginčo finansines priemones, gali nukentėti labai didelis vartotojų kiekis, kurių visų žinoti vartotojų asociacijai, ginančiai vieÅ¡Ä jį interesÄ , nėra ir nebÅ«tų jokių galimybių.

IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia reikalavimus pripažinti atsakovo platintas SASO obligacijos skolintomis lėšomis neteisėtomis ir uždrausti jas platinti ateityje, t. y. ieÅ¡kovo reikalavimai yra nukreipti į ateitį. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , siekia, kad tokių finansinių priemonių, kaip atsakovo praeityje platintos ginčo SASO obligacijos skolintomis lėšomis, daugiau nebeatsirastų arba, jei atsirastų, kad Å¡ios ginčo finansinės priemonės bÅ«tų platinamos laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Tokiu bÅ«du, patikslintu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiami reikalavima negali paveikti tų asmenų teisių ir pareigų visumos, kurie jau buvo Å¡ių ginčo finansinių priemonių įsigiję praeityje. IeÅ¡kovo nuomone, jokių turtinių padarinių, patenkinus patikslintÄ ieÅ¡kinį neatsiras, todėl ieÅ¡kovui ir nekyla pareiga įkainoti šį ieÅ¡kinį. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje iÅ¡kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu neiÅ¡taisius teismo nustatytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, pagrįstumo ir teisėtumo.Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje.

Jos tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ užtikrina civilinio proceso teisės principai: teisminės gynybos prieinamumo, teisės į tinkamÄ teismo procesÄ , proceso koncentracijos, bendradarbiavimo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir kiti. Tačiau kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, turi laikytis įstatymų ir nevaržyti kitų asmenų teisių bei laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Teisė kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta CPK, kurio 135 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai ieÅ¡kinio formai ir turiniui.

Asmuo, pareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį, privalo aiÅ¡kiai suformuluoti jo dalykÄ ir pagrindÄ , t. y. iÅ¡dėstyti aplinkybes, pagrindžiančias jo reikalavimÄ , bei nurodyti jas patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; kt.). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas nutartimi nustato terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dalyvaujančiam byloje asmeniui nustatytu terminu pagal teismo nurodymus paÅ¡alinus trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . PrieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kartu akcentuotina, kad trÅ«kumų Å¡alinimo institutas neturi bÅ«ti taikomas formaliai ir tuo atveju, jeigu procesinio dokumento netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, trÅ«kumų Å¡alinimo institutas neturėtų bÅ«ti taikomas (CPK 115 straipsnio 4 dalis), Å¡iuos netikslumus eliminuojant pasirengimo bylos nagrinėjimui metu.IeÅ¡kinio elementai (dalykas bei faktinis pagrindas) apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro Å¡alims bei teismui galimybę tinkamai pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui, užtikrina sklandžiÄ procesÄ eigÄ .

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įpareigojimas Å¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus neatitiktų Å¡io instituto paskirties, jeigu bÅ«tų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieÅ¡kinys yra pakankamai aiÅ¡kus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas gali bÅ«ti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , apskritai iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl Å¡ių aplinkybių teismo procesas negali bÅ«ti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

Pastebėtina ir tai, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje tinkamo ieÅ¡kinio elementų suformulavimo (atitikimo CPK 135 straipsniui) patikrinimas neturi virsti netiesioginiu ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ankstiniu įvertinimu ir konstatavimu.Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-27 nutartimi ieÅ¡kovui nustatė terminÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl SASO obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o pagal teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ toks reikalavimas tiesiogiai susijęs su konkrečiomis pinigų sumomis, nurodytomis ginčijamose sutartyse ir yra turtinis, ieÅ¡kovÄ Ä¯pareigojo nurodyti ieÅ¡kinio sumÄ bei patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Teismas konstatavęs, jog, iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir patenkinus pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teismo sprendimas turėtų įtakos Å¡ias sutartis sudariusių asmenų teisėms ir interesams, įpareigojo ieÅ¡kovÄ Ä¯traukti dalyvaujančiais byloje asmenimis ginčijamas sutartis sudariusius asmenis.IeÅ¡kovas, Å¡alindamas minėta teismo nutartimi nustatytus trÅ«kumus, pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti atsakovo platintas SASO obligacijas skolintomis lėšomis neteisėtomis ir uždrausti atsakovui ateityje platinti analogiÅ¡kas SASO obligacijas skolintomis lėšomis be atskiro parengto, patvirtinto ir paskelbto vertybinio popierių prospekto, kuris bÅ«tų skirtas bÅ«tent SASO obligacijų skolintomis lėšomis platinimui.

Teigtina, jog reikalavimas pripažinti minėtas obligacijas neteisėtomis yra pagrindinis, o reikalavimas uždrausti ateityje platinti analogiÅ¡kas obligacijas yra iÅ¡vestinis. Tai reiÅ¡kia, jog tik pripažinus atsakovo platintas SASO obligacijas skolintomis lėšomis neteisėtomis, galima spręsti klausimÄ dėl uždraudimo platinti analogiÅ¡kas obligacijas ateityje. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog ieÅ¡kovas nepaÅ¡alino trÅ«kumų, t. y. nenurodė nei ieÅ¡kinio sumos, nei ginčijamas sutartis sudariusių suinteresuotų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos sprendimo priėmimas Å¡ioje byloje, taip pat nepasisakė dėl restitucijos taikymo bÅ«dų, todėl ieÅ¡kinį laikė nepaduotu.

IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas CPK 49 straipsnio 2 dalies pagrindu ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 31 straipsnį. Reikalavimai vartotojų asociacijoms, norinčioms ginti vartotojų vieÅ¡Ä jį interesÄ nustatyti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 31 straipsnyje. IeÅ¡kovas yra asociacija, įstatai įregistruoti Juridinių asmenų registre, įstatuose nurodytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas, asociacijoje yra ne mažiau kaip 20 narių.

Nėra duomenų, kad asociacija būtų priklausoma nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių interesų. SASO obligacijų įsigijimo sandoriai gali būti laikomi vartojimo sutartimi CK 6.228-1 straipsnio 1 dalies prasme. Tai rodo, jog ieškovas įstatymų reikalavimus viešo intereso gynimui atitinka. CPK 49 straipsnio 4 dalis nurodo, kad, jei pareikštas ieškinys viešajam interesui ginti yra susijęs su fizinių ar juridinių asmenų teisėmis, šie asmenys jų pačių arba asmens, pareiškusio ieškinį šio straipsnio nustatyta tvarka, prašymu arba teismo iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, arba jų pačių iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese bendraieškiais.

Teismo pareiga apie pradėtÄ bylÄ praneÅ¡ti asmenims, su kurių teisėmis susijęs ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, nustatyta ir CPK 41 straipsnio 2 dalyje. IeÅ¡kiniu keliamas reikalavimas pripažinti banko platintas obligacijas skolintomis lėšomis neteisėtomis. CK 6.879 straipsnio 2 dalis nurodo, kad obligacija yra vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iÅ¡ obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens per obligacijoje nurodytÄ terminÄ obligacijos nominaliÄ vertės dydžio sumÄ ar kitokį turtinį ekvivalentÄ .

IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridėtų SASO obligacijų pirkimo sutarčių matyti, kad jos sudarytos, iÅ¡leidžiant dideles pinigų sumas. Teismo įsikiÅ¡imas į Å¡ių sutarčių vykdymo eigÄ kiekvienam tokiÄ sutartį pasiraÅ¡iusiam asmeniui gali turėti ypatingai didelės įtakos asmeniniams finansams. Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kinio reikalavimas suformuluotas tokiu bÅ«du, kad nėra numatytos sutarčių pasibaigimo teisinės pasekmės, todėl net ir sužinojęs apie pradėtÄ procesÄ asmuo negalėtų įvertinti jam kylančių pasekmių.

Pagal bendras civilinės teisės nuostatas sandoriai gali bÅ«ti pripažįstami arba negaliojančiais, arba niekiniais, bet ne neteisėtais. Ä®prasta sandorio negaliojimo pasekmė yra restitucijos taikymas, restitucija taikoma atsižvelgiant į tai, kÄ asmenys yra gavę pagal sandorį, todėl teismui reikalinga pateikti duomenis apie kiekvienÄ ginčijamÄ sandorį. IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridėtų sutarčių matyti, kad sutartys gali bÅ«ti jau pasibaigusios ir seniai įvykdytos, dėl ko neaiÅ¡ku, kokios pasekmės bÅ«tų taikomos Å¡ioms sutartims.

IÅ¡ pareikÅ¡to reikalavimo – pripažinti sutartis neteisėtomis, neaiÅ¡ku, kokių pasekmių ieÅ¡kovas siekia ir kaip toks gynimo bÅ«das atitinka CK 1.138 straipsnio reikalavimus bei užtikrina realų ir efektyvų asmenų teisių apgynimo bÅ«dÄ . Tai rodo, jog daliai SASO obligacijų skolintomis lėšomis įsigijusių asmenų toks vieÅ¡o intereso gynimas gali bÅ«ti nenaudingas ir atneÅ¡ti nuostolius. Nors ieÅ¡kinyje nurodoma, kad asmenys bendrai galėjo patirti daugiau kaip 100 milijonų litų nuostolį, tačiau neatmestina, kad kai kurie sandoriai galėjo bÅ«ti pelningi.

Priėmęs ieÅ¡kinį teismas negalėtų realiai asmeniÅ¡kai informuoti asmenų apie didelę įtakÄ jų interesams turinčiÄ bylÄ . Nors tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, gali bÅ«ti teismo iniciatyva įtraukiami jau iÅ¡kėlus civilinę bylÄ (CPK 47 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiant į asmenų kiekį, procesinių dokumentų kopijų skaičių, galimÄ teisių perėmimÄ ir kitas aplinkybes, realus asmens informavimas apie procesÄ ir įtraukimas į nagrinėjamÄ bylÄ taptų neįmanomas.

IeÅ¡kovas nurodo, kad suinteresuotumÄ gali turėti 640 asmenų. IÅ¡ esmės kiekvieno asmens situacija sudarant obligacijų pirkimo sandorius yra individuali, todėl teismas turėtų įvertinti asmens supažindinimÄ su sudaromo sandorio pasekmėmis, tačiau tokios didelės masės galimų sandorių peržiÅ«rėjimas bylos nagrinėjimo procesÄ padarytų neįmanomu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012 priimtoje 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje, kurioje nagrinėjo panašų individualų reikalavimÄ DnB bankui dėl skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis iÅ¡aiÅ¡kino, jog tokiose bylose reikalinga įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės, įvertinti profesinei veiklai taikomų reikalavimų įvykdymÄ , informacijos apie sandorį aiÅ¡kumÄ , finansų tarpininko neteisėto elgesio įtakÄ sandorio sudarymui ir kita.

Vienu iÅ¡ ieÅ¡kinio argumentų yra tas, kad atsakovas SASO obligacijas skolintomis lėšomis platino tinkamai neatskleisdamas Å¡ios investicijos rizikos. Taigi, bylÄ nagrinėjantis teismas turėtų įvertinti tame tarpe ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje nurodytas aplinkybes.Ä®gyvendindama savo teises ginti vartotojų vieÅ¡Ä jį interesÄ asociacija gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, kai siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti) pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimÄ ), kurie pažeidžia vartotojų teisėtus bendruosius interesus ir yra nesÄ Å¾iningi vartotojų požiÅ«riu, neatitinka sÄ Å¾iningos verslo praktikos arba prieÅ¡tarauja Civiliniam kodeksui, Å¡iam įstatymui ar kitiems teisės aktams (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis).

Å ia teise turi bÅ«ti naudojamasi tinkamai, t. y. atsižvelgiant į CPK 135 straipsnio reikalavimus ieÅ¡kinio formai ir turiniui bei bendrus civilinio proceso principus – veikti už efektyvų ir realų pažeistos teisės apgynimÄ bei proceso koncentracijÄ ir ekonomiÅ¡kumÄ (CPK 5, 7 straipsniai). IeÅ¡kinyje, jeigu jis turi bÅ«ti įkainotas, be bendrųjų reikalavimų procesiniams dokumentams, turi bÅ«ti nurodoma ieÅ¡kinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnis). Kaip pažymima teismų praktikoje, nurodyti ieÅ¡kinio sumÄ yra įsakmaus pobÅ«džio reikalavimas, keliamas ieÅ¡kinio turiniui.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos įkainoti ieÅ¡kinį. Turtiniuose ginčuose ieÅ¡kinio suma turi bÅ«ti nurodyta dėl jos įtakos nustatant bylos rÅ«Å¡inį teismingumÄ , apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnis) ir nustatant nagrinėtinos bylos kategorijÄ . Tais atvejais, kai ieÅ¡kovas nurodo, kad negali tiksliai įkainoti savo ieÅ¡kinio, teismas, remdamasis ieÅ¡kinyje pateikiamais duomenimis, turėtų preliminariai nustatyti ieÅ¡kinio sumÄ , kuri bÅ«tų reikÅ¡minga nustatant rÅ«Å¡inį bylos teismingumÄ apylinkės ar apygardos teismui (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas).

Teismų praktikoje sÄ voka „turtinis ginčas“ aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti ginÄÄ dėl turto arba ginÄÄ , tiesiogiai susijusį su turtu. Ginčo pripažinimÄ turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir Å¡alies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobÅ«džio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtÄ , nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi.

Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). IÅ¡sprendus ginÄÄ ir pripažinus atsakovo platintas SASO obligacijas neteisėtomis (negaliojančiomis ar niekinėmis), tai pakeistų atsakovo turtinę padėtį, nes turėtų bÅ«ti atstatyta atsakovo ir trečiųjų asmenų, įsigijusių minėtas SASO obligacijas, teisinė padėtis buvusi iki minėtų obligacijų iÅ¡leidimo į apyvartÄ .

Dėl Å¡ių aplinkybių, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieÅ¡kinį turtiniu. IeÅ¡kovas nurodo, kad žinoma apie 25 asmenis, kurie yra įsigiję ginčo SASO obligacijų skolintomis lėšomis ir kurie yra paties ieÅ¡kovo nariai. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 13 straipsnio 8 punktas nustato asociacijos teisę gauti informacijÄ iÅ¡ gamintojų, pardavėjų, paslaugų teikėjų apie parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų kokybę ir kitus duomenis, reikalingus vartotojų teisėms ir interesams ginti, o 9 punktas – teisę gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų.

Taigi, ruoÅ¡damasi teisminiam nagrinėjimui asociacija neturi jokių teisinių kliūčių tinkamam ieÅ¡kiniui parengti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog ieÅ¡kovas gali nurodyti ir suinteresuotumÄ turinčius asmenis ir preliminariÄ ieÅ¡kinio sumÄ . Tokiu atveju, jeigu gavus papildomus duomenis ir patikslinus ieÅ¡kinio sumÄ , paaiÅ¡kėtų, kad civilinė byla nėra teisminga tam teismui, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu civilinė bÅ«tų perduota nagrinėti kitam teismui pagal teismingumÄ .

ReikÅ¡damas reikalavimÄ uždrausti atsakovui tokias SASO obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutartis sudaryti ateityje be parengto, patvirtinto ir paskelbto vertybinių popierių prospekto, kuris bÅ«tų skirtas bÅ«tent SASO obligacijų skolintomis lėšomis platinimui, ieÅ¡kovas nenurodo aplinkybių, kurios patvirtintų vartotojų teisių pažeidimÄ , t. y., kad AB DnB bankas minimas obligacijas platina ir Å¡iuo metu ir nėra nustatęs obligacijų platinimui reikalingų taisyklių. Nenurodžius galimo pažeidimo aplinkybių ieÅ¡kinio pagrindas nėra pakankamas, kad atitiktų CPK 5 straipsnio ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl klausimas dėl antrojo reikalavimo atskirai nuo pirmojo priėmimo nesprendžiamas.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė ieÅ¡kinio trÅ«kumų taikymo ir jų nepaÅ¡alinimo per teismo nutartimi nustatytÄ terminÄ teisines pasekmes reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o ieÅ¡kovo atskirasis skundas atmestinas.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieÅ¡kinys laikomas nepaduotu neužkerta kelio pakartotinai, iÅ¡taisius teismo nutartimi nurodytus trÅ«kumus, kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu CPK nustatyta tvarka.Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, teismas n u t a r ė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ .             Teisėja                                                                              JÅ«ra Marija Strumskienė